Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėjas Gintaras Stonkus, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio ketvirtąja dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Gelvora“ ieškinį atsakovui M. Š. dėl nuostolių priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas ieškiniu pareiškė reikalavimą priteisti jam iš atsakovo 5689,36 Lt skolos, 9 proc. sutartinių palūkanų nuo pagrindinės skolos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki skolos grąžinimo dienos, 1658,27 Lt palūkanų, 6261,11 Lt delspinigių, 1777,45 Lt palūkanų delspinigių, 1643,18 Lt ikiteisminio išieškojimo išlaidų, 5 procentus metinių palūkanų nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad tarp AB bankas Hansabankas ir atsakovo 2006-04-14 buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, pagal kurią bankas atsakovei suteikė sutartyje nurodyto dydžio kreditą, o atsakovė įsipareigojo kreditą grąžinti, mokėti sutartyje numatytas palūkanas ir kitus mokesčius sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Atsakovas šios sutarties pagrindu savo sutartinių įsipareigojimų nustatytais terminais nevykdė, todėl bankas vienašališkai sutartį nutraukė. 2008-06-18 tarp AB banko Hansabankas ir ieškovo UAB „Gelvora“ buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, pagal kurią bankas atlygintinai perleido ieškovui visas reikalavimo teises atsakovo atžvilgiu.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai jam įteikti viešo paskelbimo būdu (Lietuvos Respublikos CPK 130 straipsnis). Ieškovas ieškinyje pateikė prašymą, atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, priimti sprendimą už akių, todėl yra pagrindas priimti sprendimą už akių (Lietuvos Respublikos CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje pateiktų įrodymų formalus vertinimas sudaro pagrindą išvadai padaryti, kad reikalavimas yra pagrįstas (Lietuvos Respublikos CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Remiantis pateiktais rašytiniais įrodymais byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad 2006-04-14 tarp AB banko Hansabankas ir atsakovo buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. 06-025379-VA, pagal kurią bankas atsakovui suteikė 30000,00 Lt kreditą iki 2009-04-14, o atsakovas įsipareigojo ieškovui kreditą grąžinti sutartyje numatytais terminais, mokant 9,00 procentų dydžio metines palūkanas, o praleidus mokėjimo terminus, mokėti 0,10 procento delspinigius nuo sumos, kurios terminas praleistas. Atsakovas nustatytais terminais nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų, dėl susidariusio įsiskolinimo bankas kreipėsi į aatsakovą su 2008-12-31 pranešimu, ragindamas iki 2009-01-19 sumokėti įsiskolinimą, nurodė, kad nesumokėjus įsiskolinimo per nurodytą terminą, sutartis 2009-01-20 bus nutraukta. Tačiau atsakovas per nustatytą terminą įsiskolinimo nesumokėjo, todėl sutartis buvo nutraukta. 2008-06-18 tarp AB banko Hansabankas ir ieškovo UAB „Gelvora“ buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 08-20-15, pagal kurią bankas perleido ieškovui reikalavimo teisę atsakovės atžvilgiu pagal 2006-04-14 vartojimo kredito sutartį. Apie tai ieškovas informavo atsakovą 2009-02-03 pranešimu, kuriuo ragino atsakovą per tris dienas nuo pranešimo įteikimo dienos sumokėti įsiskolinimą, tačiau atsakovas įsiskolinimo ieškovui nesumokėjo. Iš įsiskolinimo paskaičiavimo lentelių matyti, kad šiai dienai atsakovo įsiskolinimas pagal vartojimo kredito sutartį sudaro 17029,37 Lt, iš kurių sudaro: 5689,36 Lt pagrindinė skola, 1658,27 Lt palūkanos, 6261,11 Lt delspinigiai, 1777,45 Lt palūkanų delspinigiai, 1643,18 Lt ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidos.

Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, pripažįstama, kad tarp AB banko Hansabankas ir atsakovo buvo sudaryta kredito sutartis, kurios pagrindu bankas atsakovui suteikė sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o atsakovas įsipareigojo ieškovui gautą sumą grąžinti bei sumokėti palūkanas sutartyje numatyta tvarka ir terminais. Atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų nevykdė, jis sutartyje numatytais terminais negrąžino kredito, nesumokėjo palūkanų, taip pažeidė savo prievolę, atsiradusią jam tarp šalių sudarytos sutarties pagrindu, todėl atsakovui yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę, jis turi pareigą atlyginti prievolės pažeidimu atsiradusius nuostolius. Įvertinant aplinkybę, kad sutarties pagrindu bankas reikalavimo teisę atsakovo atžvilgiu perleido ieškovui, atsakovas nuostolius turi atlyginti ieškovui (Lietuvos Respublikos CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.6 straipsnio 1 dalis, 5 dalis, 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis, 6.71 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis, 6.101 straipsnio 1 dalis, 6.109 straipsnio 7 dalis, 6.205 straipsnis, 6.258 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnis).

Ieškovas įrodė ir pagrįstai apskaičiavo skolos dydį, todėl ieškovo reikalavimas tenkintinas, iš atsakovo priteistina 5689,36 Lt skola (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.886 straipsnio 1 dalis).

CK 6.870 straipsnio 1 dalyje įtvirtintoje paskolos sutarties sampratoje nustatyta pagrindinė paskolos gavėjo pareiga – grąžinti paskolos davėjui paskolos sumą bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos santykiuose mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos nustatytos CK 6.872 straipsnio 1 dalyje. Ši norma orientuoja į tai, kad palūkanų dydį už naudojimąsi paskolos suma ir jų mokėjimo tvarką nustatytų šalys susitarimu. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad vartojimo kredito sutartyje šalys susitarė dėl 9 proc. sutartinių palūkanų mokėjimo, taigi atsakovas turi sumokėti 1658,27 Lt palūkanų. Atsakovas turi prievolę mokėti palūkanas kaip atlyginimą už naudojimąsi pinigais iki sutarties termino pabaigos, o pažeidus sutarties terminą ir laiku negrąžinus pinigų – mokėti palūkanas už tolesnį neteisėtą naudojimąsi kreditoriaus pinigais ir tokiu būdu kompensuoti dėl tokio naudojimosi susidariusius nuostolius (CK 6.872 str., Lietuvos aukščiausiojo teismo 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2005). Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo priteistinos 9 proc. dydžio palūkanos nuo 5689,36 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2012-01-24, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl reikalvimo priteisti 6261,11 delspinigių ir 1777,45 Lt palūkanų delspinigių. Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, pagal sutarties sąlygas numatyta, kad atsakovas praleidęs mokėjimo terminus, privalo mokėti 0,10 procento delspinigius nuo sumos, kurios terminas praleistas. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (Lietuvos Respublikos CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Jeigu nustatytos netesybos, tai kreditorius negali reikalauti iš skolininko kartu ir netesybų ir realiai įvykdyti prievolę, išskyrus atvejus, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Netesybų teisinė prigimtis yra dvejopa: jos yra prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas, nes skatina skolininką įvykdyti prievolę; jos yra sutartinės civilinės atsakomybės forma. CK 6.71-6.75 straipsniuose, reglamentuojančiuose netesybas, baudinės netesybos nenumatytos. Netesybos negali leisti nukentėjusiajai šaliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita, todėl CK 6.73 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Nagrinėjamu atveju Sutartyje nustatyti 0,1 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną. Susiklosčiusioje teismų praktikoje pripažįstama, kad tokio dydžio netesybos visuomet laikytinos aiškiai per didelėmis CK 6.73 ir 6.258 straipsnio prasme. Vienas iš kriterijų, sprendžiant ar netesybos nėra per didelės, yra prievolės ir sutartinių netesybų dydis. Nagrinėjamoje byloje pagrindinė skolos suma yra 5689,36 Lt, prašoma priteisti delspinigių suma yra 6261,11 Lt, palūkanų delspinigių suma yra 1777,45 Lt, kai prašomos priteisti palūkanos sudaro 1658,27 Lt sumą, t.y. prašoma priteisti delspinigių suma yra ženkliai didesnė nei atitinkamai pagrindinė skola ir palūkanos. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, bei į protingumo, sąžiningumo principus delspinigiai mažintini iki 0,02 procento, laikant, kad tokio dydžio delspinigiai pakankamai kompensuoja nukentėjusiai šaliai dėl laiku neįvykdytos sutartinės prievolės patirtus nuostolius. Esant tokioms aplinkybėms, 6261,11 Lt delspinigiai už pagrindinę 5689,36 Lt skolą mažintini iki 1252,22 Lt, o 1777,45 Lt delspinigiai už 1658,27 nesumokėtas palūkanas mažintini iki 355,49 Lt.

Ieškovo prašomas priteisti 1643,18 Lt ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų sudaro darbuotojo užmokestis, komunaliniai patarnavimai, darbo priemonės, patalpų nuoma, kompiuterių nusidėvėjimas ir kt. Byloje pateikti įrodymai nepagrindžia, kad patirtos išlaidos yra pagrįstos. Iš pateiktų išlaidų išklotinių matyti tik tam tikras nurodytų išlaidų dydis, tačiau šias išlaidas pagrindžiantys dokumentai nėra pateikti, tai pat nepateikti duomenys, leidžiantys nustatyti ryšį su prašoma priteisti skola, nėra duomenų, kad tokios išlaidos faktiškai patirtos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pripažintina, kad ieškovas neįrodė išlaidas pagrindžiančių aplinkybių (CPK 178 str.). Prašomos priteisti išlaido nėra pagrįstos ir būtinos, todėl ieškinys šioje dalyje atmestinas.

Iš atsakovo yra pagrindas priteisti ieškovui 5 procentus metinių palūkanų nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Respublikos CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos ieškovui (Lietuvos Respublikos CPK 92 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad patenkinta 53 proc. ieškovo reikalavimo, iš atsakovo ieškovui priteistina 271,00 Lt žyminio mokesčio (iš viso sumokėta 511,00 Lt žyminio mokesčio).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 285 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 286 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo M. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 5689,36 Lt skolos, 1658,27 Lt palūkanų, 1252,22 Lt delspinigių už laiku negrąžintą skolą, 355,49 Lt palūkanų už laiku nesumokėtas palūkanas, viso 8955,34 Lt (aštuonis tūkstančius devynis šimtus penkiasdešimt penkis Lt 34 ct), 9 proc. metinių palūkanų nuo 5689,36 Lt (nuo penkių tūkstančių šešių šimtų aštuoniasdešimt devynių Lt 36 ct) skolos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2012-01-24 iki skolos grąžinimo dienos, 5 procentus metinių palūkanų nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2012-01-24 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 271,00 Lt (du šimtus septyniasdešimt vieną Lt) žyminio mokesčio ieškovui UAB „Gelvora“, įmonės kodas 125164834, esančiai Žalgirio g. 114/17, Vilniuje, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

2012-01-24 teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones - atsakovui M. Š. priklausančio turto areštą (turto arešto akto Nr. 0412000629), panaikinti įvykdžius teismo sprendimą.

Atsakovas M. Š. negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas UAB „Gelvora“ per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.