- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-10-20
- Bylos Nr.
- 2YT-23222-375/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Poderienė
- Pareiškėjas
- T. U.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo T. U. patikslintą pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas T. U. (toliau – pareiškėjas), kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti po jo tėvo D. U., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (14-15 b. l.).
Pareiškėjas patikslintame pareiškime nurodo, kad (duomenys neskelbtini) netikėtai mirė jo tėvas D. U.. Testamento jis nepaliko, todėl jo turtas paveldimas pagal įstatymą, o jis yra vienintelis pirmos eilės įpėdinis. Jo tėvų D. U. ir E. U. santuoka oficialiai nutraukta 2014 m. gegužės 20 d., tėvas kitos santuokos nebuvo sudaręs. Nuo 2012 m. tėvas išvyko gyventi ir dirbti į (duomenys neskelbtini). Kai tėvas išvyko, jis dar buvo nepilnametis. Tėvas nuo 2012 m. gyveno (duomenys neskelbtini), ten ir mirė. Su tėvu pareiškėjas bendravo retai, mirė labai jaunas ir staiga nuo širdies smūgio, todėl jo mirtis visiems buvo netikėta. Žinojo, kad tėvas Lietuvoje kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturėjo, todėl į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Paveldėjimo byla po tėvo mirties neužvesta. 2017 m. birželio mėnesį viešėdamas pas močiutę I. U. (tėvo mamą) sužinojo, kad tėvas kaupė lėšas DNB banko III pakopos pensijų fonde. Tuomet nedelsiant kreipėsi į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, tačiau sužinojo, kad terminas priimti palikimą jau praleistas. Mano, kad terminą praleido dėl objektyvių priežasčių, todėl prašo atnaujinti. Pareiškėjas su tėvu apie jo turimą turtą ar pinigines lėšas, o juo labiau apie paveldimą turtą jo mirties atveju, nekalbėjo, todėl dėl objektyvių priežasčių nežinojo apie tėvo lėšas pensijų fonde. Taip pat pažymi, kad jis yra (duomenys neskelbtini) studentas, jį remia viena mama, kurios gaunamas darbo užmokestis nedidelis, piniginės lėšos jam reikalingos pragyvenimui, studijoms.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad pareiškėjui teismui įrodžius, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos neprieštaraus, kad pareiškėjui būtų atnaujintas terminas aplikimui priimti (29-30 b. l.).
Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims nedalyvaujant, pareiškėjas ir suinteresuoti asmenys apie teismo posėdį informuoti teismo pranešimais (34, 35 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
patikslintas pareiškimas tenkinamas.
Iš pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir byloje esančių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė D. U., a. k. (duomenys neskelbtini) kuris buvo pareiškėjo T. U., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas (5, 6 b. l.). Mirusysis D. U., a. k. (duomenys neskelbtini) daugiau vaikų neturėjo (17 b. l.). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktą pareiškėjas yra pirmos eilės vienintelis paveldėtojas. D. U. ir pareiškėjo motinos E. U., a. k. (duomenys neskelbtini) santuoka nutraukta 2014 m. gegužės 20 d. (7 b. l.). Po D. U. mirties liko turtas – piniginės lėšos AB DNB banko III pakopos pensijų fonde (25-26 b. l.). Kauno miesto (duomenys neskelbtini) notarų biuro 2017 m. rugpjūčio 29 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini)patvirtina, kad po D. U., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties paveldėjimo byla neužvesta (18 b. l.). Pareiškėjas T. U. nurodo, kad įstatymų nustatytą terminą priimti palikimą praleido dėl objektyvių priežasčių – jis tik šių metų birželio mėnesį iš savo močiutės (tėvo motinos) I. U. sužinojo, jog tėvas D. U. kaupė lėšas DNB banko III pakopos pensijų fonde. Anksčiau to net ir negalėjo žinoti, nes jo tėvai išsiskyrė dar 2014 m., po santuokos nutraukimo jis buvo nepilnametis ir gyveno su motina, su tėvu artimų ryšių nepalaikė, tėvas nuo 2012 m. gyveno ir dirbo (duomenys neskelbtini), ten staiga mirė. Į teismą dėl termino atnaujinimo palikimui priimti pareiškėjas kreipėsi 2017 m. rugpjūčio 10 d. (3 b. l.).
CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas trimis būdais: 1) pradėjus faktiškai jį valdyti, 2) kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto aprašo sudarymo arba 3) įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Minėto straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad veiksmai apie palikimo priėmimą turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
T. U. praleido įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą po D. U., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), atsiradusiam palikimui priimti, nes jis iki (duomenys neskelbtini) neatliko minėtų CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytų veiksmų palikimui priimti.
Pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį, jeigu terminas palikimui priimti yra praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas šį terminą gali atnaujinti. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 576-578 straipsniuose nenurodomi kriterijai, kuriais vadovaujantis, įstatymo numatyto termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Tokiomis priežastimis pripažįstamos konkrečios faktinės aplinkybės, sudariusios kliūtis asmeniui nustatytu terminu atlikti įstatymo nustatytą veiksmą. Tokių aplinkybių vertinimas ir pripažinimas svarbiomis termino praleidimo priežastimis, yra teismo diskrecijos teisė, todėl teismas šį klausimą privalo spręsti atsižvelgdamas į prašomo atnaujinti termino paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias faktines aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, terminą prašančio atnaujinti asmens teisinį statusą ir elgesį, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Atsižvelgiant į civilinių bylų dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo svarbą suinteresuotų asmenų interesams ir visai civilinei apyvartai, asmens veiksmai konkrečioje praleisto termino atnaujinimo situacijoje yra vertinami atsižvelgiant į apdairaus, rūpestingo ir atidaus asmens elgesio adekvačioje situacijoje kriterijų (CPK 3 straipsnio 1, 7 dalys, CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Tokios praktikos laikosi ir kasacinis teismas nagrinėdamas šios kategorijos bylas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2012).
Teismas, nustatydamas ir vertindamas objektyvias aplinkybes, dėl kurių pareiškėjas praleido įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti, atsižvelgia į tai, kad iš tiesų laiku kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo pareiškėjas neturėjo objektyvių galimybių, kadangi pareiškėjo teigimu tik 2017 m. birželio mėnesį sužinojo apie jo tėvo kauptas lėšas DNB III pensijų pakopos fonde, o anksčiau to net ir negalėjo žinoti, nes jo tėvai išsiskyrė dar 2014 m., po santuokos nutraukimo jis buvo nepilnametis ir gyveno su motina, su tėvu artimų ryšių nepalaikė, tėvas nuo 2012 m. gyveno ir dirbo (duomenys neskelbtini), ten staiga, būdamas (duomenys neskelbtini) m., mirė. Teismas netikėti šiomis pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis neturi pagrindo. Be to, jas patvirtina ir pateikti įrodymai: ištuokos liudijimas, pareiškėjo gimimo liudijimas, kurie patvirtina, jog pareiškėjo tėvo ir jo motinos santuoka nutraukta 2014 m., kai jis buvo dar nepilnametis; D. U. mirties liudijimas, kuris patvirtina, kad D. U. mirė (duomenys neskelbtini), būdamas tik (duomenys neskelbtini)metų amžiaus, ligos diagnozė (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad sužinojęs aplinkybę dėl atsiradusio palikimo, pareiškėjas dėl jo priėmimo kreipėsi nedelsiant, teisme jo pareiškimas dėl termino atnaujinimo gautas 2017 m. rugpjūčio 10 d. Teismas spręsdamas dėl termino atnaujinimo įvertina ir tą aplinkybę, jog pareiškėjas yra labai jauno amžiaus, tėvo mirties momentu jam buvo tik (duomenys neskelbtini) metų. Teismo vertinimu, pagrįstai tikėtina, jog po tėvo mirties pareiškėjas negalėjo žinoti apie tėvo turimas lėšas pensijų draudimo fonde, o kadangi kito paveldimo turto nebuvo, pareiškėjui nebuvo pagrindo kreiptis į notarų biurą dėl palikimo priėmimo.
Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas neturi pagrindo spręsti, jog pareiškėjas elgėsi nesąžiningai, o procesinį terminą praleido dėl savo paties aplaidumo ir nerūpestingumo. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, jog termino palikimui priimti pratęsimas nepagrįstai ir neteisėtai suvaržytų ar pažeistų suinteresuoto asmens teises, suinteresuotas asmuo dėl termino atnaujinimo iš esmės neprieštarauja.
Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjo pareiškime nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, daro išvadą, jog pareiškėjas T. U. įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui, atsiradusiam po tėvo D. U. mirties, priimti praleido dėl svarbių priežasčių, todėl pareiškimas tenkinamas (CPK 185 straipsnis). Teismo vertinimu, priešingu atveju būtų pažeisti teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principai, kuriais teismas privalo vadovautis.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos nepriteistinos (CPK 92, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos 442 straipsnio 1 dalies 13 punktu, Lietuvos Respublikos CK 5.57 straipsniu,
nutaria:
pareiškimą tenkinti.
Atnaujinti pareiškėjui T. U., a. k. (duomenys neskelbtini) praleistą įstatymų nustatytą terminą palikimui, atsiradusiam po jo tėvo D. U., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2016 m. (duomenys neskelbtini), mirties, priimti.
Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.