Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį ir profesinį išsilavinimą, išsituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2017-11-22 Lazdijų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281 straipsnio 7 dalį 58 MGL dydžio (2184,28 eurų) bauda, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės - draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metus bei išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą - 150 eurų, bausmė neatlikta, 2019-11-05 duomenimis likusi sumokėti baudos dalis - 2140,81 Eur, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. K. 2019-11-03 apie 11 val. Lazdijų r., sav., Veisiejų sen., Kalvelių k., Lazdijų pl. ties pastatu pažymėtu Nr. 19, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo R. T. vardu registruotą motorinę transporto priemonę - automobilį "VW Sharan", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, tai yra - 11 val. 34 min. nustatytas 2,36 promilių neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis M. K. kaltę pripažino visiškai. Jis patvirtino, kad 2019 m. lapkričio 2 d. būdamas svečiuose pas uošvius gėrė degtinę, o sekančios dienos rytą, būdamas pagiringas, sėdo į sugyventinės R. T. vardu registruotą automobilį "VW Sharan", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir išvažiavo į Veisiejus nusipirkti alkoholio pagirioms, nes namuose jo nebuvo. Tuo metu sugyventinė ir kiti šeimos nariai dar miegojo, jis niekam nesakė, kad išvažiuoja. Veisiejuose jis išgėrė dar degtinės, o grįžtant namo jį sustabdė policija ir patikrino blaivumą. Tikrino du kartus ir abu kartus į alkotesterį įpūtė daug promilių. Nors buvo neblaivus ir neturi teisės vairuoti, tačiau važiavo su automobiliu, nes buvo kvailas. Labai gailisi savo veiksmų ir prašo neskirti arešto bausmės, o paskirti laisvės atėmimą ir vykdymą atidėti., nes jis susirado darbą, kurį prarastų. Dirbdamas jis galės toliau mokėti ankstesnę baudą, be to turi faktinę šeimą ir nepilnametę dukrą. Stengiasi kovoti su priklausomybe nuo alkoholio ir lankosi pas gydytoją, sutinka, kad jam būtų paskirtas gydymas nuo priklausomybės alkoholiui.

Kaltinamojo kaltę patvirtina ne tik jo prisipažinimas, bet ir kiti, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka ištirti, įrodymai:

- Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariato (toliau - Alytaus AVPK Lazdijų r. PK) vyresniojo tyrėjo D. V. tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodyta, kad 2019-11-03 apie 11 val. Lazdijų r., sav., Veisiejų sen., Kalvelių k . teritorijoje sustabdė automobilį "VW Sharan", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas M. K., gim. (duomenys neskelbtini), pirmu pūtimu į alkoholio kiekio matuoklį pripūtė 2,39 promilių, antru pūtimu pripūtė 2,36 promilių (b. l. 1-4);

- įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra Lazdijų r., sav., Veisiejų sen., Kalvelių k., Lazdijų pl., kelio Leipalingis - Lazdijai - Kalvarija 14-ame kilometre, kurs stovi pilkos spalvos automobilis "VW Sharan", valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) (b. l. 16-18);

- duomenų bazių išrašai, registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopija, iš kurių matyti, kad automobilio "VW Sharan", valst. Nr. (duomenys neskelbtini),VIN (duomenys neskelbtini) savininkas - valdytojas yra R. T., gim. (duomenys neskelbtini) m. (b. l. 26, 27);

- neblaivumo nustatymo aktas, iš kurio matyti, kad M. K., gim. (duomenys neskelbtini) alkoholio kiekio matuokliu ,,Alcotest 7510", Nr. ARKB-0130, patikros sertifikato Nr. 1171346, 2019-11-03 11 val. 16 min. nustatyta 2,39 promilių girtumas, o 11 val. 34 min. nustatyta 2,36 promilių girtumas (b. l. 37, 38);

- alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo kopija, iš kurios matyti, kad M. K., gim. (duomenys neskelbtini), alkoholio kiekio matuokliu ,,Alcotest 7510", Nr. ARKB-0130, patikros sertifikato Nr. 1171346, 2019-11-03 11 val. 16 min. nustatyta 2,39 promilių girtumas, 11 val. 34 min. nustatyta 2,36 promilių girtumas. (b. l. 42-43);

- išrašas iš duomenų bazės "asmens duomenys", iš kurio matyti, kad M. K. a. k. (duomenys neskelbtini) 2015-03-12 išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) negalioja. (b. l. 101-102);

- liudytojo M. K. parodymai, kad 2019-11-03 dirbo kartu su Alytaus AVPK Lazdijų r. PK vyriausiuoju patruliu T. B. ir apie 10 val. 55 min. iš budėtojo gavo pranešimą, kad link Veisiejų važiuoja automobilis "VW Sharan", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įtaria, kad vairuotojas neblaivus, nes įtartinai važiuoja. Automobilį „VW Sharan", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jie pastebėjo važiuojant Kalvelių k. teritorijoje ir apie 11 val. 00 min. sustabdė Kalvelių k., prie pastato pažymėto Nr. 19. Vairuotojo pažymėjimo vairuotojas nepateikė, nurodydamas, kad jis jau yra iš jo paimtas. Pateikė asmens tapatybės kortelę, paaiškėjo, kad automobilį vairavo M. K., gim. (duomenys neskelbtini) m. Bendraujant su automobilio vairuotoju nuo jo sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, todėl jam buvo pasiūlyta pasitikrinti blaivumą. Su alkoholio kiekio matuokliu pirmą kartą jam buvo nustatyta 2,39 promilių, antrą kartą - 2,36 promilių girtumas. Su alkoholio kiekio matuoklio rezultatais jis sutiko, sakė, kad prieš 1 val. laiko gėrė degtinę (b. l. 62-63);

- liudytojos R. T. parodymai, kad ji su M. K. gyvena kartu gal 9 m., jie turi 8 metų dukrą. Ji 2017 m. įsigijo automobilį "VW Sharan", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jį pirko už savo pinigus, mokėjo 300 eurų. Dabar automobilio "VW Sharan" vertė yra 250 eurų, nes per du metus jo būklė pablogėjo. 2019-11-02 ji kartu su M. K. ir dukra atvyko pas jos mamą į namus, esančius (duomenys neskelbtini), vairavo ji. Automobilį paliko kieme, jis buvo nerakintas, automobilio raktai buvo jo viduje, nes jie ten nakvojo. M. iš vakaro vartojo alkoholį su jos broliu, kiek išgėrė nežino. 2019-11-03 ryte kai atsikėlė, pamatė, kad automobilio "VW Sharan" kieme nėra. Tada skambino M., nes jo namuose nebuvo, ir ji suprato, kad jis bus išvažiavęs automobiliu. Kai jis išvažiavo, jie visi dar miegojo, ir nematė. Apie 11 val. važiavo su sese į Veisiejus ir pamatė, kad jis sustabdytas policijos pareigūnų. Šie pasakė, kad M.neblaivus vairavo automobilį, kad jį veš į areštinę. Jis jau ne pirmą kartą yra pagautas vairuojantis automobilį neblaivus (b. l. 66-68).

Nurodytų įrodymų visuma visiškai patvirtina, kad kaltinamasis įvykdė jam inkriminuotą nusikaltimą, nes kaltinamojo ir liudytojų parodymai apie kaltinamojo vairavimą automobilio, prie kurio vairo jis buvo sustabdytas, sutampa, o du kartus patikrinus M. K. blaivumą nustatyta, kad 11 val. 16 min. jam nustatytas 2,39 promilių girtumas, o 11 val. 34 min. nustatytas 2,36 promilių girtumas.

Nurodyti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis kaip 1,51 promilių neblaivumas, todėl M. K. kaltė yra įrodyta, o veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, kuri numato atsakomybę už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Tačiau nuosprendžiu patikslintinas kaltinimas dėl konkretaus neblaivumo laipsnio ir nurodytinas tik vienas konkretus kaltinamajam inkriminuojamas neblaivumo laispnis.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau – Taisyklės) 4 punkte nustatyta, kad policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai per tikrinimą nustatę, kad įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija 1,51 ir daugiau promilių, o vairuotojo, susijusio su eismo įvykiu, kuriame žuvo žmogus ar sutrikdyta žmogaus sveikata arba dėl kurio nukentėjusiam asmeniui galbūt padaryta didelė turtinė žala, – 0,41 ir daugiau promilių, ne anksčiau kaip po 15 minučių ir ne vėliau kaip po 30 minučių nuo pirmojo tikrinimo atlieka pakartotinį tikrinimą. Kai pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatai skiriasi, laikoma, kad per tikrinimą nustatyta asmens iškvėptame ore esanti etilo alkoholio koncentracija yra ta, kuri yra mažiausia iš nustatytų per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą. Todėl teismų praktikoje, vadovaujantis Taisyklių 4 punktu, kaltinamajam inkriminuojamas tik palankesnis (mažesnis) girtumo laipsnis (Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-646-658/2019).

Atsižvelgiant į nurodytą neblaivumo nustatymo teisinį reguliavimą, aplinkybė, jog M. K. 11 val. 16 min. nustatytas 2,39 promilių girtumas šalinama iš kaltinimo, paliekant, tik aplinkybę, jog 11 val. 34 min. jam nustatytas 2,36 promilių girtumas. Tačiau tai nekeičia M. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo, nes jo neblaivumas viršijo 1,50 promilės abiejų tikrinimų metu.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), nes jis yra teistas už tyčinį nusikaltimą ir neišnykus teistumui padarė naują tyčinį nusikaltimą (BK 27 straipsnio 1 dalis).

Tyčinį nusikaltimą, kuris priskiriamas prie nesunkių, M. K. padarė praėjus dviem metams po jo nuteisimo už ankstesnį analogišką nusikaltimą (b. l. 103-109), neatlikęs bausmės (b. l. 112), taip pat jis yra baustas už administracinius nusižengimus, tarp jų ir už vairavimą neblaiviam bei vairavimą neturint teisės vairuoti (b. l. 116-119), todėl remiantis BK 55 straipsniu jam, kaip ne pirmą kartą teisiamam asmeniui, kuris Kelių eismo taisykles pažeidinėja ir pavojų kelyje kelia ne pirmą kartą, nėra pagrindo skirti švelniausią sankcijoje numatytą ir su laisvės atėmimu nesusijusią bausmės rūšį – baudą. Tokie kaltinamojo asmenybę ir jo požiūrį į įstatymų laikymąsi apibūdinantys duomenys ir anksčiau padarytas analogiškas nusikaltimas, taip pat administracinių nusižengimų, tame tarpe ir analogiškų, darymas, patvirtina, kad jis linkęs nusikalsti ir vairuoti nesilaikant taisyklių, o ši veika nebuvo atsitiktinė. Be to, nustatytas girtumo laipsnis ženkliai viršija ribą, nuo kurios taikoma baudžiamoji atsakomybė, todėl savo veiksmais kaltinamasis kėlė didelį pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių saugumui. Tokia kaltinamojo asmenybė ir jo veikos pavojingumo pobūdis, taip pat aplinkybė, kad anksčiau jam paskirta bauda už analogišką veiką nebuvo pakankama, kad sulaikytų jį nuo naujo nusikaltimo, leidžia daryti išvadą, kad bausmės tikslai negali būti pasiekti dar kartą skiriant švelniausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, todėl jam skirtina griežtesnė iš sankcijoje numatytų bausmių. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos likusios dvi bausmės yra areštas ir laisvės atėmimas. Nors areštas yra švelnesnė bausmė ir pirmą kartą su laisvės atėmimu susijusia bausme nuteisiamam M. K. galėtų būti paskirta, tačiau skiriama bausmė turi būti maksimaliai efektyvi siekiant visų bausmės tikslų ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą konkrečiu atveju, konkrečioje byloje (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Vadovaujantis vien tik formaliomis bausmės skyrimo taisyklėmis ir paskyrus formaliai švelnesnę bausmę – areštą, kuriuo asmeniui nors ir trumpam, tačiau realiai atimama laisvė, ir nesvarstant įstatyme numatytų galimybių ir sąlygų pasiekti bausmės tikslus be realaus bausmės atlikimo, teisingumo užtikrinimo principas nebūtų įgyvendintas, kadangi formalus įstatymo laikymasis ne visada reiškia teisingumo įvykdymą. Šiuo atveju būtina atsižvelgti į kaltinamojo asmenybės pokyčius po nusikaltimo padarymo, jo šeiminę padėtį ir jo pastangas įveikti priklausomybę nuo alkoholio, kuris ir yra jo nusikalstamo elgesio priežastis. Kaltinamasis savarankiškai įsidarbino ir nuo 2019-11-11 dirba (b. l. 154) , turi aštuonerių metų vaiką (b. l. 101), dalimis moka anksčiau paskirtą baudą (b. l. 112), pripažįsta priklausomybę alkoholiui, pats gydosi ir sutinka, kad jam būtų paskirtas gydymas nuo priklausomybės alkoholiui. Tai rodo, kad kaltinamojo socialiniai ryšiai yra stiprūs, savo darbu jis prisideda prie savo faktinės šeimos ir nepilnamečio vaiko išlaikymo, vykdo ir dirbdamas toliau vykdys ankstesnį teismo nuosprendį, gydosi ir sutinka toliau gydytis nuo priklausomybės alkoholiui, todėl M. K. izoliavimas nuo visuomenės ir realus laisvės atėmimas, paskiriant arešto bausmę, nebūtų teisingas ir nebūtų efektyviausias būdas pasiekti visus bausmės tikslus. Atsižvelgiant į kaltinamojo sutikimą gydytis priklausomybę nuo alkoholio, M. K. skirtina laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant, nes tai labiausiai efektyvi baudžiamosios atsakomybės forma, leisianti maksimaliai efektyviai pasiekti visus bausmės tikslus. Šiuo atveju nusikaltimo padarymą ne pirmą kartą sąlygojo alkoholio vartojimas, todėl parenkant bausmės rūšį svarbu yra tai, kad šis, nusikaltimo pakartotinumo riziką lemiantis veiksnys, būtų kuo labiau sumažintas. Skiriant bausmę labai svarbu tai, kad vienintelė galimybė paskirti gydymą nuo priklausomybės alkoholiui yra BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą paskirti tokį įpareigojimą. Šiuo atveju toks įpareigojimas yra vienas iš svarbiausių bausmės tikslų, nes tai iš esmės daugiausiai lemiantis veiksnys, leidžiantis sulaikyti kaltinamąjį nuo naujų panašių nusikalstamų veikų ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas (BK 42 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai), kurių bus galima išvengti jeigu jis nevartos alkoholio. Tuo tarpu trumpalaikis laisvės atėmimas paskyrus arešto bausmę, tačiau nesprendžiant priklausomybės alkoholiui problemos reikštų tik kaltinamojo nubaudimą, bet nespręstų galimų pakartotinų nusikaltimų ar nusižengimų užkardymo klausimo.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad yra pagrindas manyti, jog kaltinamasis savo veiksmų pavojingumą yra suvokęs, kad pats procesas bus prevencinė priemonė ir bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, nes M. K. savo kaltę pilnai pripažino ir nuoširdžiai gailisi, turi darbą ir šeimą, sutinka gydytis priklausomybę nuo alkoholio, todėl pagrįstai galima manyti, kad suvokdamas savo veiksmų pavojingumą ir jam gresiančias pasekmes, jeigu padarytų pakartotines nusikalstamas veikas, ateityje ji laikysis įstatymų ir daugiau nusikaltimų nedarys, o bausmės tikslus galima pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 1 dalis).

Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, atsižvelgiant į vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir vieną sunkinančią, į anksčiau padarytus administracinius nusižengimus pavojingai vairuojant, teismas sprendžia, kad kaltinamajam teisinga bausmė bus didesnio nei vidurkis dydžio laisvės atėmimas, kurio vykdymas atidėtinas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams (BK 75 straipsnis). Atidėjus bausmės vykdymą skirtini įpareigojimai gydytis priklausomybę nuo alkoholio ir tęsti darbą (BK 75 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 3 ir 5 punktai), nes būtent alkoholis ir užimtumo stoka skatina kaltinamąjį nusikalsti, o išorinė probacijos tarnybos kontrolė gali efektyviausiai mažinti nusikaltimų pasikartojimo riziką.

Kadangi kaltinamasis prisipažino kaltu ir įrodymai buvo ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka, jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis). Į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (BK 66 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė ne pirmą kartą naudodamasis teise vairuoti, nors ji jam jau yra atimta, jam skirtina ir BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, ketverių metų terminui, nes švelnesnė dviejų metų trukmės analogiška baudžiamojo poveikio priemonė jau buvo taikyta ankstesniu baudžiamuoju įsakymu (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė naudodamasis kitam asmeniui priklausančiu automobiliu, kuris turi būti konfiskuojamas kaip nusikaltimo priemonė. Tačiau byloje nėra patikimų duomenų, kad automobilio savininkė žinojo, ar galėjo ir turėjo žinoti, kad automobilis bus naudojamas nusikalstamai veikai daryti, nes ji nevažiavo kartu su kaltinamuoju, nepastabėjo kaip kaltinamais paėmė jo automobilį ir negalėjo tam užkirsti kelio, nes tuo metu miegojo. Todėl vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 5 dalimis, iš kaltinamojo M. K. išieškotina automobilio vertę, kurią nurodė savininkė, atitinkanti pinigų suma – 250 Eur.

2017-11-22 Lazdijų rajono apylinkės teismo baudžiamasis įsakymas, kuriuo M. K. paskirta bauda, jau yra vykdomas ir baudą nuteistasis moka dalimis (b. l. 112). Pagal įstatymą bauda kitomis bausmėmis negali būti keičiama (BK 65 straipsnio 2 dalis), todėl atsižvelgiant į tai, kad bausmes bendrinant BK 64 straipsnyje numatytais atvejais švelnesnė bausmė turi būti keičiama į griežtesnę (BK 65 straipsnio 2 dalis), bausmės BK 64 straipsnio tvarka turėtų būti bendrinamos tada, kai švelnesnę bausmę galima pakeisti griežtesne ir jas sudėti. Kadangi įstatymas nenumato galimybės baudą pakeisti į laisvės atėmimą ir paskirti vieną subendrintą bausmę, tai šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė nebendrinama su bauda, paskirta ankstesniu baudžiamuoju įsakymu, nes šios bausmės turi būti vykdomos atskirai. Bausmių bendrinimas jokios įtakos bausmių vykdymui neturėtų, jos vis tiek turėtų būti vykdomos atskirai, o naujos vykdomosios bylos pradėjimas pagal kitą nuosprendį ir pagal naują vykdomąjį raštą dėl tos pačios baudos, kuri jau yra išieškoma, neturi prasmės.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliekama galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti terminuotu laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.

Remiantis BK 64¹ straipsnio 1dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti M. K. galutinę bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Remiantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą vieną dieną nuo 2019-11-03 iki 2019-11-04, prilyginant ją vienai terminuoto laisvės atėmimo dienai.

Remiantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3 ir 5 punktais, paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams ir įpareigoti M. K. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį gydytis priklausomybę nuo alkoholio ir tęsti darbą.

Remiantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi ir 68 straipsniu, M. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 4 (keturiems) metams.

Remiantis BK 72 straipsnio 2, 5 dalimis, išieškoti iš M. K. konfiskuotino turto – automobilio "VW Sharan", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų).

M. K. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Dėl nuosprendžio per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.

Apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, arba įstatymas numato privalomą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, arba byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą ar išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Prašymas bylą nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka turi būti nurodytas apeliaciniame skunde.