- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-08-31
- Bylos Nr.
- e2-14518-1094/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-09376-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Bielskytė
- Ieškovas
- M. L. D.
- Atsakovas
- R. D.
- Advokatai
- Aleksandras Morozovas
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. L. D. ieškinį atsakovui R. D. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės ir su tuo susijusių klausimų išsprendimu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą (toliau – ir teismas), prašydama: 1) nutraukti šalių sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės; 2) po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę (duomenys neskelbtini) pavardę; 3) nustatyti, kad automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra asmeninė ieškovės nuosavybė; 4) pripažinti kreditinius įsipareigojimus UAB „Karoliniškių būstas“, UAB „Aujama“ asmeninėmis ieškovės prievolėmis; 5) pripažinti kreditinį įsipareigojimą biudžetinei įstaigai „Vilniaus miesto nakvynės namai“ asmenine atsakovo prievole.
2. Ieškovė nurodo, kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gimė sūnus S. D. (šiuo metu pilnametis), kitų nepilnamečių vaikų neturi. Nuo 2011 m. šalys pradėjo gyventi atskirai, atsakovas išvyko gyventi ir dirbti į užsienį, taigi santuoka tapo formalia, o nuo 2015 m. šeiminis gyvenimas visiškai nutrūko – atsakovas nustojo atsakinėti į telefono skambučius, neberašė elektroninių laiškų. Ieškovės manymu, egzistuoja prezumpcija, įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 straipsnio 3 dalyje, t. y. atsakovas paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus ja visiškai nesirūpino.
Ieškovė pageidauja po santuokos nutraukimo pasilikti santuokinę (duomenys neskelbtini), pavardę. Pasisakydama dėl santuokos metu įgyto kilnojamojo turto, ieškovė nurodė, kad 2019 m. pradžioje už asmenines lėšas įsigijo automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas prie jo pirkimo neprisidėjo, todėl ši transporto priemonė laikytina asmenine ieškovės nuosavybe ir nėra dalintina. Kito bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo turto sutuoktiniai neturi.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį nurodo, kad su santuokos nutraukimu sutinka, pretenzijų ieškovei neturi. Ieškovė gyvena su kitu asmeniu, dėl to visi ryšiai su ja ir nutrūko.
4. Kitų atsiliepimų negauta.
5. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškinio reikalavimus nurodytais argumentais, prašė ieškinį tenkinti.
Atsiliepimas
6. Teismas gali priimti sprendimą byloje, kai išklauso abi ginčo šalis (lot. audiatur et alterapars). Teismas išnaudojo visas galimybes atsakovo suradimui. Atsakovas pateikė rašytinius paaiškinimus ir atsiliepimą į ieškinį su papildomais dokumentais. Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą jam pranešta tinkamai (CPK 130 straipsnio 2 dalis). 2020 m. rugpjūčio 6 d. teisme gautas atsakovo prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, kadangi gyvena ir dirba Jungtinėje Karalystėje, o dėl Covid-19 pandemijos atvykimas yra apsunkintas. Byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.
7. Tretieji asmenys UAB „Karoliniškių būstas“, UAB „Aujama-credit“, Biudžetinė įstaiga „Vilniaus miesto nakvynės namai“ apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą informuoti tinkamai (CPK 175¹ straipsnio 9 dalis). Byla išnagrinėta tretiesiems asmenims nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
8. Iš byloje esančio santuokos liudijimo originalo nustatyta, kad šalys sudarė santuoką (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini); nepilnamečių vaikų neturi; (duomenys neskelbtini), ieškovės vardu registruotas kilnojamasis turtas – automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (VIN): (duomenys neskelbtini); kito bendrosios jungtinės nuosavybės teise turto neturi; Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis Kauno miesto apylinkės teismo Kauno rūmų teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-4532-475/2018 nutarta iš ieškovės išieškoti skolą kreditoriui IĮ „Aujama-credit“, Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-31446-433/2017 nutarta iš M. L. D. priteisti skolą kreditoriui UAB „Karoliniškių būstas“, Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotu teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-24115-101/2013 iš ieškovės M. L. D. priteista skola kreditoriui UAB „Karoliniškių būstas“, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo išduotu teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-3611-432/2009 iš R. D. priteista skola kreditoriui biudžetinei įstaigai Vilniaus miesto nakvynės namams. Biudžetinė įstaiga Vilniaus miesto nakvynės namai 2020 m. balandžio 1 d. raštu „Dėl duomenų pateikimo“ Nr. 1.15-309 patvirtino, kad atsakovas šiai įstaigai nėra skolingas.
Dėl santuokos nutraukimo
9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.27 straipsnis nustato, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Šeimos santykiai turi būti grindžiami abipusiu šeimos narių pasitikėjimu, meile, pagalba ir rūpinimusi vienas kitu.
10. Reikalavimą nutraukti santuoką ieškovė grindžia tuo, kad atsakovas 2011 m. paliko šeimą, išvyko gyventi ir dirbti į užsienį, kur šiuo metu susikūrė savo asmeninį gyvenimą, o nuo 2015 m. šeiminis gyvenimas visiškai nutrūko – atsakovas nustojo atsakinėti į telefono skambučius, neberašė elektroninių laiškų. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad visi ryšiai su ieškove nutrūko dėl to, jog ji gyvena su kitu asmeniu.
11. Pagal CK 3.61 straipsnio 2 dalį teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Iš byloje nustatytų aplinkybių teismas daro išvadą, kad šeima iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi pažeistos CK 3.27 straipsnyje nustatytos sutuoktinių pareigos ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.
12. Pagal CK 3.64 straipsnio nuostatas teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti, t. y. teismas gali vieno sutuoktinio prašymu arba savo iniciatyva nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti (CK 3.64, 3.54 straipsniai). Nagrinėjamu atveju sutuoktiniai santuokinio gyvenimo negyvena nuo 2011 m., bendro ūkio neveda, išsaugoti santuokos nėra jokių galimybių.
13. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad sutuoktinių santuoka faktiškai iširusi, nutraukia ieškovės M. L. D. ir atsakovo R. D. sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnis).
Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo
14. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo palikti jai turimą (duomenys neskelbtini), pavardę. Nesant prieštaravimų, teismas sprendžia palikti ieškovei santuokos metu įgytą (duomenys neskelbtini), pavardę.
Dėl kitų klausimų, susijusių su santuokos nutraukimu
15. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 385 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas, priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, privalo išspręsti klausimus dėl: 1) nepilnamečių vaikų išlaikymo, jų gyvenamosios vietos, dalyvavimo juos auklėjant ir bendravimo tvarkos nustatymo; 2) vieno sutuoktinio išlaikymo; 3) kreditorių; 4) turto padalijimo; 5) žalos atlyginimo, jei šis reikalavimas pareikštas.
16. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad nepilnamečių vaikų, dėl kurių gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos ir išlaikymo reikėtų spręsti nutraukiant santuoką, šalys neturi. Nesant pareikštų reikalavimų dėl išlaikymo iš kito sutuoktinio, išlaikymas nepriteisiamas. Ieškovė nereiškė reikalavimo dėl žalos atlyginimo, taigi šis klausimas nėra sprendžiamas.
17. Bendrų kreditorių šalys neturi. Bylos duomenimis atsakovas asmeninių kreditorių neturi (žr. šio sprendimo 8 punktą). Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis Kauno miesto apylinkės teismo Kauno rūmų teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-4532-475/2018 nutarta iš ieškovės išieškoti skolą kreditoriui IĮ „Aujama-credit“, Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-31446-433/2017 nutarta iš M. L. D. priteisti skolą kreditoriui UAB „Karoliniškių būstas“, Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotu teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-24115-101/2013 iš ieškovės M. L. D. priteista skola kreditoriui UAB „Karoliniškių būstas“. Pirmiau nurodytus kreditinius įsipareigojimus ieškovė prašo pripažinti jos asmeninėmis prievolėmis. Byloje nėra duomenų, kad minėtos prievolės būtų įvykdytos. Taigi šios prievolės pripažintinos asmeninėmis ieškovės prievolėmis.
18. Ieškovės vardu santuokos metu įregistruotas kilnojamasis turtas – automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (VIN): (duomenys neskelbtini), kurį ji prašo pripažinti asmenine jos nuosavybe (žr. šio sprendimo 2 punktą). Duomenų apie kitą dalintiną turtą byloje nėra. Atsakovas tokiam ieškovės reikalavimui prieštaravimų nepateikė (žr. šio sprendimo 3 punktas).
19. Teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, vadovaujasi CK ir CPK nuostatomis, remiasi byloje nustatytomis aplinkybėmis ir kitais faktiniais jos duomenimis, tačiau pirmiausia atsižvelgia į sutuoktinių išdėstytus pageidavimus – šių nėra griežtai saistomas, tačiau tik tada, kai sutuoktinių norai dėl turto padalijimo iš esmės skiriasi, įvertinęs visas konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintas aplinkybes, parenka santuokinio turto padalijimo būdą. Teismui parenkant turto padalijimo būdą, dalijant turtą natūra, atsižvelgiama į objektyvius sutuoktinių poreikius, kitas svarbias aplinkybes (CK 3.123 straipsnio 1 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; ir kt.).
20. CPK 176 straipsnis nustato, kad įrodinėjimo civiliniame procese tikslas yra teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, jog tam tikros aplinkybės (ne)egzistuoja. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, (kurie gali būti nustatomi, be kita ko, ir šalių paaiškinimais), kuriais remdamasis teismas konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ar aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti (CPK 177 straipsnio 1, 2 dalys).
21. Pažymėtina, CK 4.76 straipsnis nustato, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Šiuo atveju, atsakovui išvykus į užsienį nuo 2011 m., o nuo 2015 m. visai nutrūkus santuokiniams ryšiams, atsakovui materialiai neremiant savo sutuoktinės, ieškovės argumentas, kad ji automobilį įsigijo už asmenines lėšas, yra nepaneigtas. Teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju galima nukrypti nuo lygių dalių principo, nesant pareikštų reikalavimų dėl kitokio nei ieškinyje nurodyto turto (automobilio) padalijimo būdo, šalims neturint nepilnamečių vaikų ir (ar) kreditorių, kurių interesus toks padalijimo būdas galėtų pažeisti, reikalavimas dėl santuokoje įgyto turto padalinimo būtų patenkintas.
22. CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, kuris sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir įstatyme įtvirtintas nuostatas, vienintelis šalių santuokos metu įgytas turtas – automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (VIN): (duomenys neskelbtini), pripažintinas ieškovės asmenine nuosavybe, todėl nutraukiant santuoką nedalinamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
23. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 96¹, 98 straipsnių nuostatos. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 98 straipsniai). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
24. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
25. Byloje nustatyta, kad ieškovė už ieškinį sumokėjo 105 Eur žyminio mokesčio (permoka 7 Eur). Kitų patirtų bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų ieškovė nepateikė.
26. Ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies (90 proc. patenkintų neturtinių ir turtinių reikalavimų), iš atsakovo priteistinas 88 Eur (98 Eur x 0,9 proc.) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas ieškovės naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
27. Teisme patirta 6,90 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Vilniaus miesto apylinkės teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, bylos viršelio vidinė pusė) (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, iš šalių šios išlaidos priteistinos proporcingai patenkintų/ atmestų reikalavimų daliai, t. y. atitinkamai iš ieškovės priteistina 0,69 Eur, o iš atsakovo priteistina 6,21 Eur išlaidų. Kadangi ieškovei tenkanti išlaidų dalis, susijusi su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje neviršija 5 Eur, todėl jos iš ieškovės nepriteistinos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“) (CPK 92 straipsnis). Atitinkamai iš atsakovo priteistina 6,21 Eur valstybės naudai bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais,
nusprendžia:
patenkinti ieškinį iš dalies.
M. L. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo palikti ieškovei santuokos metu įgytą pavardę (duomenys neskelbtini).
Kauno miesto apylinkės teismo Kauno rūmų teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-4532-475/2018 iš M. L. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteistą skolą kreditoriui IĮ „Aujama-credit“ (j. a. k. 302653800) pripažinti asmenine M. L. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) prievole.
Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-31446-433/2017 iš M. L. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteistą skolą kreditoriui UAB „Karoliniškių būstas“ (j. a. k. 121457971) pripažinti asmenine M. L. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) prievole.
Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotu teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-24115-101/2013 iš M. L. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteistą skolą kreditoriui UAB „Karoliniškių būstas“ (j. a. k. 121457971) pripažinti asmenine M. L. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) prievole.
Priteisti iš atsakovo R. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės M. L. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 88 (aštuoniasdešimt aštuonių) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Priteisti iš atsakovo R. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 6,21 Eur (šešis eurus, 21 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB Swedbank, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą (raštinei).
Grąžinti ieškovei M. L. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) 7 (septynių) Eur žyminio mokesčio permoką, sumokėtą 2019 m. gruodžio 5 d. Perlo terminale.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išsiųsti įsiteisėjusio sprendimo kopiją santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.