Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Piškinaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutarties, kuria paliktas nenagrinėtas ieškovės ieškinys atsakovei viešajai įmonei „Pramogų sala“ dėl koncesijos mokesčio priteisimo civilinėje byloje Nr. e2-620-372/2018, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė Šiaulių miesto savivaldybės administracija kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės VšĮ „Pramogų sala“ 214 990,73 Eur nepagrįstai gauto koncesijos mokesčio, 17 785,16 Eur palūkanų už atsakovės naudojimąsi pinigais iki ieškinio pareiškimo dienos, 5 proc. procentų dydžio procesinių palūkanų bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.Šiaulių apygardos teismas priėmė ieškinį bei ieškovės prašymu pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovei VšĮ „Pramogų sala“ nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį turtą ne mažesnei kaip 232 775,89 Eur sumai, o jo nesant ar esant nepakankamai, turtines teises ir pinigines lėšas, esančias bankų ir/ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, priklausančias atsakovei ir esančias pas ją ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant disponuoti turtu, neviršijant bendros 232 775,89 Eur sumos, leidžiant atsakovei iš areštuotų piniginių lėšų mokėti darbo užmokestį darbuotojams, kitas su darbo santykiais susijusias išmokas, privalomuosius mokesčius į valstybės (savivaldybės) bei socialinio draudimo ir valstybės biudžetus bei atsiskaityti su ieškove pagal pareikštą ieškinį. Atsakovė pateikė atskirąjį skundą, kuriame, be kita ko, nurodė, kad pats ieškinys negali būti nagrinėjamas Šiaulių apygardos teisme, o pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės turi būti panaikintos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apygardos teismas 2018 m. balandžio 6 d. nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtą ir panaikino taikytas laikinąsias apsaugos priemones.Teismas konstatavo, kad priėmus ieškinį buvo padarytas procesinis teisės pažeidimas, kuris gali būti ištaisomas. Tarp šalių sudarytos Koncesijos sutarties 33.3 punkte numatyta, kad ginčai, kylantys iš sutarties, pirmiausia sprendžiami derybų būdu, taip pat 33.4 punkte įtvirtinta, kad ginčai sprendžiami arbitraže. Tokiu atveju ginčas gali būti nagrinėjamas tik Vilniaus komerciniame arbitraže. Koncesijos sutartis galioja 15 metų nuo sandorio įvykdymo dienos – 2006 m. birželio 18 d. (6.1 punktas). Nė viena iš šalių neprašė keisti jos sąlygų, todėl galioja arbitražinė ginčų nagrinėjimo tvarka, jeigu šalys nesutars dėl ginčo nagrinėjimo derybų būdu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai

Ieškovė Šiaulių miesto savivaldybės administracija atskirajame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartį. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

Pirmos instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai sprendė, kad šalys yra sudariusios galiojantį arbitražinį susitarimą, kas lėmė neteisėtą ir nepagrįstą teismo išvadą, kad ieškinys buvo priimtas nepagrįstai ir turi būti paliktas nenagrinėtas.Remiantis Komercinio arbitražo įstatymo (toliau – Arbitražo įstatymas) 12 straipsnio 3 dalimi, ginčas tarp Šiaulių miesto savivaldybės administracijos ir VšĮ „Pramogų sala“ negali būti perduotas arbitražui, jeigu dėl arbitražinio susitarimo nebuvo gautas išankstinis šios įmonės, įstaigos ar organizacijos steigėjo sutikimas.Ieškovė yra biudžetinė įstaiga, kurios steigėja yra Šiaulių miesto savivaldybė. Taigi dėl arbitražinio susitarimo su VšĮ „Pramogų sala“ sudarymo privalėjo būti gautas išankstinis Šiaulių miesto savivaldybės sutikimas. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos žiniomis toks išankstinis sutikimas arbitražinio susitarimo sudarymui nebuvo gautas. Taigi visi ginčai tarp ieškovės ir VšĮ „Pramogų sala“, kylantys iš Koncesijos sutarties pagal Arbitražo 12 straipsnio 3 dalį negali būti perduoti arbitražui. Savivaldybės biudžetinės įstaigos sudarytas arbitražinis susitarimas dėl ginčo nagrinėjimo arbitraže, nesant išankstinio Šiaulių miesto savivaldybės sutikimo tokio susitarimo sudarymui, laikytinas susitarimu dėl nearbitruotino ginčo.

Atsakovė VšĮ „Pramogų sala“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos steigėja yra Šiaulių miesto savivaldybė. Taigi sudarant arbitražinį susitarimą turėjo būti gautas Savivaldybės tarybos išankstinis sutikimas. Šiaulių miesto savivaldybės taryba 2006 m. balandžio 27 d. priėmė sprendimą Nr. T-138 dėl pritarimo Aukštabalio multifunkcinio komplekso eksploatavimo koncesijos suteikimo sutarties projektui, kuriuo buvo pritarta Koncesijos sutarties projektui. Savivaldybes taryba šiuo sprendimu pritarė visai Koncesijos sutarčiai, taigi ir jame esančiam arbitražiniam susitarimui. Šis sprendimas negalėjo būti nežinomas ieškovei, be to jis yra viešai skelbiamas viešoje savivaldybės dokumentų paieškos sistemoje.Pagal teismų praktiką pritarimas visai sutarčiai, kurioje yra arbitražinis susitarimas, yra laikytinas pritarimu arbitražiniam susitarimui.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos ieškinys atsakovei VšĮ „Pramogų sala“ dėl koncesijos mokesčio priteisimo paliktas nenagrinėtas, nustačius, kad šalys yra sudariusios sutartį perduoti tą ginčą spręsti arbitražui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Pagal Arbitražo įstatymo 2 straipsnį arbitražas yra toks ginčo sprendimo būdas, kai fiziniai ar juridiniai asmenys, remdamiesi savo susitarimu, tarpusavio ginčui spręsti kreipiasi ar įsipareigoja kreiptis ne į valstybės teismą, o į jų susitarimu pasirinktą arba įstatymo nustatyta tvarka paskirtą trečiąjį asmenį ar asmenis. CPK 23 straipsnyje nustatyta, kad šalys savo susitarimu gali perduoti spręsti arbitražo tvarka bet kokį ginčą dėl teisės, išskyrus ginčus, kurie pagal įstatymus negali būti nagrinėjami arbitraže.Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, arbitražinis susitarimas – tai dviejų ar daugiau šalių susitarimas perduoti spręsti arbitražo teismui visus ar tam tikrus ginčus, kilusius ar galinčius kilti tarp jų dėl kokių nors konkrečių sutartinių ar kitokių teisinių santykių, kurie gali būti arbitražinio nagrinėjimo dalykas, tokia arbitražinio susitarimo apibrėžtis įtvirtinta Komercinio arbitražo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 5 punkte. Arbitražinio susitarimo tikslas – atsisakyti bet kurios valstybės teismų jurisdikcijos ir perduoti ginčą spręsti arbitražui, kuris yra teismo proceso alternatyva. Ginčo sprendimo arbitražu būdo pasirinkimas reiškia, kad šalys susitaria nesikreipti dėl ginčo sprendimo į valstybės teismą ir paveda jų ginčą spręsti privatiems asmenims – arbitrams. Arbitražinis susitarimas, viena vertus, panaikina teismo jurisdikciją, antra vertus, sukuria alternatyviąją jurisdikciją – arbitražo jurisdikciją. Sudarytas arbitražinis susitarimas yra šalims privalomas ir jos negali vienašališkai jo keisti, taip pat pažeisti, t. y. kilus ginčui, rinktis vietoje arbitražo kitą, pavyzdžiui, teisminį ginčo sprendimo būdą. Be to, arbitražinis susitarimas yra privalomas ne tik jo šalims, bet ir teismui. Kai yra arbitražinis susitarimas, teismas privalo atsisakyti savo jurisdikcijos ir turi nukreipti sutartį pažeidusią šalį įvykdyti sutartinę prievolę, t. y. kilus ginčui kreiptis į arbitražą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2013).Arbitražo įstatymo 12 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti ginčai, kurie negali būti perduoti arbitražui: tai ginčai, kurie nagrinėtini administracinių bylų teisena, bylos, kurių nagrinėjimas priskirtas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai, ginčai, kylantys iš šeimos teisinių santykių, ir ginčai dėl patentų, prekių ženklų ir dizaino registracijos, taip pat ginčai, kylantys iš darbo ir vartojimo sutarčių, išskyrus atvejus, kai arbitražinis susitarimas buvo sudarytas po to, kai kilo ginčas, taip pat ginčai, jeigu viena iš šalių yra valstybės ar savivaldybės įmonė, taip pat valstybės ar savivaldybės įstaiga ar organizacija, išskyrus Lietuvos banką, jeigu dėl arbitražinio susitarimo nebuvo gautas išankstinis šios įmonės, įstaigos ar organizacijos steigėjo sutikimas.Nagrinėjamu atveju apeliantė ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį, teigdama, kad dėl arbitražinio susitarimo su VšĮ „Pramogų sala“ sudarymo nebuvo gautas išankstinis Šiaulių miesto savivaldybės sutikimas, todėl ginčas tarp Šiaulių miesto savivaldybės administracijos ir VšĮ „Pramogų sala“ negali būti perduotas arbitražui.Pagal Arbitražo įstatymo 10 straipsnio 1 dalį ir CPK 137 straipsnio 2 dalies 6 punktą teismas, į kurį su ieškiniu kreipėsi šalys, sudariusios arbitražinį susitarimą, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, turi išsiaiškinti, ar ginčo šalių sudarytas arbitražinis susitarimas yra galiojantis, jei taip – atsisakyti priimti ieškinį dėl tų reikalavimų, dėl kurių nagrinėjimo arbitraže šalys yra sudariusios arbitražinį susitarimą. CPK 296 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad tuo atveju, jeigu ieškinio iškėlimo stadijoje teismas neišsiaiškino, kad šalys yra sudariusios galiojantį arbitražinį susitarimą (arbitražinio sudarymo faktas paaiškėja po to, kai teismas priėmė ieškinį), teismas tokį ieškinį palieka nenagrinėtą. Jeigu ieškinio priėmimo stadijoje teisėjas atsakovo valios neišsiaiškino ir iškėlė bylą, teismui vėliau bylos nagrinėjimo metu išsiaiškinus, kad yra arbitražinis susitarimas, o atsakovas prieštarauja ginčo nagrinėjimui teisme bei reikalauja laikytis šio susitarimo, ieškinys paliekamas nenagrinėtas (CPK 296 str. 1 d. 9 p.).Ieškovė Šiaulių miesto savivaldybės administracija ir atsakovė VšĮ „Pramogų sala“ 2006 m. birželio 8 d. sudarė Aukšabalio multifunkcinio komplekso eksploatavimo koncesijos suteikimo sutartį. Koncesijos sutarties 33.4 punktu šalys sutarė, kad bet kokį iš šios sutarties kylantį ar su ja susijusį ginčą, nesutarimą ar reikalavimą, taip pat bet kokius sutarties pažeidimo, nutraukimo ar negaliojimo klausimus, kurių negalima išspręsti derybų būdu pagal Koncesijos sutarties 33.3 punktą, sprendžia arbitražas, vadovaudamasis ginčo metu galiojančiomis Vilniaus komercinio arbitražo instituto taisyklėmis. Sutartį Šiaulių miesto savivaldybės vardu pasirašė Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius G. M..Remiantis 2006 m. birželio 8 d. Koncesijos sutarties įžanginėmis nuostatomis, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos vardu sudaryti Koncesijos sutartį buvo įgaliotas G. M. pagal Šiaulių miesto savivaldybės pasirašymo tvarką, patvirtintą Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2001 m. spalio 25 d. sprendimu Nr. 286 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės sutarčių pasirašymo tvarkos patvirtinimo“ (Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2003 m. birželio 26 d. sprendimo Nr. T-736 redakcija). Kaip matyti iš Šiaulių miesto savivaldybės paieškos sistemoje (CPK 179 str. 3 d.) esančio Savivaldybės tarybos 2003 m. birželio 26 d. sprendimo Nr. T-736 bei Savivaldybės tarybos 2006 m. balandžio 27 d. sprendimo Nr. T-138, kuriuo buvo pritarta Aukštabalio multifunkcinio komplekso eksploatavimo koncesijos suteikimo sutarties projektui, Savivaldybės taryba pritarė ginčo Koncesijos sutarties projektui. Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas prieina išvados, kad apeliantė nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas klaidingai sprendė dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu, nes ginčas tarp Šiaulių miesto savivaldybės administracijos ir VšĮ „Pramogų sala“ negali būti perduotas arbitražui, dėl arbitražinio susitarimo nebuvo gautas išankstinis Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sutikimas. Priešingai nei nurodo apeliantė, šios nutarties 17 punkte nustatytos faktinės aplinkybės įrodo, kad toks Savivaldybės tarybos sutikimas buvo gautas. Ginčo Koncesijos sutartį Savivaldybės tarybos sutikimu pasirašė Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius. Byloje nėra duomenų, kad Šiaulių miesto savivaldybės taryba būtų prieštaravusi ginčo arbitražinės išlygos įtraukimui į ieškovės sudarytą Koncesijos sutartį. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiama nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtą ir panaikino taikytas laikinąsias apsaugos priemones.Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta. Kiti nėra reikšmingi sprendžiant ginčo klausimą.Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.

Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.