- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-06
- Bylos Nr.
- 2A-2027-260/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-16937-2011-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimondas Buzelis, Algirdas Remeika, Ramūnas Mitkus
- Ieškovas
- A. T.
- Atsakovas
- N. B.
- Trečiasis asmuo
- notarei D
- Advokatai
- Dana Žvingilienė
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Mitkaus ir Algirdo Remeikos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. T. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-2399-429/2012 pagal ieškovo A. T. ieškinį atsakovei N. B., trečiajam asmeniui notarei D. M.-M. dėl palikimo privalomosios dalies nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas A. T. ir atsakovė N. B. yra brolis ir sesuo. (duomenys neskelbtini) mirė jų tėvas N. T., o (duomenys neskelbtini) mirė ir motina V. T.. Pagal bendrą sutuoktinių testamentą, sudarytą 2007-12-05 reg.Nr.12254, testatoriai N. T. ir V. T. visą turtą paliko atsakovei N. B.. Ieškovas savo vardu jokio turto nėra įgijęs. Ieškovas yra neįgalus, jam nustatytas 50 procentų darbingumas, jis gauna 417,94 Lt pensiją. Ieškovą finansiškai rėmė jo tėvai, kadangi, būdamas nedarbingas ir gaudamas tik minimalią nedarbingumo pensiją, jis negalėjo pragyventi. Ieškovas A. T. ieškiniu ir patikslintu ieškiniu prašė pripažinti, kad jam priklauso 1/6 palikimo dalies į visą turtą, likusį po jo motinos V. T. mirties, pripažinti dalinai negaliojančiu Kauno miesto notarės D. M. 2011-11-17 išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, reg.Nr.1-2332, ir tuo pagrindu įregistruotą nuosavybės teisę (b.l. 3-4, 86-87).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. birželio 14 d. sprendimu (b.l. 165-170) ieškinį ir patikslintą ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo atsakovei 2 962,27 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Teismas nustatė, kad sutuoktiniai N. T. ir V. T., kurie yra ieškovo ir atsakovės tėvai, 2007-12-05 sudarė notarės D. V. patvirtintą bendrą sutuoktinių testamentą, kuriuo susitarė, kad mirus pergyvenusiam sutuoktiniui, visą sutuoktinių turtą paveldi N. B., gim. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) mirė V. T., kuri buvo pergyvenusi savo sutuoktinį. Po jos mirties likusį palikimą priėmė testamentinė įpėdinė atsakovė N. B.. Paveldimą turtą sudarė butas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune. 2009-08-14 į Kauno m. 7-ąjį notarų biurą su pareiškimu, kad priima palikimą, atsiradusį po jo motinos V. T. mirties, kreipėsi ieškovas. Ieškovas 2010-03-18 kreipėsi į teismą su ieškiniu (civilinė byla Nr. 2-241-775/2011) atsakovei N. B. ir tretiesiems asmenims, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiu notarės D. V. 2007-12-05 patvirtintą N. T. ir V. T. testamentą bei išduotą paveldėjimo ir nuosavybės teisės liudijimus, kuriuo testatoriams priklausantis turtas paliktas N. B.. 2011 m. lapkričio 2 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi civilinė byla Nr. 2-241-775/2011 nutraukta, teismui priėmus ieškovo atsisakymą nuo patikslinto ieškinio. Ieškovas reikalavimo dėl privalomosios palikimo dalies ar teisės į privalomąją palikimo dalį nustatymo reikalavimų nereiškė. Bylos duomenimis ieškovas per CK 5.50 straipsnyje nustatytą 3 mėnesių terminą nesikreipė į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad jam mamos mirties dieną dėl objektyvių priežasčių buvo reikalingas išlaikymas, nustatymo, todėl teismas sprendė, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą. Teismas taip pat sprendė, kad ieškinys teisme gautas praleidus ir CK 5.8 straipsnyje nustatytą vienerių metų senaties terminą. Nors ieškovo atstovas prašė pripažinti, kad senaties terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, kadangi ieškovas teisme inicijavo civilines bylas dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, tačiau teismas šiuos argumentus vertino kritiškai, kadangi ieškovas ankstesnėje byloje savo teises realizavo jam suteikus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Civilinėje byloje Nr. 2-241-775/2011 ieškovas nepasinaudojo savo teise patikslinti ieškinio reikalavimą jau pradėtame civiliniame procese ir nekėlė reikalavimo dėl išlaikymo ieškovui reikalingumo palikėjo mirties dieną. Todėl nenustačius aplinkybių, kurios gali būti pripažintos svarbiomis, dėl kurių ieškovas praleido CK 5.50 straipsnyje ir 5.8 straipsnyje nustatytus senaties terminus, teismas praleisto senaties termino neatnaujino. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, konstatavo, jog ieškovo ieškinys ir patikslintas ieškinys yra nepagrįsti ir neįrodyti, kadangi ieškovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių išlaikymo reikalingumą jo motinos V. T. mirties dieną, t.y. nepateikė dokumentų apie gautos pensijos dydį, turtinę padėtį ir turimą turtą palikimo atsiradimo momentu. Teismo nuomone, ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina tik aplinkybę, kad ieškovo materialinės galimybės yra ribotos ieškinio nagrinėjimo teisme laikotarpiu, tačiau ieškovo pateikti duomenys nelaikytini pakankamais, kurie neginčytinai patvirtintų išlaikymo jam reikalingumą palikimo atsiradimo po velionės mamos V. T. mirties momentu. Teismas sprendė, kad ieškovui nustatytas 50 procentų darbingumas leidžia dirbti ir taip užsitikrinti geresnį nei esamas savo ir šeimos aprūpinimą, o ieškovo nurodytos aplinkybės apie ieškovo tėvų materialinę paramą ieškovui yra abejotinos. Teisme apklausta liudytoja T. Z. parodė, kad ieškovas buvo pajėgus save išlaikyti motinos mirties dieną, o ieškovo tėvai neturėjo galimybių materialiai remti jį, kadangi jiems patiems buvo reikalinga parama.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu (b.l. 185-187) ieškovas A. T. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį ir patikslintą ieškinį tenkinti. Apeliantas nurodo, kad sprendimas priimtas neobjektyviai ir neišsamiai išnagrinėjus su byla susijusias aplinkybes.
1. Teismas nepagrįstai nustatė, kad byloje nenustatyta aplinkybių, kurios gali būti pripažįstamos svarbiomis, dėl kurių ieškovas praleido CK 5.50 straipsnyje ir 5.8 straipsnyje nustatytus senaties terminus. Teismas sprendime nurodė, kad „2009-08-14 į Kauno m. 7-ąjį notarų biurą su pareiškimu, kad priima palikimą, atsiradusį po jo motinos V. T. mirties, kreipėsi ieškovas (b.l. 40). Byloje pateiktas rusų kalba ieškovo 2009-10-27 rašytas pareiškimas 14-ajam notarų biurui, kuriame jis nurodė, kad jam yra išaiškintas CK 5.20 straipsnio turinys, nurodė, kad jis kreipsis į teismą dėl privalomosios palikimo dalies, nurodė, kad jam žinoma, kad bus išduotas paveldėjimo teisės liudijimas dėl palikimo priėmimo, jei jis iki 2010-01-01 nepateiks duomenų apie tai, kad kreipėsi į teismą (b.l. 41-42). Byloje pateiktas taip pat rusų kalba surašytas atsakovės pareiškimas 14-ajam notarų biurui apie tai, kad ji nesutinka su tuo, kad ieškovui būtų nustatyta ir paskirta privalomoji palikimo dalis (b.l. 45-46)“. Tokiu būdu, termino palikimui priimti ieškovas nepraleido ir spręsti jo atnaujinimo pagrindo nėra jokio teisinio pagrindo. Nepagrįstos ir neteisėtos laikytinos teismo išvados, kad „Bylos duomenimis ieškovas per CK 5.50 straipsnyje nustatytą 3 mėnesių terminą nesikreipė į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad jam mamos mirties dieną dėl objektyvių priežasčių buvo reikalingas išlaikymas, nustatymo, nors 2009-10-27 pareiškime nurodė, kad į teismą kreipsis dėl privalomosios palikimo dalies.“. Ieškovas kreipėsi į teismą dėl testamento, kuriuo mirusiųjų turtas buvo paliktas atsakovei, pripažinimo negaliojančiu. Kreiptis į teismą su pareikšimu dėl teisės į privalomąją palikimo dalį nustatymo ir paveldimo turto dalių nustatymo, tuomet, kai laikoma, jog dokumentas, kuriuo paveldimas turtas, yra neteisėtas, yra nelogiška. Į teismą ieškovas kreipėsi CK 5.8 straipsnyje numatytu terminu. Tokia teise ieškovas pasinaudojo ir nustatytu įstatymo terminu ginčijo paveldėjimą. Tai, kad pirmiau buvo ginčytas testamentas, o paskiau atsisakymas suteikti teisę į privalomąją palikimo dalį, reiškia, kad vyko ginčas dėl paveldėjimo teisės ir į teismą dėl to buvo kreiptasi įstatymo nustatytu terminu.
2. Teismas, pripažindamas ieškovo sunkią materialinę padėtį po ieškovo motinos mirties, teigia jog ieškovas nepateikė įrodymų apie savo materialinę padėtį, esant gyviems jo tėvams bei suabejojo ieškovo mirusių tėvų materialinėm galimybėm teikti tokį išlaikymą. Jeigu teismas, nežinia iš kur padarė išvadą, kad ieškovo materialinė padėtis buvo geresnė ieškovo tėvų mirties dieną, tai teismas turėjo galimybę išsireikalauti atitinkamus duomenis, tačiau šiuos klausimus teisminio nagrinėjimo metu vengė nagrinėti. Todėl teismo išvada, kad ieškovui nebuvo reikalingas išlaikymas jo motinos mirties dieną yra laužta iš piršto, spekuliatyvaus pobūdžio, pagrįsta nuomone, o ne įrodymais ar kitais faktiniais duomenimis, dėl ko negali būti laikoma pagrįsta ir teisėta. Teismas, spręsdamas teisės į būtinąją palikimo dalį, visiškai neatsižvelgė į tai, kad CK 5.20 straipsniu siekiama apsaugoti įstatyminių įpėdinių, kurių materialinė padėtis palikėjo mirties dieną yra sunki, teises. Teismui nepripažinus ieškovui teisės į privalomąją plikimo dalį, kuri susideda iš gyv. patalpų, ieškovas tampa benamiu, tuo iš esmės pablogindamas ieškovo materialinę padėtį.
3. Teismas priėmė neobjektyvų ir šališką sprendimą byloje vadovaudamasis išimtinai atsakovės pateiktais dokumentais, bei jos atstovės ir jos pristatytų teismui liudytojų šmeižikiško pobūdžio ir žeminančiais pareiškimais. Teismas turėjo išsamią informaciją apie tai, kad ieškovas yra neįgalus, senyvo amžiaus, ligotas, kitakalbis žmogus, kuris dėl objektyvių priežasčių negali pasirūpinti tinkama savo teisių gynyba. Teismas, savo skundžiamame sprendime konstatuodamas, kad procese ieškovo teisės nebuvo visiškai realizuotos ir apgintos, vietoje to, kad imtųsi visų priemonių tam, kad tos teisės būtų tinkamai ginamos, ciniškai konstatavo, kad suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba buvo visiškai tinkama ir pakankama. Tai reiškia, kad teismas nuspręsdamas, kad ieškovo dalyvavimas byloje nėra būtinas, priimdamas atsakovei palankų sprendimą, buvo neobjektyvus ir akivaizdžiai stojo į pusę to asmens, kuris jau virš 20 metų gyvena užsienyje, niekada nesirūpino savo senyvais tėvais, esant jiems gyviems, o po jų mirties, puolė tvarkyti paveldėjimo klausimus vietoje to, kad aplankytų jų kapą, ko ji nedaro ir dabar.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l. 194-198) atsakovės N. B. atstovė advokatė Dana Žvingilienė prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas. Teismas pagrįstai sprendime nurodė, kad kreiptis į notarą ar į teismą dėl teisės į privalomą palikimo dalį asmuo turi per CK 5.50 straipsnyje nustatytą 3 mėnesių terminą palikimui priimti. Pareiškimo įstatymo nustatytu terminu dėl teisės į privalomąją dalį nei notarei, nei teismui ieškovas nepateikė. 2009-10-27 savo ranka rašytame pareiškime notarei ieškovas A. T. nurodė, kad jam išaiškintas CK 5.20 straipsnis (teisė į privalomąją palikimo dalį) ir kad pretendentas iki 2010 metų sausio 1 d. šiuo klausimu kreipsis į teismą (b.l. 41-42). Ieškovas 2010 metais, naudodamasis kvalifikuota teisine pagalba, net tris kartus kreipėsi į teismą, tačiau ne dėl teisės į privalomąją dalį nustatymo, bet ginčydamas tėvų sudarytą testamentą CK 1.89 straipsnio pagrindu. Dėl palikimo privalomosios dalies nustatymo ieškinys pateiktas teismui tik 2011 metų gruodžio mėn., t.y. praėjus daugiau nei metams ir penkiems mėnesiams nuo testatorės V. T. mirties. Ieškovas akivaizdžiai praleido ieškinio senaties terminą dėl jo teisės pripažinimo į privalomąją palikimo dalį ir teismo neprašė atnaujinti šio termino, nors atsakovė savo atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė teismo taikyti ieškinio senatį. Apelianto teiginiai, kad jis nėra praleidęs 3 mėnesių termino kreiptis dėl privalomosios dalies nustatymo yra nepagrįsti ir atmestini. CK 5.8 straipsnyje nurodytas 1 metų terminas taikomas ne dėl palikimo priėmimo, bet ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą. Ieškovo pareiga buvo įrodyti, kad jis dėl pripažinimo į privalomąją palikimo dalį kreipėsi laiku, tačiau to jis neįrodė. Ieškovas taip pat neįrodė, kad jis turi teisę į privalomąją dalį. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių išlaikymo reikalingumą mamos V. T. mirties dieną, t.y. nepateikė įrodymų apie gautos pensijos dydį, turtinę padėtį ir turimą turtą palikimo atsiradimo momentu. Iš teismui pateiktų įrodymų matyti, kad šalių tėvų materialinė padėtis pačių buvo sunki, jie patys skundėsi, kad ieškovas nepadeda savo tėvams (b.l. 124-125). Ieškovui nustatytas 50 % darbingumas leidžia dirbti ir užtikrinti geresnį šeimos aprūpinimą. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovui jo buvusi sutuoktinė yra išmokėjusi 12.000 Lt kompensaciją. Ieškovas turi du suaugusius vaikus, tačiau nepateikta ieškovo jokių duomenų apie tai, kad jis kreipėsi į savo pilnamečius vaikus dėl materialinės paramos suteikimo. Ieškovas turi sąskaitas net trijuose bankuose. Viename banke sąskaitų jo vardu yra net kelios. Duomenų apie sąskaitose esamas sumas nepateikė. Prijungtoje civilinėje byloje yra pateiktas brolio G. T. atsiliepimas, kuriame jis nurodo, kad tėvai ne kartą skundėsi jam, jog ieškovas jiems materialiai nepadeda, kad jiems padedu tik ji, N. B.. Tai patvirtina, kad patiems tėvams buvo būtina materialinė parama, kad jų materialinė padėtis nebuvo gera ir tai paneigia paties ieškovo teiginius, kad tėvai iki mirties ieškovą išlaikė dėl jo blogos materialinės padėties. Kadangi ieškovas neįrodė savo ieškinio reikalavimų dėl išlaikymo reikalingumo, teismas pagrįstai priėmė sprendimą, kuriuo ieškinio reikalavimus atmetė. Atsakovas šioje byloje naudojosi vertėjos pagalba, kelis kartus neatvyko į teismo posėdžius. Byla buvo atidedama dėl paties ieškovo kaltės kelis kartus, todėl apelianto teiginiai dėl procesinių teisės normų pažeidimų atmestini. Ieškovas naudojosi jam suteikta kvalifikuota teisine pagalba, todėl teiginiai, kad jis neįgalus, todėl negalėjo pasirūpinti tinkama savo teisių gynyba, yra atmestini. Apelianto teiginiai dėl tėvų kapo absurdiški ir atmestini, nes tai neturi jokios reikšmės bylai. Atsakovo teiginiai dėl tėvų pripažinimo nesuprantančiais savo veiksmų esmės ir negalinčiais savo veiksmus valdyti teismų ekspertizėmis ir teismo sprendimu buvo paneigti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d. 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
Nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. birželio 14 d. sprendimu netenkino ieškovo ieškinio dėl palikimo privalomosios dalies nustatymo, konstatavęs, jog ieškovas praleido CK 5.50 straipsnyje ir 5.8 straipsnyje nustatytus senaties terminus ir nėra aplinkybių, dėl kurių praleisti terminai būtų atnaujinti, taip pat konstatavo, jog ieškovas neįrodė, jog palikėjo mirties dieną ieškovui buvo reikalingas išlaikymas.
Apeliantas, nesutikdamas su Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 14 d. sprendimu, teigia, kad termino palikimui priimti ieškovas nepraleido ir spręsti jo atnaujinimo pagrindo nėra jokio teisinio pagrindo, į teismą apeliantas kreipėsi CK 5.8 straipsnyje numatytu terminu. Taip pat laiko nepagrįsta įrodymais ir faktiniais duomenimis pirmosios instancijos teismo išvadą, jog ieškovui nebuvo reikalingas išlaikymas jo motinos mirties dieną.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo motyvus, pasisako dėl privalomosios palikimo dalies ir dėl senaties.
Dėl privalomosios palikimo dalies nustatymo
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas, kokie palikėjo vaikai turi teisę į privalomąją palikimo dalį, yra nurodęs, kad palikėjo vaiko nedarbingumo dėl neįgalumo faktas, jei neįgalumas nustatytas ne jo nepilnametystės metu (CK 3.194 straipsnio 3 dalis), nepreziumuoja išlaikymo reikalingumo CPK 182 straipsnio 4 punkto prasme. Procesiškai tai reiškia, kad neįgalus palikėjo vaikas pagal įstatymą turi teisę į privalomąją palikimo dalį, jei išlaikymo reikalingumas palikėjo mirties dieną įrodytas bendra tvarka (CPK 176, 177, 178 straipsniai). Įrodinėjimo, siekiant įrodyti išlaikymo reikalingumą, našta tokiu atveju tenka įpėdiniui, pretenduojančiam į privalomąją palikimo dalį, lygiai taip pat kaip kitiems įpėdiniams, nesutinkantiems su tokiu reikalavimu, tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiami atsikirtimai (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-01-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2008).
Nagrinėjamuoju atveju, ieškovas turėjo įrodyti, kad jo motinos mirties dieną jis neturėjo pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms, todėl buvo reikalingas motinos išlaikymo. Tokiam vertinimui reikšmingais pripažintini duomenys apie ieškovo turimą nuosavybę į daiktus, banko indėlius, gaunamas visų rūšių pajamas ir kt.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovo motina V. T. mirė (duomenys neskelbtini). Ieškovas į bylą pateikė įrodymus, jog jam nuo 2009-06-12 iki 2014-10-31 nustatytas 50 procentų darbingumo lygis, ieškovui valstybinė socialinio draudimo invalidumo pensija paskirta nuo 2003-05-13, jos dydis nuo 2010-10-01 iki 2010-12-01 sudarė 417,94 Lt, o nuo 2010-12-01 sudaro 447,49 Lt. Ieškovas neturi ir neturėjo nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų. Ieškovas 2007 m. rugpjūčio 16 d. sudarė antrąją santuoką, su sutuoktine gyvena nuomojamame bute, jo sutuoktinės darbinės pajamos sudaro apie 700,00 Lt. Byloje nėra pateikta duomenų apie ieškovo turimas lėšas banko sąskaitose, apie invalidumo pensijos dydį bei kitas gaunamas pajamas būtent palikimo atsiradimo momentu (duomenys neskelbtini). Ieškovo teiginiai, nurodyti ieškinyje ir patikslintame ieškinyje, jog iki tėvų mirties tėvai finansiškai rėmė ieškovą, nepagrįsti jokiais rašytiniais ar kitais įrodymais. Priešingai, teismo posėdyje apklausta liudytoja T. Z. parodė, kad išlaikyti ieškovą tėvai buvo nepajėgūs, kad ieškovas ateidavo motiną aplankyti tik trumpam, o kai ieškovo motina V. T. gulėjo ligoninėje, ieškovas net nežinojo apie tai (b.l. 134-135). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, padarė pagrįstą išvadą, kad apeliantas (palikėjos sūnus) neįrodė ieškinyje ir patikslintame ieškinyje nurodytų aplinkybių, kad palikėjos mirties dieną neturėjo pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą pripažinti jo teisę į privalomąją 1/6 dalį motinos palikimo. Toks teismo sprendimas atitinka ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus principus.
Dėl senaties termino
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovas praleido CK 5.50 straipsnyje ir 5.8 straipsnyje nustatytus senaties terminus ir nėra aplinkybių, dėl kurių praleisti terminai galėtų būti atnaujinti.
CK 5.50 straipsnis nustato trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos terminą palikimui priimti. Bylos duomenimis nustatyta, jog palikimą priėmė testamentinė įpėdinė N. B., ieškovas A. T. Kauno miesto 14-jame notarų biure pateikė pareiškimą apie palikimo priėmimą pagal įstatymą (b.l. 11, civilinė byla Nr.2-241-775/2011). Testamentinei įpėdinei priėmus palikimą ir nesutikus, jog ieškovui būtų nustatyta privalomoji palikimo dalis, ieškovas turėjo kreipti į teismą ir išlaikymo reikalingumo faktą įrodinėti leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Nagrinėjamuoju atveju nustatyta, jog ieškovas ginčijo testamento sudarymą civilinėje byloje Nr.2-241-775/2011, o bylą nutraukus, tik 2011-12-05 kreipėsi į teismą dėl privalomosios dalies nustatymo. Kadangi palikimo atsiradimo diena yra (duomenys neskelbtini), o ieškovo ieškinys buvo pateiktas 2011-12-05, tai ieškovas praleido tiek trijų mėnesių, tiek 1 metų ieškinio senaties terminus. Apelianto argumentai, kad pirmiau buvo ginčytas testamentas, o po to atsisakymas suteikti teisę į privalomąją palikimo dalį, reiškia, kad vyko ginčas dėl paveldėjimo teisės ir į teismą dėl to buvo kreiptasi įstatymo nustatytu terminu, atmestini kaip nepagrįsti. Tiek ieškinio dėl privalomosios palikimo dalies nustatymo, tiek ieškinio dėl testamento ginčijimo senaties terminas skaičiuotinas nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai asmuo, pretenduojantis į palikimą, sužinojo apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo.
Nepagrįsti apelianto argumentai, kad ieškovo teisės nebuvo visiškai realizuotos ir apgintos, kadangi ieškovas yra neįgalus, senyvo amžiaus, ligotas, kitakalbis žmogus, kuris dėl objektyvių priežasčių negalėjo pasirūpinti tinkama savo teisių gynyba. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovą atstovavo Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirtas advokatas, parengiamuosiuose teismo posėdžiuose dalyvavo vertėja (b.l. 91, 95-96, 118, 120). Teismo posėdžiuose, kuriuose ieškovas nedalyvavo, jį atstovavo advokatas (b.l. 131, 157). Todėl ieškovo procesinės teisės bylos nagrinėjimo metu buvo užtikrintos tinkamai.
Apeliacinį skundą atmetus, iš ieškovo atsakovei priteistinos 1 452 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, atsakovei N. B., gyv. (duomenys neskelbtini), Ukraina, 1 452 Lt (vieną tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt du litus) išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.