Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.4.4; 2.5.5; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.3.2; 3.2.4.4; 3.2.7.1; 3.2.7.2; 3.2.7.3; 3.4.5.19

2023 m. gegužės 12 d.

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. L. (E. L.) pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas ir A. Š..

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. 2023 m. kovo 6 d. teismo rūmuose gautas E. L. (E. L.) pareiškimas, kuriuo prašoma atnaujinti terminą priimti palikimą po motinos I. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini). Pareiškime nurodoma, kad pareiškėjas yra mirusios I. L. sūnus. Per įstatyme numatytą 3 mėnesių terminą I. L. palikimo niekas nepriėmė. Terminas palikimui priimti buvo praleistas, nes pareiškėjui, palikimo atsiradimo metu, buvo 11 metų, jo tėvai buvo išsituokę, o globėja paskirta A. L. apie palikimo atsiradimą nežinojo. Pareiškėjui žinoma, kad I. L. nuosavybės teise priklauso 215/1000 žemės sklypo ir 1/3 pastato, esančio žemės sklype (duomenys neskelbtini). Suinteresuotas asmuo A. Š. yra mirusios I. L. sesuo ir dėl šios priežasties ji yra 4 eilės įpėdinė (b. l. 1–2, 20–21).

2. Suinteresuotas asmuo – A. Š. – atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, tačiau pareiškėjas su 2023 m. kovo 11 d. prašymu pateikė A. Š. 2013 m. vasario 17 d. ranka rašytą ir pasirašytą atsisakymą, kuriame nurodyta, jog ji yra I. L. sesuo, nepretenduoja ir atsisako paveldėti mirusios sesers turtą – 215/1000 dalis žemės sklypo ir 1/3 dalį pastato (b. l. 25).

3. Suinteresuotas asmuo – valstybės įmonė Turto bankas – pateikė atsiliepimą (DOK-24045), kuriame nurodoma, kad valstybė nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos I. L. palikimo perėjimą valstybei, ir jei teismas įsitikintų, kad yra pagrindas atnaujinti terminą palikimui priimti po I. L. mirties, suinteresuotas asmuo neprieštarauja, kad pareiškimas būtų tenkintas (b. l. 47–53).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

4. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 442 straipsnio 1 punkte numatyta, kad ypatingąja teisena teismas nagrinėja bylas dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo. Taigi šia teisena nagrinėjamos ir bylos dėl termino palikimui priimti atnaujinimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.57 straipsnis, 442 straipsnio 2 dalies 13 punktas, 578 straipsnis).

5. Vadovaujantis CK 5.50 straipsnio 3 dalyje palikimo priėmimo ar atsisakymo palikimą priimti veiksmas turi būti atliktas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai per įstatyme numatytą terminą pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.57 straipsnyje nurodyta galimybė šį terminą atnaujinti, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. nustačius, kad tam tikros aplinkybės lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių negalėjo tinkamai (laiku) įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, nagrinėjantis prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi vertinti sprendimo atnaujinti ar neatnaujinti terminą palikimui priimti įtaką tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisėms ir pareigoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015). Kokios priežastys laikytinos svarbiomis, įstatymai nenustato, dėl to kiekvienu atveju bylą nagrinėjantis teismas sprendžia ar termino praleidimo priežastys yra svarbios.

13. Byloje nustatyta, kad pareiškėjo E. L. (E. L.) tėvai yra I. L. ir S. L. (S. L.) (b. l. 8). I. L. ir S. L. (S. L.) (duomenys neskelbtini) nutraukė santuoką (b. l. 9), (duomenys neskelbtini) mirė I. L. (b. l. 11), o (duomenys neskelbtini) mirė S. L. (S. L.) (b. l. 45). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis), todėl daroma išvada, kad trijų mėnesių terminas I. L. palikimui priimti baigėsi (duomenys neskelbtini).

14. Įsiteisėjusiu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 7 d. sprendimu neterminuotai apribota S. L. (S. L.) tėvo valdžia nepilnamečio sūnaus E. L. (E. L.) atžvilgiu, E. L. (E. L.) nustatyta nuolatinė globa, jo globėja paskirta A. L., vaiko gyvenamoji vieta nustatyti su globėja jos gyvenamojoje vietoje. Šioje byloje teismas nustatė, kad atsakovas S. L. (S. L.) nesirūpina savo vaiku, neatlieka tėvo pareigų savo sūnaus atžvilgiu, vaikas su juo negyvena, jis neteikia vaikui išlaikymo, vaiko motina I. L. mirė, Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) E. L. (E. L.) buvo nustatyta laikinoji globa, globėja paskirta A. L. (mirusios motinos pusseserė) (b. l. 12–14).

15. Nekilnojamojo turto registro išrašo išrašas patvirtina, kad I. L. nuosavybės teise priklauso 215/1000 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/3 dalis pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) (b. l. 27–30). Suinteresuotas asmuo – A. Š. – neprieštarauja, kad būtų atnaujintas terminas palikimui priimti, ji sesers palikimo atsisako (b. l. 22, 23, 25, 55). Pažymėtina, kad A. Š. kaip palikėjos sesuo yra ketvirtos eilės įpėdinis, o tai reiškia, kad ji gali priimti palikimą, tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinių, jeigu šie įpėdiniai atsisakė palikimo arba iš jų atimta paveldėjimo teisė (CK 5.11 straipsnio 2 dalis). Gyventojų registro duomenimis, I. L. neturėjo kitų vaikų, tik sūnų E. L. (E. L.), jos tėvai mirė (duomenys neskelbtini) m. ir (duomenys neskelbtini) m. (b. l. 45)

16. E. L. (E. L.) yra savo motinos I. L. pirmos eilės įpėdinis (b. l. 8, 45), tačiau motinos mirties momentu būdamas nepilnamečiu negalėjo savarankiškai įgyvendinti savo teisės ir priimti palikimo, likusio po motinos mirties (CK 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Iš įsiteisėjusio Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 7 d. sprendimo matyti, kad E. L. (E. L.) laikinoji globa buvo nustatyta tik 2011 m. lapkričio 30 d.(b. l. 12–14), tai reiškia, kad nepilnamečiam vaikui atstovas buvo paskirtas jau pasibaigus CK 5.50 straipsnio 3 dalyje numatytam terminui palikimui priimti. Globėja nežinojo apie tai, kad I. L. yra palikimas, kad jos sūnus gali jį priimti.

17. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai įpėdinis yra nepilnametis, jis pats negali savarankiškai atlikti daugelio veiksmų, nes nepilnametis vaikas neturi visiško civilinio veiksnumo, t. y. savo veiksmais visa apimtimi gali įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas tik sulaukęs pilnametystės (CK 2.5 straipsnis), vaiką iki pilnametystės prižiūri tėvai (CK 3.155 straipsnis), o likusį be tėvų globos – globėjas arba rūpintojas (CK 3.250, 3.251 straipsniai). Teisinis reguliavimas suponuoja tėvams bei globėjui (rūpintojui) imperatyvią pareigą atlikti visus būtinus nepilnamečio interesais veiksmus, kad būtų užtikrinta ne tik jo turimo turto apsauga ir šio turto gausinimas, bet ir dar nesančio, tačiau galimo gauti, įgyvendinant įstatymo pagrindu gautas turtines teises. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nepilnamečio įpėdinio teisę kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl paveldėjimo privalo įgyvendinti jo atstovai pagal įstatymą, tačiau, pastariesiems šių veiksmų neatlikus, nepilnamečio teisėti interesai neturėtų būti pažeidžiami ir įstatymo nustatyta tvarka turėtų būti ginami, priklausomai nuo paveldėjimo proceso eigos, stadijos, trukmės nuo palikimo atsiradimo, paveldimo turto teisinės padėties ir kitų reikšmingų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020, 42 punktas ir jame nurodoma teismų praktika).

18. Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus teismas konstatuoja, kad pareiškėjo motinos I. L. mirties dieną, t. y. (duomenys neskelbtini), pareiškėjas buvo nepilnametis (11 metų amžiaus), tuo metu jis neturėjo atstovo, kuris galėtų įgyvendinti jo teises, o sužinojęs apie palikimą pareiškėjas ėmėsi aktyvių veiksmų siekdamas priimti motinos palikimą ir kreipėsi į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Šiuo konkrečiu atveju susiklostė situacija, kad pareiškėjas, turėdamas valią priimti palikimą, dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių, negalėjo įgyvendinti savo teisių ir priimti palikimo per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje numatytą trijų mėnesių terminą, nes palikimo atsiradimo metu buvo nepilnametis. Daroma išvada, kad pareiškėjas terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, todėl jis atnaujinamas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

19. Bylinėjimosi išlaidas šioje byloje sudaro 63 Eur žyminis mokestis, kurį kreipdamasi į teismą sumokėjo pareiškėjas (b. l. 3) ir 6.64 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 patvirtintą minimalią valstybei priteistinos 5 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą, tačiau įvertinus proceso dalyvių elgesį, teismo patirtos išlaidos nepriteistinos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsniu, 93 straipsnio 3 dalimi, 96 straipsnio 4 dalimi).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.57 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsniu, 93 straipsnio 3 dalimi, 96 straipsnio 4 dalimi, 290–291 straipsniais, 576–578 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Atnaujinti pareiškėjui E. L. (E. L.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) įstatyme numatytą 3 (trijų) mėnesių terminą priimti palikimą, atsiradusį po jo motinos I. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).

Išaiškinti, kad pareiškėjas per 3 (tris) mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos privalo kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.