- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-04-07
- Bylos Nr.
- I1-2025-331/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04733-2021-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Henrikas Sadauskas (pirm.)
- Pareiškėjas
- V. D.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Vilniaus pataisos namų, Laisvės atėmimo vietų ligoninės, Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus PN, Lietuvos valstybė, atstovaujama Laisvės atėmimo vietų ligoninės, Lietuvos valstybė, atstovaujama Kalėjimų departamento
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atstovei T. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka naudojant Zoom programą išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. D. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Vilniaus pataisos namų, Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu ir prašo priteisti iš Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas), Vilniaus pataisos namų, Laisvės atėmimo vietų ligoninės 3000 Eur neturtinės žalos.
1.1. Paaiškino, kad 2021 m. spalio 25 d. pateikė skundą Kalėjimų departamentui, kuriame nurodė, kad nebuvo laiku ir tinkamai paruošti dokumentai Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir NDNT) pareiškėjo darbingumo lygiui nustatyti/pratęsti, tačiau Kalėjimų departamentas nusprendė, kad skundas yra nepagrįstas.
1.2. Teigia, kad Vilniaus pataisos namų administracija turėjo paskirti įgaliotą darbuotoją, kuris galėtų padėti parengti dokumentus, reikalingus neįgalumo ir darbingumo lygiui nustatyti. Iš Laivės atėmimo vietų ligoninės gavo atsakymą, kad gydytoja paruošė dokumentus, 2021 m. rugsėjo 13 d. užregistravo ir pateikė Vilniaus pataisos namų administracijai, kuri turi persiųsti į NDNT ir dėl tolimesnio dokumentų tvarkymo turi kreiptis į Vilniaus pataisos namų administraciją, tačiau Vilniaus pataisos namai teigia, kad jie nepavaldūs medikams ir čia ne jų kompetencija. Dokumentus išsiuntė į NDNT beveik po mėnesio. Dėl netinkamo Vilniaus pataisos namų ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės dokumentų tvarkymo ir vilkinimo negauna neįgalumo pensijos.
1.3. Teigia, kad 2021 m. spalio 19 d. NDNT gavo dokumentus iš Vilniaus pataisos namų. Pareiškėjo teigimu, jis nežinojo, kad NDNT jam skambino į Vilniaus pataisos namus, nes norėjo, kad jis atsakytų į klausimus, kad būtų galima nustatyti darbingumo lygį. Būrio viršininkė Julija 2021 m. spalio 27 d., 2021 m. lapkričio 3 d. atėjusi pasakė, kad pareiškėjas eis skambinti NDNT ir atsakys į klausimus, tačiau vėliau dingo. 2021 m. lapkričio 9 d. gavo laišką iš NDNT, kuriame nurodyta, kad jis vengia atsakyti į klausimus, buvo nurodytas telefono numeris, kuriuo pareiškėjas pats paskambino.
1.4. Pažymi, kad 2021 m. gruodžio 3 d. iš Vilniaus pataisos namų gavo atsakymą, kuriame meluojama, kad pareiškėjui davė NDNT telefono numerį ir neprivalo jam padėti.
1.5. Teigia, kad jo problema yra neišspręsta, nes trečią mėnesį negali gauti neįgalumo pensijos, todėl patyrė 30 000 Eur neturtinę žalą.
Atsiliepimas
2. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Laisvės atėmimo vietų ligoninė su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime paaiškino, kad Ligoninės duomenimis nėra nustatyta, kad pareiškėjo dokumentai buvo/yra ne tinkamai ar ne laiku pateikti Vilniaus pataisos namams/NDNT. Todėl pareiškėjo deklaratyvūs pareiškimai dėl netinkamo veikimo/neveikimo, teikiant dokumentus NDNT, negali būti vertinami ir nesudaro pagrindo pripažinti, jog pareiškėjo teisės buvo pažeistos, ko pasėkoje jis galėjo patirti neturtinę žalą.
2.1. Pažymi, kad sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, nėra pakankama nustatyti, kad Ligoninės darbuotojai deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą.
2.2. Teigia, kad apibūdindamas tariamai patirtą žalą, pareiškėjas apsiribojo bendrojo pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp Ligoninės veiksmų ir (arba) neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kurių pagrindu grindžia neturtinės žalos atsiradimą. Taip pat niekuo nėra pagrįsta ir prašoma priteisti 30 000 Eur neturtinės žalos suma.
3. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus pataisos namai su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime paaiškino, kad 2021 m. rugsėjo 1 d. Vilniaus pataisos namų administracija gavo pareiškėjo prašymą Nr. 29-2944 dėl neįgalumo grupės pratęsimo; 2021 m. rugsėjo 3 d. Vilniaus pataisos namų administracija 2021 m. rugsėjo 1 d. pareiškėjo prašymą Nr. 29-2944 pagal kompetenciją nagrinėti persiuntė Laisvės atėmimo vietų ligoninei; 2021 m. rugsėjo 13 d. Laisvės atėmimo vietų ligoninės šeimos gydytoja paruošė dokumentus pareiškėjo darbingumo lygio nustatymui ir juos pateikė Vilniaus pataisos namų administracijai, kad ši šiuos ir kitus pareiškėjo reikalingus dokumentus persiųstų NDNT; 2021 m. spalio 18 d. Vilniaus pataisos namai raštu Nr. 9-6196 „Dėl dokumentų persiuntimo“ NDNT persiuntė pareiškėjo surinktus dokumentus neįgalumo ar darbingumo lygiui nustatyti.
3.1. Pažymi, kad Vilniaus pataisos namai iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės reikalingus dokumentus neįgalumo ar darbingumo lygiui nustatyti gavo 2021 m. rugsėjo 13 d., o juos NDNT persiuntė 2021 m. spalio 18 d., t. y. ne vėliau nei tai nustato Dokumentų neįgalumo ar darbingumo lygiui nustatyti teikimo laisvės atėmimo įstaigose tvarkos aprašo, patvirtinto Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2021 m. liepos 26 d. įsakymu Nr.V-256 (toliau – ir Aprašas), 9 punktas: „Visi dokumentai turi būti pateikiami ne vėliau kaip per 60 kalendorinių dienų nuo siuntimo į NDNT užpildymo dienos.“
3.2. Pabrėžia, kad Aprašas nenumato laisvės atėmimo vietų įstaigai organizuoti nuteistųjų (suimtųjų) skambučius su NDNT. Atsižvelgiant į tai, kad NDNT atstovai išreiškė norą su pareiškėju bendrauti telefonu, ši informacija buvo perduota per pareiškėją kuruojančią Vilniaus pataisos namų Resocializacijos skyriaus specialistę, kuri pateikė pareiškėjui NDNT specialistų kontaktus ir informavo, kad su minėtais specialistais pareiškėjas turėtų susisiekti jam priklausančių skambučių pagalba. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas pateiktais kontaktais savarankiškai nesusisiekė su NDNT specialistais, apie tai buvo informuota NDNT, todėl Vilniaus pataisos namai nesutinka su pareiškėjo skunde dėstomais teiginiais, jog Vilniaus pataisos namų administracija nesuteikė pagalbos ir tyčia vilkino pareiškėjo darbingumo lygio nustatymo procedūrą.
3.3. Nesutikdami su reikalavimu priteisti neturtinę žalą pažymi, kad pareiškėjas nepagrindžia, kokiais paskaičiavimais jam atsirado neturtinė žala ir nepateikia jokių dokumentų ar teisės aktų, kuriais gali pagrįsti reikalaujamos neturtinės žalos atsiradimo sumą. Pareiškėjo nurodytos sumos teisinis nepagrindimas taip pat įrodo, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi galimai siekdamas sau tik turtinės naudos (pasipelnyti) iš valstybės. Pareiškėjas nepateikia jokių įrodymų ir argumentų, jog skunde nurodytos aplinkybės įtakojo jo fizinę ar psichinę sveikatą. Vilniaus pataisos namų administracija jokiais savo veiksmais pareiškėjo teisių nepažeidė ir jam jokios žalos nepadarė, todėl nėra jokio pagrindo svarstyti neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimą.
4. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime pažymėjo, kad pareiškėjas įstatymų nustatyta tvarka neskundė Kalėjimų departamento 2021 m. lapkričio 15 d. atsakymo Nr. 2S-4000, todėl plačiau apie šias aplinkybes Kalėjimų departamentas nepasisako.
4.1. Pažymi, kad pareiškėjas deklaruoja, kad patyrė neturtinę žalą, todėl privalo visas aplinkybes tinkamai įrodyti. Kalėjimų departamento nuomone, pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens teisių pažeidimu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio prasme, taip pat pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių kilti Kalėjimų departamento viešajai atsakomybei – įstaigos neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos bei priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšio. Pareiškėjas nepateikė rašytinių įrodymų, kuo grindė prašomos sumos dydį, skunde pateikė tik deklaratyvius teiginius, kurie neturi būti laikomi kaip pagrindžiantys turtinį reikalavimą. Pareiškėjas skunde nenurodė jokių aplinkybių, kurios pagrįstų, kad Kalėjimų departamento pareigūnų veiksmai ar neveikimas buvo neatitinkantys teisės aktuose įtvirtinto reguliavimo, sukėlė neigiamas pasekmės pareiškėjo atžvilgiu, todėl reikalavimas priteisti neturtinę žalą iš valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento, neturi jokio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš Kalėjimų departamento, Vilniaus pataisos namų, Laisvės atėmimo vietų ligoninės veiksmų (neveikimo), t. y. dėl to, kad, pasak pareiškėjo, laiku nebuvo suruošti dokumentai į NDNT pareiškėjo darbingumo lygiui nustatyti.
6. Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės, todėl viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Kita vertus, valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2011 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2457/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 21, 2011, p. 335–358; 2015 m. gegužės 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-578-556/2015; ir kt.).
7. LVAT praktikoje laikomasi nuostatos, jog tam, kad būtų galima konstatuoti valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą Civilinio kodekso 6.271 straipsnio taikymo prasme, būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (žr., pvz., LVAT 2019 m. kovo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-162-968/2019).
8. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). LVAT bylose dėl žalos atlyginimo ne kartą yra nurodęs, jog pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, kuris taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (žr. pvz., 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-66-1062/2018; 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-450-520/2019).
9. Pareiškėjas, prašydamas neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, teigia, kad dėl Vilniaus pataisos namų, Laisvės atėmimo vietų ligoninės, Kalėjimų departamento veiksmų (neveikimo) nebuvo laiku ir tinkamai paruošti dokumentai NDNT pareiškėjo darbingumo lygiui nustatyti/pratęsti.
10. Nuteistųjų ir suimtųjų dokumentų, reikalingų neįgalumo ar darbingumo lygiui nustatyti, teikimo NDNT tvarką nustato Dokumentų neįgalumo ar darbingumo lygiui nustatyti teikimo laisvės atėmimo įstaigose tvarkos aprašas, patvirtintas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2021 m. liepos 26 d. įsakymu Nr.V-256 (toliau – ir Aprašas).
10.1. Aprašo 4 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietos įstaigos direktorius paskiria įgaliotą darbuotoją (toliau – įgaliotas darbuotojas), kuris suimtiesiems ar nuteistiesiems padeda parengti ir surinkti iš šios įstaigos administracinių padalinių bei Laisvės atėmimo vietų ligoninės Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus (toliau – LAVL PASPS) padalinio dokumentus, reikalingus neįgalumo ar darbingumo lygiui nustatyti.
10.2. Pagal Aprašo 5 punktą, suimtasis ar nuteistasis, pageidaujantis, kad jam būtų nustatytas neįgalumo ar darbingumo lygis, kreipiasi į laisvės atėmimo vietos įstaigos, kurioje jis tuo metu yra laikomas ar atlieka laisvės atėmimo bausmę, direktorių ir pateikia įstaigoje nustatyta tvarka prašymą dėl siuntimo į NDNT darbingumo lygiui nustatyti, kurį gavęs įstaigos direktorius perduoda įstaigos įgaliotam darbuotojui, o jo kopiją – LAVL PASPS padalinio vadovui (sveikatos priežiūros administratoriui).
10.3. Remiantis Aprašo 6 punktu, LAVL PASPS padalinio vadovas gautą prašymą perduoda suimtąjį ar nuteistąjį gydančiam gydytojui, kuris, gavęs suimtojo ar nuteistojo prašymą ir nustatęs diagnozę, atlikęs reikiamus tyrimus bei atsižvelgęs į tai, ar taikant gydymą išlieka organizmo funkcijų sutrikimas, parengia šiuos dokumentus: siuntimą į NDNT (toliau – siuntimas į NDNT); medicininių tyrimų (instrumentinių, laboratorinių) išrašus, patvirtinančius ligos sunkumą ir diagnozę, prireikus – išrašus iš Asmens sveikatos istorijos (forma Nr. 025/ap), Gydymo stacionare ligos istorijos (forma Nr. 003-1/ap) ir t.t.
10.4. Aprašo 7 punkte įtvirtinta, kad laisvės atėmimo vietos įstaigos įgaliotas darbuotojas suimtajam ar nuteistajam padeda parengti ir surinkti iš šios įstaigos administracinių padalinių dokumentus, reikalingus neįgalumo ar darbingumo lygiui nustatyti: asmens prašymą, adresuotą NDNT, dėl neįgalumo ar darbingumo lygio nustatymo; asmens nuotrauką (3x4 cm); pažymą apie asmens laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą; pažymą apie asmens gyvenamosios vietos deklaravimą arba pažymą, patvirtinančią, kad asmuo yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą; asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (Lietuvos Respublikos piliečio pasą, Lietuvos Respublikos pasą, Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę arba leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje) arba jo kopiją; dokumentus, patvirtinančius asmens išsilavinimą, specialybę, kvalifikaciją (7.1-7.6 p.).
10.5. Įgaliotas darbuotojas surinktus dokumentus, reikalingus neįgalumo ar darbingumo lygiui nustatyti, ar šių dokumentų kopijas, <...>, bei suimtąjį ar nuteistąjį gydančio gydytojo pateiktus medicininius dokumentus išsiunčia (registruotu paštu) į NDNT teritorinį skyrių pagal laisvės atėmimo vietos įstaigos buvimo vietą (Aprašo 8 punktas).
10.6. Pagal Aprašo 9 punktą, visi dokumentai turi būti pateikiami ne vėliau kaip per 60 kalendorinių dienų nuo siuntimo į NDNT užpildymo dienos.
11. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2021 m. rugsėjo 1 d. pareiškėjas pateikė prašymą Vilniaus pataisos namų administracijai dėl nedarbingumo lygio nustatymo. 2021 m. rugsėjo 3 d. Vilniaus pataisos namų administracija pareiškėjo prašymą persiuntė nagrinėti pagal kompetenciją Laisvės atėmimo vietų ligoninei. 2021 m. rugsėjo 13 d. Laisvės atėmimo vietų ligoninės šeimos gydytoja paruošė dokumentus pareiškėjo darbingumo lygio nustatymui ir juos pateikė Vilniaus pataisos namų administracijai, kad ji šiuos ir kitus reikalingus dokumentus persiųstų NDNT. 2021 m. spalio 18 d. Vilniaus pataisos namai raštu Nr. 9-6196 „Dėl dokumentų persiuntimo“ NDNT persiuntė pareiškėjo surinktus dokumentus į NDNT neįgalumo ar darbingumo lygiui nustatyti. Pareiškėjo prašymas ir kiti siųsti dokumentai NDNT buvo gauti 2021 m. spalio 19 d.
12. Įvertinus aptartas Aprašo nuostatas, faktines ginčo aplinkybes, teismas sprendžia, kad šiuo atveju nebuvo pažeistas Aprašo 9 punkte įtvirtintas 60 kalendorinių dienų nuo siuntimo į NDNT užpildymo dienos terminas išsiųsti reikiamus dokumentus į NDNT teritorinį skyrių (2021 m. rugsėjo 13 d. Laisvės atėmimo vietų ligoninės šeimos gydytoja paruošė dokumentus pareiškėjo darbingumo lygio nustatymui, juos pateikė Vilniaus pataisos namų administracijai, o 2021 m. spalio 18 d. juos Vilniaus pataisos namai persiuntė atitinkamam NDNT teritoriniam skyriui).
13. Atsižvelgdamas į tai, teismas laiko, kad niekuo nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad dėl Vilniaus pataisos namų, Laisvės atėmimo vietų ligoninės, Kalėjimų departamento veiksmų (neveikimo) nebuvo laiku ir tinkamai paruošti dokumentai NDNT pareiškėjo darbingumo lygiui nustatyti/pratęsti. Pareiškėjas neįrodė Vilniaus pataisos namų, Laisvės atėmimo vietų ligoninės, Kalėjimų departamento neteisėtų veiksmų (neveikimo). Teismas taip pat nenustatė, kad minėtos institucijos būtų veikusios neteisėtai ar vilkinusios atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus pareiškėjo atžvilgiu.
14. Minėta, kad valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos. Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė netaikoma.
15. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas apibendrindamas konstatuoja, kad Vilniaus pataisos namų, Laisvės atėmimo vietų ligoninės, Kalėjimų departamento neteisėtų veiksmų nenustatyta, o nenustačius veiksmų neteisėtumo, teismas plačiau nepasisako dėl kitų civilinės atsakomybės taikymui būtinų sąlygų (žalos bei priežastinio ryšio) nustatymo. Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
16. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu
nusprendžia:
Pareiškėjo V. D. (V. D.) skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.