Vilniaus apygardos teismo nutarimas

2019-04-03 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-190-468/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-04-03
Bylos Nr.
AN2-190-468/2019
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00532-2019-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Daiva Kazlauskienė
Pažeidėjas
I. N.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-190-468/2019Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-00532-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 21.5.1; 21.9.4. 21.11.10. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMA SNUTARIMAS2019 m. balandžio 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Kazlauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos I. N. atstovės adv. Alinos Mockevičienės skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-02-12 nutarimo, kuriuo I. N. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje, paskirta 1 000 Eur dydžio bauda;

už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje, paskirta 390 Eur bauda.

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, I. N. paskirtos nuobaudos subendrintos ir jai paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 1 000 Eur dydžio bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. I. N. surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl to, kad ji, būdama UAB „N(duomenys neskelbtini)“ (į. k (duomenys neskelbtini)) direktore bei būdama atsakinga už darbo organizavimą įmonėje, pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas bei Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies nuostatas, kadangi, esant darbo sutarties požymiams, 2018-10-30 leido dirbti A. K., gim. (duomenys neskelbtini), nesudarius rašytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą.

2. Be to, I. N. 2018-12-21 10.00 val. ir 2019-01-14 14.00 val., vengė atvykti į Valstybinės darbo inspekcijos (toliau – VDI) Vilniaus skyrių pagal siųstus nurodymus dėl tyrimui reikšmingų aplinkybių, tokiu būdu kliudydama VDI pareigūnams atlikti jiems pavestas funkcijas ir pažeisdama Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo (toliau – VDI įstatymo) 9 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 11 straipsnio 6 dalies nuostatas.

Žemesnės instancijos teismas

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-02-12 nutarimu I. N. pripažinta kalta ir nubausta: už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, padarymą 1 000 Eur dydžio bauda; už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 505 straipsnio 1 dalyje, padarymą, 390 Eur bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, I. N. paskirtos nuobaudos subendrintos ir jai paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 1 000 Eur dydžio bauda.

Šalies argumentai

4. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktos I. N. atstovė adv. A.Mockevičienė prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-02-12 nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną administracinio nusižengimo byloje pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, 505 straipsnio 1 dalį I. N. atžvilgiu nutraukti.

4.1. Administracinėn atsakomybėn patrauktos I. N. atstovės manymu, apylinkės teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybės, padarė faktiniais bylos duomenimis nepagrįstas išvadas ir priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutarimą, taip pat padarė esminį proceso teisės normų pažeidimą. Atstovės nuomone, apylinkės teismas skundžiame nutarime nepagrįstai konstatavo, kad nustatyti visi nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyvieji požymiai, nes nenustatyti visi DK 32, 34 straipsniuose numatyti darbo sutarties požymiai. DK 34 straipsnyje įtvirtinti darbo sutarties požymiai yra reikšmingi tuo, kad leidžia darbdavio ir darbuotojo faktinius santykius identifikuoti kaip darbo teisinius santykius, patenkančius į darbo teisės reglamentavimo sritį, o nesant šių požymių leidžia vertinti, kad susiklosčiusius santykius reglamentuoja kitų teisės šakų (pvz. civilinės) teisės normos ir tokia veika nėra kvalifikuotina kaip nelegalus darbas.

4.2. Apeliantės atstovės teigimu, nelegalaus darbo tyrimo akte išdėstyti teiginiai tėra samprotavimai ir išvedžiojimai, kurie nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais. Nelegalaus darbo tyrimo aktas surašytas remiantis tik Vilniaus apsk. VPK pateikta medžiaga. Byloje esančiame Vilniaus apsk. VPK Vilniaus m. 5-ojo policijos komisariato veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2018-10-30 tarnybiniame pranešime Nr. 10-PR2-45040 nurodyta, kad 2018-10-30 vykdant kavinės stebėjimą, nustatyta, kad 8 val. ryto A. K. pardavė asmeniui alkoholinius gėrimus. Minėtame tarnybiniame pranešime nenurodyta nuo kelių valandų buvo vykdomas kavinės stebėjimas, nenustatyta, kiek laiko A. K. buvo kavinėje, ar iki patikrinimo jis vykdė ten kokią nors veiklą ar ne. Tokių duomenų, patvirtinančių Nelegalaus darbo tyrimo akte ir teismo nutarime išdėstytus teiginius, nėra nei A. K. atžvilgiu 2018-11-15 surašytame administracinio nusižengimo protokole Nr. 18-ANR P-1147-2018, nei A. K. 2018-10-30 paaiškinime. Visuose byloje esančiuose dokumentuose nurodomas tik 8 val. ir 8 val. 10 min. laikas.

4.3. Apeliantės atstovės nuomone, priešingai, nei nurodoma skundžiamame nutarime, kad A. K. tarėsi su I. N. dėl darbo ir prisipažino dėl menamo pažeidimo, iš A. K. paaiškinimo matyti, kad jo su apeliante ir jos įmone darbo santykiai nesieja, o prašymas, su kuriuo I. N. kreipėsi į jį, nebuvo orientuotas į kokių nors darbo funkcijų atlikimą. A. K. paaiškino, kad kavinėje nedirba, nemoka naudotis kasos aparatu, apie darbą pardavėju/barmenu net neužsiminė. Savo paaiškinime A. K. taip pat nurodė, kad atvyko į kavinę 2018-10-30 ryte I. N. paprašytas laikinai ten padirbti, kol ji lankysis pas gydytoją. A. K. objektyviai negalėjo dirbti nei nuo 00 val. 00 min., nei nuo 8 val. 00 min., nes kavinės darbo laikas nustatytas nuo 11 val. iki 24 val. Pažymi, jog apylinkės teismas A. K. paaiškinime nurodytą sąvoką „paprašė laikinai padirbti“ priskyrė darbo santykiams, tačiau A. K., norėdamas save pateisinti, galėjo šia sąvoka apibūdinti savo neteisėtus veiksmus ir buvimą kavinėje jos nedarbo metu. Taigi, apeliantės atstovės teigimu, veika, kai įmonės vadovas leidžia asmeniui laikinai būti kavinės patalpoje, bet asmeniui nepaveda atlikti jokių darbo funkcijų, negali užtraukti darbdaviui atsakomybės pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį. Nurodo, kad, esant darbo santykiams, darbuotojas, būdamas pavaldus darbdaviui, įsipareigoja atlikti darbo funkciją, todėl, apeliantės atstovės nuomone, A. K. paaiškinime nurodytos aplinkybės, kad kavinėje jis nedirba, į kavinę atėjo I. N. prašymu, tik patvirtina darbo santykių tarp jų nebuvimą. Apeliantės atstovės nuomone, tai, kad apeliantė paprašė A. K. laikinai pabūti kavinės patalpoje jos nedarbo metu, o pastarasis, pasinaudojęs situacija, savo iniciatyva vieną kartą pardavė alkoholinius gėrimus, savaime nėra pagrindas konstatuoti darbo santykių buvimą. Be to, byloje nėra neginčytinų įrodymų, kad A. K. pakluso darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, kad jam buvo nustatytos darbo valandos ir/ar darbo grafikas, ir jo veiklos pobūdis buvo siejamas su tam tikros tęstinio pobūdžio funkcijos atlikimu. Tai, kad A. K. pardavė alkoholinius gėrimus kavinės nedarbo metu ir licencijoje nenustatytu laiku, neįnešė pinigų į kasą, neišdavė kasos čekio (nemokėdamas naudotis kasos aparatu), patvirtina, jog jis nepaklūsta įmonėje nustatytai darbo tvarkai ir su minėta įmone jo nesieja jokie darbo santykiai.

4.4. Atkreipia dėmesį į tai, kad atlygintinumas už darbą yra vienas reikšmingiausių nelegalaus darbo požymių. Atlygintinumas už darbą gali būtų nustatomas vadovaujantis visais įstatymo leistinais įrodymais. Į bylą nepateikti įrodymai, patvirtinantys, kad įmonė “N(duomenys neskelbtini)” A. K. mokėjo ar žadėjo mokėti vienokios at kitokios formos atlygį. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad A. K. su I. N., kaip įmonės vadove ar kaip su fiziniu asmeniu, tarėsi dėl atlygio už darbą ar paslaugas, arba, kad toks atlygis buvo jam pažadėtas. Pažymėtina, kad nei teismas, nei VDI darbuotojai atlygintinumo klausimo iš viso netyrė ir nenagrinėjo. Taigi, administracinėn atsakomybėn patrauktos I. N. įsitikinimu, tvirtinti, kad byloje pakanka duomenų ir įrodymų, jog būtų galima vienareikšmiškai ir nepaneigiamai konstatuoti A. K. ir UAB „N(duomenys neskelbtini)“ darbo santykių egzistavimą, nėra pagrindo.

4.5. Apeliantės atstovės nuomone, apylinkės teismas taip pat nepagrįstai konstatavo, kad I. N. nevykdė ANK 577 straipsnio 3 dalies 2 punkte įtvirtintos atsakomybės traukiamo asmens pareigos šaukiamam atvykti pas administracinį nusižengimą tiriantį pareigūną, dėl ko buvo apsunkintas administracinio nusižengimo bylos tyrimą atliekančios institucijos darbas. Pažymi, jog apylinkės teismas nutarime, nurodydamas kitą teisės akto pažeidimą, kuris nebuvo nurodytas administracinio nusižengimo protokole, išplėtė kaltinimo ribas ir taip pažeidė principą, draudžiantį sunkinti traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens teisinę padėtį. Administracinio nusižengimo protokole apeliantei nėra suformuluotas kaltinimas dėl ANK 577 straipsnio 3 dalies 2 punkto pažeidimo. Be to, skundžiamame nutarime nurodytas ANK 577 straipsnio 3 dalies 2 punktas nėra tas teisės aktas, kurio pagrindu asmenys traukiami administracinėn atsakomybėn pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį.

4.6. Pažymi, jog VDI pareigūnai kvietė I. N. atvykti į VDI Vilniaus skyrių administracinio nusižengimo protokolo surašymui bei paaiškinimo pateikimui. Minėti nurodymai gali būti prilyginami šaukimams, kadangi apeliantė buvo kviečiama jau administracinio nusižengimo protokolo surašymui. Tai reiškia, kad institucija tyrimą jau atliko ir jokie papildomi dokumentai ar informacija nebuvo reikalinga, nes pagal ANK 608 straipsnio 1 dalį, administracinio nusižengimo protokolas surašomas baigus administracinio nusižengimo tyrimą, todėl, apeliantės atstovės manymu, teigti, kad I. N. pažeidė Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 11 straipsnio 6 dalies nuostatas, nėra juridinio pagrindo. Be to, ANK 608 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo protokolas gali būti surašytas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant tuo atveju, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ne mažiau kaip du kartus šaukiamas neatvyko ir nedalyvavo surašant protokolą. Nurodo, jog pagal ANK 577 straipsnio 4 dalį administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, kuris pagal administracinio nusižengimo tyrimą atliekančio pareigūno, teismo ar kitos administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos šaukimą vengia atvykti, policijos pareigūnai gali atvesdinti. Taigi institucija turėjo visas teisines priemones administracinio nusižengimo protokolą surašyti asmeniui nedalyvaujant arba imtis priemonių asmens atvesdinimui. Apeliantės atstovės teigimu, šaukimai I. N. atvykti į VDI Vilniaus skyrių buvo siunčiami nesilaikant įstatyme nustatytos tvarkos, dėl ko pastaroji jų ir negavo. Pažymi, jog nei vienas nurodymas I. N. atvykti į VDI Vilniaus skyrių administracinio protokolo surašymui nebuvo siunčiamas apeliantės gyvenamosios vietos adresu - (duomenys neskelbtini). 2018-12-17 nurodymas įteiktas įmonės darbuotojai J. M. (buhalterei), kuri nėra atsakinga už korespondencijos priėmimą, ir, kuri apeliantės neinformavo apie VDI nurodymo gavimą. 2019-01-04 nurodymas išsiųstas adresu - (duomenys neskelbtini), nors apeliantės gyvenamosios vietos adresas VDI pareigūnams buvo žinomas, nes jis nurodytas I. N. surašytame administracinio nusižengimo protokole. Taigi teismo išvada, kad minėti nurodymai buvo apeliantei įteikti, prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Nurodo, jog pateiktame į bylą “Lietuvos paštas” išraše be datos, matyti, kad nenustatytą dieną buvo išsiųsta korespondencija UAB “N(duomenys neskelbtini)” vadovui, adresu (duomenys neskelbtini). Byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių minėtų nurodymų įteikimą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, t. y. I. N.. Teismo nutarime minimi VDI pareigūnų pokalbiai su apeliante telefonu negali būti prilyginami šaukimų išsiuntimui, nes objektyviai nustatyti tokių pokalbių turinį, nėra galimybės.

4.7. Apeliantės atstovės teigimu, byloje nepateikta jokių duomenų apie imperatyvaus ANK 608 straipsnio 1 dalyje nurodyto reikalavimo surašius administracinio nusižengimo protokolą jį siųsti asmeniui ANK 573 straipsnyje nustatyta tvarka, įgyvendinimą.

4.8. Atkreipia dėmesį į tai, kad administracinio nusižengimo protokolas ar jo kopija I. N. išsiųstas nebuvo, administracinio nusižengimo byla išnagrinėta apeliantei nedalyvaujant, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą jai pranešta nebuvo. Tuo nepagrįstai buvo apribota administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė žinoti, kuo yra kaltinimas bei teisė į gynybą. Asmuo turi teisę žinoti, kuo yra kaltinamas jau administracinio nusižengimo bylos iškėlimo metu. Esant tokiai situacijai (apeliantei nebuvo įteiktas administracinio nusižengimo protokolas) ir pažeidžiant ANK 627 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punkto imperatyvias nuostatas, teismas nepranešė apeliantei nei pranešimu, nei šaukimu apie bylos nagrinėjimo vietą, datą ir laiką, be to, apeliantei nebuvo išaiškintos jos procesinės teisės ir pareigos, atitinkamai teismas privalėjo duoti nurodymą šių teisių ir pareigų išaiškinimą išsiųsti apeliantei kartu su teismo šaukimu, kas taip pat nebuvo padaryta. Apeliantės atstovės manymu, akivaizdu, kad apeliantės procesinės teisės, žinoti, kuo ji yra kaltinama ir būti informuotai apie bylos nagrinėjimo datą, laiką ir vietą buvo šiurkščiai pažeistos, kas laikytina absoliučiu pirmosios instancijos teismo nutarimo negaliojimo pagrindu. Byloje nėra duomenų, kad I. N. administracinio nusižengimo protokolas buvo siųstas registruotu laišku ir įteiktas adresatui. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui turi būti garantuojamos teisės, kurias Europos žmogaus teisių ir pagrindų laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis garantuoja kaltinamajam. Konvencija yra skirta užtikrinti veiksmingas ir praktiškai panaudojamas teises, o ne teorines ar iliuzines teises, todėl teisė į viešą bylos nagrinėjimą praras prasmę, jei bylos šalys nebus tinkamai informuotos apie bylos nagrinėjimą. Laikantis paminėtų konvencijos nuostatų, pirmosios instancijos teisme būtina administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui suteikti galimybę nuo jam pareikšto kaltinimo gintis pačiam arba per savo paties pasirinktą gynėją.

4.9. Pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio nusižengimo (padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Pažymėtina, kad administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus vedėjas prašo palikti apylinkės teismo nutarimą nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti, nes apylinkės teismas tinkamai, objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo administracinę bylą bei, įvertinęs visas aplinkybes, tinkamai skyrė administracinę nuobaudą. Mano, kad apylinkės teismui įvertinus visus byloje esančius įrodymus, buvo padaryta teisinga išvada, kad I. N., būdama UAB „N(duomenys neskelbtini)“ direktorė/atsakingas asmuo, jos vadovaujamoje įmonėje leido dirbti A. K. teisės aktų nustatyta tvarka nesudarius rašytinės darbo sutarties ir nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai apie A. K. įdarbinimą mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios. Vengė atvykti į VDI Vilniaus skyrių, pateikti prašomus dokumentus bei duoti paaiškinimus dėl tyrimui reikšmingų aplinkybių pagal siųstus nurodymus, tuo kliudydama VDI pareigūnams atlikti jiems pavestas funkcijas, todėl apeliantės apeliaciniame skunde ar kitais motyvais naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimą administracinio nusižengimo byloje, nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą apylinkės teismo nutarimą ir teismui pateiktą administracinio nusižengimo bylą, sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog administracinio nusižengimo byla apylinkės teisme išnagrinėta iš esmės pažeidžiant proceso teises, numatytas ANK 577 straipsnio 2 dalyje ir ANK 629 straipsnio 1 dalyje, kas galėjo turėti įtakos neteisėto nutarimo priėmimui.

7. Skunde administracinėn atsakomybėn patrauktos I. N. atstovė nurodo, kad Institucijai administracinio nusižengimo protokolą surašant, o apylinkės teismui, administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjus pastarajai nedalyvaujant ir tinkamai jos apie posėdį neinformavus, buvo padaryti esminiai proceso pažeidimai.

8. Pažymėtina, jog baigęs administracinio nusižengimo tyrimą, jį atlikęs pareigūnas surašo administracinio nusižengimo protokolą. Protokolas surašomas dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. <...> Administracinio nusižengimo protokolas taip pat gali būti surašytas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant ir tuo atveju, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ne mažiau kaip du kartus šaukiamas neatvyko ir nedalyvavo surašant protokolą. Šiuo atveju protokolas siunčiamas asmeniui šio kodekso 573 straipsnyje nustatyta tvarka (ANK 608 straipsnio 1 dalis). Taigi esminė aplinkybė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui šaukimai turi būti įteikti, ir tik tuo atveju, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo antrą kartą šaukiamas neatvyko, administracinio nusižengimo protokolas gali būti surašytas tam asmeniui nedalyvaujant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-05-22 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-31-693/2018).

9. 2019-01-21 administracinio nusižengimo protokolas Nr. VDI-ANR_P-55-2019 surašytas UAB „N(duomenys neskelbtini)“ direktorei I. N. dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 95 straipsnio 1 dalyje, ANK 505 straipsnio 1 dalyje, padarymo, jai nedalyvaujant ir jos nepasirašytas.

10. Iš 2019-01-21 nelegalaus darbo tyrimo akto Nr. NDA 1015 – 0359 matyti, kad 2018-10-30 apie 8.00 val. buvo vykdomas kavinės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), stebėjimas, kurios metu užfiksuotas prekiavimas alkoholiniais gėrimais ne Licencijoje nustatytu metu bei A. K. nelegalaus darbo kavinėje faktas (b. l. 3-4). Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad minėtas Nelegalaus darbo aktas buvo išsiųstas ar įteiktas administracinėn atsakomybėn patrauktai I. N..

11. Vadovaujantis ANK 573 straipsnio 1 dalimi, šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims siunčiami registruotu laišku arba elektroniniu paštu. Registruotas laiškas siunčiamas į asmens oficialiai deklaruotą gyvenamąją vietą arba kitą žinomą asmens gyvenamąją vietą, arba jo darbovietę <...>. Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai visais atvejais įteikiami asmeniškai, o kai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančio asmens įteikimo metu nėra, – kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių, darbovietėje, <...> – asmeniui, atsakingam už korespondencijos priėmimą. Šie asmenys privalo kuo greičiau perduoti šaukimą ar kitą procesinį dokumentą adresatui. Procesinio dokumento įteikimo diena laikoma jo įteikimo adresatui, kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių ar darbovietėje, <...> už korespondencijos priėmimą atsakingam asmeniui diena.

12. Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2018-12-17 VDI Vilniaus skyriaus nurodymas UAB „N(duomenys neskelbtini)“ vadovui/atsakingam asmeniui/įgaliotam asmeniui 2018-12-21 10:00 atvykti į VDI Vilniaus skyrių, pateikti dokumentus ir paaiškinimus bei administracinio protokolo surašymui 2018-12-17 pasirašytinai buvo įteiktas bendrovės buhalterei J. M. (b. l. 15). Duomenų, kad bendrovės buhalterė nurodymą būtų įteikusi I. N., byloje nėra. Byloje nėra ir tokių duomenų, kurie patvirtintų, jog bendrovės buhalterė yra atsakinga už korespondencijos priėmimą ir jos perdavimą įmonės vadovei. Tam, kad I. N. apie tai, kad yra šaukiama atvykti į Instituciją galimai nebuvo informuota, neprieštarauja aplinkybė, jog nurodytu laiku ji į VDI Vilniaus skyrių nenuvyko.

13. Institucija I. N. siuntė antrą Nurodymą. 2019-01-04 nurodymas 2019-01-14 14:00 val. atvykti į VDI Vilniaus skyrių, pateikti paaiškinimus bei administracinio nusižengimo protokolo surašymui UAB „N(duomenys neskelbtini)“ vadovui/direktoriui buvo išsiųstas adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 14). Kaip pagrįstai atkreipia dėmesį administracinėn atsakomybėn patrauktos I. N. atstovė, nors Institucija ir pateikė Lietuvos pašto duomenis, iš kurių matyti, kad galimai Nurodymas buvo siųstas bendrovės adresu, tačiau iš pateiktų duomenų nėra aišku, kada minėtas Nurodymas buvo išsiųstas ir, ar buvo įteiktas ar jį I. N. atsiėmė (b. l. 24). Taigi byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad I. N. objektyviai buvo žinoma apie tai, kad ji yra šaukiama atvykti į VDI Vilniaus skyrių.

14. Nors iš byloje esančio Nelegalaus darbo tyrimo akto matyti, kad Institucijos atstovai bendravo su I. N. telefonu, tačiau vien iš dokumente nurodomo galimų pokalbių fakto, nėra aišku, koks galėjo būti šių pokalbių turinys, t. y., ar I. N. buvo tinkamai informuota apie šaukimą atvykti į Instituciją, ar ji nurodė priežastis dėl kurių nurodytu laiku į Instituciją nenuvyko, ar informavo pareigūnus apie kitą adresą siųsti jai skirtus procesinius dokumentus. Vis tik administracinio nusižengimo protokolas I. N. buvo surašytas, nesant jos paaiškinimo, pastarajai neišreiškus pozijos dėl galimai padaryto nusižengimo ir kaltės. Taigi, byloje nesant objektyvių duomenų, kad Nurodymai, kuriais I. N. buvo šaukiama atvykti į Instituciją pateikti dokumentus ir paaiškinimus bei administracinio protokolo surašymui, buvo tinkamai jai įteikti, darytina išvada, jog administracinio nusižengimo protokolas Nr. VDI-ANR_P-55-2019 surašytas jai apie tai tinkamai nepranešus ir pažeidžiant ANK 608 straipsnio 1 dalies nuostatas. Atkreiptinas dėmesys, jog administracinio nusižengimo protokolas I. N. buvo siunčiamas jau kitu – jos gyvenamosios vietos adresu, tačiau, kaip matyti iš Institucijos pateiktų duomenų, dokumentas jai nebuvo įteiktas. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog I. N. apie teismo posėdžio vietą ir laiką, nurodytą administracinio nusižengimo protokole Nr. VDI-ANR_P-55-2019, nebuvo žinoma.

15. ANK 627 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad rengdamasis nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, teismas išnagrinėja ir išsprendžia, be kitų klausimų, ir šiuos klausimus: užtikrina, kad administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims būtų išsiųsti šaukimai ir pranešimai (5 punktas); nustatęs, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nebuvo išaiškintos jo procesinės teisės ir pareigos, duoda nurodymą šių teisių ir pareigų išaiškinimą išsiųsti asmeniui kartu su teismo šaukimu (6 punktas).

16. Vis tik byloje duomenų apie tai, kad apylinkės teismas būtų siuntęs šaukimą administracinėn atsakomybėn traukiamai I. N. ir kartu su šaukimu būtų išaiškinęs pastarosios teises ir pareigas, taip pat nėra.

17. Pažymėtina, jog administracinio nusižengimo byla gali būti nagrinėjama teismo posėdyje nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (ir nukentėjusiajam ar jų atstovams), jeigu jiems tinkamai ir laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką ir jeigu iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą (ANK 629 straipsnio 1 dalis). Taigi būtina sąlyga išnagrinėti bylą yra traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens dalyvavimas teismo posėdyje arba tokio asmens žinojimas apie posėdžio laiką ir vietą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-6-2012, Nr. 2AT-2-2011).

18. Esant aptartoms aplinkybėms, skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, jog apylinkės teismas administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn I. N. nedalyvaujant, kai jai apie posėdžio vietą ir laiką nebuvo tinkamai pranešta bei nemotyvuojant tokio sprendimo. Taigi administracinio nusižengimo byla buvo išnagrinėta tik dalyvaujant VDI atstovui, neapklausiant administracinėn atsakomybėn patrauktos I. N. ir tokiu būdu nesuteikiant jai galimybės duoti savo paaiškinimus.

19. Svarbu pažymėti, jog motyvuoto teismo sprendimo prasmė plačiai atskleidžiama Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje, kuri nuolat primenama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktikoje: „Pagal EŽTT praktiką teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, garantuojama Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, apima proceso šalių teisę pateikti teismui bet kokius, jų nuomone, reikšmingus bylai argumentus. Kadangi Konvencijos tikslas – garantuoti ne teorines ar iliuzines, o realias ir veiksmingas teises, tai ši teisė gali būti veiksminga tik tuo atveju, jeigu šalių argumentų iš tikrųjų „išklausoma“, t. y. juos tinkamai išnagrinėja bylą nagrinėjantis teismas (Didžiosios kolegijos 2004 m. vasario 12 d. sprendimas byloje Perez prieš Prancūziją, peticijos Nr.47287/99, § 80). Viena motyvuoto sprendimo funkcijų – parodyti šalims, kad jos buvo išklausytos. Taigi teisė būti išklausytam apima ne tik galimybę pateikti teismui argumentus, bet ir atitinkamą teismo pareigą motyvuojant sprendimą parodyti priežastis, dėl kurių argumentams buvo pritarta arba jie atmesti. <...> motyvuotas sprendimas suteikia šalims apskundimo ir sprendimo peržiūrėjimo aukštesnės instancijos teisme galimybę, o žemesnės instancijos teismui nepateikiant konkrečių savo sprendimo motyvų, iš asmens atimama galimybė veiksmingai jį ginčyti (pvz., 2013 m. sausio 15 d. sprendimas byloje Mitrofan prieš Moldovos Respubliką, peticijos Nr. 50054/07; Fomin prieš Moldovą, § 31).“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-10-27 nutartis Nr. 2K-418-699/2015. Teismų praktika. 2015, Nr. 44, p. 454-464).

20. Esant šioms aplinkybėms, skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, jog apylinkės teismo sprendimas, priimtas pažeidžiant pagrindines asmens teisių apsaugos garantijas, neužtikrinus asmens teisės į tinkamą teisinį procesą ir nešališką teismą, todėl yra neteisėtas ir naikintinas.

21. Nustačius asmens teisės į tinkamą teisinį procesą ir nešališką teismą pažeidimus, kurie negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, nesuvaržant proceso šalių teisės skųsti priimtą sprendimą apeliacine tvarka, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-02-12 nutarimas naikintinas ir byla, vadovaujantis ANK 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Atsižvelgiant į priimamo sprendimo pobūdį, apygardos teismas šio stadijoje nevertina apeliacinio skundo argumentų dėl kaltės, kadangi į juos turės atsakyti apylinkės teismas, priimdamas procesinį sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patrauktos I. N. atstovės adv. Alinos Mockevičienės skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-02-12 nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje – perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Nutarimas neskundžiamas.

Teisėja Daiva Kazlauskienė