Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis R. R. kaltu neprisipažino ir parodė, kad I. R. yra buvusi jo sutuoktinė, su kuria santuoka nutraukta prieš 4 metus. Santuoka iširo dėl uošvienės L. A. kaltės. Smurto šeimoje nebuvo naudojama. Išsituokdami susitarė dėl bendravimo su vaikais tvarkos, dėl lėšų vaikų išlaikymui. Pirmieji metai po santuokos nutraukimo buvo be konfliktų. Atsiradus D. - I. R. draugui, I. elgesys pasikeitė, prasidėjo nesutarimai dėl bendravimo su vaikais tvarkos, todėl buvo nuspręsta su vaikais bendrauti dalyvaujant psichologei. 2023 m. lapkričio 3 d. apie 17 val. buvo numatytas susitikimas su jo vaikais J. R. ir G. R. pas psichologę J. G. (duomenys neskelbtini). Pas psichologę kabinete buvo jis ir vaikai. Šio susitikimo metu vaikai buvo įsitempę ir jo bijojo. Iš (duomenys neskelbtini) buvo parvežęs vaikams saldainių ir juos padavė vaikams, tačiau vaikai saldainių nepriėmė. Pirmiausia vaikai dalyvaujant psichologei, bendraudavo su juo, vėliau ateidavo vaikų mama. Tą dieną vaikus paleido anksčiau, tada atėjo I. R. aptarti vykusį susitikimą. Tada jis I. R. pasakė, kad jis nueis į jos darbovietę pasikalbėti dėl jos elgesio ir daromos žalos vaikams. Taip pat pasakė, kad jai bus gėda dėl jos elgesio, todėl pasiūlė jai važiuoti iš Lietuvos“. Jis nekėlė balso, tik pasakė ir išėjo. Jis išėjo pirmasis. I. R. liko pas psichologę J. G. Už kokių 30 metrų gatvėje stovėjo I. automobilis. Automobilyje buvo vaikai su L. A. - I. R. mama. Jo automobilis stovėjo priekyje. Jis turėjo praeiti pro I. automobilį. Norėjo vaikams paduoti saldainius. Atidaręs galines dureles padavė vaikams saldainius. L. A. pradėjo burbėti, kad „nereikia tavo dovanų“. Kad nekelti streso, ramiai uždaręs galines dureles, atidarė priekines keleivio pusės dureles ir pasakė: „kada tau bus gana, ar mes kaip perkasim tas gerkles kai šunys, tada užteks“. Buvo klausimas kada bus gana šito cirko. Ji pasakė, kad „ačiū už tuos žodžius“. Jis daugiau nieko nesakęs pasitraukė nuo automobilio, net durelių neuždarė. Jis tokių žodžių, kad „ tavo dukrai perpjausiu gerklę“ nesakęs, tai melas. I. R. nenori jokio blogio. Nesakė tokių žodžių L. A. Atsisėdęs į savo automobilį matė, kaip L. A. atidariusi dureles šūkauja. I. R. tuo metu su psichologe iš kabineto išėjo į lauką. 50 metrų iki kabineto buvo. L. pradėjo automobilyje šūkauti. Jis nesuprato, ką ji sakė. Vaikai išlipo iš automobilio ir bėgo link mamos ir jis suprato, kad jau bus negerai, todėl sėdo į savo automobilį ir išvažiavo. Vėliau jis paskambino R. R. norėdamas atsiprašyti dėl to, kad pasakė, jog nueis į jos darbovietę, tačiau I. su juo nekalbėjo, o telefoną perėmė policijos pareigūnas, kuris jam liepė grįžti atgal į (duomenys neskelbtini). Jam sugrįžus į (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnas įteikė jam Orderį dėl smurto artimoje aplinkoje. Nurodo, kad jis niekada nėra I. R. grasinęs apipilti rūgštimi. To pokalbio metu jis tik klausė jos, kodėl ji neleidžia jam bendrauti su sūnumi. Mano, kad I. R. svarbiausias tikslas atkeršyti jam. Žino, kad yra jam pareikšti civiliniai ieškiniai. Su civiliniais ieškiniais nesutinka. Dirbantis (duomenys neskelbtini), išlaiko 4 vaikus.

Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, jo kaltė įrodyta teisminio nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais:

Nukentėjusioji I. R. parodė, kad R. R. yra buvęs jos sutuoktinis, su kuriuo santuoka nutraukta. Gyvenant santuokoje fizinio smurto nebuvo naudojama, tačiau buvo naudojamas psichologinis smurtas. Buvo daužomi baldai, skraidė lėkštės. Nors ji nedraudė vaikams matytis su tėčiu, tačiau vaikai nenorėjo bendrauti su tėčiu, todėl buvo nuspręsta jog tėvas su vaikais susitikinės pas psichologę. 2023 m. lapkričio 3 d. buvo paskirtas vaikų ir tėčio susitikimas pas psichologę. Susitikimas užtruko tik pusę valandos, nors paprastai vykdavo apie valandą laiko. Vaikai nenorėjo bendrauti su tėvu, neėmė tėvo atneštų saldainių. J. ištiko panikos priepuolis. Ji buvo psichologės iškviesta aptarti kaip toliau vyks bendravimas. Vaikai buvo pasimetę, skubėjo kuo greičiau išeiti iš kabineto. R. R. buvo įtūžęs ir liepė jai greičiau dingti iš Lietuvos, sakė, kad nueis pas jo darbdavį, kad sugriaus jai gyvenimą. Grasinančio pobūdžio buvo jo pasisakymai. R. sakė, kad ji kvaila višta, kvaila kaip bato aulas. Jam išėjus ji bijojo išeiti iš kabineto, nes dar seniau, t.y. 2022 m. rugsėjo mėn. buvo grasinęs apipilti rūgštimi. Netrukus atbėgo šaukdami vaikai, jie sakė: „mama, tėtis perpjaus tau gerklę“. Labai išsigando, jai nutirpo rankos ir kojos. Vaikai ir verkė ir šaukė. Vaikai tokį tėvo pasakymą priėmė kaip realų grasinimą. Dukrą ištiko priepuolis, ji vos gaudė orą. Teko kviesti greitąją pagalbą, nežinojo kaip elgtis. Atvažiavę medikai apžiūrėjo vaikus. Buvo iškviesti ir policijos pareigūnai. R. tada jau nebuvo. Tai buvo ne pirmas R. R. grasinimas, todėl mano, kad toks grasinimas, reali grėsmė jos gyvybei. Matėsi, kad susierzinęs buvo kai atėjo į kabinetą, akys pabalusios, išvirtusios. Vėliau R. R. jai paskambino, tačiau ji buvo pasimetusi ir perdavė telefoną policijos pareigūnams, kurie bendravo su R. R. Jie liepė jam grįžti atgal. R. R. grįžus atgal, pareigūnai jam išdavė apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį ir įpareigojo nesilankyti jos gyvenamojoje vietoje, nesiartinti prie jos ir vaikų ir su jais nebendrauti, neieškoti ryšių. Tačiau R. R. nesilaikė įpareigojimų, o ją persekiojo, einant iš darbo namo, privažiavo automobiliu, siūlėsi parvežti namo. Ji buvo labai išsigandusi, vėl kreipėsi į policiją. R. R. skraido parasparniu virš jos tėvų namų. Civilinį ieškinį reiškia dėl to, kad dėl nusikalstamų kaltinamojo veiksmų patyrė neigiamus išgyvenimų, t.y. baimę dėl savo gyvybės, dėl ko buvo sutrikęs miegas, teko kreiptis į medikus ir vartoti raminančius vaistus. Tą dieną, t.y 2023 m. lapkričio 3 d., bijojo namuose būti ir grįžo miegoti pas mamą. Sūnus klausė „kaip reikės gyventi, jei tave papjaus“. Šis grasinimas paveikė ne tik ją, bet ir vaikus ir jos mamą. Prašo priteisti iš kaltinamojo 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimui.

Nukentėjusioji L. A. parodė, kad 2023 m. lapkričio 3 d. apie 16 val. kartu su dukra I. R. ir jos mažamečiais vaikais J. R. ir G. R. automobiliu atvyko į (duomenys neskelbtini), kur pas psichologę J. G. turėjo įvykti anūkų susitikimas su tėčiu R. R. Ji visada važiuoja kartu, sėdi automobilyje, niekur neina, laukia kada parbėgs vaikai. Po tų susitikimų būna aptarimai. Vaikai parbėga ir kartu laukia, kol pareis jų mama. Tą dieną buvo planuotas susitikimas nuo 16 val. iki 17 val. Po pusės valandos vaikai verkdami grįžo į automobilį. Grįžę į automobilį vaikai sakė, kad nori kuo greičiu važiuoti namo ir nenori bendrauti ir susitikti su tėčiu. I. pasiliko pas psichologę aptarti susitikimo su R. R. Apie 17:05 val. iš kabineto išėjo R. R. ir atėjo tiesiogiai prie jų automobilio. Atidaręs galines automobilio dureles, įmetė saldainių maišelį. Maišelis nukrito ant žemės, jis pakėlė maišelį, įdėjo į mašiną ir uždarė dureles. Tada atidarė priekines keleivio dureles ir pasakė jai: „tavo dukrai bus galas, aš jai perpjausiu gerklę“. Tokie jo žodžiai buvo išsakyti, ji nemeluoja ir neišsigalvoja. Ji suprato, kad čia yra grasinimas, kad jis susidoros su jos dukra. Ji bijo, kad taip ir gali būti. Ji pasakiusi: „ačiū už tuos žodžius“. Vaikai girdėjo pasakyta grasinimą ir išsigando. Po to R. R., mosikuodamas rankomis, nuėjo į savo automobilį. Vaikai sakė, kad mamai perpjaus gerklę ir jie nubėgo į psichologės kabinetą prie mamos. Ji labai išsigando ir sėdėdama mašinoje drebėjo. Galvojo, gal jau mašinoje jis ir peilį turi. Ji taip pat nuėjo į psichologės kabinetą, matė, kad mergaitę ištiko priepuolis, ji pradėjo drebėti, abu vaikai verkė. Buvo iškviesta greitoji, visiems davė vaistų. Po įvykio abu vaikai jautėsi blogai. G. tą vakarą klausė: “kaip mes gyvensime, jei R.z perpjaus mamai gerklę, tavęs nebus, o mes dar maži?“. Dukra su vaikais pasiliko pas ją miegoti, nes bijojo būti savo namuose. Ji taip pat bijo, kad R. R. neįvykdytų savo grasinimų. Nurodė, kad dėl išsakytų grasinimų jai pablogėjo sveikata. Ji iš anksčiau turi problemų dėl širdies ir gėrė vaistus, todėl sveikata dar labiau pablogėjo. Prašo priteisti iš kaltinamojo R. R. 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimui, nes dėl nusikalstamų R. R. veiksmų patyrė išgąstį ir baimę, sutriko miegas, pablogėjo sveikata, pirko vaistus.

Liudytoja J. G. parodė, kad ji dirba VŠĮ ,,(duomenys neskelbtini) '', esančiame (duomenys neskelbtini), psichologe. Nuo 2022 m. rugpjūčio mėn. dirba su I. R., jos buvusiu vyru R. R. ir jų mažamečiais vaikais J. R., ir G. R. Ji mažamečiams vaikams teikia psichologijos konsultacijas, o tėvams psichologines rekomendacijas. Susitikimai vyksta sistemingai. Su R. R. susitikimų buvo daugiau. Paskutinis susitikimas, kuris vyko 2023 m. lapkričio 3 d. jos kabinete buvo labiausiai chaotiškiausias, jis netruko visą numatytą laiką. Po 30 min., R. R. sutikus, susitikimas buvo nutrauktas. Visada atvažiuodavo R. ramesnis. Tą dieną R. R. buvo labiau sunerimęs negu įprastai. Nerimastingumas ir įtampa jautėsi nei įprastai. Tėtis visų susitikimų metu atnešdavo lauktuvių. Visada su tėčiu aptardavo kokių lauktuvių vaikams reikia. Tą dieną vaikai lauktuvių nepriėmė. Ji vaikams pasakiusi, kad tėtis turi jiems lauktuvių. Vaikai saldainių nepriėmė. Susitikimas nutrūko, kadangi mergaitę ištiko panikos priepuolis. Ji ėmė mindžiukuoti, grąžyti rankas, jai taip buvo ne kartą. Kito susitikimo metu irgi yra tekę mamai vežti dukrą į greitąją, kadangi ją ištinka panikos priepuolis. Kai vaikai išėjo, destruktyvus pokalbis vyko tarp R. Tiesioginio grasinimo nėra buvę niekada. Po susitikimo visada aptaria vaikų situaciją. Buvo R. įspėtas, kad jo tam tikri žodžiai yra grasinimas R., o susitikimo tikslas aptarti kaip kurti vaikų gerovę ir atkurti ryšį. R. tuo metu sakė, kad geriau R. dingti iš Lietuvos tuo metu. Tėtis atvyko tikėdamasis pozityvaus bendravimo su vaikais, normalu, kad jis išėjo sunerimęs, susierzinęs ir įsitempęs dėl to, kad neįvyko, kaip turėjo įvykti. Emociškai neramus išėjo iš kabineto. Paskutinio susitikimo metu R. elgesys buvo kitoniškesnis negu kitais kartais. Jis buvo labiau susijaudinęs, labiau impulsyvus, labiau reaguodavo į tam tikrus žodžius. Psichologo užduotis yra, kad stengtis kuo labiau vaikai bendrautų su tėčiu. Ji jau ruošėsi išeiti namo, kartu išėjo ir I. R., kadangi ji sakė, jog bijo išeiti viena, eis kartu su ja. Išėjus į laukiamąjį prie jų atbėgo J. R. ir G. R. ir pasakojo kas įvyko automobilyje. Iš pradžių jie nieko nekalbėjo nes buvo visiškai netikėta, J. vos kvėpavo, buvo pabalusi. Nesuprato kas vyksta. Atrakinusi kabineto duris, pasodino ją ant kėdės, atsegė striukę. Mergaitė šaukė, kad mamą papjaus R. Paskui atbėgo G. R. ir atėjo močiutė L., ji papasakojo, kad R. perpjaus mamai gerklę. Mama iškvietė med. pagalbą. Nespecifinė reakcija buvo į tam tikrą įvykį. Vaikų emocinė būklė, ypač J. R., atrodė ypatingai sudėtinga. Mergaitei reikėjo medikų pagalbos. Atvyko medikai, apžiūrėjo J. G. vaikščiojo ir nuolat kartojo, kad R. papjaus gerklę. Vaikas išgyveno labai didelį stresą. Po to atvyko policijos pareigūnai ir apklausė kas įvyko tuo metu. Močiutė verkė. Močiutė sakė, kad gelbėkit J. R. negrįžo. Mano, kad vaikai išgyvenę praeityje traumuojančių kažkokių patirčių. Tos traumuojančios patirtys atsiliepia bendravime. Jie bijo tėčio, jie tėtį suvokia kaip grėsmės šaltinį. J.visada įvardindavo, kad tėtis ją mušė ir tai gali turėti įtakos tolimesniame bendravime. Paskutinis susitikimas buvo kitoks, nes vaikams buvo paskirta ekspertizė ir vaikams kėlė nežinomybės jausmą. Paskutiniame susitikime buvo kalbama apie ekspertizę. J. jau pirmą kartą, tik atėjusi klausė, kodėl, R., tu ekspertizės nori. Jie tėčiu nevadina. Bandžiusi paaiškinti, kad nieko nėra blogo. Kad tai normalu pasikalbėti su kitais asmenimis.

Nepilnametis liudytojas G. R. ikiteisminio tyrimo teisėjos atliktos apklausos metu parodė, kad jam (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini), gyvena kaime su mama, seneliu, J. ir močiute. Tėtis negyvena kartu su jais, jo vardas R. Su tėčiu nebendrauja ir nesutaria, jis jo bijo. Kai jie buvo, jis atidarė mašinos galines duris ir metė saldainius į juos, atidarė priekines mašinos duris ir močiutei sakė: "aš tavo dukrai perpjausiu gerklę". Buvo pas J., (duomenys neskelbtini), ji jų psichologė. Pradžioje sėdėjo kabinete, o paskui sėdėjo mašinoje. Mašinoje sėdėjo trise, močiutė, jis ir sesė J. Tėtis išėjo iš to kambario ir atidarė mašinos galines duris ir metė maišą. Tėtis tada buvo piktas. Jis pasijautė liūdnai tai išgirdęs, tėtis piktai pasakė, kad perpjaus mamai gerklę. Tada nuėjo į mašiną ir pradėjo fotografuoti su savo telefonu, prieš tai buvo policija. Su sese bijo R., bijo, kad mamai gali gerklę perpjauti. Tai yra girdėjęs ne vieną kartą. Jie su sese abu labai bijojo ir saugojo mamą. Kitą dieną buvo kabinete su tėčiu, jie pradėjo verkti. Mama sakė eiti pas močiutę. Tada R. pradėjo rimtai su jais kalbėti, jie išsigando ir pradėjo verkti. Tėtis nieko nesakė psichologei, tik bandė apsiskųsti, pameluoti. Tėtis bandė juos prigauti, nieko gražaus nepasakė. (I t. b.l. 106-108)

Nepilnametė liudytoja J. R. ikiteisminio tyrimo teisėjos atliktos apklausos metu parodė, kad R. jos tėtis. Įvykis buvo vidutiniškai seniai, datos neprisimena. Buvo jau beveik vakaras. Jie važiavo pas psichologę, ji mama, močiutė, brolis. Psichologė jų paklausinėjo, ji su broliu išėjo į mašiną, o mama su R. liko. Po to pamatė, kad išeina R., jis kaip laukinis ėjo, jis iš visų jėgų atitraukė mašinos duris, įmetė saldainių maišelį. Jie jo bijo ir nieko nenori iš jo priimti. Ji su broliu sėdėjo gale. Tada jis įsiveržė į priekines duris ir sakė močiutei: "aš tavo dukrai perpjausiu gerklę". Ji be proto išsigando ir jai tą dieną du kartus ištiko baimės priepuolis. Atvažiavo policija ir į ligoninę dėl jos važiavo. Jam dabar uždrausta artintis prie jų. Tada buvo žiauriai išsigandę, bijo jo. Kai gyveno dar kartu visi, jis mamą tampydavo už ausų ir plaukų, ji jo bijo. Ji supranta, kad jis nejuokavo tai sakydamas močiutei, nes buvo visas nervingas tas, matėsi, kad labai stipriai grasino. Jai tėtis irgi yra grasinęs per jos gimtadienį. Suprato, kad jis buvo labai nervingas, suprato, kad jis mamai tikrai nori kažką padaryti. Brolis tiesiog krūptelėjo, ji ten pašoko. Nežino dėl ko išsigando, labiausiai išsigando dėl visų šeimos narių. Ji bijo, kad jis kažką padarys. Po to įvykio nebuvo susitikusi su tėčiu. Tėtis nieko nesakė, tiesiog įmetė saldainius ir tada močiutei grasino, kad mamai gerklę perpjaus. Močiutė sakė, nu ką tu darai. (I t. b.l. 112-114)

Iš 2024-01-05 I. R. protokolo – pareiškimo (duomenys neskelbtini) AVPK Veiklos skyriui matyti, kad pareiškėja jame nurodo, jog 2022 m. rugsėjo mėn. 13 ar 14 dienomis buvęs sutuoktinis R. R. tarpduryje jos buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kalbant dėl bendravimo su vaikais, grasino ją apipilti rūgštimi. 2023 m. lapkričio 3 d. apie 17.30 val. po apsilankymo pas psichologę, VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), priėjęs prie jos automobilio, kuriame sėdėjo jos mama L. A. ir mažamečiai vaikai pasakė jos mamai :“dabar tavo dukrai tai galas, perpjausiu gerklę“. Dėl R. R. išsakytų grasinimų jos atžvilgiu nuolatos jaučia baimę, nerimą, kad jis savo grasinimus gali įvykdyti, todėl prašo R. R. nubausti įstatymų nustatyta tvarka. (t.1, b.l. 5-6)

Nors kaltinamasis teigia, kad jis nesakė L. A., kad “dabar jos dukrai tai galas, perpjaus gerklę", tačiau tuos žodžius girdėjo ne tik L. A., bet ir mažamečiai vaikai, kurie tuoj pat nubėgo prie mamos ir pasakė mamos atžvilgiu tėčio išsakytus žodžius. Juos girdėjo ir kartu buvusi psichologė, kuri nėra šeimos narys ir nėra suinteresuota bylos baigtimi. Be to, šioje situacijoje įvykiai klostėsi labai greitai ir nukentėjusieji neturėjo laiko susitarti sakyti R. R. atžvilgiu jam nepalankius ir melagingus parodymus.