Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. V. ieškinį atsakovei A. V. dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo esant abiejų sutuoktinių kaltei bei su tuo susijusių klausimų išsprendimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų Luminor Bank AS Lietuvos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

4. Teismo posėdyje šalys nedalyvavo. 2023 m. birželio 8 d. teisme gautas atsakovės prašymas (DOK-93737) bylą išnagrinėti iš esmės jai nedalyvaujant bei ieškinį tenkinti pilnai. Papildomai paaiškino, kad šalys ateitį sieja su kitais žmonėmis. 2023 m. birželio 9 d. teisme gautas ieškovo prašymas (DOK-94296), kuriuo taip pat prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, ir išnarinėjus bylą iš esmės ieškinį tenkinti pilnai.

5. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 7 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas imasi šiame kodekse nustatytų priemonių, jog būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, ir siekia, kad byla būtų išnagrinėta teismo vieno posėdžio metu, jeigu tai nekenkia tinkamai išnagrinėti bylą. Šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Kai šalys teismo posėdyje dalyvauti pageidauja, bet negali dėl svarbių priežasčių, turi iš anksto teismui pateikti prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nurodyti svarbias priežastis ir pridėti tai patvirtinančius įrodymus (CPK 42 straipsnio 5 dalis). Šiuo atveju abi šalys pateikė teismui prašymus bylą nagrinėti joms nedalyvaujant, atsiliepimu į ieškinį atsakovė su ieškiniu sutiko ir prašė jį tenkinti. Todėl teismas išnagrinėjo bylą iš esmės šalims nedalyvaujant (CPK 7 straipsnis, 246 straipsnio 2 dalis, 247 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

Ieškinys tenkintinas visiškai

6. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys (duomenys neskelbtini), Anykščių šv. apšt. evang. Mato parapijoje sudarė santuoką, santuoka (duomenys neskelbtini) įregistruota Anykščių rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)).

7. Teismų praktikoje išaiškinta, kad sutuoktiniams sudarius bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka santuoką, preziumuojamas jų abiejų sutikimas, jog nuo pat tokios santuokos sudarymo momento jų santykius reglamentuotų ne tik civilinės (šeimos) teisės normos, bet ir atitinkamos konfesijos kanonų teisės normos. Valstybė pripažįsta bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytą santuoką, kai ji įtraukta į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje. Tačiau tai nereiškia, kad santuoka, sudaryta bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka, tampa civiline santuoka, kurią gali nutraukti civilinis teismas. Bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudaryta santuoka gali būti pripažinta negaliojančia (niekine) atitinkamų bažnyčios institucijų, remiantis vidaus (kanonų) teisės normomis. Tuo tarpu bendrosios kompetencijos teisme gali būti nagrinėjamas klausimas dėl civilinių teisinių pasekmių, nulemtų bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos santuokos įtraukimo į apskaitą, panaikinant santuokos apskaitos akto įrašą civilinės metrikacijos įstaigoje. Tokiais atvejais teismas nenutraukia pareiškėjų santuokos, bet panaikina bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos santuokos įtraukimo į apskaitą įrašą ir išsprendžia kitus klausimus (turto padalijimo, vaikų išlaikymo, jų gyvenamosios vietos nustatymo, sutuoktinių tarpusavio išlaikymo ir kitus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.49, 3.59 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007).

8. Ieškovė atsiliepimu į ieškinį bei prašyme bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, su pareikštais ieškinio reikalavimais sutiko visiškai ir prašė ieškinį tenkinti. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio pripažinimas yra ieškovo reikalavimo pagrįstumo besąlygiškas pripažinimas. Atsakovui pripažinus ieškinį, tarp bylos šalių šioje dalyje nebelieka ginčo. Dėl šios priežasties, kai atsakovas pripažįsta ieškinį, jeigu nėra CPK 42 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, teismas gali nuspręsti baigti bylos nagrinėjimą iš esmės, gali surašyti sutrumpintus teismo sprendimo motyvus, nenurodydamas argumentų, dėl kurių atmeta kuriuos nors įrodymus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-823/2020).

Dėl santuokos nutraukimo

9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.27 straipsnis nustato, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Šeimos santykiai turi būti grindžiami abipusiu šeimos narių pasitikėjimu, meile, pagalba ir rūpinimusi vienas kitu. Atsakomybė už santuokos išsaugojimą ir puoselėjimą tenka abiem sutuoktiniams, abu sutuoktiniai privalo būti pakantūs ir lojalūs, dėti pastangas santuokai išsaugoti.

10. Reikalavimą panaikinti santuokos apskaitos įrašą ieškovas grindžia tuo, kad santuoką sudarė skubotai, gerai neapgalvoję, santuokoje išgyveno tik aštuonis mėnesius, nuo tada kartu nebegyvena, nebeveda bendro ūkio, negyvena bendro sutuoktinių gyvenimo ir nėra pagrindo tikėtis, kad vėl gyvens kartu, santuokos apskaitos įrašą prašo panaikinti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Iš esmės tokias pačias aplinkybes nurodė ir atsakovė atsiliepime į ieškinį.

11. Pagal CK 3.61 straipsnio 2 dalį teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Iš byloje nustatytų aplinkybių teismas daro išvadą, kad šeima iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Šalių nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nei vienas iš sutuoktinių nedėjo pastangų santuokos išsaugojimui, abiem stigo lojalumo ir vienas kito palaikymo, dėl to laikytina, kad abu sutuoktiniai yra atsakingi už CK 3.27 straipsnyje nustatytų sutuoktinių pareigų netinkamą vykdymą, dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.

12. Pagal CK 3.64 straipsnio nuostatas teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti, t. y. teismas gali vieno sutuoktinio prašymu arba savo iniciatyva nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti (CK 3.64, 3.54 straipsniai). Nagrinėjamu atveju abi šalys tvirtai apsisprendusios nutraukti santuoką, prašė netaikyti termino susitaikyti, abu sutuoktiniai tvirtino, kad tolimesnius gyvenimus sieja su kitais asmenimis todėl, teismo vertinimu, imtis priemonių santuokai išsaugoti nėra tikslinga.

13. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad sutuoktinių santuoka faktiškai iširusi, panaikina ieškovo T. V. ir atsakovės A. V. santuokos apskaitos įrašą esant abiejų sutuoktinių kaltei (CK 3.61 straipsnis).

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo, sutuoktinių tarpusavio išlaikymo

14. CK 3.69 straipsnio 1 dalies nuostata numato, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo inter alia (be kita ko) santuokos apskaitos įrašo panaikinimo, gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Nurodomo straipsnio 2 dalyje numatyta – jeigu santuoka buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų. Vadinasi tam, kad uždrausti vienam iš sutuoktinių pasilikti santuokinę pavardę, reikalingos dvi sąlygos: 1) galima uždrausti pasilikti santuokinę pavardę tik kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui, jeigu santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės; 2) sutuoktiniai neturi turėti bendrų vaikų.

15. Nagrinėjamu atveju tiek ieškovas, tiek atsakovė prašė po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo palikti ieškovui turimą pavardę, o atsakovei grąžinti iki santuokos sudarymo turėtą pavardę, jokių ginčų dėl pavardės nekilo, todėl teismas, panaikindamas santuokos apskaitos įrašą ieškovui T. V. palieka pavardę – ,,V.“, o atsakovei A. V. – ,,B.“.

16. Šalys nereiškė viena kitai reikalavimų dėl išlaikymo priteisimo, teismas nenustatė, kad kuri nors iš šalių yra reikalinga išlaikymo, todėl išlaikymo klausimas šioje byloje nespręstinas (CPK 3.72 straipsnio 1 dalis).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir prievolių

17. Teismui nutraukiant santuoką (panaikinant santuokos apskaitos įrašą), vienas iš privalomai spręstinų klausimų yra sutuoktinių bendro turto padalijimas, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 straipsnis). CK 3.118 straipsnyje nustatyta bendro turto padalijimo tvarka. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, kt.).

18. VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto ir Juridinių asmenų registro, taip pat VĮ ,,Regitra“ duomenimis nustatyta, kad šalys nėra įgijusios bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo ar registruotino kilnojamojo turto, jų vardais nėra registruotų juridinių asmenų, jų akcijų, nario ar dalininko teisių. Todėl nagrinėjamoje byloje bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimo klausimas nėra sprendžiamas.

19. Pagal CK 3.126 straipsnį, ieškinyje dėl santuokos nutraukimo turi būti nurodyti duomenys apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius. Vieno ar abiejų sutuoktinių kreditoriai turi teisę įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo kaip tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus.

20. Pagal CK 3.126 straipsnį, ieškinyje dėl santuokos nutraukimo (santuokos apskaitos įrašo panaikinimo) turi būti nurodyti duomenys apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius. Vieno ar abiejų sutuoktinių kreditoriai turi teisę įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo kaip tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus. Remiantis CK 6.59 straipsniu, draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar pakeisti jos vykdymo sąlygas. Teismas nustato, ar sutuoktinių prievolė yra asmeninė ar bendroji, o bendroji turtinė prievolė – solidarioji ar dalinė.

21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bendrosiomis laikomos tokios sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sutuoktinių turtines prievoles reglamentuojančių teisės normų taikymo apžvalga Nr. AC-40-1).

22. Nagrinėjamu atveju ieškinyje buvo nurodyta ir pateikti įrodymai apie tai, kad atsakovė su Luminor Bank AS Lietuvos skyriumi 2018 gegužės 29 d. sudarė Kreditavimo sutartį NR. (duomenys neskelbtini), o 2021 m. balandžio 23 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį NR. (duomenys neskelbtini). Ginčo tarp šalių ir kreditoriaus dėl prievolių nėra. Abi sutartys sudarytos iki šalių santuokos sudarymo, ir šalys prašo po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo įsipareigojimus kreditoriui palikti vykdyti asmeniškai atsakovei. Kreditorius – trečiasis asmuo Luminor Bank AS Lietuvos skyrius taip pat nepareiškė jokių prieštaravimų dėl atsakovės jam turimų įsipareigojimų po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo palikimo jos asmeniniais įsipareigojimais. Todėl atsakovės prievolės Luminor Bank AS Lietuvos skyriui, panaikinus šalių santuokos apskaitos įrašą, paliktinos asmeninėmis atsakovės prievolėmis.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

23. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priteisimo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 96¹, 98 straipsnių nuostatos. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 98 straipsniai). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

24. Ieškovas pateikdamas ieškinį sumokėjo 110,00 Eur žyminį mokestį, tačiau neprašė priteisti iš atsakovės žyminio mokesčio išlaidų, taip pat neteikė prašymo iš atsakovės priteisti kitas patirtas bylinėjimosi išlaidas, nepateikė tokias išlaidas patvirtinančių dokumentų, todėl ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepaskirstomos ir neatlygintinos.

25. Patenkinus ieškinį visa apimtimi, iš atsakovės valstybei priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios nagrinėjamoje byloje sudaro 19,92 Eur (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Panaikinti ieškovo T. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. V. (ikisantuokinė pavardė – B.), a. k. (duomenys neskelbtini) santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini) Anykščių šv. apšt. evang. Mato parapijoje ir (duomenys neskelbtini) Anykščių rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriuje, apskaitos akto įrašą (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo T. V., a. k. (duomenys neskelbtini) palikti pavardę – „V.“ ir A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) sugrąžinti pavardę – „B.“.

Nustatyti, kad po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo prievolės trečiajam asmeniui Luminor Bank AS Lietuvos skyriui, į. k. 304870069, pagal 2018 gegužės 29 d. Kreditavimo sutartį NR. (duomenys neskelbtini) ir 2021 m. balandžio 23 d. Vartojimo kredito sutartį NR. (duomenys neskelbtini), lieka asmeninėmis atsakovės A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) prievolėmis.

Priteisti iš atsakovės A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 19,92 Eur (devyniolika eurų, 92 ct) bylinėjimosi išlaidų pašto išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB Swedbank, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimo patvirtintą kopiją išsiųsti šalims ir trečiajam asmeniui.

Išsiųsti įsiteisėjusio sprendimo kopiją Anykščių rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriui ir Vedybų sutarčių registrui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.