Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės (duomenys neskelbtini), atstovui R. I.,

ieškovui D. N., trečiojo asmens Panevėžio miesto (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarei D. M. nedalyvaujant,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, palikimo perėjimo valstybei liudijimo nuginčijimo, pagal ieškovo D. N. ieškinį, pareikštą atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonei (duomenys neskelbtini), trečiasis asmuo Panevėžio miesto (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarė D. M.

Aprašomoji dalis

nustatė:

5. Trečiasis asmuo notarė D. M. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, prašė bylą nagrinėti notarei nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

6. Ieškinys tenkinamas visiškai.

7. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė ieškovo D. N. motina T. N. (duomenys neskelbtini) mirė ieškovo tėvas A. N. Ieškovas (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Panevėžio miesto (duomenys neskelbtini) notaro biurą su pareiškimu dėl palikimo, atsiradusio po tėvo A. N. mirties, priėmimo. (duomenys neskelbtini) jam buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai (turtą patikėjimo teise valdo valstybės įmonė Turto bankas) ir A. N. (Panevėžio apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)), po ½ dalį. Taip pat nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) Palikimo perėjimo valstybei liudijimu ½ dalis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), likusi po ieškovo motinos T. N. mirties, perėjo valstybės nuosavybėn.

8. Byloje ginčas kilęs dėl to, jog ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog po ieškovo motinos T. N. mirties (duomenys neskelbtini), jo tėvas A. N. priėmė palikimą faktiniu valdymu, dėl šios priežasties nuginčyti (duomenys neskelbtini) Palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buto, adresu (duomenys neskelbtini), dalis perėjo valstybės nuosavybėn. Tuo tarpu atsakovė nesutinka su ieškovo reikalavimais, motyvuodama tuo, jog nuo T. N. mirties ((duomenys neskelbtini)) iki palikimo perėjimo valstybei ((duomenys neskelbtini)) praėjo daugiau nei dvidešimt metų. Tai rodo ieškovo tėvo nerūpestingumą siekiant priimti palikimą teisės aktų nustatyta tvarka, kas sudarė prielaidą manyti, jog palikimas nepriimtas.

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

9. Ieškovas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo tėvas A. N., miręs (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po savo sutuoktinės T. N. mirties faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti. Kitokia tvarka jis negali gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 445 straipsnis). Šis faktas sukels ieškovui teisines pasekmes, nes nuo šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priklauso ieškovo turtinių teisių atsiradimas, t. y. tik šiuo būdu galima įgyvendinti jo teisę paveldėti visą po tėvo mirties atsiradusį palikimą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas).

10. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 1-2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis).

11. Civilinės bylos nagrinėjimo metu, pateiktų įrodymų turiniu nustatyta, kad palikėja T. N., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Palikėja turėjo sutuoktinį A. N. ir vieną sūnų D. N. (VĮ „Registrų centras“ (duomenys neskelbtini) gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis Nr. (duomenys neskelbtini)). T. N. mirė santuokoje. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, jog T. N. ir A. N. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini). T. N. iki mirties gyveno bute, adresu (duomenys neskelbtini), kuris viešame registre buvo registruotas T. N. vardu. Taip pat nustatyta, jog butas buvo įsigytas (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu ir laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Panevėžio miesto (duomenys neskelbtini) notaro biuro (duomenys neskelbtini) pažyma patvirtina, jog po A. N. mirties jo palikimą priėmė jo sūnus ieškovas D. N. Testamentų registro išrašas patvirtina, kad palikėjos T. N. vardu nėra įregistruotų testamentų. Jos palikimo dalį (duomenys neskelbtini) palikimo perėjimo valstybei liudijimu perėmė valstybė. Ieškovo teigimu, iš karto po motinos T. N. mirties jo tėvas priėmė jos kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas, taip pat gyveno jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame ginčo bute. Po to ieškovo tėvas išvyko gyventi į užsienį, kur ir mirė, butas nuo (duomenys neskelbtini) ir iki šiol nuomojamas A. L. Byloje pateikti dokumentai, patvirtinantys nurodytas aplinkybes.

12. Pažymėtina, kad palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, yra vienas iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. Taip priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti, o įpėdinis priimdamas palikimą šiuo būdu savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Asmuo, grindžiantis savo reikalavimą – palikimo priėmimą faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis, kaip įpėdinis, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo.

13. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad palikėja T. N. iki pat savo mirties gyveno kartu su sutuoktiniu. Šias aplinkybes teismo posėdžio metu nurodė ieškovas, palikėjos sūnus. Byloje nustatyta, jog nekilnojamasis turtas – butas, adresu (duomenys neskelbtini), ieškovo motinai ir tėvui priklausė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, ką patvirtina bylos dokumentai. Po palikėjos mirties ieškovo tėvas liko gyventi minėtame bute, priėmė pinigines lėšas, kilnojamuosius daiktus. Į notarą ieškovo tėvas nesikreipė dėl teisinių žinių stokos, nes nemanė tai esant reikalinga. Ieškovo tėvas A. N. priėmė kartu su sutuoktine turėtas pinigines lėšas. Teismas iš esmės sutinka su ieškovo nurodyta aplinkybe, jog A. N. nebuvo jokių motyvų atsisakyti priimti jo sutuoktinės palikimą. Butas buvo ieškovo tėvo ir mirusios sutuoktinės gyvenamoji vieta, T. N. mirė (duomenys neskelbtini), kai tuo tarpu skolos už ginčo buto komunalines paslaugas atsirado tik (duomenys neskelbtini). Vadinasi, iki to laiko butas buvo prižiūrimas, buvo mokėti mokesčiai už komunalines paslaugas. Tai sudaro prielaidą manyti, jog ieškovo tėvas priėmė sutuoktinės palikimą faktiniu valdymu. Ieškovo reikalavimas tenkinamas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad A. N. priėmė sutuoktinės T. N. palikimą, pradėjęs faktiškai paveldimą turtą valdyti.

Dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo nuginčijimo

14. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.8 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. Nagrinėjamu atveju, ieškovas nepraleido nustatyto vienerių metų termino, kadangi nustatyta, jog ši aplinkybė jam tapo žinoma po tėvo A. N. mirties (duomenys neskelbtini), kai ieškovas turėjo pareigą kreiptis dėl tėvo palikimo priėmimo.

15. Jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (CK 5.2 straipsnio 3 dalis). Būtent CK 5.62 straipsnio 1 dalyje reglamentuojami atvejai, kada paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, vienas jų – jeigu nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo (CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad valstybė yra specifinė paveldėjimo teisinių santykių dalyvė; valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra ne valios priimti palikimą pareiškimas (kaip yra kitų įpėdinių atvejais), o jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas. Ji privalo imtis veiksmų įstatymo pagrindu įvykusiam palikimo perėjimo valstybei juridiniam faktui įforminti. Palikimo perėjimą valstybei patvirtinantis paveldėjimo teisės liudijimas išduodamas valstybei atstovaujančiai institucijai pareiškimo, paduodamo palikimo atsiradimo vietos notarui, pagrindu (CK 5.66 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

16. Ieškovas prašo pripažinti negaliojančiu (duomenys neskelbtini) Palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu nuosavybės teisės į ½ dalį patalpos – buto, esančio (duomenys neskelbtini), buvo registruotos Lietuvos Respublikos vardu. Kasacinis teismas, analogiško turinio bylose yra nurodęs, kad kai nežinoma, ar yra įpėdinių, valstybei atstovaujanti institucija ir notaras turi imtis priemonių, kad per protingą terminą tai išsiaiškintų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

17. Nagrinėjamu atveju, nustatyta, jog atsakovė, atstovaujama valstybės įmonės (duomenys neskelbtini), gavo (duomenys neskelbtini) akcinės bendrovės “ (duomenys neskelbtini)” pranešimą, kuriame nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) mirė buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkė T. N. ir jos įpėdiniai nėra žinomi. Pranešime taip pat nurodyta, jog nuo (duomenys neskelbtini) už šilumos energiją yra susidariusi skola, todėl prašo įforminti įvykusį palikimo perėjimo valstybei juridinį faktą. Atsakovė valstybės įmonė (duomenys neskelbtini), gavusi minėtą pranešimą, kreipėsi į Panevėžio miesto (duomenys neskelbtini) notaro biurą, dėl palikimo priėmimo, prašydama išduoti palikimo perėjimo valstybei liudijimą bei nurodydama, jog įpėdinių nėra. (duomenys neskelbtini) nutarimu atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, notarė D. M. atsisakė išduoti T. N. įpėdiniui, priėmusiam palikimą, t. y. valstybei, atstovaujamai valstybės įmonei (duomenys neskelbtini), palikimo perėjimo valstybei liudijimą į visą jos vardu esantį turtą ir į ½ dalį buto, iki bus atidalinta pergyvenusiojo/mirusiojo sutuoktinio dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. Atsakovė kreipėsi į teismą, Panevėžio apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), jos reikalavimas tenkintas, buvo nustatyta, jog T. N. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su A. N. priklausė po ½ dalį buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) atsakovei buvo išduotas Paveldėjimo perėjimo valstybei liudijimas, dėl ½ dalies buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), likusio po ieškovo motinos mirties.

18. Ginčyti palikimo priėmimą ar išduoto paveldėjimo liudijimo teisėtumą gali asmuo, pretenduojantis į palikimą (CK 5.8 straipsnis). Ieškovas buvo palikėjos pirmos eilės įpėdinis, taip pat jis yra palikėjo A. N. įpėdinis, turintis teisę ginčyti atsakovei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nustatyta, kad turtas valstybei testamentu paliktas nebuvo, palikėja T. N. turėjo įpėdinių pagal įstatymą, taip pat nustatyta, kad iš įpėdinių - ieškovo ar jo tėvo nebuvo atimta paveldėjimo teisė (CK 5.62 straipsnio 1, 2, 3 punktai).

19. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas po mirusiojo tėvo A. N. mirties siekia paveldėti visą likusį palikimą. Dėl objektyvių priežasčių jo tėvas po motinos mirties tinkamai neįgyvendino savo teisės į palikimą. Kaip minėta, vienas iš palikimo priėmimo būdų – kai nustatoma, kad įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldimą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Šiuo atveju dėl aukščiau nurodytų aplinkybių nustačius, kad ieškovo tėvas A. N. savo mirusios sutuoktinės T. N. palikimą priėmė faktiniu valdymu (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis), spręstina, jog valstybė negalėjo įgyti įpėdinio statuso, todėl ir paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių pagrindu buvo išduotas ginčijamas paveldėjimo teisės liudijimas, nesusiklostė. Teismui nustačius, jog ieškovo tėvas A. N. priėmė palikimą po savo sutuoktinės mirties faktiniu valdymu, valstybė negalėjo paveldėti T. N. priklausiusio palikimo. Pagrindo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą nebuvimas patvirtina jo neteisėtumą. Atsižvelgiant į tai, kad įpėdiniui (valstybei) priimto palikimo atsisakyti savo iniciatyva neleidžiama, išduoto liudijimo notaras panaikinti negali, todėl teismas, vadovaudamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, kad palikimo perėjimo valstybei liudijimas pripažintinas negaliojančiu (CK 5.8 straipsnis, 5.9 straipsnis, CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Teismas, įvertinęs byloje pateiktų įrodymų turinį, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pripažinus palikimo perėjimo valstybei liudijimą negaliojančiu, naikintinas palikimo perėjimo valstybei liudijimas, išduotas (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarės, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), po T. N. mirties.

20. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamu atveju, ieškinys yra pareikštas ne dėl atsakovės kaltų veiksmų ar neveikimo, atsakovė, atstovaujama valstybės įmonės (duomenys neskelbtini), yra valstybės institucija, kuriai teisės aktai nustato pareigą vykdyti valstybės paveldėto nekilnojamojo turto, įskaitant ir jam priskirtus žemės sklypus ir akcijų priėmimą, įvertinimą ir apskaitą. Todėl, teismo vertinimu, atsižvelgiant į nagrinėjamo ginčo specifiką, priežastis, dėl kurių reikalavimai pareikšti teisme, iš atsakovės bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybei, priteistinos iš ieškovo (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-270 straipsniais

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, atsiradusį po T. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės tikslu.

Panaikinti (duomenys neskelbtini) atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), išduotą Palikimo perėjimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), Paveldėjimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo D. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 8,96 Eur (aštuonių eurų 96 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, valstybei, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.