- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-03-02
- Bylos Nr.
- eII-395-1217/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00234-2026-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Laura Kaupelė
- Pareiškėjas
- S. J.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laura Kaupelė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2026 m. sausio 9 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-810-2026 (ROIK: 25293074842).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) 2026 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-810-2026 (toliau – ir nutarimas) administracinio nusižengimo byloje M. P. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 427 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta nuobauda – 1 100 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 50 mėnesių bei transporto priemonės Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio S. J. (toliau – pareiškėja), konfiskavimas. Nuobauda paskirta už tai, kad M. P. (duomenys neskelbtini), 23.45 val., Laisvės pr. - Eigulių g., Vilniuje, vairavo automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį S. J., būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,39 promilės girtumas bei pažeidimas padarytas pakartotinai, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir nėra praėję metai nuo paskirtos baudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos.
Šalies argumentai
Pareiškėja S. J. pateikė skundą dėl priimto nutarimo, kuriame prašo panaikinti skundžiamą nutarimą dalyje dėl administracinio poveikio priemonės (daikto konfiskavimo) ir nekonfiskuoti transporto priemonės Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nurodo, jog Institucija, priimdama nutarimą, neišsiaiškino visų reikšmingų aplinkybių – t. y. ar pareiškėja žinojo apie neteisėtą automobilio panaudojimą bei ar ji žinojo apie asmens neblaivumą. Pareiškėjos teigimu ji nežinojo, kad automobilis bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti. Teigia, kad tą dieną šventė vaiko gimtadienį, M. P. alkoholio nevartojo. Jai pasidarė negera, todėl ji anksčiau išėjo iš kavinės ir laukė M. P. automobilyje. Kadangi jai būnant šalia M. P. alkoholio nevartojo, ji pasitikėjo juo ir leido jam tą vakarą vairuoti. Tik vėliau, reido metu, paaiškėjo, kad kol jos nebuvo šalia M. P. vartojo alkoholį ir jai apie tai nieko nepasakė. Šiuo metu ji negyvena kartu su M. P., todėl toliau automobiliu jis nebegalės naudotis. Jeigu būtų žinojusi, kad M. P. yra neblaivus, nebūtų leidusi jam vairuoti automobilio. M. P. pažeidimą padarė jai visiškai nieko apie tai nežinant. Sutinka, kad privalo užtikrinti, jog jai priklausančia transporto priemone negalėtų naudotis asmenys, negalintys to daryti. Ji jau patyrė išlaidų, susijusių su transporto priemonės transportavimu ir saugojimu. Kaip tikroji transporto priemonės savininkė, ji teigia, nežinojusi apie M. P. neblaivumą ir todėl nėra atsakinga už jos nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu. Kadangi nėra pagrindo nustatyti sąlygoms, numatytoms ANK 29 straipsnio 4 dalyje, kurioms esant turėtų būti konfiskuojamas ne pažeidėjui priklausanti transporto priemonė, todėl automobilio konfiskavimas laikytinas neproporcinga priemone siekiamiems tikslams.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į skundą Institucija prašo palikti nutarimą nepakeistu. Nurodo, jog ANK 427 straipsnio 3 dalis imperatyviai nurodo, kad už šį administracinį nusižengimą kartu su administracine nuobauda privaloma skirti administracinio poveikio priemonę – turto konfiskavimą. Transporto priemonė buvo administracinio nusižengimo padarymo priemonė, todėl atitiko ANK 29 straipsnio 2 dalyje nustatytas konfiskavimo sąlygas. Aplinkybė, kad automobilis priklauso pareiškėjai, nepaneigia konfiskavimo teisėtumo. Pagal ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punktą gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui priklausantis turtas, jeigu savininkas, jį perduodamas, žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad turtas gali būti naudojamas administraciniam nusižengimui daryti. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas turtą perdavė savo valia. Pareiškėjos nurodomas nežinojimas apie pažeidėjo neblaivumą, nepaneigia jos pareigos užtikrinti, kad transporto priemonė nebūtų naudojama pažeidžiant teisės aktus. Perdavusi automobilį savo iniciatyva, ji prisiėmė tokio naudojimo riziką. Konfiskavimas yra proporcinga priemonė, nes pažeidimas padarytas esant dideliam neblaivumui ir pakartotinai, taip sukeliant didelį pavojų eismo saugumui. Įstatymų leidėjas tokiems pažeidimams numatė privalomą transporto priemonės konfiskavimą kaip prevencinę priemonę.
Šalies argumentai
M. P. pateikė teismui pranešimą, kuriame nurodo, jog visiškai sutinka su S. J. skundu ir prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.
Pareiškėja buvo tinkamai (jos nurodytu elektroniniu paštu) informuota apie bylos nagrinėjimą 2026 m. kovo 2 d., 9.00 val., teismo posėdyje. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas į teismo posėdį neatvyko, byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (ANK 630 straipsnio 3 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta visapusiškai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais.
Nagrinėjamu atveju ginčo dėl M. P. padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 427 straipsnio 1 dalyje, nėra. Ginčo, kad nusižengimo padarymo metu transporto priemonė Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausė S. J., taip pat nėra. Skundu keliamas tik paskirtos administracinio poveikio priemonės - daikto konfiskavimo - pagrįstumo klausimas. Skundu prašoma netaikyti administracinio poveikio priemonės ir nekonfiskuoti pareiškėjai priklausančios transporto priemonės Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Teismas, neišeidamas iš skundo ribų, byloje surinktą ir teisme gautą medžiagą analizuoja bei ją vertina ir dėl jos pasisako tiek, kiek ji susijusi su paskirtos ir skundžiamos administracinio poveikio priemonės – daikto konfiskavimo - pagrįstumu.
ANK 427 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti administracinio poveikio priemonę – transporto priemonės konfiskavimą. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad M. P. administracinį nusižengimą, numatytą ANK 427 straipsnio 1 dalyje, padarė naudodamasis automobiliu Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio savininkė S. J..
ANK 29 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog už šio kodekso 427 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis šio straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, jeigu: 1) perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti; 2) turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo.
Pareiškėja skunde nurodė, jog ji nežinojo apie tai, jog M. P. yra neblaivus ir žinodama šias aplinkybes ji nebūtų leidusi jam vairuoti jai priklausančios transporto priemonės. Šie pareiškėjos argumentai vertintini kritiškai ir laikytini siekiu išvengti administracinio poveikio priemonės – transporto priemonės konfiskavimo - taikymo.
Vertinant transporto priemonių konfiskavimo taikymo teisėtumą, atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio nuostatų, jog nuosavybės teises saugo įstatymai, ANK 29 straipsnio 1 dalies nuostatų, kad be apribojimų gali būti konfiskuojami tik pažeidėjui nuosavybės teise priklausantys daiktai, išplaukia, kad kitiems asmenims nuosavybės teise priklausantys daiktai gali būti konfiskuojami tik išimtiniais atvejais, atidžiai įvertinant padaryto nusižengimo pavojingumą, atkreipiant dėmesį į tai, kaip savininkas transporto priemonę perdavė pažeidėjui arba kaip kitaip buvo sudarytos sąlygos tuo daiktu pasinaudoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-23/2012, 2AT-3-697/2017). Tai reiškia, kad aptariamo daikto konfiskavimui pritaikyti būtina nustatyti, jog savininkas su jam priklausančiu daiktu nesielgė taip rūpestingai, kad kiti asmenys juo negalėtų pasinaudoti priešingai visuomenėms interesams (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. balandžio 8 d. nutarimas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-23/2012). Vien ta aplinkybė, kad transporto priemonė priklauso ne administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kai padarytas vienas pavojingiausių administracinių nusižengimų, nėra pagrindas neskirti transporto priemonės konfiskavimo.
Skunde nurodoma, kad transporto priemonės savininkė S. J. nežinojo, kad jai priklausanti transporto priemonė bus naudojama administraciniam nusižengimui daryti. Tačiau kaip nustatyta iš byloje esančios medžiagos bei pareiškėjos skunde nurodytų aplinkybių, transporto priemonę administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui M. P. perleido būtent ji pati ir sudarė sąlygas jam vairuoti automobilį neblaiviam. Argumentai, jog ji nežinojo, kad M. P. yra neblaivus, laikytini nepagrįstais. Teismo vertinimu M. P. nustatytas neblaivumo laipsnis negalėjo būti toks nepastebimas, jog kartu automobiliu važiuojantis asmuo jo nepastebėtų. Iš byloje esančio (duomenys neskelbtini) Neblaivumo nustatymo akto matyti, kad įvykio vietoje M. P. pirmu pūtimu nustatytas 1,42 promilės girtumas, o antruoju – 1,45 promilės girtumas, t. y. net keletą kartų didesnis nei leistinas neblaivumo laipsnis. Akcentuotina tai, jog pareiškėja vyko kartu su M. P. automobiliu ir suteikė jam galimybę naudotis transporto priemone bei neužkirto kelio teisę pažeidžiantiems administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmams. Juo labiau pareiškėjos teiginius teismas vertina kritiškai ir dėl to, jog savo 2025 m. gruodžio 22 d. paaiškinime pareiškėja neminėjo apie aplinkybes, kad ji nežinojo apie M. P. girtumą ir alkoholį jis vartojo jai nematant, tik nurodė, jog pasitikėjo juo, nes kartu gyveno, ir pati jam leido vairuoti automobilį. Dėl šių aplinkybių S. J. turi prisiimti visas iš to išplaukiančias neigiamas pasekmes, kadangi ji (transporto priemonės savininkė), nepakankamai kritiškai įvertinusi M. P. būklę ir galimybes tą vakarą vairuoti automobilį, perleido savo nuosavybėje turėtą automobilį administraciniam nusižengimui daryti.
Pareiškėjos argumentai, kad šiuo metu ji nebegyvena su M. P. ir jis neturės galimybės naudotis automobiliu, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog administracinio poveikio priemonė yra neproporcinga ar per griežta. Tai, kad pareiškėjai transporto priemonė yra reikalinga vykti į darbą ar vežti vaikus, nelaikytinos aplinkybėmis, galinčiomis paneigti administracinio poveikio priemonių taikymo tikslingumą.
Teismas konstatuoja, jog Institucija, nutarusi konfiskuoti S. J. vardu įregistruotą automobilį, įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Administracinio poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymas šiuo atveju atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus, jis nepažeidžia proporcingumo, teisingumo ir protingumo principų ir todėl negali būti laikomas priemone, varžančia asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti.
Įvertinus bylos faktines aplinkybes konstatuojama, kad Institucijos nutarimu skirta administracinio poveikio priemonė – daikto konfiskavimas - paskirta vadovaujantis administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklėmis. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2026 m. sausio 9 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje paskirta administracinio poveikio priemonė nėra aiškiai per griežta, yra teisinga ir proporcinga padarytam M. P. administraciniam nusižengimui, yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti, todėl keisti nutarimo dalies dėl daikto konfiskavimo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Dėl šių priežasčių skundžiamas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2026 m. sausio 9 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-810-2026 dalyje dėl administracinio poveikio priemonės - transporto priemonės Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo, paliktinas nepakeistu, o S. J. skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,
nutaria:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2026 m. sausio 9 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-810-2026 (ROIK: 25293074842) dalyje dėl administracinio poveikio priemonės - transporto priemonės Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo, palikti nepakeistą ir S. J. skundo netenkinti.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.