Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, 10 klasių išsilavinimo, nevedęs, dirbantis mėsos išpjaustytoju UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, anksčiau teistas penkis kartus:

1. 1996-03-27 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2003-05-01), – laisvės atėmimu 3 metams, pritaikius įstatymą dėl amnestijos, nuo terminuoto laisvės atėmimo bausmės atlikimo atleistas;

2. 1996-10-28 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 2 dalį, 16 straipsnio 1 dalį ir 272 straipsnio 2 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2003-05-01), – laisvės atėmimu 4 metams;

3. 2000-09-29 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 206 straipsnį, 271 straipsnio 2 dalį ir 272 straipsnio 2 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2003-05-01),- laisvės atėmimu 5 metams ir 6 mėnesiams;

4. 2005-01-31 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, - laisvės atėmimu 1 metams, atidedant bausmės vykdymą 2 metams;

5. 2005-10-14 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 149 straipsnio 1 dalį, - laisvės atėmimu 4 metams. Šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su bausme, paskirta 2005-01-31 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams ir 6 mėnesiams, iš laisvės atėmimo vietų paleistas 2009-09-02 atlikęs bausmę,

kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis R. S., 2013 m. gegužės 31 d., apie 21.30 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto su R. K. metu, suspaudė pastarojo kairį žastą pirštais, sudavė nukentėjusiajam R. K. kumščiu ne mažiau penkių kartų į veidą, dešinį petį, krūtinę, trenkė jo galvą į spintą, padarydamas nukentėjusiajam R. K. muštinę žaizdą dešino antakio srityje, kraujosruvas abiejų akių srityse, kairės pusės kaukolės skliauto, pamato bei veido kaulų lūžius, kraujo išlają po kietojo smegenų dangalu virš kairiojo smegenų pusrutulio su smegenų suspaudimu, poodines kraujosruvas dešinio peties srityje, kariame žaste, krūtinės ląstos dešinėje pusėje, kvalifikuojamus sunkiu sveikatos sutrikdymu.

Šiais savo veiksmais R. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis R. S. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės jam inkriminuojama nusikalstama veika iš esmės nepripažino ir teigė, kad jis gynėsi nuo agresyviai besielgusio nukentėjusiojo R. K., kuris atsisakė išeiti iš buto, visaip priešinosi tempiamas link išėjimo durų, todėl kaltinamasis sudavė nukentėjusiajam R. K. vieną ar du smūgius ranka į veidą, tačiau ne norėdamas jį sužaloti, o tik norėdamas apsiginti nuo agresyvaus nukentėjusiojo elgesio. Kaltinamojo R. S. teigimu, įvykio dieną konfliktą išprovokavo būtent nukentėjusysis R. K., nes įžeidinėjo kaltinamojo tetą N. D. ir kaltinamojo R. S. draugę N. D., o vėliau, jau prasidėjus konfliktui, įžeidinėjo ir kaltinamąjį R. S., kalinių žargonu vadindamas jį žeminančiais žodžiais. Kadangi kaltinamasis R. S. yra kalėjęs laisvės atėmimo vietose, nukentėjusiojo R. K. žodžiai labai įžeidė kaltinamąjį R. S., todėl jis pareikalavo, kad nukentėjusysis R. K. išeitų iš buto, o kadangi jis atsisakė tai daryti, tarp jų kilo konfliktas.

Motyvuojamoji dalis

Nepaisant kaltinamojo R. S. neprisipažinimo, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, jo kaltė sunkaus sveikatos sutrikdymo padarymu, įrodoma šiais baudžiamojoje byloje esančiais ir teisiamojo posėdžio metu patikrintais įrodymais. Nukentėjusysis R. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dienos, kai jam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, jis visiškai neprisimena. Pripažino, kad girtas būna agresyvus. Pats buvo teistas prieš 15 metų, žinojo, kad ir R. S. buvo teistas, todėl mano, kad žodis „gaidys“ galėjo įžeisti kaltinamąjį.

Liudytoja N. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną kartu su kaltinamuoju ir jo drauge N. D. vartojo alkoholį. Prie jų prisijungė ir nukentėjusysis, kuris pradėjo keiktis necenzūriniai žodžiai įžeidinėti ją ir N. D.. Kaltinamasis R. S. padarė R. K. pastabą, kad nukentėjusysis nesikeiktų ir neįžeidinėtų N. D. ir N. D., tačiau R. K. nesiliovė keiktis, todėl R. S. dar kartą jį įspėjus, nukentėjusysis R. K. savo agresiją nukreipė į kaltinamąjį R. S., išvadindamas jį „gaidžiu, ožiu“. Po tokių žodžių kaltinamasis R. S., norėdamas išvaryti R. K. iš buto, ištempė jį į koridorių, nors nukentėjusysis ir priešinosi. Ji su kaltinamojo drauge – N. D. liko virtuvėje, o vėliau, kai susiruošė eiti namo, buto koridoriuje pamatė ant grindų gulintį R. K., o R. S. rankos buvo kruvinos. N. D. suprato, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo įvyko muštynės, tačiau pačių muštynių ji nematė.

Iš esmės analogiškus parodymus teisiamojo posėdžio metu davė ir liudytoja N. D., kuri patvirtino, kad tarp kaltinamojo R. S. ir nukentėjusiojo R. K. įvyko muštynės. Liudytojos N. D. teigimu, įvykio dieną ji atėjo pas kaltinamąjį R. S., kuris yra jos vaikinas, į namus. Be kaltinamojo, bute dar buvo kaltinamojo tėvas J. S., kuris tuo metu miegojo, ir nukentėjusysis R. K.. N. D. su R. S. būnant virtuvėje, dar atėjo jo krikšto motina N. D., vėliau, kai pabudo R. K., jie kartu su R. S. pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus. Tuo metu nukentėjusysis R. K. be jokios priežasties pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais N. D. atžvilgiu, o ją pačią pavadino „sraige“, trenkė per stalą kumščiu, išvadino R. S. „gaidžiu“. N. D. liepė R. K. išeiti iš buto, tačiau jis atsisakė, todėl R. S. norėjo jį išvyti. Nenorėdama klausytis riksmų, ji išėjo į balkoną, o tuo metu kaltinamasis R. S. ir R. K. pradėjo tarpusavyje tampytis. Po kurio laiko, N. D. pakviesta, į grižo į butą, kuriame pamatė kruviną R. K., kuris valėsi kraują, tačiau kas buvo iki to momkento, ji nematė. Tačiau matė, kad R. K. buvo įsikibęs į R. S. drabužius, todėl kaltinamasis pastūmė jį nuo savęs ir nukentėjusysis atsisėdo ant minkštos taburetės, bet pakilęs nuo taburetės vėl griebė kaltinamajam už drabužių, todėl R. S. jį stipriai pastūmė į koridoriuje buvusią spintą. R. K. stipriai galva atsitrenkė į spintą ir parkrito ant žemės. Liudytoja N. D. matė, kad jam pradėjo stipriai bėgti kraujas, prasidėjo traukuliai, todėl kažkas iškvietė greitąją pagalbą.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytoju J. S. parodė, kad jo namuose iš vakaro miegojo girtas kaimynas R. K.. J. S. taip pat nusprendė prigulti, o atsikėlęs, pamatė namuose sūnų Robertą su drauge, R. K. bei N. D., kurie buvo gretimame kambaryje. Jis girdėjo iš kambario sklindančius keiksmus ir triukšmą, tačiau nekreipė dėmesio, o išėjo parūkyti. Grįžęs pamatė ant koridoriuje ant grindų gulintį kruviną R. K., todėl nedelsdamas iškvietė policijos pareigūnus, kurie iškvietė greitąją. Liudytojas J. S. asmeniškai jokių muštynių nematė, tačiau namuose liko kraujo dėmės ant spintos, minkštos taburetės.

Kad įvykio dieną jos tėvas R. K. svečiavosi kaltinamojo R. S. namuose ir vėliau buvo sumuštas, teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir liudytoja E. K..

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato tyrėjos Ž. P. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2013 m. gegužės 31 d. apie 21 val. 32 min. GMP brigada į ligoninę pristatė R. K., kuriam buvo konstatuotas kraujo išsiliejimas į smegenis (T. 1., b.l. 3).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 4 kuopos 1 būrio vyresniojo patrulio D. Ž. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad atvykus pagal iškvietimą, jog bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, konfliktuoja pranešėjo sūnus, pareigūnus pasitiko J. S., kuris paaiškino, jog jo sūnus R. S. sumušė kaimyną R. K.. Užėjus į butą, koridoriuje gulėjo kruvinas vyras, kuris buvo be sąmonės. Bute taip pat buvo R. S., kurio kakta, rankos ir drabužiai buvo kruvini, taip pat jo draugė N. D. ir N. D. (T. 1., b.l. 5).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo su fotolentelėmis matyti, kad 2013 m. birželio 1 d. buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Apžiūros metu ant spintos, minkštos taburetės ir kilimo buvo rastos raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują, taip pat į kraują panašiu skysčiu suteptas rankšluostis (T. 1., b.l. 8-11).

Specialisto pateiktoje išvadoje konstatuota, kad R. K. padaryta muštinė žaizda dešinio antakio srityje, kraujosruvos abiejų akių srityse, kairės pusės kaukolės skliauto, pamato bei veido kaulų lūžiai, kraujo išlaja po kietuoju smegenų dangalu virš kairiojo smegenų pusrutulio su smegenų suspaudimu, poodinės kraujosruvos dešinio peties srityje, kairiame žaste, krūtinės ląstos dešinėje pusėje, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2013-05-31), paveikus kietais bukais daiktais. Veido-galvos sužalojimai bei kraujosruva krūtinės dešinėje pusėje galėjo susidaryti nuo smūgių sudavimo; kraujosruvos kairiame žaste būdingos suspaudimui pirštais. Sužalojimai kvalifikuojami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, dėl kaukolės pamato lūžio bei kraujo išlajos po kietuoju smegenų dangalu, susispaudusios smegenys. Sužalojimai padaryti mažiausiai 5 trauminiais poveikiais (iš jų mažiausiai 2 į veido-galvos sritį). Sužalojimai nebūdingi savęs žalojimui (T. 1., b.l. 18-19).

Alkoholio matuoklio parodymais nustatyta, kad 2013 m. gegužės 31 d. 22 val. 38 min. R. S. buvo nustatytas 2,02 promilių girtumas (T. 1., b.l. 49).

Iš byloje esančio patvirtinimo dėl susitaikymo su įtariamuoju R. S. matyti, kad nukentėjusysis R. K. susitaikė su kaltinamuoju R. S., kuris jam atlygino turtinę žalą, ir nukentėjusysis neturi jokių pretenzijų kaltinamajam (T. 1., b.l. 105).

Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo.

Byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu patikrintais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad 2013 m. gegužės 31 d. bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, R. S. ir jo kaimynas R. K. kartu vartojo alkoholį. Bute taip pat buvo ir N. D., N. D. bei J. S.. Byloje surinkti įrodymai taip pat patvirtina, kad tarp R. S. ir R. K. kilo konfliktas, nes neblaivus R. K. pradėjo įžeidinėti bute buvusią kaltinamojo R. S. tetą N. D. bei jo draugę N. D., po to, įžeidė ir patį R. S., pavadindamas jį „gaidžiu“ ir „ožiu“. Pats nukentėjusysis R. K. pripažįsta, kad jis, tarpusavio konflikto metu, galėjo vartoti necenzūrinius žodžius ten buvusių asmenų atžvilgiu, bei galėjęs išvadinti kaltinamąjį „gaidžiu“, kadangi būdamas neblaivus, R. K. būna agresyvus. Teisiamojo posėdžio metu apklaustos liudytojos N. D. ir N. D. patvirtino kaltinamojo parodymus, jog nukentėjusiajam atsisakius apsiraminti ir palikti butą, kaltinamasis jį ištempė į koridorių. Kas vyko koridoriuje teisiamojo posėdžio metu apklausti liudytojais J. S. ir N. D. paaiškinti negalėjo.

Nors R. S. teigia sudavęs ne daugiau dviejų smūgių nukentėjusiajam R. K., tačiau byloje surinkti duomenys nepatvirtina šio kaltinamojo teiginio. Ikiteisminio tyrimo metu R. S., apklaustas iš karto po įvykio, parodė, jog nukentėjusiajam sudavė šešis smūgius. Šiuos ikiteisminio tyrimo metu duotus kaltinamojo parodymus patvirtina ir specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad kūno sužalojimai R. K. padaryti mažiausiai penkiais trauminiais poveikiais, iš kurių mažiausiai du į veido -galvos sritį. Be to, liudytojos N. D. teigimu, ji matė, kaip kaltinamasis R. S. du kartus naudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo R. K. atžvilgiu, o atsižvelgiant į tą aplinkybę, kad liudytojai N. D. atėjus į buto koridorių, nukentėjusysis R. K. jau buvo kruvinas, akivaizdu, kad fizinis smurtas nukentėjusiojo atžvilgiu buvo naudojamas ir anksčiau, t.y. prieš ateinant į buto koridorių liudytojai N. D.. Kad kaltinamasis R. S. sudavė nukentėjusiajam R. K. daugiau kaip du smūgius, patvirtinama ir įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuotų raudonos spalvos dėmių, panašių į kraują, išsidėstymas ir jų taškinis pobūdis, o taip pat ta aplinkybė, kad kaltinamojo R. S. rankos buvo kruvinos, duoda pagrindą išvadai padaryti, kad nukentėjusiajam R. K. buvo suduoti daugiau kaip du smūgiai, o smūgiai buvo suduodami ir tuo metu, kai nukentėjusysis jau buvo kruvinas.

Nors kaltinamasis R. S. tvirtina, kad smūgius nukentėjusiajam jis sudavė, gindamasis nuo nukentėjusiojo užpuolimo, tačiau teismas atmeta šią kaltinamojo versiją, kaip nepagrįstą. Teisiamojo posėdžio metu nebuvo surinkta jokių objektyvių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad smurtinius veiksmus pirmas pradėjo naudoti nukentėjusysis R. K.. Priešingai, tiek paties kaltinamojo, tiek liudytojų N. D. ir N. D. parodymais nustatyta, kad būtent kaltinamasis R. S., sugriebęs nukentėjusįjį už rūbų, ištempė jį į buto koridorių, kuriame ir įvyko muštynės. Be to, iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad nukentėjusysis R. K. buvo girtas, o atsižvelgdamas į kaltinamojo ir nukentėjusiojo amžiaus bei kūno sudėjimo akivaizdžius skirtumus, bei į nukentėjusiojo girtumą, o taip pat į tą aplinkybę, jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad nukentėjusysis R. K. būtų smaugęs ar naudojęs kokį nors kitokio pobūdžio fizinį smurtą kaltinamojo R. S. atžvilgiu, teismas mano, kad kaltinamojo R. S. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, kaip padaryti tyčia.

Kaltinamojo gynėjas teisiamojo posėdžio metu prašė skirti R. S. teismo psichologinę - psichiatrinę ekspertizę, kad būtų nustatyti nusikaltimo padarymo motyvai, būtų išsiaiškinta R. S. psichologinė būsena įvykio metu. Gynėjas savo prašymą grindė liudytojų parodymais ir manė, kad juos įvertinti turi specialistai. Tačiau teismas mano, kad įrodymų vertinimas nėra teismo psichologinės ekspertizės tyrimo dalykas, todėl tenkinti gynėjo prašymo dėl teismo psichologinės ekspertizės skyrimo nėra pagrindo.

BK 136 straipsnyje (sunkus sveikatos sutrikdymas labai susijaudinus) nustatyta privilegijuota sunkaus sveikatos sutrikdymo sudėtis, kuri taikoma tada, kai kaltininkas veikia būdamas labai didelio susijaudinimo arba vadinamojo fiziologinio afekto būsenos, kurią sukėlė neteisėtas ar itin įžeidžiantis jį ar jo artimą asmenį nukentėjusiojo poelgis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad veika pagal BK 136 straipsnį kvalifikuojama nustačius visumą aplinkybių: 1) nukentėjusiojo asmens neteisėtas ar itin įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį poelgis; 2) staiga kilęs kaltininko didelis susijaudinimas dėl tokių nukentėjusiojo veiksmų; 3) kaltininko veiksmai yra greitas atsakas į nukentėjusiojo asmens neteisėtą ar įžeidžiantį poelgį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-184/2010, Nr. 1A-103/2005, 1A-223/2007).

Iš byloje apklaustų nukentėjusiojo, liudytojų ir paties kaltinamojo parodymų turinio teismui nekilo abejonių dėl to, kad neblaivaus nukentėjusiojo elgesys ir jo kalinių žargonu pavartoti kitus asmenis žeminantys ir juos neigiamai apibūdinantys žodžiai, galėjo įžeisti kaltinamojo artimuosius ir patį kaltinamąjį, tačiau teismas mano, kad šiuo atveju, įvertinus visas bylos aplinkybes, nėra pagrindo nukentėjusiojo elgesį pripažinti itin įžeidžiančiu, galinčiu sukelti asmeniui afekto būseną, dėl kurios jis prarastų gebėjimą kontroliuoti savo veiksmus, kadangi kaltinamasis, kuris anksčiau buvo teistas ir atliko bausmę laisvės atėmimo vietose, puikiai supranta kalinių žargoną ir juo (žargonu) pasakytų atskirų žodžių prasmę bei atsakomybę už pasakytus žodžius, todėl teismas nemano, kad R. S. iš nukentėjusiojo R. K. išgirsti žodžiai, kurie plačiai vartojami laisvės atėmimo vietose, galėjo sukelti jam afekto būseną, dėl kurios jis negalėjo kontroliuoti savo veiksmų, o daro išvadą, kad kaltinamojo neadekvačią reakciją į nukentėjusiojo elgesį sąlygojo kaltinamojo R. S. suvartotas alkoholio kiekis ir siekis nubausti nukentėjusįjį R. K. už pasakytus žodžius. Be to, pažymėtina, kad kaltinamojo veiksmuose nebuvo vieno iš jo elgesį apibūdinančių požymių, kurio pagrindu būtų galima teigti, jog jis nukentėjusiajam sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą, būdamas staiga labai susijaudinęs. Kaltinamojo veiksmai nebuvo greitas atsakas į nukentėjusiojo asmens neteisėtą ar įžeidžiantį poelgį. Nukentėjusiajam pradėjus įžeidinėti kaltinamąjį ir jo artimuosius, kaltinamasis R. S. du kartus prašė nukentėjusiojo nurimti, tačiau šiam nenusiraminus, kaltinamasis paprašė R. K. palikti butą, bet nukentėjusysis to nepadarė, ir tik po to kaltinamasis ištempė nukentėjusįjį į koridorių, ir ten suduodamas ne mažiau kaip du smūgius, sukėlė jam sunkų sveikatos sutrikdymą. Akivaizdu, kad tokius kaltinamojo veiksmus negalima apibūdinti kaip spontaniškus, ar kaip greitą atsaką į nukentėjusiojo R. K. neteisėtą elgesį.

Apibendrindamas šioje baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu patikrintus įrodymus, ir vertindamas juos tiek atskirai, tiek jų visumą, teismas daro išvadą, kad teisiamajame posėdyje išnagrinėti įrodymai yra pakankami teismo apkaltinamosioms išvadoms pagrįsti, kad kaltinamasis R. S., būdamas neblaivus, tyčia sukėlė nukentėjusiajam R. K. sunkų sveikatos sutrikdymą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje.

Bausmės skyrimas

Kaltinamojo R. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis pripažino naudojęs smurtą nukentėjusiojo R. K. atžvilgiu ir apgailestavo sunkiai sutrikdęs nukentėjusiojo sveikatą, bei atsiprašė nukentėjusiojo ir atlygino jam nusikalstama veika padarytą turtinę bei neturtinę žalą, o kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką R. S. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jo nusikalstamos veikos padarymui.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, į tai, kad konfliktinė situacija, kurios metu buvo sužalotas nukentėjusysis R. K., kilo dėl nukentėjusiojo kaltės, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, taip pat į kaltinamojo R. S. asmenybę, kuris nors anksčiau buvo ne kartą teistas, tačiau po paskutinio jo paleidimo iš laisvės atėmimo vietų 2009 metais, jis jokių teisės pažeidimų nebuvo padaręs, nėra baustas administracine tvarka, dirba, nėra priklausomas nei nuo narkotinių medžiagų, nei nuo alkoholio ir į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitą neįrašytas, o Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, Vilniaus psichikos sveikatos centre nesigydė (T. 1., b.l. 107-123), taip pat teismas, spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, atsižvelgia į nukentėjusiojo R. K. prašymą netaikyti kaltinamajam R. S. griežtos bausmės, kadangi nukentėjusiojo teigimu, jis kaltinamajam atleido ir su juo susitaikė.

Įvertindamas šias aplinkybes, kurios apibūdina padarytą nusikalstamą veiką, konkrečias nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir priežastis bei motyvus, taip pat kaltinamojo asmenybę, kuris apgailestauja dėl nusikaltimo padarymo, dirba ir gali atlyginti byloje pareikštą civilinį ieškinį, teismas daro išvadą, kad BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyto terminuoto laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, todėl mano, jog bausmės tikslai bus pasiekti taikant kaltinamojo R. S. atžvilgiu BK 54 straipsnio 3 dalį ir paskiriant jam švelnesnę bausmės rūšį – laisvės apribojimą, negu numatyta BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 9332 litų 76 centų dydžio civilinį ieškinį (T. 1., b.l. 27-29), kuriuo prašo išieškoti iš kalto asmens civilinio ieškovo turėtas nukentėjusiojo R. K. gydymo išlaidas.

Nors civilinio ieškovo – Vilniaus teritorinės ligonių kasos atstovas į teisiamąjį posėdį neatvyko, tačiau buvo gautas civilinio ieškovo prašymas nagrinėti ieškinį jam nedalyvaujant (T. 1., b.l. 167), todėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys buvo nagrinėjamas civilinio ieškovo atstovui nedalyvaujant (BPK 252 straipsnio 2 dalis).

Sutinkamai su CK 6.283 straipsnio 1 dalies reikalavimais, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius. Visas nukentėjusiojo R. K. gydymo išlaidas padengė Vilniaus teritorinė ligonių kasa, todėl ji turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo (CK 6.280 straipsnio 1 dalis). Iš civilinio ieškovo pateiktų dokumentų matyti, kad nukentėjusiojo R. K. gydymo išlaidos sudarė 9332 litus 76 centus, todėl ši suma ir turi būti išieškota civilinio ieškovo naudai iš kaltinamojo R. S..

Dėl kardomųjų priemonių

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam R. S. buvo paskirtos dvi kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (T. 1., b.l. 98-99) ir dokumentų paėmimas (T. 1., b.l. 100-101).

Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga.

Baudžiamoji byla yra išnagrinėta, kaltinamajam skirtina su terminuotu laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, o duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis R. S. gali daryti naujas nusikalstamas veikas, nėra, todėl teismas mano, kad kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas tapo nebereikalinga, todėl turi būti panaikinta, o kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, siekiant užtikrinti tinkamą ir savalaikį teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymą, turi būti palikta nepakeista kol bus pradėtas bausmės vykdymas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302 - 308 straipsniais,

nusprendžia:

R. S. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, ir pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį, paskirti jam laisvės apribojimą dvejiems metams, įpareigojant jį per bausmės vykdymo laikotarpį atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą, taip pat įpareigojant jį per visą laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpį dirbti arba registruotis darbo biržoje, nepažeidžiant registravimosi tvarkos.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalies reikalavimais, į paskirtąją bausmę įskaityti laikinąjį sulaikymą ir kardomąjį kalinimą (suėmimą) nuo 2013 m. gegužės 31 d. iki 2013 m. liepos 3 d. (keturias dienas), vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo, šią bausmę vykdančioje institucijoje, dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą, o kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, panaikinti.

Išieškoti iš R. S. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 9332 (devynis tūkstančius tris šimtus trisdešimt du) litus 76 centus nukentėjusiojo R. K. gydymo išlaidų.

- be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

- vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus;

- nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus.

Nuteistajam R. S. vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam gali būti pakeista areštu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.