- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-22
- Bylos Nr.
- 1A-662-806/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-29669-2020-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nida Vigelienė, Aušra Bielskė, Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
- Nuteistasis
- D. P.
- Kategorijos
- 1.1.7.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.4.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nidos Vigelienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 21 d. nuosprendžio, kuriuo D. P.: išteisintas dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį (2020 m. liepos 26 d. inkriminuota nusikalstama veika), nesant padarytai veikai, turinčiai nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (2020 m. liepos 23 d. nusikaltimas), ir jam skirta 50 parų arešto bausmė; pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (2020 m. liepos 25 d. nusikaltimas), ir jam skirta 50 parų arešto bausmė; pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (2020 m. spalio 23 d. nusikaltimas), ir jam skirta 50 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės tarpusavyje subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir D. P. paskirta galutinė 90 parų arešto bausmė.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai. Iš D. P. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteista 305,05 EUR turtinės žalos bei 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą, skaičiuojant jas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki nuosprendžio dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo visiško įvykdymo dienos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. D. P. mušdamas sukėlė šeimos nariui fizinį skausmą ir nežymiai jį sužalojo. Jis 2020 m. liepos 23 d. apie 22 val. namuose, (duomenys neskelbtini), kilus žodiniam konfliktui, tyčia kumščiu sudavė L. O. į veidą, sukeldamas jai fizinį skausmą ir padarydamas muštinę žaizdą kairiajame antakyje, tuo nežymiai sutrikdė L. O. sveikatą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
2. D. P. mušdamas sukėlė šeimos nariui fizinį skausmą ir nežymiai jį sužalojo. Jis 2020 m. liepos 25 d. apie 22 val. namuose, (duomenys neskelbtini), kilus žodiniam konfliktui, paėmęs žarsteklį ir priėjęs prie ant lovos sėdėjusios sugyventinės L. O., juo trenkė nenustatytą kiekį kartų jai į nugarą, rankas, nukentėjusiajai nukritus ant grindų, žarstekliu trenkė jai per abi rankas ir kojas, šiais savo veiksmais sukeldamas L. O. fizinį skausmą ir padarydamas daugybines kraujosruvas nugaroje, dešiniajame petyje, abejose alkūnėse ir plaštakose, dešinėje šlaunyje su kairės alkūnės, nugaros kairės odos nubrozdinimais ir taip nežymiai sutrikdė L. O. sveikatą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
3. D. P. mušdamas sukėlė šeimos nariui fizinį skausmą ir nežymiai jį sužalojo. Jis 2020 m. spalio 23 d. apie 20 val. namuose, (duomenys neskelbtini), kilus žodiniam konfliktui, tyčia dešinės rankos kumščiu vieną kartą trenkė savo sugyventinei L. O. į dešinę akį, šiais veiksmais sukeldamas L. O. fizinį skausmą ir padarydamas poodinę kraujosruvą dešinės akies vokuose ir dešinio skruosto audinių patinimą, tuo nežymiai sutrikdė L. O. sveikatą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
4. Apeliaciniu skundu nuteistasis D. P. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 21 d. nuosprendį ir priimti išsamų ir teisiškai pagrįstą sprendimą.
5. Apelianto teigimu, jis neturėjo galimybės susipažinti su byla, bet vykstant teismo procesui nukentėjusioji L. O. pati patvirtino, kad prieš ją nebuvo naudojamas smurtas ir tai įrodo teismo įrašai ir stenogramos.
6. Apeliantas nurodo, kad policijos pareigūnai ir prokuratūra neapklausė aplinkinių kaimynų.
7. D. P. teigimu, nukentėjusioji L. O. per 2020-2021 metus buvo maždaug 17 kartų išvežta, taipogi buvo bausta administracinėmis baudomis, ne kartą uždaryta į išblaivinimo įstaigą ,,Sala“.
8. Pasak apelianto, L. O., duodama melagingus parodymus, jį, D. P., apšmeižė. Visoje byloje buvo kalbama apie ,,meilužę“, kurią bei kaimynus D. P. gali pasikviesti į teismo posėdį ir kurie, pasak apelianto, gali paliudyti realius įvykius.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Šalies argumentai
10. Teismo posėdžio metu nuteistasis D. P. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti ir nuteistąjį išteisinti, prokurorė prašė apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
11. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas, neįžvelgęs jokių apeliacinio skundo ribas peržengiančių esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, patikrina bylą tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniame skunde.
Dėl nustatytų faktinių aplinkybių
12. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde D. P. nesutinka su skundžiamu pirmosios instancijos teismo priimtu nuosprendžiu, iš esmės motyvuodamas tuo, kad apylinkės teismas, nuteisdamas D. P. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (trys nusikalstamos veikos), neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, o būtent nukentėjusiosios L. O. parodymus, kadangi ji apšmeižė D. P., duodama melagingus parodymus ikiteisminio tyrimo metu, be to, pati teisme patvirtino, kad jos atžvilgiu smurtas nebuvo naudojamas, todėl teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nuosprendį. Taigi, nuteistojo D. P. skundas yra susijęs su įrodymų vertinimu, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės taikymo nepagrįstumą jo atžvilgiu, kas apibrėžia šio skundo nagrinėjimo ribas.
13. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 21 d. nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
14. Pagal suformuotą teismų praktiką, nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (BPK 301 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnio 1 ir 3 dalys). Įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 ir 301 straipsniuose, tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas, kaip ir tikrinimas, iš esmės yra subjektyvus ir logikos dėsniais grindžiamas procesas, kuris vyksta pagal baudžiamojo proceso įstatymo normas. Esminis reikalavimas įrodymų vertinimo procesui yra išsamus, nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas, vadovaujantis įstatymu. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga yra ir tai, kad turi būti vertinamas tiek kiekvienas įrodymas atskirai, tiek įrodymų visuma, nė vienas įrodymas iš anksto nėra svarbesnis už kitą, nepriklausomai nuo įrodymų šaltinio (kaltinamojo, liudytojo, nukentėjusiojo parodymai, rašytiniai įrodymai ir pan.). Pažymėtina, jog pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, ir tai leidžia pagrįstai konstatuoti, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, o teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.
15. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, jog D. P. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, baudžiamojo proceso įstatymo, be kita ko, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė. Apylinkės teismas savo išvadą grindė teisiamajame posėdyje tiesiogiai išnagrinėtų ir įvertintų įrodymų visuma, skundžiamame nuosprendyje išsamiai išanalizuota ir motyvuotai pasisakyta, kodėl teismas sprendė priimti apkaltinamąjį nuosprendį dėl D. P. inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo (trys nusikalstamos veikos). Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo iš esmės kitaip vertinti byloje esančių įrodymų visumos ir daryti kitokias išvadas, nei padarė apylinkės teismas, ir su šiomis išvadomis iš esmės sutinka.
16. Nuteistasis D. P. nesutinka su byloje atliktu įrodymų vertinimu. Nuteistasis viso bylos tyrimo bei nagrinėjimo teisme metu neigė savo kaltę, teigė, kad jokio smurto prieš nukentėjusiąją nėra naudojęs. Sutikti su tokiais apeliacinio skundo motyvais teisinio pagrindo nėra, todėl jie atmetami. Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstyta argumentacija pagrįsta faktiniais bylos duomenimis ir yra pakankama.
17. Apeliantas D. P. skunde akcentavo aplinkybę, kad nukentėjusioji L. O. teisme patvirtino, jog jos atžvilgiu smurtas nebuvo naudojamas. Apeliacinės instancijos teismui susipažinus su nukentėjusiosios L. O. pirmosios instancijos teisme duotais parodymais, matyti, kad L. O. duodama parodymus nurodė, jog D. P. prieš ją smurtavo 2020 m. liepos 23, 25 ir 26 dienomis, taip pat 2020 m. spalio 23 d. L. O., apklausta pirmosios instancijos teisme, patvirtino kaip teisingus ir jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Taigi sutiktina su skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje konstatuota aplinkybe, kad nukentėjusioji L. O. nuosekliai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė, jog D. P. prieš ją smurtavo 2020 m. liepos 23, 25 ir 26 dienomis, taip pat 2020 m. spalio 23 d. Pastebėtina, kad apklausta pirmosios instancijos teisme nukentėjusioji L. O. išties nurodė mažesnį jai suduotų smūgių skaičių ir nurodė, kad tyrėja ikiteisminio tyrimo metu gal ne taip prirašė, o gal pasikarščiavusi ir daugiau pasakė.
18. Kadangi nukentėjusioji L. O. pirmosios instancijos teisme neigė dalį jai suduotų smūgių, pirmosios instancijos teismas skundžiamame teismo nuosprendyje pagrįstai vadovavosi tik ta nukentėjusiosios parodymų dalimi, kuri buvo nuosekli bei atitiko kitus byloje surinktus įrodymus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad D. P. 2020 m. liepos 23 d. tyčia kumščiu sudavė L. O. į veidą, sukeldamas jai fizinį skausmą ir padarydamas muštinę žaizdą kairiajame antakyje. Šias aplinkybes pirmosios instancijos teisme duodama parodymus aiškiai įvardino nukentėjusioji L. O. Nukentėjusiosios duotus parodymus dėl šių aplinkybių patvirtina ir 2020 m. liepos 26 d. vaizdo įraše užfiksuoti pokalbiai su pareigūnais ir GMP brigada, skambučio BPC (Bendrasis pagalbos centras) metu L. O. nurodytos aplinkybės, medicininiuose dokumentuose užfiksuoti duomenys. Pirmosios instancijos teisme apklausti liudytojai A. G., V. V. parodė, kad atvykusiems pagal iškvietimą nukentėjusioji nurodė, jog ją sumušė sugyventinis. 2020-07-26 tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, be kita ko, nurodyta, kad L. O. veide fiksuotas praskeltas kairės pusės antakis, sužalojimas nebuvo šviežias (t. 1, b. l. 19). Šis sužalojimas užfiksuotas ir vaizdo įraše, GMP kvietimo kortelėje (t. 1, b. l. 66-67), medicinos dokumentų išraše (t. 1, b. l. 59-61). Teismo medicinos ekspertas M. Paliulis nurodė, jog žaizda galėjo būti padaryta ne mažiau kaip prieš parą iki apžiūros (apžiūra atlikta 2020 m. liepos 26 d.) (t. 1, b. l. 73). Nukentėjusioji parodė, jog 2020 m. liepos 23 d. dėl D. P. veiksmų ji jautė fizinį skausmą (t. 1, b. l. 26, t. 2, b. l. 30), o teismo medicinos ekspertas konstatavo, jog 2020 m. liepos 23 d. L. O. buvo padarytas ir nežymaus masto sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 73).
19. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad nukentėjusioji L. O. galėjo duoti melagingus parodymus ir dėl 2020 m. liepos 25 d. D. P. jos atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos, t. y. dėl nusikalstamos veikos, kad D. P. 2020 m. liepos 25 d. žarstekliu L. O. trenkė nenustatytą kiekį kartų į nugarą, rankas, nukentėjusiajai nukritus ant grindų, žarstekliu trenkė jai per abi rankas ir kojas. Teisme nukentėjusioji L. O., skirtingai nei nurodo skunde D. P., parodė, kad žarstekliu sugyventinis jai mušė per kojas, rankas (parodė dilbį, šlaunį), kaip mušė, jau nelabai atsiminė. Ikiteisminio tyrimo metu L. O. buvo parodžiusi, kad be šių smūgių jai žarstekliu buvo suduota į nugarą. 2020 m. liepos 26 d. vaizdo įraše taip pat užfiksuotas L. O. pasakojimas, jog sugyventinis ją mušė žarstekliu, įvardijo, kur padaryti sužalojimai. Specialistas M. Paliulis paaiškinimų protokole paaiškino, kad neatmetama, jog kraujosruva dešinėje šlaunyje galėjo būti padaryta ir žarstekliu (t. 1, b. l. 75). 2020 m. liepos 26 d. GMP kvietimo kortelėje nurodyta, kad L. O. nurodė, jog ją sumušė vyras su žarstekliu. Kūne stebimos dauginės mėlynės įvairaus dydžio, veide ties akimi hematoma, ties kaire akimi žaizdelė. 2020 m. liepos 26 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje pažymėtos kraujosruvos kairėje šlaunyje, abejose blauzdose ir abiejų rankų riešų srityse (t. 1, b. l. 17-18). Hematomos užfiksuotos fotolentelėse (t. 1, b. l. 21-22). 2020 m. liepos 26 d. medicininių dokumentų išraše nurodyta, kad L. O. nustatyti abiejų plaštakų, nugaros apatinės dalies ir dubens sumušimai, hematoma dešiniajame šlaunikaulyje. 2020 m. liepos 26 d. įvykio vietoje buvo rastas ir paimtas žarsteklis (t. 1, b. l. 29-33). Nukentėjusioji L. O. parodė, jog 2020 m. liepos 25 d. dėl D. P. veiksmų jautė fizinį skausmą, o teismo medicinos ekspertas konstatavo, jog 2020 m. liepos 25 d. L. O. buvo padarytas nežymaus masto sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 73).
20. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad nukentėjusioji L. O. galėjo duoti melagingus parodymus ir dėl 2020 m. spalio 23 d. jos atžvilgiu D. P. padarytos nusikalstamos veikos, t. y. dėl nusikalstamos veikos, kad 2020 m. spalio 23 d. apie 20 val. D. P. tyčia dešinės rankos kumščiu vieną kartą trenkė savo sugyventinei L. O. į dešinę akį. Nukentėjusioji L. O. nuosekliai teisme ir ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog D. P. 2020 m. spalio 23 d. jai sudavė kumščiu į veidą, išsigandusi, jog bus mušama toliau, ji pabėgo pas kaimynę. Liudytoja apklausta kaimynė J. V. teisme parodė, kad pas ją buvo atėjusi kaimynė ir pasiprašė pernakvoti, sakė, kad buvo konfliktas, ji buvo susijaudinusi, atėjo gal 22 val., atrodo, po akimi buvo mėlynė, buvo apsirengusi tik chalatu, liudytoja nurodė, kad tyrėjai sakė tiesą. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. V. parodė, kad nukentėjusioji buvo apsirengusi tik chalatu ir šlepetėmis, po dešine akimi buvo šviežia kraujosruva, paakys ištinęs. Kumščiu D. P. suduotą smūgį nukentėjusiajai L. O. ji pati nurodė ir 2020 m. spalio 24 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką (t. 2, b. l. 127). L. O. apžiūros metu (2020 m. spalio 24 d. medicininių dokumentų išrašas/siuntimas) nustatyta dešinės akies paviršinė hematoma (t. 1, b. l. 148-149). Nukentėjusioji teisme ir ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog dėl D. P. smurtavimo jautė fizinį skausmą. Teismo medicinos ekspertas, apžiūrėjęs VšĮ Vilniaus universitetinės ligoninės dokumentų išrašus su įrašomuoju disku, pateikė išvadą, jog 2020 m. spalio 23 d. L. O. buvo padarytas nežymaus masto sužalojimas (t. 1, b. l. 150).
21. Apeliantas D. P. skunde, siekdamas sumenkinti nukentėjusiosios L. O. parodymų patikimumą, pažymi, kad L. O. per 2020-2021 metus buvo maždaug 17 kartų išvežta, taipogi buvo bausta administracinėmis baudomis, ne kartą uždaryta į išblaivinimo įstaigą ,,Sala“. Apeliacinės instancijos teismas dėl apelianto nurodytų aplinkybių pastebi, jog šios jo nurodomos aplinkybės niekaip nepaneigia anksčiau aptartų nustatytų faktinių aplinkybių, kurios pirmosios instancijos teisme pagrįstai vertintos kaip įrodymai, pagrindžiantys D. P. kaltę dėl minėtų nusikalstamų veikų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pati nukentėjusioji L. O. parodė, jog alkoholiu ji nepiktnaudžiauja; D. P. apklaustas teisme parodė, kad mama nelabai geriantis žmogus, kartais ,,padarydavo stikliuką“; kaimynė J. V. nurodė, kad nepastebėjo, jog L. O. būtų apsvaigusi, 2020 m. liepos 26 d. medicininiuose dokumentuose nėra atžymų, kad L. O. būtų nustatytas girtumas (judesiai, koordinacija, eisena – normalūs (t. 1, b. l. 70)). 2020 m. spalio 24 d. medicininių dokumentų išraše/siuntime nurodyta, jog apžiūros metu L. O. eisena buvo nestabili, kalba suvelta, tikėtinas psichoaktyvių medžiagų (alkoholio) poveikis (t. 1, b. l. 147), bet girtumas jai nustatytas nebuvo.
22. Nors D. P. dėl visų anksčiau aptartų nusikalstamų veikų savo kaltės nepripažino, aiškino, kad L. O. duoda melagingus parodymus, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kuria D. P. parodymai įvertinti kaip kaltinamojo gynybinė pozicija. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, visapusiškai patikrinęs nukentėjusiosios L. O. viso proceso metu duotų parodymų objektyvumą, patikimumą, be to, įvertindamas ir kitus byloje esančius įrodymus – tiek kiekvieną atskirai, tiek jų visumą, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo baudžiamąją bylą ir padarė pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra surinkta pakankamai įrodymų, neabejotinai patvirtinančių, kad D. P. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, kurios teisingai kvalifikuotos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2020 m. liepos 23, liepos 25 ir spalio 23 d. nusikalstamos veikos).
23. Apeliantas skunde nurodo, kad jis dėl aktualių byloje įvykių galėtų pakviesti liudytojus, kurie paliudytų realius įvykius, tačiau byloje jokių liudytojų, mačiusių D. P. smurtinius veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu, nenustatyta, jų – objektyviai mačiusių aktualius įvykius – nenurodė ir viso proceso metu apklausti proceso dalyviai, be kita ko, ir pats nuteistasis D. P., todėl spręstina, kad toks apelianto prašymas yra tik jo versija, siekiant išvengti atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas.
24. Apibendrindama visas išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistojo D. P. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, jį tenkinti ir naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo D. P. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis įsiteisėja jos priėmimo dieną.