Panevėžio apygardos teismo nutartis

Teisėja Irena Pocevičienė Adm.teisės pažeidimo byla Nr. ATP-33-719/2013

2013 m. sausio 16 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Artūras Ridikas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kupiškio rajono policijos komisariato (toliau – Institucijos) apeliacinį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad ji 2012 m. lapkričio 1 d., apie 14:00 val., (duomenys neskelbtini), dirbdama M. V. individualios įmonės parduotuvės pardavėja, pardavė alkoholinį gėrimą – alų girtam asmeniui ir taip savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 4 d. 2 punkto reikalavimus.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Pagal ATPK 257 str. administracinę bylą nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.). Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą akcentavęs, jog teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius pažeidimą. Visi nagrinėjant bylą kilę prieštaravimai turi būti pašalinti, o nesant galimybės juos pašalinti – aiškinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (LVAT nutartis Nr. N3-955/2007).

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą ir patikrinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, padarė teisingas surinktais įrodymais pagrįstas išvadas ir pagrįstai nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą, todėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2012-11-30 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti Institucijos apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodyta, jog apylinkės teismas nepilnai, nevisapusiškai įvertino byloje esančias aplinkybes, neatsižvelgė į pačios A. P., L. M. bei policijos pareigūnų parodymus, kurie pagrindžia A. P. kaltę padarius jai inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą. A. P. tiek tyrimo, teik pirmosios instancijos teismo posėdžio metu vieningai teigė, jog įvykio metu parduotuvėje buvo daug žmonių, o L. M. atėjęs pats pasiėmė butelį alaus ir padavęs 5 Lt išėjo (6, 30 b.l.). Be to, L. M. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu parodė, jog įvykio dieną atvykęs į parduotuvę pirkti alaus pats iš šaldytuvo pasiėmė alkoholinį gėrimą ir sumokėjęs 5 Lt išėjo, o jį vėliau sustabdę ir paaiškinimą surašę pareigūnai netinkamai nurodė įvykio aplinkybes, nes jis pats pareigūnų surašyto paaiškinimo neperskaitė, o tik pasirašė (30 b.l.). Šiuos A. P. ir L. M. parodymus iš dalies patvirtino ir pirmosios instancijos teismo posėdyje apklaustas policijos pareigūnas R. K., kuris nurodė, jog iš parduotuvėje esančių prekių ir įrenginių išdėstymo galima daryti išvadą, jog pirkėjas pats turi pasiimti prekes ir po to prieiti susimokėti prie pardavėjos, kuriai sudarytos ribotos galimybės patikrinti pirkėjo blaivumą (31 b.l.). Be to, ką nurodė ir Kupiškio rajono apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, policijos pareigūnams įvykio metu bendraujant su L. M. nekilo jokių nesklandumų dėl šio asmens neblaivumo. Tuo labiau, kad tą pačią dieną policijos pareigūnai, nors tarnybiniame pranešime buvo nurodyta, kad L. M. atrodė gerokai girtesnis, nei jam buvo nustatytas girtumas (5 b.l.), vis tiek ėmė L. M. paaiškinimą (9 b.l.). Išdėstytos aplinkybės neleidžia daryti neginčijamos išvados, jog A. P., matydama, jog L. M. yra neblaivus, tyčia šiam asmeniui pardavė alkoholinį gėrimą ir taip padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 164 str. 3 d.

Esant nurodytoms aplinkybėms, remdamasis išdėstytais argumentais teismas daro išvadą, jog Kupiškio rajono apylinkės teismo 2012-11-30 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl keisti jį ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁰ str., 302¹² str. 1 d. 1 p., teismas,

nutaria:

Kupiškio rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutarimą palikti galioti nepakeistą ir Institucijos apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis neskundžiama.