Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, I-115-386/2013

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2013-02-15
Bylos Nr.: I-115-386/2013
Teisminio proceso Nr.: 3-63-3-00023-2011-4
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Laimutė Jokubauskaitė, Dalia Gumuliauskienė, Egle Kiaurakytė
Pareiškėjas: M. K., R. J., K. P., A. P., G. P., Z. M., K. K., K. L. B., P. A.
Trečiasis asmuo: S. K., UAB „Minera“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, R. P., B. B., F. B., M. V., J. V., D. D., L. R., D. G., A. V., D. M., O. B., A. B., N. S., S. S., E. M., L. N., E. K., Z. B., P. B.
Atsakovas: Palangos miesto savivaldybės tarybos

Kategorijos

4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
11.12pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. I-115-386/2012Proceso Nr. 3-63-3-00023-2011-4Procesinio sprendimo kategorija: 4.5; 11.12; 74 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. vasario 15 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Jokubauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Gumuliauskienės ir Eglės Kiaurakytės, dalyvaujant posėdžių sekretorei Renatai Šarkauskienei, pareiškėjai M. K., pareiškėjos M. K. ir trečiojo suinteresuoto asmens S. K. atstovei advokatei J. P., atsakovės Palangos miesto savivaldybės tarybos atstovui V. K., trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Minera“ atstovui advokatui D. Z., 2013 m. sausio 24 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų M. K., R. J., K. P., A. P., G. P., Z. M., K. K., K. L. B., P. A. (toliau - ir pareiškėjai) skundą atsakovei Palangos miesto savivaldybės tarybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims - Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, UAB „Minera“, R. P., B. B., F. B., M. V., J. V., D. D., L. R., D. G., A. V., D. M., A. V., O. B., A. B., N. S., S. S., E. M., A. B., A. V., L. N., E. K., Z. B., P. B., A. B., S. K. dėl 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimo Nr. T2-315 panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjai skundu (t. I, b.l. 3-8) ir jo patikslinimu (t. II, b.l. 16-20) teismo prašo panaikinti atsakovės Palangos miesto savivaldybės tarybos 2010-11-25 sprendimą Nr. T2-315 „Dėl prašymo perduoti patikėjimo teise valstybinės žemės sklypą Palangos miesto savivaldybei“ (toliau – ir Sprendimas).

Pareiškėjai nurodė, kad Sprendimas pažeidžia jų teises į nuosavybės teisių atkūrimą. Paaiškino, kad yra pretendentai atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko J. P. nuosavybės teise valdytą žemę (4 posesija) Palangos mieste, kuri kartu su J. ir J. V., P. A. ir V. G. nuosavybės teisėmis valdyta žeme (5, 6, 7, 8 posesijos), užima 7,0712 ha valstybinės žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Nuo 2010 m. liepos 1 d. šį žemės sklypą patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. 1998 m. rugsėjo 11 d. Palangos miesto žemėtvarkos skyrius 2,6197 ha žemės sklypo dalį išnuomojo buvusiai specialiosios paskirties UAB „Minera“. Dabar šioje vietoje 0,4859 ha užima nenaudojami ir fiziškai pasenę buvusio Jūrininkų ligoninės reabilitacijos centro pastatai, kitas žemės plotas – 6,5856 ha yra laisvas (neužstatytas).

Palangos miesto centrinės dalies detaliuoju planu, patvirtintu Palangos miesto savivaldybės tarybos 2000 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. 32, ginčo žemės sklypo paskirtis ir naudojimo būdas nurodyti komerciniu. Teigė, kad tokia teritorija turėtų būti grąžinta buvusių savininkų (4-8 posesijos) nuosavybės teise valdytos žemės Palangos mieste paveldėtojams, turintiems teisę į nuosavybės teisių atkūrimą pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) nuostatas.

Pažymėjo, kad Sprendimas neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Atsakovas, prašydamas Vyriausybės perduoti valstybinės žemės sklypo dalį 4,4515 ha iš bendro ploto 7,0712 ha rekreacijai ir poilsio reikmėms, tik prisidengia viešuoju interesu, nes faktiškai piktnaudžiaudamas proporcingumo principu veikia tik formaliai užslėptų UAB „Minera“ komercinių interesų naudai.

Nurodė, kad atsakovas nėra pagrindęs Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje reglamentuotų reikmių, kurių pagrindu jam būtų galima perduoti ginčo žemės sklypo dalį, taigi, skundžiamas Sprendimas prieštarauja minėtai teisės normai.

Dėl skundžiamo Sprendimo projekto svarstymo užsiregistravo 19 tarybos narių, tačiau net penki iš jų pažeidė Sprendimo priėmimo tvarką tuo, kad nenusišalino nuo jo priėmimo dėl galimo privačių interesų konflikto.

Pareiškėja M. K. ir jos bei trečiojo suinteresuoto asmens S. K. atstovė advokatė J. P. prašo pareiškėjų skundą tenkinti.

Šalies argumentai

Pareiškėja M. K. nurodė, jog UAB „Minera“ priklausantys pastatai nenaudojami, apleisti. Prie tų pastatų nurodyta žemės klypo paskirtis – visuomeniniams poreikiams – yra tik formali. Mano, kad pastatų vietoje bus pastatyti daugiabučiai gyvenamieji namai, yra skelbimai, jog UAB „Minera“ pardavinėja žemės sklypus prie tų pastatų. Tuo pažeidžiamos jos ir kitų pretendentų teisės dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo natūra savininko buvusioje vietoje.

Atsiliepimas

Atsakovės Palangos miesto savivaldybės taryba atsiliepime į skundą nurodo, jog su pareiškėjų skundu nesutinka (t. I, b.l. 142-143).

Paaiškino, kad pareiškėjų nurodyta teisė atkurti nuosavybės teises į žemę ginčo teritorijoje priežastiniu ryšiu nesusijusi su skundžiamu Sprendimu. Nurodė, kad savivaldybė ginčo valstybinės žemės sklypo dalį valdo panaudos pagrindais, nes šiame sklype jai nuosavybės teise priklauso nekilnojamojo turto objektai.

Teigė, kad Sprendimas yra procedūrinis ir nesukelia jokių teisinių pasekmių, nes tik Vyriausybei priėmus sprendimą perduoti ginčo žemės sklypo dalį valdyti patikėjimo teise, panaudos teisė transformuosis į patikėjimo teisę. Tokiu būdu nuosavybės teisės subjektas nepasikeis, pasikeis tik valdymo teisė. Tačiau toks valdymo teisės pasikeitimas visiškai nedaro įtakos nuosavybės teisių atkūrimo procesui, nes Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta, kad žemė yra valstybės išperkama, jei ji pagal įstatymus yra įsigyta privačion nuosavybėn. Šiuo atveju žemė nebūtų perleidžiama privačion nuosavybėn.

Atsakovė, teikdama papildomus rašytinius įrodymus, prašė atsižvelgti į pateiktus rašytinius paaiškinimus ir juos pagrindžiančius dokumentus ir įvertinus tai, kad teritorija, esanti (duomenys neskelbtini), jau nuo 1974 m. yra užstatyta visuomeninės (gydymo) paskirties statiniais, kurių eksploatavimui nuo 1978 m. yra priskirtas atitinkamas žemės sklypas, taip pat į tai, kad tiek šios teritorijos detaliajame, tiek ir miesto bendrajame plane numatytas visuomeninės paskirties žemės naudojimo būdas (kuris nebus keičiamas patvirtinus šiuo metu rengiamą detalųjį planą), yra akivaizdu, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo prasme žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), patenka į valstybės išperkamos žemės kategoriją (t. IV, b.l. 79-81, 82-97).

Atsakovės atstovas skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu pareiškėjų skundą reikalavimus palieka spręsti teismo nuožiūra (t. I, b.l. 145-147, 158-160).

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Minera“ atsiliepimu pareiškėjų skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą (t. I, b.l. 148-152).

Nurodė, kad pareiškėjai klaidina teismą, jog ginčo žemės sklypui nustatyta komercinė paskirtis. Tai paneigia Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše Nr. 25/2647 nurodyti duomenys, t. y. šis sklypas yra visuomeninės paskirties.

Šalies argumentai

Pareiškėjai, siekdami apginti savo teises atkurti nuosavybę, atsakovu nurodo Palangos miesto savivaldybės tarybą, kai atitinkamus klausimus įstatymu įgaliota spręsti Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad: 1) ginčo žemės sklypo naudojimo būdas yra visuomeninės paskirties; 2) jame yra Palangos miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausantys rekreacijai ir turizmui skirti statiniai ir šis žemės sklypas yra reikalingas jų naudojimui; 3) gydyklų projektavimas ir rekonstravimas/statyba adresu (duomenys neskelbtini), yra įrašytas į Palangos miesto plėtros strateginio plano iki 2020 metų plėtros sritis, tikslus ir uždavinius, pavirtintus 2011 m. vasario 18 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-19, darytina išvada, jog sklypas yra reikalingas savivaldybės funkcijoms vykdyti, žemės sklypas yra priskirtinas valstybės išperkamai, o ne natūra grąžinamai žemei. Žemės priskyrimas išperkamai žemei reiškia, jog pareiškėjai neturi teisės atkurti nuosavybės teisių į ginčo žemės sklypo dalį natūra, tačiau galimai turi teises į tinkamą atlyginimą už šią žemę. Kita vertus, tokio atlyginimo dydis nėra nulemtas skundžiamu Sprendimu.

Šis Sprendimas nedaro įtakos pareiškėjų teisėms ar interesams, nes sklypas yra visuomeninės paskirties. Pažymi, kad pareiškėjai, prisidengdami neva pažeidžiamų teisių gynyba, kreipiasi į teismus, siekdami panaikinti atsakovo sprendimus, tačiau iš tiesų nesiekia įgyvendinti savo intereso į nuosavybės teisių atkūrimą. Pareiškėjai neskundė jokių ankstesnių sprendimų, kuriais ginčo žemės sklypas iki šiol nebuvo grąžintas natūra. Mano, kad tokie pareiškėjų veiksmai ginčo situacijoje vertintini kaip piktnaudžiavimas teise į teisminę gynybą.

Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Minera“ atstovas prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Į teismo posėdį neatvykusiems bylos proceso dalyviams apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, byla nagrinėjama jiems (jų atstovams) nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalis).

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. sausio 27 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą (t. 3, b.l. 105-112).

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2012 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi panaikintas Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 27 d. sprendimas ir perduota byla pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (t. III, b.l. 152-158).

LVAT minėtoje nutartyje pažymėjo, jog byloje nėra duomenų apie tai, ar pareiškėjų atžvilgiu pradėta nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą jiems atkūrimo procedūra: ar pareiškėjai atitinkamoms institucijoms yra padavę prašymą atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą (ginčo žemę), jei taip, tai kada tokį prašymą padavė, ar nustatytas ir koks žemės, į kurią pareiškėjai siekia atkurti nuosavybės teises, režimas bei ribos, taip pat ar šios teritorijos (žemės) detaliajame plane yra pažymėtos ribos sklypų, kurie savininkų valdyti iki 1940 m. įvykdytos nacionalizacijos. Visa tai lemia pareiškėjų ginčijamo Palangos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimo Nr. T2-315 „Dėl prašymo perduoti patikėjimo teise valstybinės žemės sklypą Palangos miesto savivaldybei“ teisėtumą ir pagrįstumą, ko pirmosios instancijos teismas negalėjo patvirtinti ar paneigti, byloje nesant pakankamai duomenų nuosavybės teisių atkūrimo į ginčo žemę klausimu.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Pareiškėjų skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai nesutinka su Palangos miesto savivaldybės tarybos 2010-11-25 sprendimu Nr. T2-315 „Dėl prašymo perduoti patikėjimo teise valstybinės žemės sklypą, Palangos miesto savivaldybei“. Nagrinėjant ginčą tiriama, ar pareiškėjai turi jų nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos jų nurodytu būdu, ar pareiškėjų reikalavimas apskritai gali būti administracinės bylos dalyku ir kt.

Dėl pareiškėjų ir trečiųjų suinteresuotų asmenų nuosavybės teisių į žemės atkūrimo faktų.

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (žr. Valstybės Žinios, 1997, Nr. 65-1558) (toliau - Atkūrimo įstatymas) 5 straipsniu yra nustatyta nuosavybės teisių į miesto žemę atkūrimo sąlygos ir tvarka. Šio straipsnio 2 dalies 1 punktu nustatyta, kuri žemė yra grąžinama natūra. Šiame punkte nurodoma, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos: 1) grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja. Pažymėtina, kad valstybės išperkamas nekilnojamasis turtas – nekilnojamasis turtas, kurį dėl šiame įstatyme nurodytų priežasčių paėmė ir išperka valstybė, atlygindama jo savininkui šiame įstatyme nurodytais būdais (Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (Atkūrimo įstatymas 1 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad žemė iš Atkūrimo įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį (pagal šio straipsnio 1 dalį - už valstybės išperkamą išlikusį nekilnojamąjį turtą, taip pat už nekilnojamąjį turtą, kuris iki 1991 m. rugpjūčio 1 d. buvo išlikęs, tačiau po to jo neliko dėl valstybės, savivaldybės institucijų priimtų sprendimų, piliečiams atlygina valstybė) jeigu ji iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų. Nagrinėjamu atveju, duomenų apie tai, kad pareiškėjai (ar kuris iš jų) turi statinių ginčo žemės sklype nenustatyta.

Pagal 2013 m. sausio 23 d. trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pateiktą informaciją (t. V, b.l. 1-2) ir Nuosavybės teisių į žemę atkūrimo bylos Nr. 17 duomenis (Nuosavybės teisių į žemę atkūrimo byla prijungta prie šios administracinės bylos):

M. K., K. P., A. P., G. P., Z. M., K. K. ir K. L. B. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko J. P. nuosavybės teise valdytą žemę; R. J. ir P. A. pagal pateiktus paveldėjimo teisės liudijimus yra pretendenčių į J. P. žemę, atitinkamai M. D. P. ir S. A., turto paveldėtojai;

prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo M. K., K. L. B. ir K. K. pateikė 1992 m. sausio 4 d. ir prašyme, ties grafomis pretendento valia „susigrąžinti žemę buvusioje vietoje" ir „gauti žemės tame pačiame ūkyje, bet nebūtinai toje pačioje vietoje" atitinkamai nurodyta - „Palangoje" ir „Palangos m. teritorijoje";

prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo Z. M., G. P. ir S. A. (paveldėtojas P. A.) pateikė 1991 m. lapkričio 10 d. Valia dėl žemės grąžinimo būdo nenurodyta. Z. M. ir G. P. pakartotinai prašymus grąžinti žemę natūra pateikė 2001 m. gruodžio 27 d.;

prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo A. P., K. P. ir M. D. P. (paveldėtoja R. J.) pateikė 1991 m. gruodžio 10 d. Prašyme, ties grafa pretendento valia „susigrąžinti žemę buvusioje vietoje" nurodyta - „susigrąžinti";

po pradinių prašymų pateikimo, prašymų dėl valios keitimo pareiškėjai ir tretieji suinteresuoti asmenys nepateikė.

2013 m. sausio 23 d. duomenimis nuosavybės teisės liko neatkurtos: M. K. į 0,2393 ha žemės dalį, K. L. B. – į 0,2897 ha, K. K. – į 0,3883 ha, Z. M. – į 0,0046 ha, G. P. – į 0,0638 ha, S. A. – į 1,0136 ha, A. P. – į 0,1650 ha, K. P. –į 0,3006 ha, M. D. P. - į 0,3005 ha (t. V, b.l. 1-2);

vadovaujantis Įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 (Žin. 1997, Nr. 90-2256) (toliau - Tvarka), tuo metu galiojusiomis 106 punkto nuostatomis, tuometinės Klaipėdos apskrities Žemės tvarkymo departamento Palangos miesto žemėtvarkos skyrius, gavęs Palangos miesto savivaldybės tarybos 2003 m. gegužės 8 d. sprendimu Nr. 25 suderintą informaciją (planą) apie laisvą (neužstatytą) Palangos miesto ir buvusio Senosios Palangos kaimo žemę, 2003 m. birželio mėnesį atliko kartografavimo darbus bei pateiktame plane pažymėjo buvusių savininkų turėtų žemės sklypų ribas. Pagal šią informaciją, 7,0712 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), patenka į 6 buvusių savininkų turėtų žemės sklypų (posesijos Nr. 4 - Nr. 9) ribas: J. P., P. A., J. V., J. V., V. G. ir K. Ž.;

vadovaujantis Įstatymo 5 straipsniu, nuosavybės teisės atkuriamos į savininko turėtą žemę, todėl prašymuose dėl nuosavybės teisių atkūrimo pretendentai nurodė, kad pageidauja atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko J. (J.) P. turėtą žemę, konkretaus žemės sklypo, į kurį pageidauja atkurti nuosavybės teises, nenurodė;

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos žemėtvarkos skyrius 2011 m. kovo 2 d. išdavė planavimo sąlygas detaliojo planavimo dokumentui - žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliajam planui rengti. Sąlygų 9 punkte nurodyta „žemės sklypas patenka į buvusių savininkų J. P., P. A., J. V., J. V., V. G. ir K. Ž. iki žemės nacionalizacijos turėtus žemės sklypus (posesijos Nr. 4 - Nr. 9). Atsižvelgiant į tai, turi būti išnagrinėta galimybė planuojamoje teritorijoje suprojektuoti žemės sklypus nuosavybės teisių atkūrimui natūra". Esant tokiai galimybei, t.y. minėtoje teritorijoje suprojektavus žemės sklypus nuosavybės teisių atkūrimui natūra, vadovaujantis Įstatymu, šie sklypai bus grąžinti nuosavybėn natūra pretendentams į P. A., J. V., J. V., V. G. ir K. Ž. turėtą žemę (t. V, b.l. 1-2, 12-13).

2006 m. lapkričio 29 d. Klaipėdos apskrities sprendimais atkurtos nuosavybės teisės, grąžinant nuosavybėn natūra turėtoje vietoje laisvą (neužstatytą) žemės sklypo dalį:

M. K. – į 0,0009 ha žemės sklypo dalį (iš bendro sklypo ploto 0,0157 ha), esančią (duomenys neskelbtini), 0,1000 ha žemės sklypo dalį (iš bendro sklypo ploto 1,0490 ha), esančią (duomenys neskelbtini), 0,0300 ha žemės sklypo dalį (iš bendro sklypo ploto 0, 0902 ha),esančią (duomenys neskelbtini) (kitos paskirties žemė) (2006-11-29 sprendimas Nr. 1457, Nuosavybės teisių atkūrimo byla, b.l. 148);

K. K. – į 0,0016 ha žemės sklypo dalį (iš bendro sklypo ploto 0,0157 ha), esančią (duomenys neskelbtini), 0,1000 ha žemės sklypo dalį (iš bendro sklypo ploto 1,0490 ha), esančią (duomenys neskelbtini), 0,0301 ha žemės sklypo dalį (iš bendro sklypo ploto 0,0902 ha), esančią (duomenys neskelbtini) (kitos paskirties žemė) (2006-11-29 sprendimas Nr. 1456, Nuosavybės teisių atkūrimo byla, b.l. 149);

K. L. B. – į 0,0010 ha žemės sklypo dalį (iš bendro sklypo ploto 0,0157 ha), esančią (duomenys neskelbtini), 0,1000 ha žemės sklypo dalį (iš bendro sklypo ploto 1,0490 ha), esančią (duomenys neskelbtini), 0,0301 ha žemės sklypo dalį (iš bendro sklypo ploto 0,0902), esančią (duomenys neskelbtini) (kitos paskirties žemė) (2006-11-29 sprendimas Nr. 1455, Nuosavybės teisių atkūrimo byla, b.l. 150);

S. A. (mirusi) – į 0,0041 ha žemės sklypo dalį (iš bendro sklypo ploto 0,0157 ha), esančią (duomenys neskelbtini), 0,3380 ha žemės sklypo dalį (iš bendro sklypo ploto 1,0490 ha), esančią (duomenys neskelbtini), 0,1178 ha žemės sklypą ,esantį (duomenys neskelbtini) (kitos paskirties žemė) (2006-11-29 sprendimas Nr. 1454, Nuosavybės teisių atkūrimo byla, b.l. 151);

R. P. (miręs) – į 0,0015 ha žemės sklypo dalį (iš bendro sklypo ploto 0,0157 ha), esančią (duomenys neskelbtini) (kitos paskirties žemė) (2006-11-29 sprendimas Nr. 1462, Nuosavybės teisių atkūrimo byla, b.l. 152);

V. P. (mirusi) – į 0,0014 ha žemės sklypo dalį (iš bendro sklypo ploto 0,0157 ha), esančią (duomenys neskelbtini) (kitos paskirties žemė) (2006-11-29 sprendimas Nr. 1465, Nuosavybės teisių atkūrimo byla, b.l. 153);

K. P. – į 0,0011 ha žemės sklypo dalį (iš bendro sklypo ploto 0,0157 ha), esančią (duomenys neskelbtini), 0,0710 ha žemės sklypo dalį (iš bendro sklypo ploto 1,0490 ha), esančią (duomenys neskelbtini), 0,0277 ha žemės sklypo dalį (iš bendro sklypo ploto 0,1665), esančią (duomenys neskelbtini) (kitos paskirties žemė) (2006-11-29 sprendimas Nr. 1464, Nuosavybės teisių atkūrimo byla, b.l. 154);

A. P. – į 0,0007 ha žemės sklypo dalį (iš bendro sklypo ploto 0,0157 ha), esančią (duomenys neskelbtini), 0,0710 ha žemės sklypo dalį (iš bendro sklypo ploto 1,0490 ha), esančią (duomenys neskelbtini), 0,0278 ha žemės sklypo dalį iš bendro sklypo ploto 0,1665), esančią (duomenys neskelbtini) (kitos paskirties žemė) (2006-11-29 sprendimas Nr. 1463, Nuosavybės teisių atkūrimo byla, b.l. 156);

M. D. P. – į 0,0011 ha žemės sklypo dalį (iš bendro sklypo ploto 0,0157 ha), esančią (duomenys neskelbtini), 0,0710 ha žemės sklypo dalį (iš bendro sklypo ploto 1,0490 ha), esančią (duomenys neskelbtini), 0,0278 ha žemės sklypo dalį iš bendro sklypo ploto 0,1665), esančią (duomenys neskelbtini) (kitos paskirties žemė) (2006-11-29 sprendimas Nr. 1461, Nuosavybės teisių atkūrimo byla, b.l. 157);

R. P. - į 0,0008 ha žemės sklypo dalį (iš bendro sklypo ploto 0,0157 ha), esančią (duomenys neskelbtini), 0,0277 ha žemės sklypo dalį (iš bendro sklypo ploto 0,1665 ha), esančią (duomenys neskelbtini) (kitos paskirties žemė) (2006-11-29 sprendimas Nr. 1460, Nuosavybės teisių atkūrimo byla, b.l. 158);

Z. M. – į 0,0005 ha žemės sklypo dalį (iš bendro sklypo ploto 0,0157 ha), esančią (duomenys neskelbtini), 0,0990 ha žemės sklypo dalį (iš bendro sklypo ploto 1,0490 ha), esančią (duomenys neskelbtini), 0,0277 ha žemės sklypo dalį iš bendro sklypo ploto 0,1665), esančią (duomenys neskelbtini) (kitos paskirties žemė) (2006-11-29 sprendimas Nr. 1459, Nuosavybės teisių atkūrimo byla, b.l. 159);

G. P. - į 0,0010 ha žemės sklypo dalį (iš bendro sklypo ploto 0,0157 ha), esančią (duomenys neskelbtini), 0,0990 ha žemės sklypo dalį (iš bendro sklypo ploto 1,0490 ha), esančią (duomenys neskelbtini), 0,0278 ha žemės sklypo dalį iš bendro sklypo ploto 0,1665), esančią (duomenys neskelbtini) (kitos paskirties žemė) (2006-11-29 sprendimas Nr. 1458, Nuosavybės teisių atkūrimo byla, b.l. 160).

2007 m. lapkričio 29 d. Klaipėdos apskrities sprendimais atkurtos nuosavybės teisės, grąžinant nuosavybėn natūra turėtoje vietoje laisvą (neužstatytą) žemės sklypo dalį:

Z. M. - į 0,0376 ha žemės sklypo dalį (iš bendro sklypo ploto 3,4084 ha), esančią (duomenys neskelbtini) (kitos paskirties žemė) (2007-11-29 sprendimas Nr. 1906, Nuosavybės teisių atkūrimo byla, b.l. 164);

A. P. – į 0,0502 ha žemės sklypo dalį (iš bendro sklypo ploto 3,4084 ha), esančią Palangos (duomenys neskelbtini) (kitos paskirties žemė) (2007-11-29 sprendimas Nr. 1909, Nuosavybės teisių atkūrimo byla, b.l. 165);

R. P. – į 0,0377 ha žemės sklypo dalį (iš bendro sklypo ploto 3,4084 ha), esančią (duomenys neskelbtini) (kitos paskirties žemė) (2007-11-29 sprendimas Nr. 1905, Nuosavybės teisių atkūrimo byla, b.l. 166);

G. P. – į 0,0753 ha žemės sklypo dalį (iš bendro sklypo ploto 3,4084 ha), esančią (duomenys neskelbtini) (kitos paskirties žemė) (2007-11-29 sprendimas Nr. 1907, Nuosavybės teisių atkūrimo byla, b.l. 167);

M. D. P. – į 0,0502 ha žemės sklypo dalį (iš bendro sklypo ploto 3,4084 ha), esančią (duomenys neskelbtini) (kitos paskirties žemė) (2007-11-29 sprendimas Nr. 1908, Nuosavybės teisių atkūrimo byla, b.l. 168);

K. P. - į 0,0502 ha žemės sklypo dalį (iš bendro sklypo ploto 3,4084 ha), esančią (duomenys neskelbtini) (kitos paskirties žemė) (2007-11-29 sprendimas Nr. 1910, Nuosavybės teisių atkūrimo byla, b.l. 169);

K. K. – į 0,0502 ha žemės sklypo dalį (iš bendro sklypo ploto 3,4084 ha), esančią (duomenys neskelbtini) (kitos paskirties žemė) (2007-11-29 sprendimas Nr. 1911, Nuosavybės teisių atkūrimo byla, b.l. 170);

K. L. B. - į 0,0502 ha žemės sklypo dalį (iš bendro sklypo ploto 3,4084 ha), esančią (duomenys neskelbtini) (kitos paskirties žemė) (2007-11-29 sprendimas Nr. 1912, Nuosavybės teisių atkūrimo byla, b.l. 171);

M. K. - į 0,0502 ha žemės sklypo dalį (iš bendro sklypo ploto 3,4084 ha), esančią (duomenys neskelbtini) (kitos paskirties žemė) (2007-11-29 sprendimas Nr. 1913, Nuosavybės teisių atkūrimo byla, b.l. 172);

S. A. (mirusi) – į 0,1506 ha žemės sklypo dalį (iš bendro sklypo ploto 3,4084 ha), esančią (duomenys neskelbtini) (kitos paskirties žemė) (2007-11-29 sprendimas Nr. 1914, Nuosavybės teisių atkūrimo byla, b.l. 173).

2008 m. spalio 27 d. Klaipėdos apskrities sprendimais atkurtos nuosavybės teisės, grąžinant nuosavybėn natūra turėtoje vietoje laisvą (neužstatytą) žemės sklypo dalį:

K. P. - į 0,0039 ha žemės sklypo dalį (iš bendro sklypo ploto 0,0467 ha), esančią (duomenys neskelbtini) (kitos paskirties žemė) (2008-10-27 sprendimas Nr. 2365, Nuosavybės teisių atkūrimo byla, b.l. 174);

A. P. - - į 0,0039 ha žemės sklypo dalį (iš bendro sklypo ploto 0,0467 ha), esančią (duomenys neskelbtini) (kitos paskirties žemė) (2008-10-27 sprendimas Nr. 2372, Nuosavybės teisių atkūrimo byla, b.l. 175);

M. D. P. - į 0,0039 ha žemės sklypo dalį (iš bendro sklypo ploto 0,0467 ha), esančią (duomenys neskelbtini) (kitos paskirties žemė) (2008-10-27 sprendimas Nr. 2371, Nuosavybės teisių atkūrimo byla, b.l. 176);

K. L. B. - į 0,0039 ha žemės sklypo dalį (iš bendro sklypo ploto 0,0467 ha), esančią (duomenys neskelbtini) (kitos paskirties žemė) (2008-10-27 sprendimas Nr. 2366, Nuosavybės teisių atkūrimo byla, b.l. 177);

K. K. - į 0,0039 ha žemės sklypo dalį (iš bendro sklypo ploto 0,0467 ha), esančią (duomenys neskelbtini) (kitos paskirties žemė) (2008-10-27 sprendimas Nr. 2367, Nuosavybės teisių atkūrimo byla, b.l. 178);

S. A. (mirusi) - į 0,0117 ha žemės sklypo dalį (iš bendro sklypo ploto 0,0467 ha), esančią (duomenys neskelbtini) (kitos paskirties žemė) (2008-10-27 sprendimas Nr. 2368, Nuosavybės teisių atkūrimo byla, b.l. 179);

M. K. - į 0,0039 ha žemės sklypo dalį (iš bendro sklypo ploto 0,0467 ha), esančią (duomenys neskelbtini) (kitos paskirties žemė) (2008-10-27 sprendimas Nr. 2369, Nuosavybės teisių atkūrimo byla, b.l. 180);

G. P. - į 0,0116 ha žemės sklypo dalį (iš bendro sklypo ploto 0,0467 ha), esančią (duomenys neskelbtini) (kitos paskirties žemė) (2008-10-27 sprendimas Nr. 2370, Nuosavybės teisių atkūrimo byla, b.l. 181).

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2011 m. rugsėjo 20 d. sprendimais atkurtos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą – žemę, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus:

S. A. (mirusi) – į 0,1934 ha žemės, perduodant neatlygintinai 0,1934 ha naują žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kitos paskirties žemė, gyvenamoji teritorija, viešbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos (2011-09-20 sprendimas nr. 16S-230, Nuosavybės teisių atkūrimo byla, b.l. 190);

Z. M. – į 0,1323 ha perduodant neatlygintinai 0,1323 ha naują žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kitos paskirties žemė, gyvenamoji teritorija, viešbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos (2011-09-20 sprendimas Nr. 16S-231, Nuosavybės teisių atkūrimo byla, b.l. 191);

G. P. – į 0,1968 ha perduodant neatlygintinai 0,1968 ha naują žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kitos paskirties žemė, gyvenamoji teritorija, viešbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos (2011-09-20 sprendimas Nr. 16S-232, Nuosavybės teisių atkūrimo byla, b.l. 192);

R. P. – į 0,1926 ha perduodant neatlygintinai 0,1926 ha naują žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kitos paskirties žemė, gyvenamoji teritorija, viešbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos (2011-09-20 sprendimas Nr. 16S-233, Nuosavybės teisių atkūrimo byla, b.l. 193);

R. P. (miręs) – į 0,1968 ha perduodant neatlygintinai 0,1968 ha naują žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kitos paskirties žemė, gyvenamoji teritorija, viešbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos (2011-09-20 sprendimas Nr. 16S-234, Nuosavybės teisių atkūrimo byla, b.l. 194).

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos žemėtvarkos skyrius 2011-11-04 išsiuntė pranešimus dėl naujo žemės sklypo pasirinkimo M. D. P., K. P. (Nuosavybės teisių atkūrimo byla, b.l. 195-197).

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos žemėtvarkos skyrius 2012-01-31 išsiuntė pranešimus A. P., R. J., O. R., J. P., D. P., K. P. N. J., P. M., L. V., v. D. S., V. B., E. G., R. V., I. G. K. ir nurodė, jog jei jie pageidauja pasinaudoti Įstatyme numatyta galimybe pakeisti valią už mieste turėtą valstybės išperkamą žemę prašyti atlyginti pinigais, prašė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos žemėtvarkos skyriui nuo 2012 m. vasario 1 d. iki 2012 m. birželio 1 d. pateikti prašymus dėl valios pakeitimo ir atlyginimo pinigais (Nuosavybės teisių atkūrimo byla, b.l. 201-202).

Atsižvelgiant į nurodytas faktines aplinkybes, konstatuojama, jog pareiškėjams ir šios bylos tretiesiems suinteresuotiems asmenims yra vykdoma nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procedūra ir dalis šios procedūros įvykdyta. Pažymėtina, jog pretendentams yra atkurtos nuosavybės teisės į dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ir dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini).

Dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2010-11-25 sprendimo Nr. T2-315 „Dėl prašymo perduoti patikėjimo teise valstybinės žemės sklypą Palangos miesto savivaldybei“.

Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais, rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad Palangos miesto savivaldybės taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punktu (Valstybinės žemės sklypai perduodami savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nutarimais ir jos nustatyta tvarka šioms reikmėms: viešosios paskirties rekreacijai ir poilsiui), 2010-11-25 priėmė sprendimą Nr. T2-513, kuriuo nusprendė prašyti Vyriausybės perduoti Palangos miesto savivaldybei valstybinės žemė sklypo dalį 4,4515 (iš bendro ploto 7,0712 ha), esančią (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) valdyti, naudoti ir disponuoti ja patikėjimo teise viešosios paskirties rekreacijai ir poilsio reikmėms (t. 1, b.l. 34). Teikime dėl skundžiamo sprendimo projekto nurodyta, kad: šio sprendimo tikslas – prašyti perduoti ginčo žemė sklypo dalį; sklypas nuo 2010 m. perduotas Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos valstybinės žemės patikėjimo teise; pagal parengtą Palangos bendrąjį planą iki 2015 m. numatyta ginčo žemės klypo paskirtis – visuomeniniams poreikiams, kurorto paslaugoms: socialinei veiklai, aptarnavimo ir paslaugų veiklai (prekybos, parodų, kongresų, sporto, turizmo, rekreacijos, mokslo, sveikatos apsaugos, reabilitacijos, maldos namų, krašto apsaugai, civilinei saugai, gelbėjimo tarnyboms); Palangos miesto savivaldybė patikėjimo teise valdydama, naudodama ir disponuodama ginčo žemės sklypo dalimi turėtų realias galimybes pritraukti privačias investicijas bei plėtoti kurorto gamtinių gydomųjų veiksnių panaudojimą gydymo, reabilitacijos ir turizmo tikslais (t. I, b.l. 36-37). Skundžiamo sprendimo projektui pritarta vienbalsiai (t. I, b.l. 39), o priimant sprendimą „už“ balsavo 12, „susilaikė“ - 7 tarybos nariai, iš 19 užsiregistravusiųjų balsavimui nebuvo „prieš“ ir nebalsavusių asmenų (t. I, b.l. 44).

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenų nustatyta, kad: ginčo žemės sklypas yra adresu (duomenys neskelbtini), 7,0712 ha ploto, kurio 0,4859 ha yra užstatyta teritorija;

sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus; sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Palangos m. k.v., naudojimo būdas – visuomeninės paskirties teritorijos; žemės sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai;

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nuo 2010-07-01 šį sklypą valdo valstybinės žemės patikėjimo teise;

2010-11-10 panaudos sutarties pagrindu 4,4515 ha žemės sklypo perduota valdyti Palangos miesto savivaldybei;

1998-09-11 valstybinės žemės nuomos sutarties pagrindu 2,6197 ha ploto žemės sklypo išnuomota UAB „Minera“ (nuomos sutarties terminas nuo 1998-09-11 iki 2097-05-20); žemės sklypui nustatyti servitutai – teisė tiesti, aptarnauti ir naudoti požemines, antžemines komunikacijas (t. I, b.l. 25-26).

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, registro Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad ginčo žemės sklype yra Palangos miesto savivaldybei nuosavybės teise registruoti pastatai – dvi gydyklos, purvo saugykla, poliklinika, angliarūgštinė, stalių dirbtuvės, buitinis namelis, ūkinis pastatas, taip pat Lietuvos Respublikos vardu ir nuosavybės teise registruoti – kiti statiniai – kiemo statiniai, ½ kitų statinių – kelias, bei UAB „Minera“ nuosavybės teise registruoti pastatai – gamybinis pastatas, trys siurblinės, kiti statiniai – kiemo statiniai, ½ kitų statinių – kelias (t. I, b.l. 20-24). Pažymėtina, jog ginčo žemės sklype įregistruoti gydymo ir kitos visuomeninės paskirties pastatai ir statiniai, sudarantys vientisą kompleksą, yra pastatyti 1973 m. – 1990 m. (t. I, b.l. 20-24).

Kai ginčo teritorijoje. LTSR Ministrų tarybos 1978-03-20 potvarkiu Nr. 174p-5 buvo suformuotas 13,5 ha žemės sklypas, 1978 m. gegužės 22 d. buvo parengtas Palangos miesto sanatorinių ir kurortinių įstaigų susivienijimo balneopurvo gydyklos atribojimo brėžinys (t. III, b.l. 10), pagal kurį gydymo ir kitos visuomeninės paskirties statinių kompleksui buvo priskirta 13,5 ha ploto teritorija.

1997-03-20 Palangos miesto valdybos sprendimu Nr. 69, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-07-17 nutarimu Nr. 987 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos“, UAB „Minera" buvo parengtas, suderintas ir įregistruotas (duomenys neskelbtini), esančios teritorijos žemės sklypo planas, kuriuo minėtam gydymo ir kitos visuomeninės paskirties statinių kompleksui buvo priskirta 7,0712 ha ploto teritorija (t. III b.l. 11-12).

Palangos miesto valdybos 1997 m. kovo 20 d., 1997 liepos 8 d., 1997 m. gruodžio 11 d. ir 1998 m. balandžio 7 d. sprendimais buvo patvirtinta, kad minėta teritorija yra priskiriama specialios paskirties UAB „Minera" (2,6197 ha ploto žemės sklypo dalis, (duomenys neskelbtini)) ir Jūrininkų ligoninės Palangos reabilitacijos centrui (4,4515 ha ploto žemės sklypo dalis, (duomenys neskelbtini)) (t. III, b.l. 11-18 ir prijungta administracinė byla Nr. 1-64-162/2012, t. IV, b.l. 5-12 ).

Atsižvelgiant į Palangos miesto tarybos 2000 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. 32 patvirtinto Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano sprendinius, Klaipėdos apskrities viršininkas 2002 m. lapkričio 12 d. įsakymu Nr. 3293 VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninei 95 metų laikotarpiui suteikė 4,4515 ha ploto valstybinės žemės sklypo dalį, esančią (duomenys neskelbtini), kitai paskirčiai - visuomeninei paskirčiai (t. III tomas, b.l. 19-22).

Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. kovo 17 d. įsakymo Nr. Dl-151 dėl žemės sklypų pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, būdų ir pobūdžių specifikacijos patvirtinimo („Dėl žemės sklypų pagrindinės žemės naudojimo paskirties, būdų ir pobūdžių specifikacijos patvirtinimo)" (Žin., 2005, Nr. 41-1317) 1 lentelės 5.2 p. visuomeninėms teritorijoms buvo priskirtos teritorijos, skirtos valstybės ir savivaldybės institucijų, kitų iš valstybės ar savivaldybių biudžetų išlaikomų įstaigų funkcijų vykdymui, tradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų veiklai, socialinei infrastruktūrai plėsti - švietimo ir mokslo, kultūros, sveikatos apsaugos ir priežiūros, aplinkos apsaugos, socialinės apsaugos, viešosios tvarkos užtikrinimo, kūno kultūros ir sporto plėtojimo objektams statyti (įrengti) eksploatuoti ir rekreaciniams miškams formuoti.

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį, visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Tiriamuoju atveju, byloje nustatyti ginčo žemės sklypo duomenys viešajame registre yra galiojantys ir nenuginčyti, taigi abejoti šių duomenų teisingumu teismas neturi jokio pagrindo. Taip pat nenuginčyti aukščiau nurodyti Palangos miesto valdybos ir Palangos miesto tarybos sprendimai bei Klaipėdos apskrities viršininko įsakymai, todėl jie yra teisėti.

Byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir išdėstytų juridinių aspektų pagrindu darytina išvada, kad ginčo žemės sklypas yra Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, jis suformuotas prie visuomeninės paskirties pastatų ir yra priskiriamas visuomeninės paskirties teritorijai, todėl šis žemės sklypas pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas priskirtinas valstybės išperkamam nekilnojamajam turtui, taigi pareiškėjai pretenduoti atkurti nuosavybes teises į ginčo žemę negali.

Atsižvelgiant į tai, atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjų skundo argumentai, kad jie turi teisę į ginčo žemės sklypo dalies atkūrimą natūra ir pan.

Pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Vadovaujantis šiomis teisės normomis, galima daryti išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių, negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010).

Nagrinėjamu atveju, akivaizdu, kad pareiškėjai iš esmės siekia jų nuosavybės teisių į ginčo žemės sklypą atkūrimo ir (ar) apgynimo, tačiau atsižvelgiant į ginčo žemės sklypo teisinį statusą - valstybės išperkamas nekilnojamasis turtas, konstatuotina, kad skundžiamas sprendimas nesukelia pareiškėjams teisinių pasekmių, nes jokių klausimų, susijusių su jų nuosavybės teisų atkūrimu nesprendžia ir (ar) jų teisių ar teisėtų interesų, susijusių su nuosavybės teisių į žemę ar kitą nekilnojamąjį turtą realizavimu, neliečia. Atsižvelgiant į tai, tenkinti pareiškėjų skundo jame išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Be to, akcentuotina, kad savivaldybių administracinę priežiūrą atlieka, tai yra prižiūri, ar savivaldybės laikosi Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės sprendimus, Vyriausybės skiriami Vyriausybės atstovai (žr. Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Įgyvendindamas šią funkciją Vyriausybės atstovas kompetentingas tikrinti, ar savivaldybės kolegialių ir nekolegialių administravimo subjektų teisės aktai neprieštarauja įstatymams, Vyriausybės nutarimams ir kitiems su įstatymų įgyvendinimu susijusiems centrinių valstybinio administravimo subjektų priimtiems teisės aktams, o neteisėtus savivaldybės administravimo subjektų teisės aktus siūlyti panaikinti arba pakeisti ir kt. (žr. Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų skundo argumentai, jog priimant skundžiamą sprendimą galimai neišvengta viešųjų ir privačių interesų konflikto, nėra šios bylos nagrinėjimo dalyku.

Liteko duomenimis nustatyta, jog Klaipėdos apygardos administracinis teismas išnagrinėjo administracinę bylą Nr. I-64-162/2012 (minėta administracinė byla prijungta prie šios administracinės bylos) pagal pareiškėjos M. K. skundą atsakovams Palangos miesto savivaldybės tarybai, Palangos miesto savivaldybės merui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims – Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Palangos miesto savivaldybės administracijai, UAB „Minera“, R. J. ir kt., kuriuo pareiškėja prašė: panaikinti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. rugsėjo 30 d. sprendimą Nr. T2-290 „Dėl pritarimo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano rengimui“; įpareigoti Palangos miesto savivaldybės merą per tris dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti visus dokumentus (brėžinius) dėl naujų viešbučių ir kitų objektų, pavadintų sanatorinių gydyklų kompleksu, teritorijoje (duomenys neskelbtini) statybos; priteisti pareiškėjai iš Palangos miesto savivaldybės mero 1 Lt neturtinės žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjekto neteisėtų veiksmų, atlyginimą.

Teismas 2012 m. kovo 29 d. sprendimu (teismo sprendimas įsiteisėjęs) pareiškėjos skundą tenkino iš dalies ir įpareigojo atsakovą Palangos miesto savivaldybės merą pateikti pareiškėjai dokumentus (brėžinius) dėl naujų viešbučių ir kitų objektų, pavadintų sanatorinių gydyklų kompleksu, teritorijoje (duomenys neskelbtini), statybos. Kitoje dalyje pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą (administracinė byla Nr. I-64-162/2012, t. IV, b.l. 82-93). Teismas nurodė, jog skundžiamas Palangos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. rugsėjo 30 d. sprendimas Nr. T2-290 „Dėl pritarimo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano rengimui“ pareiškėjai nesukuria teisinių pasekmių, negali būti savarankiškas administracinės bylos dalykas, todėl šis reikalavimas atmestas kaip nepagrįstas.

Išdėstytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas sprendimas pareiškėjams nesukelia teisinių pasekmių, nes jokių klausimų, susijusių su jų nuosavybės teisų atkūrimu nesprendžia ir jų teisių ar teisėtų interesų, susijusių su nuosavybės teisių į žemę ar kitą nekilnojamąjį turtą realizavimu, neliečia, todėl pareiškėjų skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendė:

pareiškėjų M. K., R. J., K. P., A. P., G. P., Z. M., K. K., K. L. B., P. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Laimutė JokubauskaitėDalia GumuliauskienėEgle Kiaurakytė