Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje R. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „G.“, neteistas (2023-09-28 atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje, pritaikius BK 38 straipsnį), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis R. T. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad lietuvių kalbos nemoka, apklausoje dalyvauja gynėjas ir vertėja, teisės jam išaiškintos, jas supranta. Pranešimas apie įtarimą jam išverstas. 2025-03-13 ryte 8 val., ties (duomenys neskelbtini), jis buvo pasodintas į policijos pareigūnų tarnybinį automobilį, kur vieta, skirta laikinai sulaikytiems asmenims. Jį pasodino būtent į tą automobilio vietą, kadangi jis buvo neblaivus, susipyko su mergina. Suprato, kad jį pasodino dėl to, kad buvo neblaivus ir jį nuveš į blaivyklą. Kvietė policijos pareigūnus dėl to, kad padėtų nutraukti konfliktą su mergina. Po įvykio su buvusia drauge I. J. nebegyvena, bendro ūkio neveda. Pamena, kad jis 2 kartus dešiniu kumščiu trenkė į automobilio sienelę. Negali pasakyti, kodėl taip padarė. Pats nesusižeidė. Jokių įlenkimų automobilyje nematė, kai pareigūnas atidarė automobilio duris, papurškė jam dujų į akis, kad jis nusiramintų, ir daugiau nieko nematė. Sutinka atlyginti civilinį ieškinį. Dėl padaryto pažeidimo labai gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltę, padarius kaltinime nurodytą nusikalstamą veiką, patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys:

VAVPK pareiškimas, kuriame nurodyta, kad 2025-03-13 įvykio metu buvo apgadintas tarnybinis automobilis VW Transporter, v. n. (duomenys neskelbtini) (medžiagos Nr. 10-PR2-5201, Remontuojant automobilį VAVPK patyrė 560,05 Eur materialinę žalą. Prašo dėl šio įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą.

Pateikta UAB „M.“ 2025-03-26 sąskaita Nr. JUS0128493, iš kurios matyti, kad VAVPK pirko remontui detales ir keitimo paslaugas už 560,05 Eur.

Mokėjimo kvitas 2025-05-15, iš kurio matyti, kad kaltinamasis VAVPK už automobilio apgadinimą pervedė 560,05 Eur.

Liudytojo J. T. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad dirbant pagal iš anksto numatytą grafiką, užtikrinant viešąją tvarką bei saugų eismą, dirbant tarnybiniu automobiliu „Volkswagen Transporter“ (v. n. (duomenys neskelbtini), borto Nr. (duomenys neskelbtini)) su vyresniąja tyrėja K. O., 7.48 val. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjo į butą neįleidžia sugyventinė. 2025-03-12 apie 7.54 val. atvykus nurodytu adresu, prie nurodyto daugiabučio namo lauke juos pasitiko, kaip paaiškėjo, pranešėjas (duomenys neskelbtini) pilietis R. T., kuris nurodė, kad su savo sugyventine I. Y. vakar bei šiandien vartojo alkoholį, o dabar ši nenori įleisti jo į butą. R. T. buvo stipriai neblaivus, iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, svirduliavo, kūno judesiai buvo nekoordinuoti. Pranešėjui nustatytas 2,60 promilių girtumas. Siekiant išsiaiškinti įvykio aplinkybes bei atskirti smurto artimoje aplinkoje dalyvius, taip pat kad pranešėjas nepabėgtų iš įvykio vietos, R. T. buvo paprašytas laikinai (kol jie bus bute ir aiškinsis įvykio aplinkybes) ramiai pasėdėti tarnybinio automobilio sulaikymo kameroje. R. T. geranoriškai sutiko tai padaryti ir apie 8 val. atsisėdo į tarnybinės transporto priemonės sulaikymo kamerą. Spec. priemonė antrankiai panaudoti nebuvo, nes tam nebuvo teisinio pagrindo, asmuo elgėsi ramiai, nekėlė pavojaus sau, jiems ar kitiems asmenims. Apie 8.07 val. jiems grįžus prie tarnybinės transporto priemonės, išgirdo, kad iš sulaikymo kameros sklinda smūgiavimo bei rėkimo garsai, keiksmai. Nedelsiant atidarius tarnybinės transporto priemonės sulaikymo kameros duris, pastebėjo, kad viduje sėdintis pranešėjas kumščiu daužo tarnybinės transporto priemonės sulaikymo kameros sieną, skiriančią automobilio saloną nuo sulaikymo kameros. Asmuo elgėsi labai agresyviai, neadekvačiai, todėl buvo panaudota spec. priemonė dujos, po kurios panaudojimo asmuo trumpam nurimo.

2025-03-12 įvykio vietos apžiūros protokolas su fotolentele, iš kurių matyti, kad apžiūrėtas tarnybinis automobilis „Volkswagen Transporter“ (v. n. (duomenys neskelbtini), borto Nr. (duomenys neskelbtini)). Tarnybiniame automobilyje įrengtos vaizdo stebėjimo kameros tiek viduje, tiek išorėje. Priešais įėjimą į automobilyje kamerą, įrengta pertvara tarp sulaikymo kameros ir automobilio keleivinės dalies. Pertvaros viršuje yra langas, apsaugotas metalinėmis grotelėmis. Žemiau lango, pertvaroje matomas pažeidimas. Laikino sulaikymo kameroje yra įrengta vaizdo stebėjimo kamera. Fotolentelėje esančiose nuotraukose užfiksuotas minėtas tarnybinis automobilis. Nuotraukose Nr. 7-8, 10-12 užfiksuotas automobilio laikino sulaikymo kameros pažeidimas, t. y. pertvaroje, kuri skiria laikino sulaikymo kamerą nuo automobilio salono, matosi skyrė su įtrūkimais.

Alkotesterio „Draeger Alcotest 7510“ Nr. ARKB0358 kvitas ir jo patikros sertifikatas Nr. 2200403, kurių duomenimis 2025-03-12 7:56:58 R. T. nustatytas 2,60 promilių neblaivumas. Patikros metu alkotesteris buvo metrologiškai patikrintas ir tinkamas naudoti.

Vaizdo įrašų, darytų tarnybiniame automobilyje, v. n. (duomenys neskelbtini), įrengtomis kameromis 2025-03-14 apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad peržiūrėti vaizdo įrašai bei nurodyta, kad:

1. vaizdo įraše „(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)_ch4_20250312075501_20250312080501“, 07:59:52 val. įrašo laiku policijos pareigūnas atidaro galines laikino sulaikymo kameros duris, po kelių akimirkų pasirodo ir policijos pareigūnė, prie kurios stovi vyras trumpais plaukais, apsirengęs tamsios spalvos striuke, po striuke matomas nuogas vyro kūnas. 08:01:23 val. pareigūnas uždaro laikino sulaikymo kameros duris ir nueina;

2. vaizdo įraše „(duomenys neskelbtini)-(duomenys neskelbtini)_ch3_20250312075942_20250312080508“ 08:01:20 val. įrašo laiku į automobilį įlipa pirmiau minėtas vyras. 08:02:00 val. minėtas vyras, sėdintis laikino sulaikymo kameroje, pradeda naudotis mobiliojo ryšio telefonu, juo skambina, tačiau niekas neatsiliepia. 08:03:21 val. minėtas vyras padaužo sienelę, tačiau iš garso galima spręsti, kad daužymas nėra stiprus. 08:03:38 val. minėtas vyras pradeda kalbėti rusiškai, 08:03:58 val. apie 3 kartus stukteli į automobilio sieną ir pradeda kažką sakyti rusų kalba, po to pasiima telefoną į ranką, pašviečia į sieną ir toliau žiūri į telefoną;

3. vaizdo įraše „(duomenys neskelbtini)-(duomenys neskelbtini)_ch2_20250312075453_20250312080509“ matosi, kaip policijos automobilis sustoja prie namo laiptinės, prie kurio stovi minėtas vyras, kuris prieina prie vairuotojo pusės durelių. 08:03:23 val. įrašo laiku girdimas stuksenimas, 08:03:59 val. vėl girdimas stuksenimas ir žmogaus balsas, kuris netrukus nutyla.

Vaizdo įrašų, darytų policijos pareigūnų kūno kamera 2025-04-17 apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad policijos pareigūnų mobiliaisiais vaizdo registratoriais daryti vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuota:

1. vaizdo įraše „PSS-20250312-111111UTC+0200(1)“ pareigūnai bendrauja, automobiliai stovi jau ne įvykio vietoje, o autoūkyje, vyksta pareigūnų bendravimas bei aptarimas, kokius procesinius veiksmus atlikti;

2. vaizdo įraše „PSS-20250312-104111UTC+0200(2)“ policijos pareigūnai vyksta tarnybiniu automobiliu. 18:56 min įrašo laiku, automobiliu vykę pareigūnai atvyksta į autoūkį, kuriame matomas stovintis tarnybinis automobilis šaukiniu (duomenys neskelbtini), išlipę pareigūnai prieina prie minėto automobilio, iš kurio išlipa pareigūnas, kuris atvykusiems pareigūnams aprodo automobilio laikino sulaikymo kamerą, kurioje matoma išdaužta skylė sienoje bei įtrūkimai. 21:53 min. įrašo laiku pareigūnas padaro tarnybinio automobilio nuotraukas;

3. vaizdo įraše „PSS-20250312-114111UTC+0200(2)“ 6:40 min. pareigūnas prieina prie tarnybinio automobilio šaukiniu (duomenys neskelbtini) ir apžiūri laikino sulaikymo kamerą, nufotografuoja. Laikino sulaikymo kameroje matoma skylė sienoje bei įtrūkimai.

II. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą.

Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti padarinius – konkretaus turto sunaikinimą ar sugadinimą, taip pat turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos ir kilusių padarinių.???

Teismų praktikoje pažymėta, kad šiame baudžiamajame įstatyme nurodytos veikos esmę sudaro svetimo turto sugadinimas ar sunaikinimas, t. y. kaltininko veiksmai, dėl kurių kitam asmeniui priklausantis turtas netenka visos ar dalies savo ekonominės vertės (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-133/2013). Sunaikinto ar sugadinto turto vertės dydis yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nusikalstama veika kvalifikuojama kaip nesunkus (BK 187 straipsnio 1 dalis) ar apysunkis nusikaltimas (2 dalis), baudžiamasis nusižengimas (3 dalis) ar administracinis nusižengimas (ANK 115 straipsnis). Vienai atvejais teismų praktikoje pasisakyta, kad kvalifikuojant veiką pagal BK 187 straipsnį, sugadinto ar sunaikinto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte (tačiau ne tokio daikto (turto) atkūrimo (atstatymo) sąnaudomis (kaštais) ar jo sunaikinimo pasekmėmis, kurios nėra šią nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis) veikos padarymo metu (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-167/2009, 2K-73-677/2016, 2K-5-628/2019 ir kt.). Tačiau yra atvejų, kai teismų praktikoje išaiškinta, jog turto vertė gali būti nustatoma įvairiais būdais: pagal pirkimo–pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo kaštus, daikto vertė – (didmeninė, rinkos, komiso kaina) – nustatoma nusikalstamos veikos padarymo metu (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-298-697/2016, 2K-14-387/2022, 2K-268-628/2023). Taip pat išaiškinama, kad turto sugadinimo atveju, kai dėl kaltininko veiksmų sumažėja jo vertė, tačiau ji iš esmės gali būti atstatyta ženkliai mažesnėmis sąnaudomis, tokio turto vertės nustatymas galimas ir pagal tokio turto atkūrimo (atstatymo) kaštus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-387/2022).

Byloje surinkti ir teisme ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, neginčytinai patvirtina R. T. pareikštą kaltinimą, o būtent kad jis kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio sugadino Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui priklausantį kaltinime nurodytą automobilį. Sugadinto turto vertė 560,05 Eur.

Kaltinamojo R. T. kaltė patvirtinta ne tik jo paties visišku prisipažinimu ikiteisminio tyrimo metu, tačiau ir kitais pirmiau aptartais ir teisme ištirtais įrodymais. Sugadinto turto vertę patvirtina 2025-03-26 pateikta PVM sąskaitos faktūros nuorašas Nr. JUS0128493. Teismas nenustatė pagrindo abejoti šių įrodymų objektyvumu bei tikrumo, todėl jais vadovaujasi.

Kaltinamojo R. T. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai patvirtina jį veikus tiesiogine tyčia.

Atsižvelgiant į sugadinto turto vertę, kad nusikalstama veika sugadinto turto vertė viršija 10 MGL (500 Eur), tačiau neviršija 400 MGL (20 000 Eur) dydžio (sugadinto turto vertė 560,05 Eur), konstatuotina, kad R. T. padarė nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus ir yra tenkinamas.

2025-05-16 civilinio ieškovo atstovas raštu informuotas apie ikiteisminio tyrimo užbaigimą baudžiamuoju įsakymu. Prieštaravimai nepareikšti.

III. Bausmės skyrimo motyvai

Pranešus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis sutiko, taip pat sutiko su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu.

BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl jų padarymo nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei, kad kaltinamasis savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmę, teismas, vadovaujasi BK 41, 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei, jos pobūdį, kaltinamojo asmenybę, į tai, kad yra dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

Kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą ((BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis yra darbingo amžiaus, dirba. Duomenų apie psichiatrinį ir priklausomybių ligų gydymą byloje nesurinkta. Tačiau patikrinus kaltinamojo padarytus administracinius nusižengimu bei įvertinus, kad kaltinamasis nagrinėjamą veiką padarė būdamas neblaivus, darytina išvada, kad kaltinamasis susiduria su alkoholio vartojimo sunkumais (nusižengimai padaryti būnant neblaiviam). Nagrinėjamą veiką kaltinamasis padarė būdamas neteistas, tačiau 2023-09-28 jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, pritaikius BK 38 straipsnį. 2025-04-29 duomenimis, per paskutinius trejus metus, kaltinamasis administracinė atsakomybėn trauktas 4 kartus, iš kurių už tai, kad nesilaikė apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderyje numatytų įpareigojimų, už tai, kad viešoje buvo neblaivus ir taip pažeidė viešąją tvarką, visos paskirtos baudos apmokėtos.

Išdėstytos aplinkybės rodo, kad nors kaltinamojo nusikalstama veika yra labiau atsitiktinio pobūdžio, tačiau jo teisei priešingas elgesys pasireiškia jam būnant neblaiviam (tai taip patvirtina ir administracinių nusižengimų padarymo aplinkybės). Taigi teismas, atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pasekmes, į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei gailisi dėl jos padarymo, atlygino padarytą žalą, sutinka su prokuroro siūloma bausme bei jos dydžiu ir sprendžia, kad bausmės paskirčiai pasiekti turėtų pakakti laisvės apribojimo bausmės, todėl už nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, kaltinamajam skiriama 1 metų laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros.

Taip pat, teismo vertinimu, kaltinamajam tikslinga skirti įpareigojimą –– bausmės atlikimo laikotarpiu tęsti darbą, o jo netekus užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas) bei tikslinga bausmės atlikimo metu uždrausti uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė mažintina vienu trečdaliu, iki 8 mėnesių laisvės apribojimo be intensyviosios priežiūros.

Atsižvelgiant į tai, kad teisei priešingas elgesys ne kartą yra įtakotas apsvaigimo nuo alkoholio (kaip ir šį kartą), kaltinamajam, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 10 punktu, tikslinga paskirti BK 72⁵ straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programoje 8 mėnesius.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę – panaikintina.

IV. Kiti klausimai

Civilinis ieškovas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariatas taip pat ikiteisminio tyrimo metu pateikė civilinį ieškinį dėl 560,05 Eur patirtos turtinės žalos. Kaltinamasis su pareikštu civiliniu ieškiniu sutiko bei jį atlygino. Tai patvirtina byloje pateiktas žalos apmokėjimo kvitas, iš kurio matyti kaltinamasis 2025-05-15 apmokėjo civilinio ieškovo patirtą turtinę žalą, todėl procesas dėl civilinio ieškinio nutraukiamas (BPK 107 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

R. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 1 (vienų) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, 5 dalies 4 punktu, R. T. įpareigoti visą bausmės atlikimo laiką dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje ir visą bausmės atlikimo laiką uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo bausmę vykdančioje institucijoje gavimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 10 punktu, 72⁵ straipsniu, R. T. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programoje. Ją įvykdyti per 8 (aštuonis) mėnesius, terminą skaičiuojant nuo baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pradžios.

Ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Nutraukti procesą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato civilinio ieškinio.

Teismo baudžiamąjį įsakymą išsiųsti susipažinti gynėjui advokatui E. K..

Teismo baudžiamąjį įsakymą išversti į rusų kalbą ir jį įteikti R. T..

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniai.

2. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

3. Jeigu nuteistasis vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę atsako pagal šio kodekso 243 straipsnį.

4. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551). Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą.

5. Asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą ir išplėstinį turto konfiskavimą), atsako pagal šio kodekso 243 ar 244 straipsnį.

6. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

7. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

8. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

9. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

10. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.