Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. 10P-76955673-16 nurodoma, kad R. R. 2016-09-06 apie 7.20 val., Vilniuje, Įsruties g. 14, vairuodamas automobilį Volvo XC70, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono ir kliudė stovintį automobilį VW Golf, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasišalino. Protokole nurodoma, kad šiais savo veiksmais R. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 126, 220 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas R. R. nurodė, kad kaltės dėl inkriminuojamų pažeidimų nepripažįsta. Nurodė, kad ir byloje esančiame ekspertizės akte nurodoma, kad tik galimai jis įvykio metu apgadino kitą automobilį. Įvykio metu jis gal ir girdėjo kažkokį nestiprų garsą, tačiau iš kito vairuotojo veiksmų tikrai nesuprato, kad pastarasis reikalauja kvieti į įvykio vietą policijos pareigūnus. Kito automobilio vairuotojas tik mosikavo rankomis, iš ko jis suprato, kad minėtas vairuotojas rodo jam važiuoti. Pažymėjo, kad ant jo vairuoto automobilio jokių susidūrimo žymių nėra.

Teismo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis A. D. nurodė, kad po susidūrimo jie su automobilio Volvo XC vairuotojo bendravo, nes pastarasis jo klausė, kokios kilo problemos, kažką dar burbėjo, tuomet jis (nukentėjusysis) pasakė, kad reikia iškviesti policijos pareigūnus, tačiau kitas vairuotojas tik papriekaištavo, kad jis netinkamai vairuoja ir pasišalino iš įvykio vietos. Nukentėjusysis nurodė, kad jis iškvietė policijos pareigūnus.

Vertindamas byloje surinktus ir teismo posėdyje išnagrinėtus įrodymus teismas pažymi, kad remiantis ATPK 256 ir 257 straipsnių nuostatomis, nė vienas įrodymas teismui neturi išankstinės galios. Visus įrodymus teismas turi įvertinti pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

R. R. yra inkriminuojami du administraciniai teisės pažeidimai, numatyti ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje. ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, krovinių kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą. Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalies dispoziciją, asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik nustačius, jog jis pažeidė KET ir šis taisyklių pažeidimas nulėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytų pažeidimų padarymo, yra išaiškinęs, jog tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu pažeidęs minėtą teisės normą, būtina nustatyti žalos kitų asmenų turtui padarymo faktą.

Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos yra matyti, kad 2016-09-06 apie 7.20 val. tarp automobilių VW Golf ir Volvo XC70 buvo kontaktas. Šią aplinkybę patvirtina byloje esantis vaizdo įrašas, šios aplinkybės iš esmės neginčija ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Tačiau šiuo atveju spręstinas klausimas, ar šio kontakto metu buvo padaryta žala automobiliui VW Golf. Iš teismui pateiktų fotonuotraukų, kuriose užfiksuotas įvykyje dalyvavusių automobilių sugretinimas, yra matyti, kad ant automobilio VW Golf veidrodėlio esančio įbrėžimo aukštis nesutampa su automobilio Volvo XC70 veidrodėlio iškiliąja dalimi (fotonuotraukos kompaktiniame diske, esančiame byloje). Be to, į bylą pateiktame Lietuvos teismo ekspertizės centro 2016-10-10 ekspertizės akte Nr. 11-2026(11) nurodoma tik tikėtina išvada, jog automobiliui Volvo XC 70 judant kairiuoju šonu pro priešpriešiais stovinčio automobilio VW Golf kairįjį šoną, automobilis Volvo XC 70 kairiojo galinio vaizdo veidrodėlio plastikinio gaubto labiausiai į išorę atsikišančia briauna 1,00-1,01 m aukštyje nuo pagrindo padarė braukimo pėdsaką ant stovinčio automobilio VW Golf kairiojo veidrodėlio korpuso. Taigi, iš teismui pateiktos administracinio teisės pažeidimo medžiagos, nėra galimybės padaryti kategorišką išvadą, jog 2016-09-06 įvykusio kontakto tarp automobilių Volvo XC70 ir VW Golf metu buvo apgadintas automobilis VW Golf ir kad būtent šio įvykio metu šiam automobiliui padaryta žala. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka daryti išvadoms apie asmens kaltumą ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, todėl ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka būtent kaltinimą pateikusiai institucijai, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 14 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-208-166/2014). Taigi vien manymo (šiuo atveju, tikėtinos išvados), kad 2016-09-06 įvykio metu buvo apgadintas automobilis VW Golf nepakanka tam, kad vienareikšmiškai ir neabejotinai būtų galima teigti, jog šį automobilį apgadino būtent R. R., vairuodamas automobilį Volvo XC70. Nenustačius, jog būtent 2016-09-06 eismo įvykio metu R. R. padarė žalą kitam automobiliui, nėra pagrindo konstatuoti, kad jo veiksmuose buvo būtinasis ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo sudėties požymis – žalos padarymas, todėl R. R. negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį

Motyvuojamoji dalis

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET. Taigi, tam, kad asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn be kita ko, turi būti nustatyta, kad įvyko eismo įvykis, už kurį asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn. Aukščiau išdėstytais motyvais teismas nustatė, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad R. R. sukėlė eismo įvykį, už kurį jam kiltų administracinė atsakomybė, todėl jam nekilo ir pareiga likti eismo įvykio vietoje. Kita vertus, byloje nenustatyta ir sąmoningo R. R. ketinimo tyčia pasišalinti iš įvykio vietos, nes bylos duomenimis nenustatyta, jog kontaktas tarp automobilių buvo intensyvus ar stiprus ir kad asmuo suvokė sukėlęs eismo įvykį. Nors rašytiniuose paaiškinimuose bei teismo posėdžio metu VW Golf automobilį vairavęs A. D. ir teigė, jog jis kitam vairuotojui pasakė, kad būtina kviesti policijos pareigūnus, tačiau į bylą pateiktame vaizdo įraše užfiksuota tik tai, kad automobilio VW Golf vairuotojas, po apsižodžiavimo su Volvo XC70 vairuotoju, pakankamai negarsiai pasako frazę „kviečiam mentus gerai“. Įvertinus nustatytas aplinkybes ir bylos medžiagą, akivaizdu, kad po įvykusio apsižodžiavimo dėl netinkamo vairavimo tokios negarsiai išsakytos replikos Volvo XC 70 vairuotojas galėjo ir neišgirsti, ir nesuprasti.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog R. R. atžvilgiu byla nutrauktina, nesant jo veikoje administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje sudėčių (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu administracinio teisės pažeidimų bylą, iškeltą pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui tiesiogiai arba per Vilniaus miesto apylinkės teismą.