Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. D. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

1. Pareiškėjas M. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK, ir Komisija) 2017 m. kovo 27 d. sprendimą Nr. S-70 (7-23/2017), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2016 m. gruodžio 20 d. sprendimą Nr. 68-367, Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Vilniaus AVMI) 2016 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (4.65)-FR0682-514. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad tarp pareiškėjo ir Vilniaus AVMI buvo pasirašytas 2014 m. kovo 13 d. susitarimas pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 71 straipsnio nuostatas ir šalys susitarė, kad už 2007–2009 m. laikotarpį apskaičiuota suma sudaro 210 000 Lt. Pareiškėjo teigimu, Vilniaus AVMI pažeidė sudarytą susitarimą ir apskaičiavo papildomą mokestinę sumą pareiškėjui dėl pasinaudojimo gyvybės draudimo lengvata.

3. Pareiškėjas taip pat teigė, kad skundžiamas atsakovo sprendimas yra pagrįstas susitarimo derybų protokolu, kuris nėra oficialus derybų dokumentas, todėl atsakovas remdamasis juo skundžiamame sprendime daro nepagrįstus apibendrinimus.

4. Pareiškėjas nurodė, kad sudarant susitarimą atsakovas neinformavo pareiškėjo, jog pasirašytas susitarimas taip pat apima gyvybės draudimo lengvatos pritaikymą, nes tai būtų viena iš esminių susitarimo sąlygų, todėl ši sąlyga tai taip pat turėjo būti nurodyta pasirašytame susitarime.

5. Pareiškėjas pažymėjo, kad gyvybės draudimo lengvata nebuvo pasinaudota ir nėra galimybių ja pasinaudoti, nes gyvybės draudimo sutarties sudarymo laikas nesiekė privalomų 10 metų ir buvo sudaryta 8 metų laikotarpiui.

6. Pareiškėjo manymu, Vilniaus AVMI priėmusi skundžiamą patikrinimo aktą pakeitė tarp šalių pasirašytą susitarimą ir pats patikrinimo aktas nėra administracinis aktas, kuris sukeltų teisines pasekmes ir patikrinimo rezultatas įgauna administracinio akto galią tik jį patvirtinus sprendimu.

7. Atsakovas VMI atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

8. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas, sudarydamas 2014 m. kovo 13 d. su mokesčių administratoriumi susitarimą Nr. (4.65)-257-13 dėl gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM) apskaičiuoto pagal 2013 m. gruodžio 5 d. aktą Nr. (4.65)-480-31 ir su juo susijusių sumų dydžio (toliau – ir Susitarimas), apie apskaičiuotus mokesčius turėjo žinoti iš patikrinimo akto ir jo turinio, nes iš patikrinimo akte apskaičiuotos sumos yra matyti, kad jame yra įvertintos gyvybės draudimo įmokos.

9. Atsakovas pažymėjo, kad šias aplinkybes taip pat pavirtina ir derybų protokolo turinys, kuriame pats pareiškėjo atstovas patvirtino, jog jam yra žinoma, kad mokesčių mokėtojui vėliau atsiras papildoma mokestinė prievolė ir taip patvirtino apie žinomą papildomai apskaičiuotiną sumą.

10. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas susipažino su skundžiamu patikrinimo aktu, pastabų dėl papildomai apskaičiuotų mokesčių, susijusių su gyvybės draudimo lengvatos panaudojimu, neturėjo ir taip sutiko su šia mokestine prievole, todėl pareiškėjo skunde išdėstyti argumentai yra nepagrįsti.

II.

11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 11 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

12. Teismas konstatavo, kad byloje ginčas kilo dėl papildomai apskaičiuotų mokesčių po pasirašyto 2014 m. kovo 13 d. Susitarimo pagal MAĮ 71 straipsnio nuostatas teisėtumo ir pagrįstumo.

13. Teismas nustatė, kad pareiškėjas su Mandatum Life Insurance Baltic SE Lietuva filialu sudarė tris gyvybės draudimo sutartis, susijusias su investiciniais fondais: 2007 m. kovo 28 d. ID Nr. 013583, 8 metams (iki 2015 m. kovo 27 d.) (įmoka – 1 552 592,08 Lt, 2009 m. įmoka – 799 999,95 Lt), 2007 m. liepos 20 d. ID Nr. 014524, 38 metams (iki 2045 m. liepos 19 d.) (įmoka – 715 000 Lt), ir 2007 m. liepos 20 d. ID Nr. 014525, 38 metams (iki 2045 m. liepos 19 d.) (įmoka – 715 000 Lt). Pagal šias draudimo sutartis pareiškėjas iš viso sumokėjo 3 782 592,03 Lt gyvybės draudimo įmokų. Vilniaus AVMI, remdamasi Danske Bank A/S Lietuvos filialo banko sąskaitų išrašais, nustatė, kad Mandatum Life Insurance Baltic SE Lietuva filialas pareiškėjui išmokėjo: 2011 m. gruodžio 2 d. – 1 299 870 Lt, 2011 m. gruodžio 2 d. – 699 930 Lt, operacijos tikslas „dalinis nutraukimas 2007 m. kovo 28 d. sutarties ID Nr. 013583“; 2013 m. vasario 15 d. – 4 503 665,44 Lt, operacijos tikslas „nutraukimas sutarčių Nr. 013583, Nr. 014524, Nr. 014525“. Pareiškėjui iš viso buvo išmokėta draudimo išmokų 6 503 465,44 Lt suma, kurią sudarė: 2011 m. – 1 999 800 Lt gyvybės draudimo išmokų neviršijančių gyvybės draudimo įmokų, 2013 m. – 1 782 792,03 Lt gyvybės draudimo išmokų neviršijančių gyvybės draudimo įmokų, ir 2013 m. – 2 720 873,41 Lt kitų su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais nesusijusių ir ne individualios veiklos pajamų, t. y. gyvybės draudimo išmokos viršijančios sumokėtas gyvybės draudimo įmokas. Vilniaus AVMI 2013 m. gruodžio 15 d. atliko pareiškėjo mokestinį patikrinimą už 2007 m., surašė 2013 m. gruodžio 5 d. patikrinimo aktą Nr. (4.65)-480-31 ir konstatavo, kad pareiškėjas gautas kitas su darbo santykiais nesusijusias ir ne individualios veiklos pajamas įteisino kaip neapmokestinamąsias pajamas, nors siekė naudos. Pareiškėjas iš bendrovės Bristol Unit LLC gavo 3 126 717 Lt pajamų (nuo jų buvo apskaičiuota patikrinimo aktu 372 011 Lt gyventojų pajamų mokesčio), kurios pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – ir GPMĮ) 6 straipsnio 2 dalį buvo apmokestintos 27 procentų pajamų mokesčio tarifu. Pagal minėtą patikrinimo aktą ir GPMĮ 27 straipsnio 2 dalį, pareiškėjui už 2007 m., 2 420 999,79 Lt sumai (maksimali apmokestinamąsias pajamas mažinanti suma), buvo pritaikyta gyvybės draudimo lengvata, t. y. apmokestinamosios pajamos sumažintos 2 420 999,79 Lt. 2014 m. vasario 10 d. pareiškėjas Vilniaus AVMI pateikė pasiūlymą pasirašyti susitarimą dėl 2013 m. gruodžio 5 d. patikrinimo aktu Nr. (4.65)-480-31 apskaičiuotų 372 011 Lt gyventojų pajamų mokesčio ir delspinigių bei baudos. Pareiškėjas ir Vilniaus AVMI, vadovaudamiesi MAĮ 71 straipsniu, pasirašė 2014 m. kovo 13 d. Susitarimą dėl minėto patikrinimo akto apskaičiuotų mokėtinų mokesčių dydžio. Pasirašytu 2014 m. kovo 13 d. Susitarimu šalys susitarė dėl 372 011 Lt GPM, 273 873 Lt delspinigių ir 37 201 Lt baudos sumų už laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. Pareiškėjui vietoje apskaičiuotos 372 011 Lt GPM sumos, buvo apskaičiuota 210 000 Lt suma, o delspinigiai neapskaičiuoti, bauda neskirta. Vilniaus AVMI 2016 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu Nr. (4.65)-FR0682-514 patvirtino 2016 m. birželio 13 d. patikrinimo aktą Nr. (4.65)-FR0680-424, kuriuo atliko patikrinimą dėl pareiškėjo mokėtinos GPM sumos nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. ir nustatė, kad pareiškėjui 2013 m. gruodžio 5 d. patikrinimo aktu Nr. (4.65)-480-31 buvo pritaikyta gyvybės draudimo lengvata 2 420 999,79 Lt sumai, t. y. gyvybės draudimo įmokos buvo atimtos iš apmokestinamųjų pajamų. Atsižvelgus į tai, Vilniaus AVMI nustatė, kad iš pareiškėjo gautos 2 420 999,79 Lt sumos, kuriai buvo pritaikyta gyvybės draudimo lengvata, 2011 m. buvo išmokėta 1 999 800 Lt, o 2013 m. – 421 199,79 Lt suma, tačiau pareiškėjas šioms sumoms ir 2 720 873,41 Lt išmokų daliai pritaikė antrą kartą gyvybės draudimo lengvatą, todėl Vilniaus AVMI minėtas sumas papildomai apmokestino 15 procentų pajamų mokesčio tarifu. VMI 2016 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. 68-367 pareiškėjo skundą atmetė ir patvirtino skundžiamą Vilniaus AVMI sprendimą. MGK 2017 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. S-70 (7-23/2017) pareiškėjo skundą atmetė.

14. Teismas nurodė, kad pareiškėjas, 2014 m. vasario 10 d. teikdamas pasiūlymą pasirašyti susitarimą Vilniaus AVMI dėl patikrinimo aktu apskaičiuotos 372 011 Lt GPM sumos, turėjo elgtis atidžiai bei rūpestingai ir įvertinti visas aplinkybes, įtvirtintas patikrinimo akte, kurios turėjo įtakos apskaičiuotai 372 011 Lt sumai. Nors patikrinimo aktas nėra patvirtintas sprendimu, tačiau jame yra nustatytos visos faktinės aplinkybės, atlikto patikrinimo turinys ir įrodymai, pagrindžiantys apskaičiuotą sumą. Dėl minėto patikrinimo akto turinio pats pareiškėjas pateikė pastabas Vilniaus AVMI ir siūlymą sudaryti susitarimą, todėl buvo žinomos visos aplinkybės, turėjusios įtakos apskaičiuotai sumai, dėl kurios derėjosi pareiškėjas, tačiau iš pareiškėjo pateiktų pastabų matyti, kad pareiškėjas prieštaravimų dėl pritaikytos gyvybės draudimo lengvatos ir dėl 2 420 999,79 Lt gyvybės draudimo išmokų dalies neturėjo, todėl mokesčių administratorius pagrįstai laikė, kad pareiškėjas šios aplinkybės, turėjusios įtakos susitarimo sumai, neginčija ir prieštaravimų dėl pritaikytos gyvybės draudimo lengvatos neturi.

15. Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad mokesčių administratorius nepagrįstai remiasi susitarimo pasirašymo protokolu, nes jis nėra oficialus dokumentas ir vienintelis įrodymas laikytinas tik pats šalių pasirašytas 2014 m. kovo 13 d. Susitarimas. Siekiant išsiaiškinti tikrąją šalių valią atliekamų derybų metu ir visas susitarimo aplinkybes, privalu vertinti ne tik patį šalių pasirašytą susitarimą, tačiau ir derybų protokolą, iš kurio turinio matyti šalių aptartos aplinkybės, kurios turėjo įtakos galutiniam susitarimo pasirašymui. Įvertinęs 2014 m. vasario 26 d. derybų protokolo Nr. (4.65)-266-12 turinį, teismas nurodė, kad matyti, jog buvo atkreiptas pareiškėjo atstovo dėmesys dėl gyvybės draudimo lengvatos pritaikymo, o pareiškėjo atstovas, derėdamasis dėl mokėtinos mokesčių sumos dydžio, prašė mokėtinų mokesčių sumą sumažinti būtent dėl to, kad ateityje pareiškėjui reikės mokėti GPM už gyvybės draudimo išmokas, t. y. pareiškėjo atstovas tiek pats įvertino faktą, kad patikrinimo aktu buvo jau pritaikyta gyvybės draudimo lengvata, tiek prašė šį faktą įvertinti mokesčių administratoriaus ir sumažinti mokėtiną mokesčių sumą. Nors derybų protokolas nėra oficialus dokumentas, tačiau tai yra vykusias derybas paaiškinantis dokumentas, padedantis atskleisti tikrąją šalių valią ir pasirašytas susitarimas, kaip derybų rezultato išraiška, turėtų būti aiškinamas sistemingai su derybų protokolu.

16. Teismas nurodė, kad GPMĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos, pagal kurias pajamos laikytinos neapmokestinamosiomis. Teismas vadovavosi GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 11, 12 punktais. Teismas atsižvelgęs į minėtas teisės aktų nuostatas ir faktines aplinkybes nurodė, kad pareiškėjas sudarė vieną gyvybės draudimo sutartį 8 metams, o kitas dvi 38 metams, kurios buvo nutrauktos 2013 metais, t. y. dar 10 metų terminui nepraėjus, o pagal GMPĮ 17 straipsnio 1 dalies 17 ir 18 punktus viena iš pajamas neapmokestinamųjų sąlygų yra tai, kad sutartis turi būti ne trumpesnė nei 10 metų ir nutraukta ne anksčiau kaip praėjus 10 metų, todėl šios sąlygos pareiškėjas neatitinka. Kita pajamų neapmokestinimo sąlyga yra ta, kad įmokos, kurias mokėjo gyventojai, nebuvo atimamos iš gautų pajamų. Nagrinėjamu atveju 2013 m. gruodžio 5 d. patikrinimo aktu nustatyta, kad pareiškėjo 2 420 999,79 Lt sumai 2007 m. buvo pritaikyta gyvybės draudimo lengvata ir apie šią aplinkybę pareiškėjas žinojo tiek prieš pasirašant susitarimą su mokesčių administratoriumi, tiek susitarimo derybų metu, todėl pareiškėjui gavus gyvybės draudimo išmokas 2011 m. ir 2013 m. antrą kartą, pritaikyti gyvybės draudimo lengvatą tai pačiai tik skirtingu laiku išmokėtai sumai nebuvo pagrindo. Iš minėtų aplinkybių, teismo teigimu, matyti, kad pareiškėjas neatitinka ir kitos sąlygos, būtinos pajamoms neapmokestinti.

17. Teismas priėjo išvadą, kad pareiškėjas neatitinka GPMĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų sąlygų, kurių pagrindu pareiškėjo gautos pajamos būtų neapmokestintos, pareiškėjas gyvybės draudimo lengvatą pritaikė tai pačiai sumai antrą kartą nepagrįstai, todėl pagrindo teigti, jog Vilniaus AVMI pareiškėjo gautas sumas papildomai apmokestino 15 procentų pajamų mokesčio tarifu neteisėtai, nėra pagrindo.

18. Teismas nurodė, kad pareiškėjas, derėdamasis dėl 2014 m. kovo 13 d. Susitarimo, žinojo ir suprato, kad Vilniaus AVMI 2013 m. gruodžio 5 d. patikrinimo akte jau pritaikė gyvybės draudimo lengvatą, todėl ateityje atsiras prievolė sumokėti mokesčius dėl išmokėtų gyvybės draudimo sumų. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas jau buvo pasinaudojęs gyvybės draudimo lengvata, o pareiškėjui vėliau išmokėtos gyvybės draudimo išmokos viršijo sumokėtas gyvybės draudimo įmokas ir pareiškėjas neatitiko GPMĮ nustatytų sąlygų, kurių pagrindu pajamos gali būti laikomos neapmokestinamomis, teismas priėjo išvadą, kad pareiškėjui pagrįstai buvo apskaičiuota papildoma mokesčių suma ir 2014 m. kovo 13 d. Susitarimas pažeistas nebuvo.

19. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjo skundas atmestas, netenkino pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

III.

20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 11 d. sprendimą ir išspręsti ginčą iš esmės – skundą patenkinti; priteisti iš atsakovo VMI pareiškėjo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

20.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodo, kad pareiškėjas nepateikė prieštaravimo pritaikytai gyvybės draudimo lengvatai. Teismas netinkamai vertino Susitarimo sąlygas darydamas išvadą, kad gyvybės draudimo lengvata buvo pritaikyta, nors Susitarime tai ir nenurodyta.

20.2. VMI 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. VA-210 patvirtintų Mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo susitarimo dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio pasirašymo taisyklių (toliau – ir Susitarimo taisyklės) 16 punkte numatyta, kad šalys derasi dėl susitarimo sąlygų. Taigi, buvo deramasi ne dėl mokesčio sumos, o dėl visu susitarimo sąlygų, kurios apėmė tikrinamą laikotarpį ir su juo siejamas mokestines prievoles. Nei Vilniaus AVMI sprendime pradėti derybas dėl susitarimo sudarymo, nei mokesčių mokėtojo siūlyme tartis dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų, nebuvo nurodyta, kad derybos vedamos tik dėl sumos, kuri nurodyta 2013 m. gruodžio 5 d. patikrinimo akte Nr. (4.65)-480-31, sumažinimo. Priešingai, tiek pasiūlymas tartis, tiek sprendimas pradėti derybas dėl susitarimo sudarymo buvo teikti dėl visų patikrinimo metu nustatytų aplinkybių ir visos surinktos informacijos. Teismas visus neaiškumus dėl Susitarimo sąlygų išaiškino silpnesnės šalies nenaudai.

20.3. Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Šis principas reikalauja atsižvelgti į abiejų šalių ketinimus. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2004 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2004). Taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymėta, kad kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai (2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-695/2017). Susitarimo taisyklių 18 punkte yra įtvirtinta nuostata, kad sutarus dėl susitarimo sąlygų būtent mokesčių administratorius parengia susitarimo projektą. Mokesčių mokėtojas susitarimo projekte gali daryti tik techninio pobūdžio taisymus. Tai reiškia, kad pagal susitarimo sudarymo procedūrą mokesčių administratorius sudaro susitarimo sąlygas, o mokesčių mokėtojas prie tokio susitarimo tik prisijungia. Atsižvelgiant į tai, visos abejonės dėl susitarimo sąlygų turi būti aiškinamos mokesčių mokėtojo naudai. Taip pat Susitarimo taisyklių 22.9 punkte nurodyta, kad susitarime dėl mokesčių ir su juo susijusių sumų turi būti nurodoma ir kita informacija, kuri šalių nuomone yra svarbi pasirašant susitarimą. Susitarime nėra nurodyta, jog susitarimas sudaromas laikant, kad mokesčių mokėtojas pasinaudojo gyvybės draudimo lengvata. Tiek VMI, tiek teismas neteisingai interpretavo Susitarimą.

20.4. Teismas pripažino, kad derybų protokolas nėra oficialus dokumentas, bet vis tiek juo rėmėsi kaip pagrindiniu šaltiniu ir dėl to neteisingai interpretavo Susitarimą. Derybų protokole užfiksuota tik šalių pozicija derybų stadijoje prieš sudarant Susitarimą, kur galutinę šalių valią įtvirtina sutartyje nustatytos sąlygos. Derybų protokolas yra surašytas ne pagal įvykusių derybų garso įrašą (įrašas nebuvo daromas), pasirašytas tik Vilniaus AVMI atstovo, todėl toks vienos šalies sudarytas dokumentas negali būti prilyginamas susitarimui, o tuo labiau negalima juo remtis kaip objektyviu įrodymu aiškinantis tikrąją šalių valią sudarant Susitarimą.

20.5. Susitarimo turinys parodo, kad gyvybės draudimo lengvata Susitarime netaikoma, o Vilniaus AVMI patikrinimo aktu keičia tarp pareiškėjo ir Vilniaus AVMI pasirašytą Susitarimą, revizuoja Susitarimo laikotarpio mokestines prievoles, tuo pažeisdama Susitarimą ir papildomai apmokestina pareiškėją, tuo pažeisdama MAĮ 71 straipsnį.

20.6. Gyvybės draudimo sutartys, kuriomis remdamasi Vilniaus AVMI taikė gyvybės draudimo išmokų lengvatą, buvo nutrauktos 2013 m. vasario 15 d. Taigi mokesčių mokėtojui tuo metu, kai buvo pateiktas susipažinti 2013 m. gruodžio 5 d. patikrinimo aktas, jau buvo aišku, kad gyvybės draudimo išmokų lengvatos taikymas, jog sumažinti galimas papildomas GPM prievoles, yra neįmanomas, nes gyvybės draudimo sutartys jau nutrauktos, jų galiojimo laikotarpis nesiekė 10 metų. Be to, mokesčių mokėtojo 2007 m. kovo 28 d. sudaryta sutartis Nr. 013583 buvo sudaryta 8 metų laikotarpiui, todėl jau nuo pat gyvybės draudimo sutarties sudarymo pradžios buvo aišku, kad gyvybės draudimo išmokų lengvata pagal šią sutartį nebus galimybės pasinaudoti.

21. Atsakovas VMI atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 11 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

22. Atsakovas atsiliepime nurodo iš esmės tuos pačius argumentus, išdėstytus atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui. Atsakovas akcentuoja, kad Susitarimu buvo užbaigtas mokestinis ginčas, todėl pareiškėjas prarado teisę ginčyti šios lengvatos taikymą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

23. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo įpareigojimo sumokėti mokesčių administratoriaus papildomai apskaičiuotas gyventojų pajamų mokesčio ir su šiuo mokesčiu susijusias sumas teisėtumo ir pagrįstumo.

24. Vilniaus AVMI 2016 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu Nr. (4.65)-FR0682-514 dėl patikrinimo akto tvirtinimo patvirtino 2016 m. birželio 13 d. patikrinimo aktą Nr. (4.65)-FR0680-424, kuriuo buvo atliktas pareiškėjo patikrinimas dėl mokėtinos gyventojų pajamų mokesčio sumos nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. bei patvirtino papildomai apskaičiuotą 146 672,56 Eur GPM sumą, apskaičiavo 50 342,46 Eur GPM delspinigių bei skyrė 11 945 Eur GPM baudą. Vilniaus AVMI nustatė, kad pareiškėjui 2013 m. gruodžio 5 d. patikrinimo aktu Nr. (4.65)-480-31 buvo pritaikyta gyvybės draudimo lengvata 2 420 999,79 Lt sumai, t. y. gyvybės draudimo įmokos buvo atimtos iš apmokestinamųjų pajamų. Kadangi iš pareiškėjo gautos 2 420 999,79 Lt sumos, kuriai buvo pritaikyta gyvybės draudimo lengvata, 2011 m. buvo išmokėta 1 999 800 Lt, o 2013 m. 421 199,79 Lt suma, tačiau pareiškėjas šioms sumoms ir 2 720 873,41 Lt išmokų daliai pritaikė antrą kartą gyvybės draudimo lengvatą, todėl Vilniaus AVMI minėtas sumas papildomai apmokestino 15 procentų gyventojų pajamų mokesčio tarifu.

25. VMI, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2016 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. 68-367 patvirtino Vilniaus AVMI 2016 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą Nr. (4.65)-FR0682-514 sprendimą.

26. Mokestinių ginčų komisija, ikiteismine tvarka išnagrinėjusi mokestinį ginčą pagal pareiškėjo skundą, 2017 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. S-70 (7-23/2017) patvirtino VMI 2016 m. gruodžio 20 d. sprendimą Nr. 68-367.

27. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

28. Nagrinėjamu atveju, nesant ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nustatytų pagrindų, byla apeliacine tvarka nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

29. Pareiškėjas apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, kad, jo nuomone, Vilniaus AVMI neturėjo jokio teisinio pagrindo apskaičiuoti papildomas mokėtinas GPM ir su juo susijusias sumas, nes pareiškėjas nesinaudojo gyvybės draudimo išmokų lengvata. Jo nuomone, susitarimu, sudarytu tarp pareiškėjo ir Vilniaus AVMI, aiškiai buvo susitarta dėl papildomai mokėtino gyventojų pajamų mokesčio dydžio, todėl Vilniaus AVMI surašytas pareiškėjo 2013 m. gruodžio 5 d. patikrinimo aktas Nr. (4.65)-480-31, kuriame, apskaičiuojant GPM buvo pritaikyta sumokėtų gyvybės draudimo įmokų lengvata, nagrinėjamu atveju neturi reikšmės, nes yra pasirašytas susitarimas tarp pareiškėjo ir Vilniaus AVMI.

30. Vilniaus AVMI, atlikusi pareiškėjo mokestinį patikrinimą dėl gyventojų pajamų mokesčio už laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d., surašė 2013 m. gruodžio 5 d. patikrinimo aktą Nr. (4.65)-480-31, kuriame nurodė, kad pareiškėjo iš bendrovės Bristol Unit LLC gautos piniginės lėšos yra kitos su darbo santykiais nesusijusios ir ne individualios veiklos pajamos, nuo kurių buvo apskaičiuota 372 011 Lt gyventojų pajamų mokesčio. Mokestinio patikrinimo metu mokesčių administratorius taip pat nustatė, kad pagal trečiųjų asmenų pateiktus duomenis 2007 metais pareiškėjas patyrė 2 982 592,08 Lt gyvybės draudimo išlaidų, kurių maksimali apmokestinamąsias pajamas mažinanti suma buvo atimta papildomai apskaičiuojant papildomą 372 011 Lt GPM. Su mokestinio patikrinimo aktu 2012 m. gruodžio 12 d. buvo supažindintas pareiškėjo atstovas, kuriam taip pat buvo įteiktas ir vienas patikrinimo akto egzempliorius (MGK byla, III t., b. l. 12–21).

31. 2014 m. vasario 10 d. pareiškėjas Vilniaus AVMI pateikė pasiūlymą pasirašyti susitarimą dėl 2013 m. gruodžio 5 d. patikrinimo aktu Nr. (4.65)-480-31 priskaičiuotų 372 011 Lt gyventojų pajamų mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio (MGK byla II t., b. l. 61–64).

32. 2014 m. kovo 13 d. susitarimu dėl mokesčių ir su jais susijusių sumų dydžio Nr. (4-65)-257-13 (toliau – ir Susitarimas), pasirašytu tarp Vilniaus AVMI ir pareiškėjo, šalys susitarė dėl 372 011 Lt gyventojų pajamų mokesčio, 273 873 Lt delspinigių ir 37 201 Lt baudos sumų už laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. Pareiškėjui vietoje apskaičiuotos 372 011 Lt gyventojų pajamų mokesčio sumos, buvo apskaičiuota 210 000 Lt suma, o GPM delspinigiai neapskaičiuoti, GPM bauda neskirta (MGK byla, II t., b. l. 21–26).

33. Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 71 straipsnio 1 dalis nustato, kad mokesčių administratorius ir mokesčių mokėtojas gali pasirašyti susitarimą dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio, jei, apskaičiuojant mokesčius, nė viena iš šalių neturi pakankamai įrodymų savo apskaičiavimams pagrįsti. Pasirašius tokį susitarimą, mokesčių mokėtojas praranda teisę ginčyti mokesčio apskaičiavimo teisingumą, o mokesčių administratorius – apskaičiuoti didesnę sumą negu nurodyta susitarime. Minėtas susitarimas gali būti pasirašytas mokestinio tyrimo ar mokestinio patikrinimo metu, taip pat visų mokestinių ginčų nagrinėjimo etapų metu.

34. Susitarimas buvo pasirašytas mokestinio patikrinimo metu, po mokestinio patikrinimo akto surašymo. Kaip jau buvo minėta, su patikrinimo aktu buvo supažindintas pareiškėjo atstovas ir jam buvo įteiktas vienas patikrinimo akto egzempliorius. Taigi pareiškėjui buvo žinoma, kad GPM suma (372 011 Lt), kuri buvo Susitarimo objektas, buvo apskaičiuota atsižvelgus į pareiškėjo metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje deklaruotą metinį neapmokestinamąjį pajamų dydį, kitų asmenų išskaičiuotas pajamų mokesčio sumas ir iš pajamų atėmus dalį sumokėtų gyvybės draudimo įmokų. Kaip matyti iš Susitarimo turinio, juo nebuvo kvestionuojamas GPM sumos, kuri buvo Susitarimo objektas, matematinis pajamų ir išlaidų skaičiavimas, lėmęs gyventojų pajamų mokesčio dydžio nustatymą, tačiau tik buvo susitarta sumažinti mokestinio patikrinimo metu papildomai apskaičiuotą GPM dydį iki 210 000 Lt, neskaičiuojant GPM delspinigių ir neskiriant GPM baudos.

35. Pagal MAĮ 71 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareiškėjas, pasirašęs Susitarimą, prarado teisę ginčyti sutartos GPM sumos (210 000 Lt) apskaičiavimo teisingumą. Tai reiškia, kad pareiškėjas negali ginčyti ir to, ar pagrįstai mokesčių administratorius, apskaičiuodamas pareiškėjo mokėtiną GPM, sumažino apmokestinamąsias pajamas dalimi sumokėtų gyvybės draudimo įmokų, t. y. pareiškėjas negali ginčyti GPM lengvatos, susijusios su gyvybės draudimo įmokomis, taikymo apskaičiuojant GPM už laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. bei negali dar kartą pasinaudoti šia lengvata apmokestinant savo pajamas, gautas po minėto tikrinamojo laikotarpio.

36. Pirmosios instancijos teismas, visapusiškai ir objektyviai ištyręs bylai reikšmingas aplinkybes bei tinkamai įvertinęs jas patvirtinančius įrodymus, nustatė, kad pareiškėjas neatitinka Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų sąlygų, kurių pagrindu jo gautos pajamos būtų neapmokestintos, bei priėjo pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas gyvybės draudimo lengvatą pritaikė tai pačiai sumai antrą kartą nepagrįstai, todėl teisingai sprendė, kad mokesčių administratorius teisėtai pareiškėjo gautas sumas papildomai apmokestino gyventojų pajamų mokesčiu.

37. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, naikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo M. D. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.