- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-02-24
- Bylos Nr.
- Ik-618-629/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02254-2010-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Milda Vainienė, Raimondas Blauzdžius, Nijolė Šidagienė
- Pareiškėjas
- J. D.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- V. B., N. R., R. M.
- Advokatai
- Aida Martinaitienė
- Kategorijos
- 11.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Raimondo Blauzdžiaus, Nijolės Šidagienės,
dalyvaujant pareiškėjai J. D., pareiškėjos J. D. atstovei advokatei V. L., atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei V. B., N. D., tretiesiems suinteresuotiems asmenims V. B., N. R., R. M. bei trečiųjų suinteresuotų asmenų V. B., N. R., R. M. atstovei advokatei Aidai Martinaitienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos J. D. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims V. B., N. R., R. M. dėl raštų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja J. D. (toliau – ir pareiškėja) su skundu (t. I, b. l. 1-4) kreipėsi į teismą prašydama: 1) panaikinti Alytaus apskrities viršininko administracijos 2008 m. vasario 26 d. raštą Nr. 4-119-(1.28.); 2) panaikinti Alytaus apskrities viršininko administracijos 2008 m. balandžio 3 d. raštą Nr. 4-202-(1.28.); 3) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2010 m. liepos 8 d. raštą Nr. 3B-(7.5)-D-5l3/2-710; 4) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos per Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintoje Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkoje numatytą arba teismo nustatytą terminą atkurti nuosavybės teises natūra į visą pilnai 0,3114 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Druskininkuose, vienai A. K..
Skunde pareiškėja nurodė, jog Druskininkų miesto apylinkės teismas 1993 m. gegužės 31 d. sprendimu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. K. vaikai (B. K., J. K. ir O. Š.) Varėnos rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės (duomenys neskelbtini) kaime iki nacionalizacijos nuosavybės teise bendrai valdė 7,7726 ha žemės. Pasak pareiškėjos, jos tėvas J. K. mirė dar iki Nepriklausomybės atkūrimo, todėl nuosavybės teisės į jam tenkančią žemės dalį atkuriamos jo sutuoktinės, pareiškėjos motinos A. K. vardu.
Pareiškėjos teigimu, po B. K. mirties teisę į nuosavybės teisių atkūrimą paveldėjo jo įpėdinės V. B., N. R. ir R. M.. Po A. K. mirties teisę į nuosavybės teisių atkūrimą paveldėjo pareiškėja J. D.. Anot pareiškėjos, B. K. įpėdinės ir A. K. įpėdinė – pareiškėja –nuosavybės teises į žemę pageidauja atkurti natūra.
Pareiškėja nurodė, kad Alytaus apskrities valdytojo administracija 1996 m. rugsėjo 13 d. priėmė sprendimą Nr. 15-160 dėl nuosavybės teisių atkūrimo, kuriuo atstatė A. K. nuosavybės teisę į 1,7129 ha žemės Druskininkų mieste, suteikiant neatlygintinai faktiškai naudojamą 0,0825 ha namų valdos žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Druskininkuose. Taip pat pareiškėja nurodė, kad 1996 m. rugsėjo 13 d. Alytaus apskrities valdytojo administracija priėmė sprendimą Nr. 15-159 dėl nuosavybės teisių atkūrimo, kuriuo atstatė B. K. nuosavybės teisę į 1,7129 ha žemės Druskininkų mieste, suteikiant neatlygintinai faktiškai naudojamą 0,2475 ha namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Druskininkuose. Anot pareiškėjos, 2000 m. gruodžio 29 d. Alytaus apskrities viršininko sprendimu Nr. 15-760 dėl nuosavybės teisių atkūrimo B. K. perduotas neatlygintinai nuosavybėn naujai suformuotas 0,4321 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Druskininkuose.
Pareiškėjos teigimu, Alytaus apskrities viršininko sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo patvirtina, kad B. K. ir A. K. turėjo teisę atkurti nuosavybės teises į tokį patį žemės kiekį, t. y. į 1,7129 ha, B. K. nuosavybės teisės natūra atkurtos į 0,6796 ha; A. K. nuosavybės teisės natūra atkurtos į 0,0825 ha.
Pasak pareiškėjos, Druskininkų savivaldybės administracijos direktorius 2005 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. V35-765 „Dėl grąžinamų natūra ir perduodamų neatlygintinai žemės sklypų Druskininkų mieste planų tvirtinimo“ patvirtino 0,3114 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Druskininkuose, suformuoto B. K., J. K. ir O. Š. valdytos žemės ribose, planą. Taip pat pareiškėja pažymėjo, jog Alytaus apskrities viršininko administracija 2008 m. vasario 26 d. rašte Nr. 4-119-(1.28.) ir 2008 m. balandžio 3 d. rašte Nr. 4-202-(1.28.) nurodė, kad nuosavybės teisės natūra į šią žemę B. K. ir A. K. bus atkuriamos proporcingai likusiam grąžinti žemės kiekiui, neatsižvelgiant į 1996 m. rugsėjo 13 d. Alytaus apskrities valdytojo administracijos sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo Nr. 15-160 ir Nr. 15-159 bei 2000 m. gruodžio 29 d. Alytaus apskrities viršininko sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo Nr. 15-760.
Atkreipė dėmesį, kad tokiu būdu atkūrus nuosavybės teises natūra į sklypą (duomenys neskelbtini), Druskininkuose, B. K. nuosavybės teisės natūra būtų atkurtos į 0,8060 ha (0,2475 + 0,4321 + 0,1264), A. K. – į 0,2675 ha (0,0825 + 0,1850), tai yra, anot pareiškėjos, B. K., turinčiam teisę atkurti nuosavybės teises į tokį patį žemės kiekį kaip ir A. K., nuosavybės teisės natūra butų atkurtos į daugiau kaip tris kartus didesnį žemės kiekį. Taigi, pareiškėjos teigimu, tokia atsakovo pozicija pažeidžia jos, kaip A. K. teisių perėmėjos, teisę į nuosavybės teisių atkūrimą.
Pareiškėjos manymu, nuosavybės teisės natūra į 0,3114 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Druskininkuose, turi būti atkurtos vienai A. K., kurios teisių perėmėja yra pareiškėja J. D.. Tokiu būdu, B. K. nuosavybės teisės natūra būtų atkurtos į 0,6796 ha, o A. K. – į 0,3939 ha, taigi, anot pareiškėjos, toks sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo B. K. teisių perėmėjų teisių nepažeistų, kadangi B. K. nuosavybės teisės natūra jau dabar atkurtos į beveik dvigubai didesnį plotą.
Šalies argumentai
Pareiškėjos teigimu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 122 p. nustato, kad skundai, susiję su nuosavybės teisių į žemę, mišką, vandens telkinius atkūrimu, iki apskrities viršininko sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo nagrinėjami Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 str. nustatyta tvarka. Taigi, anot pareiškėjos, ji laikėsi Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo redakcijose, aktualiose iki 2010 m. birželio 30 d., numatytos privalomos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, t. y. Alytaus apskrities viršininko administracijos 2008 m. vasario 26 d. raštą Nr. 4-119-(I,28.) ir 2008 m. balandžio 3 d. raštą Nr. 4-202-(1.28.) apskundė Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, kuri 2010 m. liepos 8 d. rašte Nr. 3B-(7.5)-D-513/2-710 „Dėl skundo ir prašymo nagrinėjimo“, pripažindama, jog nuosavybės teisės B. K. atkurtos į 0,6796 ha žemės, o A. K. – į 0,20 ha žemės, nurodė, jog pareiškėja, norėdama, kad 0,3114 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Druskininkuose, būtų grąžintas vienai A. K., turi pateikti B. K. turto paveldėtojų raštišką atsisakymą, kad jie sutinka, jog šis žemės sklypas būtų grąžintas vienai A. K., priešingu atveju natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypo dalis bus nustatyta proporcingai pagal kiekvienam bendraturčiui likusios grąžinti žemės plotą.
Pareiškėjos teigimu, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2010 m. liepos 8 d. rašte Nr. 3B-(7.5)-D-513/2-710 išdėstytas atsisakymas patenkinti jos skundą yra nepagrįstas dėl tų pačių aplinkybių kaip ir Alytaus apskrities viršininko administracijos 2008 m. vasario 26 d. ir 2008 m. balandžio 3 d. raštuose išdėstyti sprendimai. Pažymėjo, jog minėtuose skundžiamuose raštuose išdėstyti sprendimai neatitinka ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 str. nurodytų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.
Atsiliepimas
Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovė) atsiliepime (t. I, b. l. 44-46) prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, jog valstybės institucijos spręsdamos nuosavybės teisių atkūrimo klausimus, privalo vadovautis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka (toliau – ir Tvarka), patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 bei kitais teisės aktais.
Atsakovės teigimu, pareiškėjai J. D. buvo paaiškinta, kad prašymus atkurti nuosavybės teises į B. K., J. K. ir O. Š. iki nacionalizacijos turėtą 5,1386 ha žemę Druskininkų mieste pateikė B. K., J. K. žmona A. K. ir O. Š.. Kiekvienam iš jų priklauso atkurti nuosavybės teises į 1,7129 ha nuosavybės teise turėtos B. K., J. K. ir O. Š. žemės dalis. Pasak atsakovės, Alytaus apskrities valdytojas 1996 m. rugsėjo 13 d. sprendimu Nr. 15-160 A. K. atkūrė nuosavybės teises į 0,33 ha naudojamo namų valdos žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Druskininkuose, dalį – 0,0825 ha ir tos pačios dienos spendimu Nr. 15-159 atkūrė nuosavybės teises B. K. į likusią namų valdos žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Druskininkuose, dalį – 0,2475 ha. Taip pat, anot atsakovės, Alytaus apskrities viršininkas 2000 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. 15-760 B. K. atkūrė nuosavybės teises į 0,4321 ha žemės (duomenys neskelbtini), Druskininkuose. Atsakovės teigimu, pareiškėja buvo informuota, jog jos, kaip A. K. turto paveldėtojos, 2000 m. gegužės 19 d. prašymu Alytaus apskrities viršininko administracijos 2000 m. birželio 2 d. sprendimu A. K. atkurtos nuosavybės teisės į 0,1175 ha žemės, atsisakius šio naujo žemės sklypo individualiai statybai, jo vertę kompensuojant pinigais. Taigi, anot atsakovės, nuosavybės teisės B. K. atkurtos į 0,6796 ha žemės, o A. K. į 0,20 ha žemės.
Taip pat nurodė, kad Alytaus apskrities viršininkas 2000 m. vasario 18 d. sprendimu Nr. 15-318 atkūrė nuosavybės teises į 0,20 ha žemės ir 2003 m. vasario 17 d. sprendimu Nr. 15-1434 – į 1,5129 ha žemės buvusiai savininkei O. Š. į visą jai tenkančią 1,7129 ha žemę Druskininkuose.
Atsakovė, be kita ko, pažymėjo, jog skundžiamame Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2010 m. liepos 8 d. rašte Nr. 3B-(7.5)-D-513/2-710 pareiškėjai buvo paaiškinta, jog nuosavybės teisės į žemę iki 1995 m. birželio 1 d. miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose atkuriamos pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 str. 2 d. – grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypą išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 str. priskirtą valstybės išperkamai žemei. Pagal Tvarkos 106 p. tais atvejais, kai piliečiai nesutarė dėl natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės dalių, apskrities viršininkas natūra grąžinamos žemės sklypo dalis nustatė proporcingai pagal kiekvienam bendraturčiui likusios grąžinti žemės plotą. Atkreipė dėmesį, jog natūra grąžinamos žemės sklypo dalis nustatoma proporcingai ne pagal kiekvienam bendraturčiui tenkančią atkurti buvusio iki žemės nacionalizacijos savininko turėtos žemės dalį, o proporcingai likusiam atkurti žemės plotui.
Atsakovo teigimu, nuosavybės teise iki nacionalizacijos B. K., J. K. ir O. Š. turėta 5,1386 ha žemė Druskininkuose buvo naudojama bendrame sklype, tą patvirtino Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A146-500/2010 nutartyje.
Pažymėjo, kad buvusių savininkų B. K. ir J. K. likusios grąžinti žemės plotas – 2,5462 ha, iš jos B. K. liko atkurti nuosavybės teises į 1,0333 ha žemės, o A. K. – į 1,5129 ha žemės. B. K. likęs grąžinti 1,0333 ha žemės plotas sudaro 40,58 % nuo likusios grąžinti 2,5462 ha žemės, atitinkamai A. K. – 59,42 %. Druskininkų savivaldybės administracijos direktorius 2005 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. V35-765 patvirtino iki nacionalizacijos B. K., J. K. ir O. Š. turėtoje žemėje natūra gražinamos 0,3114 ha žemės (duomenys neskelbtini), Druskininkuose, planą ir kitus duomenis, nurodytus Tvarkos 106 p. B. K. liko grąžinti žemės 40,58 %, tai nuo 0,3114 ha yra 0,1264 ha žemės, o A. K. liko gražinti 59,42% , tai nuo 0,3114 ha yra 0,1850 ha žemės. Taigi, anot atsakovės, nesant pretendentų susitarimo dėl natūra grąžinamų 0,3114 ha žemės sklypo dalių, šis žemės sklypas pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 str. 2 d. 1 p. ir Tvarkos 106 p. turi būti grąžintas B. K. ir A. K. bendrosios nuosavybės teise.
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pažymėjo, jog 2010 m. liepos 8 d. rašte Nr. 3B-(7.5)-D-513/2-710 ji konstatavo, kad pareiškėja, norėdama, kad 0,3114 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Druskininkuose, būtų gražintas vienai A. K., turi pateikti B. K. turto paveldėtojų raštišką atsisakymą. Minėtame skundžiamame rašte taip pat nurodyti skundo nepatenkinimo motyvai, pagrindžiant juos teisės aktų nuostatomis, informuota, kokia tvarka gali būti apskųstas sprendimas.
Atsiliepimas
Tretieji suinteresuoti asmenys V. B., N. R. ir R. M. (toliau – ir tretieji suinteresuoti asmenys) atsiliepime (t. I, b. l. 67-69) prašė pareiškėjos skundą atmesti.
Nurodė, kad pareiškėjos reikalavimai yra teisiškai nepagrįsti, prieštarauja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 str. 1 ir 3 d., 21 str. 3 d. bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ 3 p. nuostatoms.
Pasak trečiųjų suinteresuotų asmenų, nuosavybės teisių atkūrimo byloje nėra nei vieno A. K. ar pareiškėjos J. D. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 str. 3 d. nustatytu terminu pateikto prašymo, kuriame būtų pareikšta valia susigrąžinti žeme natūra buvusio savininko J. K. turėtoje vietoje. Atkūrimo byloje yra Druskininkų žemėtvarkos tarnybai pateiktas A. K. (mirusios (duomenys neskelbtini) d.) 1999 m. kovo 19 d. prašymas, pasirašytas pareiškėjos, kuriame išreikšta valia už vyro (J. K.) turėtą žemę Druskininkų miesto administracinėse ribose kompensuoti valstybiniais popieriais. 2000 m. gegužės 19 d. prašymu J. D. Druskininkų žemėtvarkos tarnybos prašė už J. K. žeme Druskininkų miesto ribose kompensuoti už 0,1175 ha žemės pinigais, vėliau už likusią žemę Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais kompensavimo būdais.
Šalies argumentai
Be kita ko, tretieji suinteresuoti asmenys nurodė, kad 2003 m. kovo 27 d. prašymu pareiškėja Druskininkų žemėtvarkos skyriaus prašė suteikti neatlygintinai 4,5915 ha žemės sklypą ir miško 1,8547 ha už M. M. ir J. K. valdytą žemę Druskininkų mieste, suprojektuojant žemės sklypą arčiau Druskininkų miesto.
Atsiliepimas
Trečiųjų suinteresuotų asmenų teigimu, Tvarkos 3 p. nustatyta, kad iki 2003 m. balandžio 1 d. piliečiai, kuriems nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, gali pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą. Iki nurodytosios datos nepakeitus valios dėl nuosavybes teisių atkūrimo būdo, sprendimai priimami pagal paskutiniame prašyme nurodytą nuosavybės teisių atkūrimo būdą. Tad pasak trečiųjų suinteresuotų asmenų, vadovaujantis šia nuostata, pareiškėjai nuosavybės teisės į likusią neatkurtą žemės dalį turi būti atkuriamos pagal jos paskutiniame prašyme, t. y. 2003 m. kovo 27 d., nurodytą nuosavybės teisių atkūrimo būdą – perduodant neatlygintinai naują žemės sklypą Druskininkų rajone (Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 str. 3 d.). Pažymėjo, jog įvertinus pareiškėjos iki 2003 m. balandžio 1 d. pareikštą valią bei tai, kad pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, yra nebegalima dėl pasibaigusio termino, nuosavybės teisės natūra pareiškėjai negali būti atkuriamos. Tad, anot trečiųjų suinteresuotų asmenų, pareiškėja neturi teisės reikalauti naikinti ginčijamus raštus bei įpareigoti atsakovę atkurti jai nuosavybės teises natūra į 0,3114 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Druskininkuose.
Nurodė, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 32 str. 1 d. nustato, kad išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui gali skųsti šalis, nesutinkanti su išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu per dvidešimt dienų nuo sprendimo gavimo dienos. Todėl, pasak trečiųjų suinteresuotų asmenų, pareiškėja, prašydama panaikinti Alytaus apskrities viršininko administracijos 2008 m. vasario 26 d. ir balandžio 3 d. raštus, turėjo pateikti ir visų per šį laikotarpį Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos pateiktų skundų (prašymų) nuorašus, norint įsitikinti, ar pareiškėja nebuvo gavusi ankstesnio Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atsakymo į jos skundą dėl Alytaus apskrities viršininko administracijos 2008 m. balandžio 3 d. rašto Nr. 4-202-(1.28.) ir nepraleido įstatyme nustatyto dvidešimties dienų termino skundui į teismą paduoti, kadangi tarp skundžiamų Alytaus apskrities viršininko administracijos 2008 m. balandžio 3 d. rašto Nr. 4-202-(1.28.) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2010 m. liepos 8 d. rašto Nr. 3B-(7.5)-D-513/2-710 praėjo daugiau kaip dveji metai.
Tretieji suinteresuoti asmenys nesutinka su pareiškėjos skunde atliktais jau atkurtos ir likusios atkurti nuosavybės teisės B. K. ir A. K. žemės sklypų dydžių paskaičiavimais, kadangi juose nenurodyta, kad A. K. 2000 m. birželio 2 d. sprendimu buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,1175 ha žemės, išmokant šios žemės vertės 4 512 Lt kompensaciją. Tretieji suinteresuoti asmenys sutinka su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nurodytu paskaičiavimu, t. y. kad A. K. iki šiol nuosavybės teisės yra atkurtos į 0,2000 ha žemės, tačiau nesutinka su tuo, kad 0,3114 ha žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), Druskininkuose, turi būti natūra grąžinamas pareiškėjos motinos A. K. ir B. K. vardu proporcingai likusiam grąžinti žemės plotui bendrosios nuosavybės teise.
Teismo posėdžio metu pareiškėja J. D. prašė patenkinti skundą, jame nurodytais argumentais (t. II, b. l. 23-34).
Teismo posėdžio metu pareiškėjos J. D. atstovė advokatė V. L. prašė patenkinti skundą, jame nurodytais argumentais (t. II, b. l. 23-34). Papildomai paaiškino, jog pareiškėja laiku ir tinkamai išreiškė savo valią, tačiau į jos prašymus nebuvo atsižvelgta. Atkūrimo byloje nėra dokumentų, patvirtinančių, jog pareiškėja buvo atsisakiusi atkurti nuosavybės teises natūra.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė V. B. prašė skundą atmesti atsiliepime nurodytais argumentais (t. II, b. l. 23-34). Papildomai paaiškino, jog proporcingai turimam kiekiui buvo atkurtos nuosavybės teisės B. K. – 2/3 dalis ir A. K. – 1/3 dalis. Pareiškėja prašė kompensuoti vertybiniais popieriais, vėliau pinigais. Už dalį A. K. atkuriamos žemės buvo išmokėta pinigais.
Teismo posėdžio metu atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė N. D. prašė skundą atmesti atsiliepime nurodytais argumentais (t. II, b. l. 23-34).
Teismo posėdžio metu tretieji suinteresuoti asmenys V. B., N. R., R. M. prašė skundą atmesti atsiliepime nurodytais argumentais (t. II, b. l. 23-34).
Teismo posėdžio metu trečiųjų suinteresuotų asmenų V. B., N. R., R. M. atstovė advokatė Aida Martinaitienė prašė skundą atmesti atsiliepime nurodytais argumentais (t. II, b. l. 23-34).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Nustatyta, kad 1993 m. gegužės 31 d. Druskininkų miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-133/1993 buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad B. K., J. K., O. Š. (J. K. vaikai) valdė iki žemės nacionalizacijos nuosavybės teise 7,7726 ha žemės Varėnos rajone, (duomenys neskelbtini) apylinkėje, (duomenys neskelbtini) kaime (t. I, b. l. 8).
Druskininkų žemėtvarkos skyrius, gavęs minėtą teismo sprendimą, remdamasis (duomenys neskelbtini) kaimo planu ir liudytojų parodymais apskaičiavo, kad į teritoriją, priskirtą Druskininkų miestui iki 1995 m. birželio 1 d., patenka 11,6173 ha (iš 14,46 ha) savininko N. K. žemės ir 5,1386 ha (iš 7,7726 ha) savininkų B. K., J. K., O. Š. žemės.
Atsižvelgiant į pareiškėjos pareikštais reikalavimais apibrėžtas administracinio ginčo nagrinėjamoje byloje ribas, šiam ginčui yra aktualios tik tos faktinės aplinkybės, kurios yra susijusios su nuosavybės teisių atkūrimu į žemę teritorijoje, priskirtoje Druskininkų miestui iki 1995 m. birželio 1 d., ir tik ta apimtimi, kiek tai susiję su pareiškėjos ginčijamais Alytaus apskrities 2008 m. vasario 26 d. raštu Nr. 4-119-(1.28.), kuriame buvo nurodyta, kad nuosavybės teisės į 0,3114 ha ploto žemės sklypą bus atkuriamos A. K. ir B. K. bendrosios nuosavybės teise proporcingai likusiam grąžinti žemės plotui, Alytaus apskrities viršininko administracijos 2008 m. balandžio 3 d. raštu Nr. 4-202-(1.28.), kuriame paaiškinta nuosavybės teisių atkūrimo miestuose tvarka, todėl pretendentams nesusitarus atkurti nuosavybės teises grąžinant natūra 0,3114 ha ploto žemės sklypą Druskininkų mieste vienai A. K. nėra galimybės, taip pat Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2010 m. liepos 8 d. raštu Nr. 3B-(7.5)-D-513/2-710, parengtu išnagrinėjus pareiškėjos skundą bei prašymą privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka.
Nustatyta, kad B. K., už kurį pasirašė jo įpėdiniai, ir A. K. sudarė susitarimą, kuriuo susitarė atstatyti nuosavybės teisę į 0,3300 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Druskininkuose, tokiomis dalimis: B. K. – 0,2475 ha ir A. K. – 0,0825 ha, t. y. proporcingai nuosavybės teise valdyto gyvenamojo namo ir kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), Druskininkuose, daliai (t. I, b. l. 116, 119).
1996 m. rugsėjo 13 d. Alytaus apskrities valdytojo sprendimu Nr. 15-160 buvo atstatytos A. K. nuosavybės teisės į 1,7129 ha žemės sklypą Druskininkų mieste, suteikiant neatlygintinai 0,0825 ha žemės sklypą Druskininkuose (t. I, b. l. 10, abi lapo pusės).
1996 m. rugsėjo 13 d. Alytaus apskrities valdytojas sprendimu Nr. 15-159 atstatė B. K. nuosavybės teisę į 1,7129 ha žemės sklypą Druskininkų mieste, suteikiant neatlygintinai 0,2475 ha žemės sklypą (t. I, b. l. 12, abi lapo pusės).
Pareiškėja J. D. yra A. K., mirusios (duomenys neskelbtini) d., įpėdinė pagal 1979 m. birželio 14 d. testamentą, tai patvirtina gimimo liudijimas (t. I, b. l. 5), testamentas (t. I, b. l. 143), mirties liudijimas (t. I, b. l. 7), paveldėjimo teisės liudijimas (t. I, b. l. 9).
1999 m. kovo 19 d. A. K. Druskininkų miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos vadovui pateikė prašymą už vyro turėtą žemę Druskininkų miesto administracinėse ribose kompensuoti valstybiniais popieriais (t. I, b. l. 71).
1999 m. kovo 19 d. pareiškėja A. K. vardu Druskininkų miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos vadovui pateikė prašymą, kuriuo prašė už vyro turėtą žemę Druskininkų miesto administracinėse ribose kompensuoti valstybiniais popieriais (t. I, b. l. 71).
2000 m. gegužės 19 d. pareiškėja Druskininkų miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos vadovui pateikė prašymą, kuriuo prašė už tėvo J. K. turėtą žemę Druskininkų miesto ribose kompensuoti už 0,1175 ha pinigais, o vėliau už likusią žemę Vyriausybės nustatytais kompensavimo būdais (t. I, b. l. 72).
2000 m. birželio 2 d. Alytaus apskrities viršininko sprendimu Nr. 15-576 dėl nuosavybės teisių atkūrimo A. K. atkūrė nuosavybės teises į A. K. nekilnojamojo turto dalį – 0,1175 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują 0,1175 ha žemės sklypą, išmokant šios žemės sklypo vertės 4 512 Lt kompensaciją (t. I, b. l. 11, abi lapo pusės).
2000 m. gruodžio 29 d. Alytaus apskrities viršininkas sprendimu Nr. 15-760 dėl nuosavybės teisių atkūrimo B. K. atkūrė nuosavybės teises į B. K. nekilnojamojo turto dalį – 1,7129 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujai suformuotą 0,4321 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Druskininkuose (t. I, b. l. 13, abi lapo pusės).
2003 m. kovo 27 d. pareiškėja pateikė prašymą Alytaus apskrities Druskininkų žemėtvarkos skyriui, kuriuo prašė suteikti neatlygintinai 4,5915 ha žemės sklypą ir miško 1,8547 ha už M. M. ir J. K. valdytą žemę Druskininkų mieste, pageidaujant suprojektuoti žemės sklypą arčiau Druskininkų miesto (t. I, b. l. 73).
Pareiškėja 2003 m. kovo 28 d. prašymu Alytaus apskrities Druskininkų žemėtvarkos skyriaus prašė suteikti neatlygintinai 4,5915 ha žemės sklypą ir 1,8547 ha už M. M. ir J. K. valdytą žemę Druskininkų mieste, pageidaujant, kad žemės sklypas ir miškas būtų grąžintas toje pačioje vietoje Druskininkų mieste (t. II, b. l. 20).
2005 m. spalio 21 d. Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. V35-765 „Dėl grąžinamų natūra ir perduodamų neatlygintinai žemės sklypų Druskininkų mieste planų tvirtinimo“ patvirtino grąžinamo natūra ir perduodamų neatlygintinai 0,3114 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Druskininkuose, planą (t. I, b. l. 15-16, abi lapo pusės).
2007 m. gruodžio 27 d. pareiškėja J. D. bei tretieji suinteresuoti asmenys V. B., N. R. bei R. M. kreipėsi su prašymu į Alytaus apskrities viršininką prašydamos atkurti nuosavybės teises į visą grąžinimui natūra suformuotą žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Druskininkuose (t. I, b. l. 90, abi lapo pusės).
2008 m. vasario 19 d. Alytaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Druskininkų žemėtvarkos skyrius pažymoje Nr. 266-V-3 (140) nurodė, jog žemės sklypas 0,3114 ha yra J. K. vaikų: B. K., J. K. ir O. Š. iki nacionalizacijos valdytoje žemėje (t. I, b. l. 86-89).
Alytaus apskrities viršininko administracija 2008 m. vasario 26 d. raštu Nr. 4-119-(1.28.) informavo pareiškėją, kad buvo atliekamas žemės sklypo kartografavimas, apeitos sklypų ribos natūroje, pagal pretendentų ir liudininkų parodymus, riba tarp dviejų savininkų – N. K. ir J. K. vaikų (B. K., J. K. ir O. Š.) valdytų žemės sklypų pažymėta plane, surašytas Žemės sklypo ribų nustatymo aktas (t. I, b. l. 17, abi lapo pusės). Taip pat nurodyta, jog nustatyta, kad Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. V35-765 „Dėl gražinamų natūra ir perduodamų neatlygintinai žemės sklypų Druskininkų mieste planų tvirtinimo“ patvirtintas 0,3114 ha ploto žemės sklypas Druskininkų mieste, yra J. K. vaikų: B. K., J. K. ir O. Š. iki nacionalizacijos valdytoje žemėje. Pažymėta, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo tvarkos ir sąlygų“ l06 p. nustatyta, jog, jeigu piliečiai nesutaria dėl natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės dalių, apskrities viršininkas natūra grąžinamos žemės sklypo dalis nustato proporcingai pagal kiekvienam bendraturčiui likusios grąžinti žemės plotą, todėl Druskininkų žemėtvarkos skyriui pareiškėja turi teisę pateikti notarinį susitarimą dėl natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės dalių nustatymo. Be kita ko, nurodė, kad vadovaujantis aukščiau minėta nuostata (pretendentams kitaip nesusitarus) nuosavybės teisės į 0,3114 ha ploto žemės sklypą bus atkuriamos A. K. ir B. K. bendrosios nuosavybės teise proporcingai likusiam grąžinti žemės plotui.
2008 m. balandžio 3 d. raštu Alytaus apskrities viršininko administracija Nr. 4-202-(1.28.) nurodė, kad 2008 m. vasario 26 d. rašte Nr. 4-119-(1.28) buvo paaiškinta nuosavybės teisių atkūrimo miestuose tvarka, tad pretendentams nesusitarus atkurti nuosavybės teises grąžinant natūra 0,3114 ha ploto žemės sklypą Druskininkų mieste vienai A. K. nėra galimybės (t. I, b. l. 18).
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2010 m. liepos 8 d. raštu Nr. 3B-(7.5)-D-513/2-710 informavo pareiškėją, jog prašymus atkurti nuosavybės teises į B. K., J. K. ir O. Š. iki nacionalizacijos turėtą 5,1386 ha žemę Druskininkų mieste pateikė B. K., J. K. žmona A. K. ir O. Š. ir kiekvienam iš jų priklauso atkurti nuosavybės teises į 1,7129 ha nuosavybės teise turėtos B. K., J. K. ir O. Š. žemės dalis (t. I, b. l. 19, abi lapo pusės).
Nurodė, jog Alytaus apskrities valdytojo 1996 m. rugsėjo 13 d. sprendimu Nr. 15-160 A. K. atkurtos nuosavybės teisės į 0,33 ha naudojamo namų valdos žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Druskininkų mieste dalį – 0,0825 ha ir tos pačios dienos sprendimu Nr. 15-159 atkurtos nuosavybės teisės B. K. į likusią 0,2475 ha namų valdos žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Druskininkuose, dalį. Taip pat Alytaus apskrities viršininko 2000 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. 15-760 B. K. atkurtos nuosavybės teisės į 0,4321 ha žemės (duomenys neskelbtini), Druskininkų mieste. Pareiškėjos, kaip A. K. turto paveldėtojos, 2000 m. gegužės 19 d. prašymu, Alytaus apskrities viršininko administracijos 2000 m. birželio 2 d. sprendimu A. K. atkurtos nuosavybės teisės į 0,1175 ha žemės, žemės sklypo vertę kompensuojant pinigais. Taigi, konstatavo, jog nuosavybės teisės B. K. atkurtos į 0,6796 ha žemės, o A. K. – į 0,20 ha žemės.
Pažymėjo jog pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057, 106 p. pareiškėja, norėdama, kad 0,3114 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Druskininkų mieste, būtų grąžintas vienai A. K., Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam Lazdijų – Druskininkų žemėtvarkos skyriui turi pateikti B. K. turto paveldėtojų raštišką atsisakymą, kad jie sutinka, jog šis žemės sklypas būtų grąžintas vienai A. K.. Informavo, jog pareiškėjai nepateikus B. K. turto paveldėtojų atsisakymo, natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypo dalis bus nustatyta proporcingai pagal kiekvienam bendraturčiui likusios grąžinti žemės plotą.
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2010 m. liepos 29 d. informavo, kad pareiškėja J. D. 2010 m. birželio 17 d. pateikė skundą dėl Alytaus apskrities viršininko administracijos 2008 m. vasario 26 d. rašto Nr. 4-119-(1.28.) ir 2008 m. balandžio 3 d. rašto Nr. 4-202-(1.28.) panaikinimo bei 2010 m. liepos 3 d. pateikė prašymą, kuriame prašė pateikti informaciją apie galimybę grąžinti 0,3114 ha žemės sklypą Druskininkuose jos motinai A. K. (t. I, b. l. 24). Taip pat informavo, jog Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos parengė 2010 m. liepos 8 d. raštą Nr. 3B-(7.5)-D-513/2-710, išnagrinėjusi minėtą pareiškėjos skundą bei prašymą privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka.
Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo tvarkos ir sąlygų“ l06 p. piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestuose, nagrinėja turto buvimo vietos žemėtvarkos skyriai. Apskrities viršininkas sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestuose, perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiams, turintiems nuosavybės teise gyvenamuosius namus ar kitus pastatus, jų naudojamą žemės sklypą prie šių statinių, taip pat jų naudojamus žemės sklypus kitai paskirčiai (daržui, sodui ir kitoms panašioms reikmėms), priima gavęs savivaldybės administracijos direktoriaus pasiūlymą dėl piliečiui suteikiamo žemės sklypo ploto ir ribų, o sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestuose, perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiui naują žemės sklypą individualiai statybai, taip pat daržui, sodui ir kitoms panašioms reikmėms, priima pagal detalųjį teritorijos (kvartalo) planą, piliečiui pasirinkus žemės sklypą pagal nustatytąjį eiliškumą. Apskrities viršininkas sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatytąja tvarka priskirtose teritorijose, natūra priima pagal savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintus žemės sklypų planus.
Piliečių prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į miestuose esančius žemę ir mišką nagrinėja žemėtvarkos skyriai, vadovaudamiesi: šios tvarkos 12 punkte nurodytais dokumentais; Žemės kadastro duomenimis apie piliečiams, pageidaujantiems atkurti nuosavybės teises į žemę ar mišką, nustatytąja tvarka suteiktus ir naudojamus žemės sklypus miestuose, kai šie piliečiai prašo perduoti šiuos sklypus nuosavybėn neatlygintinai; Žemės kadastro duomenimis apie piliečiams, pageidaujantiems atkurti nuosavybės teises į žemę, nustatytąja tvarka suteiktus ir naudojamus žemės sklypus miestuose, kai šie piliečiai prašo šiuos sklypus grąžinti natūra turėtoje vietoje; savivaldybės administracijos direktoriaus pateiktais individualiai statybai ir kitai paskirčiai suprojektuotų privatizuotinų žemės sklypų miestuose detaliaisiais planais; savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintais žemės sklypų planais, kai piliečiams grąžinama natūra laisva (neužstatyta) žemė, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusi miestams nustatytąja tvarka priskirtose teritorijose.
Savivaldybės administracijos direktorius per mėnesį nuo žemėtvarkos skyriaus prašymo pateikimo žemėtvarkos skyriui pagal nustatytąja tvarka patvirtintus teritorijos detaliuosius planus pateikia informaciją kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) žemę, kuri pagal šio įstatymo 12 straipsnio 3 punktą nepriskirta valstybės išperkamai žemei, o tuo atveju, kai teritorijos detalusis planas nepatvirtintas arba jo nėra, – apie detaliai nesuplanuotas miesto teritorijas.
Žemėtvarkos skyrius, gavęs informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę, per mėnesį šioje kartografinėje medžiagoje pažymi turėtų žemės sklypų ribas, remdamasis turima (išlikusia) arba kartografuota planine medžiaga.
Turėtos žemės sklypo ribos kartografuojamos pagal Metodinius nurodymus dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo tvarkos, patvirtintus Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1997 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 634. Žemės sklypai nekartografuojami toje miesto teritorijos dalyje, kurioje buvo rėžinė sistema, čia nustatoma kaimo riba, plotas ir savininkų skaičius. Laisva (neužstatyta) žemė šioje teritorijoje grąžinama natūra piliečiams proporcingai likusiam grąžinti žemės plotui bendrosios nuosavybės teise, jeigu pretendentai nesusitaria kitaip.
Tais atvejais, kai piliečiai nesusitaria dėl natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės dalių, apskrities viršininkas natūra grąžinamos žemės sklypo dalis nustato proporcingai pagal kiekvienam bendraturčiui likusios grąžinti žemės plotą.
Byloje šalių paaiškinimais bei Teismų informacinės sistemos duomenimis „LITEKO“ nustatyta, kad Kauno apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-498-428/08 vertino ar B. K. (mirusiojo vardu) atkurtos nuosavybės teisės į žemę perduodant nuosavybėn neatlygintinai 0,4321 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Druskininkuose, taip atsakovo veiksmai parengiant sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, vietos apžiūrėjimo ir plotų nustatymo 2008 m. vasario 13 d. ir 2008 m. gegužės 7 d. aktus ir jų grafinius priedus, bei sprendimai (2008 m. balandžio 11 d. Nr. 4-217-(1.28) ir 2008 m. birželio 20 d. Nr. 4-369-(1.28), yra pagrįsti bei teisėti.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A146-500/2010 iš dalies pakeitė Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-498-428/08 ir visus aukščiau nurodytus administracinius aktus paliko galioti.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir LR ABTĮ) 14 str. 1 d. įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutarimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl aplinkybės ar pagrįstai ir teisėtai B. K. (mirusiojo vardu) atkurtos nuosavybės teisės į žemę perduodant nuosavybėn neatlygintinai 0,4321 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Druskininkuose, nevertinamos nagrinėjamoje byloje.
Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes bei remdamasis aukščiau išdėstytomis teisės normomis, teismas daro išvadą, kad Alytaus apskrities viršininko administracijos 2008 m. vasario 26 d. raštas Nr. 4-119-(1.28.), Alytaus apskrities viršininko administracijos 2008 m. balandžio 3 d. raštas Nr. 4-202-(1.28.), Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2010 m. liepos 8 d. raštas Nr. 3B-(7.5)-D-5l3/2-710 yra teisėti bei pagrįsti, todėl jų panaikinimui nėra pagrindo.
Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjos J. D. skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Teismo posėdžio metu (t. II, b. l. 23-34) tretieji suinteresuoti asmenys V. B., N. R., R. M. prašė atlyginti bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo surašymą bei atstovavimą teisme ir pateikė 2010 m. rugpjūčio 25 d. Nr. 535698 ir 2010 m. lapkričio 26 d. pinigų priėmimo kvitus (t. II, b. l. 21, 22), kuriuose nurodyta sumokėta 2 000 Lt suma advokatei Aidai Martinaitienei už dokumentų surašymą.
LR ABTĮ 44 str. 1 d. nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. LR ABTĮ 44 str. 5 d. yra reglamentuota, kad, kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi šio straipsnio 2 d. nurodytas teises į išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju teismo sprendimas yra priimtas atsakovės naudai, apginant trečiųjų suinteresuotų asmenų teises. Vadovaujantis LR ABTĮ 44 str. 2 d., tuo atveju, kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas. Vadovaujantis LR ABTĮ 44 str. 6 d., tokiu atveju pareiškėjas turi teisę reikalauti atlyginti ir atstovavimo išlaidas. Šio straipsnio 6 d. nustatyta, kad atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 str. 2 d. nustato, kad tokios išlaidos, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Tokios rekomendacijos buvo patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – ir Rekomendacijos).
Byloje tretieji suinteresuoti asmenys V. B., N. R., R. M. pateikė įrodymus, kad už dokumentų surašymą sumokėjo 2000 Lt (t. II, b. l. 21, 22). Teismo posėdžio metu trečiuosius suinteresuotus asmenis V. B., N. R., R. M. atstovavo advokatė Aida Martinaitienė (t. II, b. l. 23-34).
Pažymėtina, kad pagal ABTĮ 44 str., 45 str. nuostatas, teismas gali atlyginti tik tas išlaidas, kurios tiesiogiai susijusios su bylos nagrinėjimu. Suinteresuota šalis teismui turi pateikti ne tik prašymą dėl išlaidų atlyginimo, bet šių išlaidų detalų paskaičiavimą bei jų pagrindimą (LR ABTĮ 45 str. 1 d.). Nesant įrodymų pagrindžiančių faktiškai turėtas išlaidas teismas neturi pagrindo jas priteisti.
Nurodytų Rekomendacijų 2 p. apibrėžia, jog nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į šių Rekomendacijų 8 p. nurodytus maksimalius dydžius ir į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes.
Pagal Rekomendacijų 7 p. rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga (toliau – MMA). Atsižvelgiant į tai, kad Vyriausybės 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 1368 buvo nustatyta 800 Lt MMA, užmokesčio už atstovavimo paslaugas dydžiai, remiantis Rekomendacijų 7 p., skaičiuotini laikant pagrindu 800 Lt MMA.
Pažymėtina, jog vadovaujantis Rekomendacijų 8.2. p. maksimalios išlaidos už atsiliepimo parengimą galėtų sudaryti 2400 Lt, o vadovaujantis Rekomendacijų 8.15. p. – už atskirąjį skundą – 400 Lt.
Teismo vertinimu, trečiųjų suinteresuotų asmenų V. B., N. R., R. M. pateikti dokumentai pagrindžia jų turėtas bylinėjimosi išlaidas dėl atskirojo skundo bei atsiliepimo surašymo, tačiau nurodytą išlaidų dydį, atsižvelgdamas į surašytų procesinių dokumentų turinį bei apimtį, taip pat, kad nebuvo sprendžiami nauji teisiniai klausimai, teismas vertina kritiškai ir daro išvadą, kad protingos išlaidos pateikto atsiliepimo (t. I, b. l. 67-69) bei atskirojo skundo (t. I, b. l. 38-39) surašymui sudaro 900 Lt, todėl jos ir priteistinos iš pareiškėjos J. D. trečiųjų suinteresuotų asmenų V. B., N. R., R. M. naudai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44, 45, 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,
nusprendžia:
atmesti pareiškėjos J. D. skundą kaip nepagrįstą.
Priteisti trečiųjų suinteresuotų asmenų V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. Liškiavos g. 31-13, Druskininkuose, N. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Druskininkuose, R. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Druskininkuose, naudai 900 Lt (devynis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų iš pareiškėjos J. D., a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Panevėžyje.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.