Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. S. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutarimo D. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. S. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad jis 2016 m. liepos 24 d. 9.43 val. (duomenys neskelbtini) g. vairavo jam priklausantį automobilį Opel Meriva, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neblaivus, kai jam nustatytas lengvas 0,8 prom. girtumas, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus ir tokiais savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 1 d. Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutarimu D. S. pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d. ir paskyrė 300 Eur dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams.Apeliaciniame skunde D. S. prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutarimą pakeisti ir, vadovaujantis ATPK 30¹ str. 1 d., neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba skirti trumpesniam nei numato įstatymas terminui. Apeliaciniame skunde nurodo, kad pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas yra, nes tai pagrindžiančias aplinkybes administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodė bylą išnagrinėjusiam Alytaus rajono apylinkės teismui, tačiau teismas, pasisakydamas dėl mažesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimo arba jos neskyrimo nurodė, jog sankcijoje numatyta nuobauda gali būti švelninama tik ypatingais ir išimtinais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės naudai, tačiau D. S. nurodytos aplinkybės nėra tos iškirtinės.Apelianto nuomone, tokia teismo išvada nepagrįsta, nes D. S. nurodytų aplinkybių pakanka taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas, be to, apeliantas pažymi, kad už KET pažeidimus galiojančių nuobaudų neturi, neteistas, anksčiau už vairavimą neblaiviam taip pat nėra baustas, kas rodo, jog, nors ir nepateisinamas, tačiau šis administracinis teisės pažeidimas yra daugiau atsitiktinio pobūdžio. D. S. dėl padaryto teisės pažeidimo nuoširdžiai gailisi, padarė atitinkamas išvadas, patyrė neigiamas pasekmes, nes šiuo metu negali naudotis transporto priemone ir dėl to kyla daug nepatogumų ir kliūčių, byloje nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tokio pobūdžio pažeidimas padarytas pirmą kartą. Nors teismas paskyrė piniginę baudą su specialios teisės atėmimu, tačiau tokia administracinė nuobauda nėra proporcinga ir sąžininga priemonė, nes ji ne tik kad apsunkino normalų apelianto gyvenimą, bet sukėlė ir neproporcingai sunkias ir skaudžias pasekmes visai jo šeimai. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsiliepime prašoma Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepime nurodoma, kad administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ str. nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais. Institucijos nuomone, byloje išsiaiškintos visos būtinos bylai teisingai išnagrinėti aplinkybės ir priimtas teisėtas nutarimas. Surinkti įrodymai objektyviai ir visapusiškai įvertinti, atsižvelgta į visas galimai lengvinančias aplinkybes, todėl paskirta administracinė nuobauda adekvati padarytam pažeidimui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkinamas.D. S. administracinė nuobauda paskirta už ATPK 126 str. 1 d. numatytą pažeidimą. Ginčo dėl šio pažeidimo nėra, todėl ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi jokio pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą. Apeliaciniame skunde prašoma taikyti ATPK 30¹ str. ir neskirti specialios teisės atėmimo arba skirti trumpesniam nei vienų metų terminui teisės vairuoti transporto priemones, todėl aukštesnysis teismas patikrina skundžiamą nutarimą tik toje dalyje, dėl kurios paduotas skundas (ATPK 302¹¹ str.).ATPK 126 str. 1 d. numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), užtraukia baudą vairuotojams nuo 289 Eur iki 434 Eur ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. Nagrinėjamu atveju D. S. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 126 str. 1 d. buvo patrauktas už tai, kad byloje nustatytomis aplinkybėmis (jos nėra ginčijamos) vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus – jam buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 0,80 promilės (± 0,02 promilės, po paklaidos 0,78 promilės). Alytaus rajono apylinkės teismas skundžiamu nutarimu už teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d., D. S. paskyrė 300 eurų baudą ir teisės vairuoti transporto priemones vieneriems metams. Taip pat teismas sprendė, jog išskirtinių ATPK 30¹ str. taikymo aplinkybių nenustatyta. Išnagrinėjus apeliacinį skundą ir administracinio teisės pažeidimo byloje esančius duomenis, sprendžiama, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pažeidėjui taikyti ATPK 30¹ straipsnį.Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013,2AT-13-2013, 2AT-10-2014). Taigi, parenkant nuobaudos rūšį ir dydį už ATPK 126 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą, būtina vertinti visas reikšmingas aplinkybes siekiant, kad skirta nuobauda atitiktų administracinės atsakomybės principus. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatytoji minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda, nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu.Apygardos teismas, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, mano, jog byloje esantys duomenys ir apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neįrodo ypatingų, išskirtinių aplinkybių, dėl kurių administracinė nuobauda pažeidėjui turėtų būti švelninama. Konstatuotina, kad apelianto skunde nurodytos aplinkybės (nepatogumai dėl vaikų pristatymo į ugdymo įstaigas, mamų priežiūros ir rūpinimosi klausimai, darbo santykių galimas nestabilumas, bankiniai įsipareigojimai bei dukros interesų užtikrinimas lankant ją pagal nustatytą bendravimo tvarką) nerodo, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas D. S. prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, kadangi nagrinėjamu atveju visuomenės interesas gali būti užtikrintas tik taikant sankcijoje numatytą nuobaudą (visos apimties). Darytina išvada, kad skiriant mažesnę negu ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą nuobaudą nebūtų pasiekti administracinės nuobaudos tikslai (ATPK 20 straipsnis). Pažymėtina, jog apylinkės teismas ir taip atsižvelgė į šias aplinkybes, kurių pagrindu prašoma taikyti švelnesnę nuobaudą nei numato įstatymas sankcijoje, jas įvertino ir D. S. skyrė minimalią administracinę nuobaudą, kur ATPK 126 str. 1 d. numatyta administracinė bauda kartu su specialios teisės atėmimu. Teismas tinkamai įvertino bylos medžiagą ir pažeidimų nepadarė. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. D. S. padarytas administracinis teisės pažeidimas – automobilio vairavimas esant apsvaigus nuo alkoholio, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis – yra vienas pavojingiausių pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Nors padarytas pažeidimas nesukėlė eismo įvykio, nepadarė žalos kitų asmenų turtui ar sveikatai, tokio pobūdžio kelių eismo taisyklių pažeidimas padarytas pirmą kartą, nesumažina šio pažeidimo pavojingumo, todėl vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios, nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Apelianto skunde daug dėmesio skiriama aplinkybėms tokioms kaip, kad nepatogumai pristatant vaikus į darželius, mamų (tiek apelianto, tiek ir jo sugyventinės) rūpyba ir pagalba, darbas ir bankiniai piniginiai įsipareigojimai nėra tie pagrindai ir taip teisingą teismo paskirtą administracinę nuobaudą dar labiau švelninti. Pažymėtina, kad šiuo atveju apelianto nurodytos aplinkybės jam buvo žinomos ir iki administracinio teisės pažeidimo padarymo, tačiau tai nesustabdė jo nuo administracinio teisės pažeidimo padarymo, šias aplinkybes jis žinojo prieš sėsdamas už vairo apsvaigus nuo alkoholio, nors to ir neva nejuto, tačiau vairavo automobilį neblaivus. Toks elgesys nebuvo tinkamai įvertintas paties apelianto, kas nulėmė tokių pasekmių atsiradimą. Taigi šių neigiamų pasekmių dėl jam paskirtos nuobaudos atsiradimas pats savaime negali būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą. Tai, kad D. S. nesilaikydamas visuomenėje priimtų ir teisės aktais sureguliuotų normų pablogino savo ir savo šeimos padėtį, yra tik netinkamo jo elgesio rezultatas. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantui paskirta administracinė nuobauda yra tinkamai individualizuota, nėra per griežta, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, ja realizuojami administracinės nuobaudos tikslai, įtvirtinti ATPK 20 straipsnyje. Teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, reikšmingas nuobaudos skyrimui. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 302¹³ straipsniu,

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutarimą palikti nepakeistą ir D. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.