- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-26
- Bylos Nr.
- 2S-1709-524/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-06164-2012-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Misiūnienė
- Pareiškėjas
- D. Z.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. Z. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-06-22 nutarties civilinėje byloje, iškeltoje pagal pareiškėjo D. Z. skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui A. Z., K. S. dėl neteisėto turto arešto, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolio A. Z. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0017/11/00314, prašė panaikinti 2011-11-08 patvarkymą ir nutraukti vykdomąją bylą, panaikinti 2012-04-12 turto areštą pagal 2012-04-12 turto arešto aktą Nr. 0017/11/00314, grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojai. Nurodė, kad buvo neteisėtai areštuoti nekilnojamieji daiktai: 25/200 dalys fermos, esančios (duomenys neskelbtini), kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 54/108 dalys žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 46/92 dalys žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio. Be to, antstolis į savo depozitinę sąskaitą neteisėtai persivedė 2360 Lt, sudarydamas skolininkui išieškojimo skolą. Teigia, kad išieškotoja K. S. pateikdama antstolių kontorai 2011-11-08 vykdyti 2011-10-11 išduotą Šilutės rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą elgiasi nesąžiningai. Pareiškėjas D. Z. buvo visiškai atsiskaitęs pagal 2011-09-22 sprendimą, todėl nebuvo pagrindo kreiptis į antstolį. Teigia, kad nepilnamečio sūnaus išlaikymą teikia geranoriškai, t. y. gera valia moka teismo priteistą išlaikymą. Buvo sudarytos periodinio mokėjimo sutartys, kad bankas laiku galėtų pervesti pinigus išieškotojai.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-06-22 nutartimi pareiškėjo D. Z. skundą atmetė. Nurodė, kad praleistas naikinamasis terminas skųsti antstolio 2011-11-08 patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Pažymėjo, kad skolininkas teikdamas išlaikymą periodinėmis išmokomis turėjo indeksuoti priteisto išlaikymo sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, dėl šių priežasčių susidarė įsiskolinimas. Kadangi kredito įstaigose esančių piniginių lėšų padengti įsiskolinimą nepakako, išieškojimas buvo nukreiptas į skolininko nekilnojamąjį turtą, todėl, teismo nuomone, 2012-04-12 antstolis pagrįstai priėmė patvarkymą dėl pranešimo apie turto areštą ir surašė turto arešto aktą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-06-22 nutartį ir priimti naują nutartį – pareiškėjo skundą tenkinti. Nurodė, kad teismas nesigilino į skundą ir neatskleidė bylos esmės, t. y. nenustatė, už kokį laikotarpį buvo įsiskolinimas, neanalizavo antstolio nurodytos skolos ir skolininko pateiktų mokėjimų, neteisingai aiškinio skundo senatį, nepasisakė dėl arešto pagrįstumo. Pažymi, kad vykdomasis dokumentas priimtas vykdyti nepagrįstai, teismo sprendimas yra vykdomas gera valia. Teigia, kad skolininkas apie skundžiamą antstolio patvarkymą sužinojo tik 2012-04-18, todėl termino paduoti skundą dėl antstolio veiksmų nepraleido.
Atsiliepimo į atskirąjį skundą per teismo nustatytą terminą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Iš vykdomosios bylos Nr. 0017/11/00314 duomenų matyti, kad antstolis A. Z. vykdo 2011-10-11 Šilutės rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-1370-750/2011 dėl išlaikymo sūnui J. Z. išieškojimo po 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės iš skolininko D. Z. išieškotojai K. K.. Antstolis 2011-11-08 priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. 2011-11-30 priėmė patvarkymą dėl išlaikymo įsiskolinimo apskaičiavimo, juo nustatė, kad skolininko išlaikymo įsiskolinimas iki 2011-11-30 sudaro 2100 Lt. 2011-12-02 priėmė patvarkymus, kuriais areštavo 2360 Lt lėšas kredito įstaigose AB „Swedbank“ ir AB SEB banke. 2011-12-16 priėmė išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą, kuriame nurodyta, kad vykdant vykdomąją bylą dėl išlaikymo išieškojimo iš skolininko 2011-12-05 išieškota 1421,63 Lt, iš kurių 1210 Lt pervesti išieškotojai, o 211,63 Lt įskaityta į vykdymo išlaidas. 2012-04-12 priėmė patvarkymą dėl išlaikymo įsiskolinimo apskaičiavimo, juo nustatė, kad skolininko išlaikymo įsiskolinimas iki 2012-04-11 yra 1311 Lt. 2012-04-12 priėmė patvarkymą dėl pranešimo apie turto areštą. 2012-05-14 priėmė patvarkymą dėl išlaikymo įsiskolinimo apskaičiavimo, juo apskaičiuotas skolininko D. Z. išlaikymo įsiskolinimas iki 2012-05-01 – 1290 Lt.
Pagal LR CPK 338 str. ir 320 str. 2 d. apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nurodytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias LR CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis LR CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Pažymėtina, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus, o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (LR antstolių įstatymo 3 str.), kurio pašalinimas yra viešojo intereso sudėtinė dalis, garantuojanti skolininko teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą. Kad antstolis veiktų neviršydamas jam suteiktų įgaliojimų ribų, jo procesinės veiklos kontrolę atlieka teismas (LR CPK 594 str.). Be to, antstolio vykdomas išieškojimas susijęs su išlaikymu nepilnamečiam vaikui, todėl pagal LR CPK 376 str. teismas privalo būti aktyvus, siekdamas apsaugoti nepilnamečių vaikų teises ir teisėtus interesus. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad ši byla susijusi su viešuoju interesu, todėl teismas nėra saistomas skunde nustatytų ribų.
Nagrinėjamu atveju matyti, kad pareiškėjas skųsdamas antstolio veiksmus nurodė tris reikalavimus, todėl apeliacinės instancijos teismas, vertindamas pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, sprendžia atskirai dėl kiekvieno pareikšto reikalavimo.
Dėl 2011-11-08 patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti
Pirmosios instancijos teismas atmesdamas pareiškėjo reikalavimą panaikinti antstolio 2011-11-08 patvarkymą, nurodė, kad praleistas LR CPK 512 str. nustatytas terminas. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su tokiomis teismo išvadomis.
Skundo dėl antstolio veiksmų padavimo terminus ir sąlygas reglamentuojantis LR CPK 512 str. nustato 20 dienų terminą skundams dėl antstolių veiksmų paduoti, jis skaičiuotinas nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti. Minėta norma numato ir maksimalų 90 dienų tokiam skundui paduoti terminą. Darytina išvada, kad 20 dienų terminas skundui dėl antstolio veiksmų paduoti skaičiuojamas nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, tačiau bet kuriuo atveju jis negali būti ilgesnis nei 90 dienų. Taigi asmens sužinojimas apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti yra svarbus tik jei nuo tokio sužinojimo nepraėjo 90 dienų. Suėjus šiam terminui minėta aplinkybė tampa nereikšminga, nes naikinamojo termino atnaujinimo galimybės įstatymas nenumato. Tai reiškia, kad praleidus nustatytą 90 dienų terminą, nebegalima paduoti skundo dėl antstolio veiksmų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pasisakęs, kad skundas, paduotas teismui praleidus šį terminą, nenagrinėtinas teisme, todėl tokį skundą teismas turi atsisakyti priimti (LR CPK 137 str. 2 d 1 p.), o tokiai aplinkybei paaiškėjus po skundo priėmimo – bylą nutraukti (LR CPK 293 str. 1 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2006). Nagrinėjamu atveju skundžiamas patvarkymas priimtas 2011-11-08, todėl naikinamasis terminas skundui dėl šio patvarkymo paduoti baigėsi 2012-02-06, o skundas pateiktas tik 2012-05-04. Esant šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti priimti skundo dalį dėl minėto patvarkymo priėmimo, o po bylos iškėlimo nutraukti šią bylos dalį. Kadangi ši aplinkybė nustatyta nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, todėl pirmosios instancijos teismo 2012-06-22 nutarties dalis, kuria atmestas reikalavimas dėl šio patvarkymo, naikintina ir bylos dalis dėl 2011-11-08 patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti nutrauktina.
Dėl 2012-04-12 turto arešto akto panaikinimo
Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nurodė, kad pareiškėjas mokėdamas periodines išmokas turėjo jas indeksuoti, todėl susidarė įsiskolinimas, dėl šių priežasčių pagrįstai buvo taikytas skolininko turto areštas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiomis teismo išvadomis.
Pirmiausia atkreiptinas dėmesys, kad sprendžiant klausimą dėl turto arešto pagrįstumo būtina nustatyti įsiskolinimo faktą bei dydį. Šiuo atveju skolininkas nesutinka, kad yra išlaikymo įsiskolinimas, nors neskundžia atskirų antstolio veiksmų (patvarkymų), kuriais apskaičiuotas šis įsiskolinimas. Jau buvo minėta, kad bylos dėl išlaikymo yra susijusios su viešuoju interesu, todėl teismas privalo būti aktyvus (LR CPK 376 str.). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nurodė, kad priteistas išlaikymas pareiškėjo nebuvo indeksuojamas, todėl susidarė įsiskolinimas. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti ne tik paties įsiskolinimo faktą, tačiau ir išsiaiškinti, ar antstolio patvarkymuose nurodyto įsiskolinimo dydis yra pagrįstas ir apskaičiuotas teisingai, nes tai susiję su turto arešto teisėtumu ir pagrįstumu.
Išaiškintina, kad pinigų išieškojimas negali būti paskirtas iš skolininko turto, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškomą pinigų sumą galima išieškoti per šešis mėnesius, darant iškaitymus iš skolininkui priklausančio darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų (LR CPK 663 str. 1 d., 736 str. 1 d., 738 str.). Šiuo atveju remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad iš skolininko gaunamų pajamų periodinio mokėjimo sutartimi yra daromos išskaitos nepilnamečio vaiko išlaikymui (vykd. b. l 45). Kadangi skolininkas ginčija įskolinimo dydį ir jis šiuo metu nėra nustatytas, todėl nėra galimybės nustatyti, ar darant išskaitas iš skolininko gaunamų išmokų ar kitų pajamų, 2011-09-22 Šilutės rajono apylinkės teismo sprendimas ir su juo susijęs įsiskolinimas nebus vykdomas. Nuo šios aplinkybės priklauso ir turto arešto akto teisėtumas, t. y., jei paaiškėja, jog darant išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų, sprendimas nebus įvykdytas, tik tokiu atveju antstolis gali areštuoti pradedamą realizuoti skolininko turtą. Be to, vadovaujantis LR CPK 675 str. 2 d. antstolis gali areštuoti skolininko turto tik tiek, kiek reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (CPK 681 str. 1 d.). Šiuo atveju 2012-04-12 arešto aktu buvo areštuoti nekilnojamieji daiktai, jų vertė turėjo būti nustatyta LR CPK 681 str. nustatyta tvarka, tačiau nagrinėjant bylą apeliacine tvarka dar nėra nustatyta konkretaus areštuoto turto vertės, todėl nėra galimybės nustatyti, ar antstolis laikėsi LR CPK 675 str. 2 d. reikalavimų.
Visas šias aplinkybes turėjo išsiaiškinti pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo reikalavimo dėl turto arešto pagrįstumą. Kadangi reikia tirti ir aiškintis naujas aplinkybes susijusias su išlaikymo įsiskolinimo dydžiu ir turto arešto pagrįstumu, apeliacinės instancijos teismas nagrinėdamas atskirąjį skundą rašytinio proceso tvarka, to padaryti negali, todėl naikintina pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atmestas reikalavimas dėl 2012-04-12 turto arešto akto panaikinimo ir ši bylos dalis perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (LR CPK 337 str. 1 d. 3 p.) Apeliacinės instancijos teismo nuomone, minėtas aplinkybes galima nustatyti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išklausius visų šalių paaiškinimus, įvertinus visus pateiktus duomenis. Esant šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą skirti žodinį teismo posėdį ir išsiaiškinti šias aplinkybes.
Dėl reikalavimo grąžinti vykdomąjį raštą išieškotojai
Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad LR CPK 631 str. 1 d. reglamentuojami atvejai, kai turi būti grąžinti vykdomieji dokumentai išieškotojai. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra įstatymuose nustatyto teisinio pagrindo grąžinti išieškotojai vykdomąjį raštą. Apelianto nuomone, išlaikymo mokėjimas gera valia suteikia pagrindą grąžinti vykdomąjį raštą išieškotojai. Išaiškintina, kad šiuo atveju yra vykdomas teismo sprendimas dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis mokėjimo nepilnamečiam vaikui iki jo pilnametystės. Darytina išvada, kad šis vykdomasis raštas bus įvykdytas tik nepilnamečiam vaikui sulaukus pilnametystės ir tik tuo atveju, jei nebus išlaikymo įsiskolinimo. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė skolininko reikalavimą įpareigoti antstolį grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojai, todėl ši pirmosios instancijos teismo nutarties dalis paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-06-22 nutarties dalį, kuria atmestas reikalavimas panaikinti 2011-11-08 patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, panaikinti ir šią bylos dalį nutraukti.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-06-22 nutarties dalį, kuria atmestas reikalavimas panaikinti 2012-04-12 turto arešto aktą, panaikinti ir šią bylos dalį perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Kitas nutarties dalis palikti nepakeistas.