Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje,

T. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis R. L. ūkyje traktorininku, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 132 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2022 m. gegužės 25 d., apie 16.10 val., (duomenys neskelbtini), lauko kelyje, T. A., dirbdamas R. L. ūkyje traktorininku, būdamas teleskopinio krautuvo (duomenys neskelbtini) A. S., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris registruotas J. A. L. vardu, kabinoje, elgėsi neatsargiai, leisdamas žemyn (duomenys neskelbtini) mėšlo šakes su prispaudėju laikančią teleskopinę strėlę nepastebėjo L. R., jį sužalojo padarant kūno sumušimą, lydymą stuburo kaklinės dalies 1 slankstelio pilno išnirimo su pailgųjų smegenų sumušimu, kraujo išsiliejimą į galvos smegenų skilvelius, po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, abipusius daugybinius šonkaulių lūžimus, stuburo krūtininės dalies 12 slankstelio kūno suspaustinį, dešinės mentės lūžimus, kraujo susikaupimą (1000 ml) krūtinplėvės ertmėse, nuo ko L. R. įvykio vietoje mirė, taip dėl neatsargumo atėmė gyvybę L. R.

Kaltinamasis T. A. kaltę pripažino visiškai ir parodė, jog jis dirba ūkininko R. L. ūkyje. 2022 m. gegužės 25 d., po pietų, jam paskambino R. ir liepė su krautuvu atvažiuoti į lauką. Lauke jau dirbo ūkio darbininkai – D., B. ir L. R. Kartu dirbo ir R. L. Jie rinko šakas, o jis krautuvu jas krovė į didelę krūvą. Po kurio laiko R. išvyko iš lauko, o jie liko dirbti toliau. Baiginėjant darbus D. su B. išėjo iš lauko ankščiau. R. rinko šakas kitame krašte. Po kurio laiko ir L. patraukė keliuku link plento, kur turėjo atvažiuoti L. Pabaigęs darbą ir jis keliuku važiavo iš laukų. Važiuodamas pasivijo L. R. Sustojęs paklausė, kur išėjo D. su B. L. pasakė, kad jie nelaukė ir išėjo pėsčiomis. O jis eina link kelio ir palauks kol atvažiuos L. Po to jis sėdo į traktorių ir nuvažiavo keliu plento link. R. tuo metu ėjo lauko keliuko. Privažiavęs netoli plento, sustojo, nes reikėjo paruošti traktorių išvažiavimui į plentą, t.y. sujungti ratus, tuo pačiu apsivalyti purvus. Išlipęs apsižiūrėjo traktorių, dar buvo šakų, kurias ištraukė ir nunešė į šalį, apsivalė purvus. Tuo metu R. pareidinėjo keliuku. Apsivalęs traktorių įlipo atgal į traktoriaus kabiną, apsidarė, L. R. nematė. Jam reikėjo pajungti jungtukus ir nuleisti žemyn strėlę. Strėlė buvo traktoriaus priekyje dešinėje pusės. Kai leido strėlę žemyn, pajuto, kad kažkas ne taip ir iššokęs iš krautuvo pamatė, kad L. po strėle. Nesitikėjo, kad žmogus gali taip užeiti už traktoriaus priekio. Jeigu R. būtų praėjęs pro kairę pusę, jį būtų matęs. Jo manymu, R. praėjo pro dešinę pusę. L. R. buvo priekyje po šakėmis. Kai yra pakelta strėlė, iš dešinės pusės jo matomumas yra suprastėjęs. Jeigu L. būtų ėjęs iš kairės pusės, ten yra durelės, ten atvira zona, tada jis būtų matomas, o iš dešinės pusės pakelta strėlė užstoja matomumą. Strėlė turėjo nusileisti į savo vietą. Strėlė nebuvo nusileidusi. Pamatęs L. po strėle, tuoj pat skambino 112 ir vykdė medikų nurodymus. Kol laukė atvykstančių medikų, tuo pačiu paskambino R. pranešti, kad atsitiko nelaimė. Atvykę medikai konstatavo, kad L. yra miręs. Įvykio vietoje buvo policija ir greitoji, jis buvo šoko būsenoje, nes žuvo žmogus. Kaltę pripažįsta visiškai. Laidotuvių metu buvo atėjęs, bendravo su L. vaikais, atsiprašė jų ir dabar nuoširdžiai atsiprašo. Sutinka atlyginti žalą, kokią priteis teismas, tačiau dėl materialinės padėties šiuo metu neturi galimybės, nes santaupų neturi. Nurodo, kad turi butą (duomenys neskelbtini) km., yra dirbantis, gauna 1000 eurų atlyginimą į rankas, tačiau yra išsituokęs ir moka 200 eurų išlaikymą vaikui. Kokią sumą neturtinės žalos atlyginimui teismas priteis, tokią ir įsipareigoja mokėti. Nuoširdžiai gailisi, prašo jam atleisti, nes šiai dienai tik dabar po truputį atsigauna.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško pripažinimo, jo kaltė įrodyta ir kita byloje surinkta medžiaga:

Nukentėjusioji V. R. parodė, kad ji yra 2022-05-25 žuvusiojo L. R. dukra. Tėtis dirbo ūkininko L. ūkyje darbininku. Šeimoje yra 7 vaikai. Be jos dar yra keturios seserys ir du broliai. Tėvai buvo išsituokę ir kartu negyveno. Kai paliko tėvus, jie visi dar gyveno kartu. Nuo 2010 metų ji gyvena (duomenys neskelbtini). Visi šeimos nariai bendravo, palaikė artimą ryšį su tėvais. Kadangi gyvena užsienyje ir laikas skiriasi, tai pasiskambindavo seseriai ir paklausdavo, kaip gyvena tėvai. Su tėčiu buvo artimas ryšys. Tėtis yra gyvenęs pas ją (duomenys neskelbtini), bet nemokėjo anglų kalbos, todėl išvažiavo į Lietuvą. Nei vienas iš vaikų su tėčiu kartu nebegyveno, tačiau su juo bendravo ir palaikė labai artimą ryšį, todėl dėl jo netekties visi labai išgyvena. 2022 m. gegužė 25 d. dirbo, buvo labai užimta ir nerado laiko pažiūrėti į telefoną. Vėliau pasižiūrėjusi į telefoną, šeimos bendroje grupėje pamatė žinutę, kad tėčio nebėra. Turėjo nutraukti darbus, užsisakyti bilietus ir grįžti į Lietuvą. Kainavo bilietai, mašinos nuomos. Išlaidos įskaičiuotos į civilinį ieškinį. Bilietai ir mašinos nuoma kainavo apie 1000 eurų. Viską nurodė civiliniame ieškinyje. Prašo priteisti iš civilinių atsakovų 5500 eurų neturtinės žalos atlyginimui. Brolis pasakė, kad kažkas nutiko su traktoriumi. Kai grįžo į Lietuvą, T. A. atvažiavo ir pasakojo, kad dirbo, krovė šakas, reikėjo nuleisti traktoriaus kaušą, paspaudė mygtuką, nuleido kaušą. Kad tėtis buvo šone ir kaip jis atsirado po kaušu jis nematė, tik pamatęs, kad tėtis jau guli ant žemės. Bet po to, kitą dieną, buvo sutikę M. V. ir B. Brolis su M. V. bendrauja. Tai jis broliui papasakojo, kad jie baigė anksčiau darbą, kad grįžti į ūkį. Tėtis lipo ant traktoriaus priekio, D. ant traktoriaus galo užsilipo, o B. nelipo ir pėsčiomis ėjo paskui traktorių. B. atsisakė lipti. B. parėjo, o tėtis jau buvo negyvas. Sąskaita už laidotuvių išlaidas buvo pristatyta L., nes pats L. nusprendė atlyginti laidotuvių išlaidas ir davė pasirašyti, kad jie jam neturės pretenzijų. Jis apmokės laidotuvių išlaidas ir toliau mokės nepilnametei sesei išlaikymą po 150 eurų iki jos pilnametystės. Jis ir anksčiau mokėdavo po 150 eurų, iš tėčio algos atskaičiuodavo. T. A. buvo atvykęs į laidotuves, labai miglotai prisiminė įvykio aplinkybes, jis atsiprašė, buvo atvažiavęs abi dienas. L. pilnai padengė tėčio laidotuvių išlaidas ir moka nepilnametei sesei išlaikymą po 150 eurų kas mėnesį iki jos pilnametystės.

Nukentėjusioji S. R. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Tuo metu, kai žuvo tėtis, ji buvo užsienyje. Sesė paskambino ir pasakė, kad tėčio nebėra. Jokios informacijos apie įvykio aplinkybes neturėjo. Kiek iš aplinkinių ir šeimos narių sužinojo, tai buvo įvykis darbe, dirbo prie šakų ir kažkaip su traktoriaus kaušu kliudė tėtį, dėl ko tėtis žuvo. Per laidotuves prie jos T. A. nebuvo priėjęs. Prašo priteisti iš civilinių atsakovų 5500 eurų neturtinės žalos atlyginimui. Nurodo, kad su tėčiu visą laiką bendravo, dažnai susiskambindavo telefonu, tėtis atvykdavo pas ją, su tėčiu buvo labai stiprus ryšys. Jo netekus jaučiasi nesaugi ir jai labai sunku. Tėtis jai padėdavo materialiai.

Nukentėjusysis M. R. parodė, kad yra L. R. sūnus. Nurodė, kad apie tėčio žūtį sužinojo iš draugo. Nuvažiavęs į įvykio vietą rado tėtį gulintį ant žemės. Buvo atvykę policijos pareigūnai, L. ir I. Kitą dieną A. atvažiavo. Jis sakė, kad leido kaušą, nepastebėjo ir prispaudė tėtį. Jis labai mikčiojo, todėl nelabai suprato ką sakė. Sakė nepasižiūrėjau, paspaudžiau mygtuką, kad nuleisti kaušą ir pamačiau gulintį. Laidotuvių išlaidas padengė L. Jis prižadėjo ir mokėti išlaikymą iki sesės pilnametystės. Susitarė, kad jie L. pretenzijų neturės, T. A. nesiūlė pagalbos. Nurodė, jog pas L. sutiko pažįstamą M. V. Kartu buvo ir B. Jei pasakojo, kad po darbo važiavo namo, vienas šoko ant traktoriaus, ten kur strėlė pasikelia, ten lieka tokia vieta kur galima atsisėsti ir ten tėtis atsisėdo, kitas ant traktoriaus galo užsilipo. Važiuojant per duobę ta strėlė trenkėsi į tėtį. B. ėjo iš paskos. Tyrėja jo neapklausė. Jokių parodymų ikiteisminio tyrimo metu nedavė, nes tą dieną vežė seserį į oro uostą. Prašė priteisti 5000 eurų neturtinės žalos atlyginimui, nes žuvus tėčiui blogai jautėsi, gan ilgai sutriko miegas, nes buvo labai artimas su tėčiu. Pas gydytojus nesikreipė. o jie vis jam neturės pretenzijų. Nekaltina L. Prašo priteisti žalą iš to, ką yra nurodęs civiliniame ieškinyje.

Nukentėjusysis R. R. parodė, kad jis yra žuvusiojo L. R. sūnus. Baigęs darbą, per šeimos grupę gavo sms, kad nebėra tėčio, todėl važiavo į įvykio vietą. Ten buvo policija ir L., traktoriaus jau nebuvo. Apie įvykį žino tik tiek, kad tėtį prispaudė su traktoriaus kaušu. Laidotuvėse viską padėjo L., jis padengė visas išlaidas. Pas L. pasirašė raštą, kad pretenzijų jam neturės. Dėl tėčio netekties pergyvena, sutriko miegas. Į gydytojus nesikreipė. Prašo priteisti 5000 eurų neturtinės žalos atlyginimui. Visi kalbėjo, kad T. prispaudė tėtį su kaušu. Iš valstybės pašalpą gavo I.

Nukentėjusioji I. R. parodė, kad ji yra žuvusio L. R. dukra. Apie įvykį nieko negali pasakyti. Tą savaitgalį su I. buvo nuvažiavusios pas tėtį ir tvarkė jo namus. Tą dieną tėtis pietavo ir jai paskambino, kad paklausti ką veikia, jis pasakojo kad laukuose dirba Tėtis pas ūkininką L. dirbo. Žinia apie tėčio žūtį labai sukrėtė. Tos aplinkybės buvo tokios, kaip ir papasakojo sesės ir broliai. L. jai sakė kažką, bet ji neprisimena. B. pasakojo kaip jie važiavo su traktoriumi, per duobę trenkėsi, o kaip ten toliau buvo nežino. Neprašo priteisti žalos, tik sesei jauniausiai padėti, o jai nieko nereikia. T. A. pasakojo, kad spaudė mygtuką, tėčio nematė, o kai pamatė jis jau gulėjo ant žemės. Jis per laidotuves atsiprašė, daugiau nieko neatsimena. T. A. nieko nesuteikė paramos. L. E. R. moka po 150 eurų išlaikymui. E. pas ją gyvena ir mokosi (duomenys neskelbtini). E. poreikiams pinigai eina į jos sąskaitą. 300 eurų buvo laidojimo išmoka iš valstybės. Visus čekius už laidotuvių išlaidas, nuvežė L. ir jis apmokėjo viską. Iš Sodros gavo paramą kaip netekus maitintojo. Abi su E. gavo 70 000 eurų iš Sodros. Ji dirba ir mokosi.

Nukentėjusiosios E. R. įstatyminė atstovė V. R. parodė, kad ji yra įstatyminė V. R. atstovė. Į šeimos grupę gavo sms, žinutę, kad žuvo buvęs sutuoktinis ir vaikų tėvas L. R. Su L. R. buvo išsituokę prieš 3 metus. Per laidotuves atvažiavo A. ir papasakojo apie įvykį, pripažino, kad prispaudė L. keltuvo kaušu. E. - jauniausia dukra mokosi (duomenys neskelbtini). Pas seserį I. gyvena. Prašė priteisti iš 5000 eurų E. neturtinės žalos atlyginimui iš civilinių atsakovų. Jos dukros I. ir E. labai stresavo ir po šiai dienai vaikšto pas psichologą. (Duomenys neskelbtini) mokinasi E. Ji ir L. R. mokėjo į I. sąskaitą lėšas E. išlaikymui. E. gyvenamoji vieta buvo su tėvu nustatyta. Per teismą su juo nustatyta. Ji turėjo išlaikymą mokėti. Neseniai, t.y. prieš mėnesį dukros gavo iš Sodros pinigus ir visi pasidalino po10 000 eurų, po lygiai. Surašė pasidalinimo dokumentą. Žino, kad vaikai po 10.000 eurų pasidalino.

Nukentėjusioji I. R. parodė, kad apie tai, kad žuvo jos tėtis L. R. sužinojo iš brolio. Nepatikėjo, buvo šoke, susiruošė važiuoti į T. L. kvietė brolį ir seserį atvažiuoti pasirašyti sutartį dėl laidotuvių, prižadėjo padengti visas laidojimo išlaidas. Jai labai trūksta tėčio, nes su juo artimai bendravo, patyrė skausmą, netektį, dar ir dabar nėra atsigavusi po patirto šoko, nors metai laiko praėjo. Teko kreiptis į gydytojus ir gerti vaistus. Nurodo, jog patyrė 5500 eurų neturtinę žalą, kurią prašo priteisti iš L. ir A. A. dalyvavo laidotuvėse. Jis pasakojo kaip viskas vyko, bet nesutapo kaip kiti pasakojo. Jis sakė, kad yra kaltas, kad neapsižvalgė, paspaudė traktoriaus mygtuką ir kaušas kliudė tėtį. Atsiprašė ir laidotuvių metu, prašė leisti būti laidotuvėse. Buvo sutarta, kad L. mokės nepilnametei seseriai po 150 eurų. Viena du vaikus augina, todėl tėtis jai padėdavo. Žino, kad sesėms buvo pervesta 70 000 eurų. Jos pačios galvoja dar ką daryti su tais pinigais. Jos mokosi ir joms reikia gyventi. Tėčio tai nebėra. Niekas nėra dar aptarta.

Liudytojas P. B. parodė. kad 2022 m. pavasarį dirbo ūkininko L. ūkyje. Kartu su juo ūkyje dirbo A. D., L. R. T. A. dirbo su traktoriumi. R. L. pavedė rinkti šakas. D., R. ir jis šakas krovė į krūvas, o A. su traktoriaus šakėm paimdavo šakas ir krovė į krūvas. Jis su D. susirinko savo normą ir kartu išėjo į ūkį. L. R. ir traktorininkas A. liko dirbti. R. turėjo savo pusę nurinkti. Jau buvo tolokai nuėję, gal apie 400 metrų, kai pamatė, kad traktorius buvo sustojęs prie kelio. Jie ant traktoriaus nesėdėjo. Čia tik žmonių kalbos. V. nedirbo prie jų, jo tikrai nebuvo su jais. Jei dirbo tai gal toliau. Grįžus į ūkį sužinojo, kad R. žuvo, kaip žuvo nežino. Nežino kaip sužalotas buvo. Jie pasiliko prie traktoriaus, o D. ir jis į (duomenys neskelbtini) išvažiavo. Daug tų kalbų buvo, tačiau jis nežino kaip žuvo R. Nurodė, kad R. vaikų nepažinojo.

Liudytojas V. S. parodė, kad jis dirba Valstybinėje darbo inspekcijoje. Gavus pranešimą, kad įvyko įvykis L. ūkyje, jis atliko tyrimą. Sekančią dieną po įvykio nuvyko į įvykio vietą ir atliko tyrimą tik iš medžiagos, kurią gavo iš policijos. Matė, kad žuvusysis gulėjo ant keliuko prie įvažiavimo į pagrindinį kelią. Jei įvykis įvyksta kelyje, darbo inspekcija netiria tokio įvykio. Jei įvykis įvyksta darbo vietoje, tada jau darbo inspekcija atlieka tyrimą. Viskas įvyko po darbo. Pats nukentėjęs baigęs darbą, važiavo ar ėjo į ūkį. Kadangi nevykdė savo darbo funkcijų, jie neatliko tyrimo. Darbo inspekcija padarė išvadą, kad įvyko nelaimingas įvykis kelyje. Traktorininkas turėjo pažymėjimą, baigęs traktorininko ir savaeigės mašinos vairuotojo kursus. „(duomenys neskelbtini)“ apmokė kaip reikia dirbti su savaeige transporto priemone. Rimta mašina, o kaip įvyko iš tikrųjų įvykis, kaip buvo prispaustas žmogus ar strėle, ar kaip kitaip sužalotas mirtinai, negali pasakyti. Apklausiant A. jis buvo labai susijaudinęs, jam buvo šokas, negalėjo anksčiau atvykti dėl psichologinės būsenos ir gerai negalėjo paaiškinti. Vairuotojas kaip transporto priemonės valdytojas, o kaip pėstysis atsidūrė po strėle neaišku. Ant pačios mašinos yra ženklai, kad žmogus negali būti nei po strėle, nei arti mašinos kai ji dirba. Bendravo su A. Nuo teleskopinės strėlės žuvo L. R., A. nematė kaip tai atsitiko. Matomumas sumažėja kai šakės užsikabintos ant traktoriaus. T. A. bendravo su L. R., jis norėjo pereiti į kitą pusę ir T. A. nematė kaip jis atsidūrė tos mašinos priekyje. Kai traktorius važiuoja lauku - strėlė pakelta, o kai išvažiuoja į kelią - ją turi nuleisti, tada atjungia ratus ir kuras tauposi. Ant tos transporto priemonės buvo visi ženklai, visi ženklinimai atitiko reikalavimus. Kai įjungi traktoriaus degimą, įsijungia švyturėliai. T. A. neaiškino kaip jis važiavo iki įvykio vietos, kur buvo traktoriaus strėlė. Jis buvo labai susijaudinęs. Leidžiama važiuoti su pakelta strėle. Kai nori išvažiuoti į pagrindinį kelią, reikia pervesti strėlę į kitą padėtį. Iš principo dirbo su pakelta strėle. Jis apklausė A. ir surašė paaiškinimą. Iš policijos gautos informacijos, žuvusiojo kūnas gulėjo vidurį kelio, o krautuvas stovėjo. Darbo inspekcijos išvada, jog įvykis buvo darbo metu, bet nevykdant darbo funkcijų. Įvykis įvyko kelyje. Kelių inspektoriai turi tirti tokius įvykius.

Liudytojas ir civilinio atsakovo atstovas R. L. parodė, kad jis yra ūkininkas. Jo ūkyje dirbantys visi darbuotojai yra apdrausti. 2022 m. gegužės mėn. 25 d. 14 val. organizavo krūmų, kurie buvo jau išpjauti, surinkimo darbus. Reikėjo sutvarkyti aplinką. Įpareigojo T. A. su teleskopiniu krautuvu važiuoti, o jis važiavo su darbininkais L. R., P. B. ir A. D. V. tą dieną darbe nebuvo. Įvykio jis nematė. Dirba jis kartais, bet tuo metu nebuvo. Kurį laiką dirbo kartu, bet atvykus Lietuvos radijo korespondentui, paliko juos dirbti, o pats nuvyko susitikti su korespondentu. Jam bendraujant su korespondentu paskambino T. A. ir pasakė, kad įvyko nelaimė. Jis iš karto nuvažiavo į įvykio vietą. Stovėjo teleskopinis krautuvas. L. gulėjo ant žemės. T. stovėjo šalia. Kitų darbininkų nebuvo. Netrukus atvažiavo greitoji pagalba, po to policija ir konstatavo, kad L. miręs. T. A. pasakojo, kad nelaimė atsitiko netyčia, vairalazdę, vadinamą „ričiagą“ užkliudė ir kaip tai kliuvo L. R., nematė kaip R. atsidūrė po kaušu. Ta vairalazdė yra dešinėje kabinos pusėje. Galėjo alkūne vairalazdę užkliudyti, ar taip reikėjo nuleisti kaušą. Ta strėlė arba žemyn leidžiasi arba aukštyn keliasi. Pati niekada nekrenta. Jei būtų kilusi į viršų, tai nelaimės nebūtų buvę. Kaip R. palindo po strėle traktorininkas nepastebėjo. Tuo momentu buvo pakelta strėlė, tokia išvada. R. ėjo iš kažkurios pusės ir leidžiantis strėlei buvo sužalotas. Taip ir T. teigia. T. tebedirba ūkyje. T. tvarkingas, sumanus, rūpinasi savo dukra. T. A. labai pergyveno dėl to įvykio. Jis taip pat pergyveno dėl to, kas atsitiko. Geranoriškai pasiūlė apmokėti laidotuvių išlaidas ir nepilnametei I. R. ir šiuo metu moka išlaikymą kol sukaks pilnametystė. Taip susitarė. Norėjo, kad žmonėms būtų lengviau nelaimės atveju. Susipažinęs su civiliniais ieškiniais, sutinka sumokėti kiekvienam po 2000 eurų neturtinės žalos atlyginimui. Žino, kad viena dukra civilinio ieškinio nepateikė. Nurodė, kad padengė L. R. laidotuvių išlaidas, sumokėdamas 5043 eurus. Be to, kol nepilnametei L. R. dukrai sukaks pilnametystė, įsipareigojo mokėti kas mėnesį po 150 eurų iki (duomenys neskelbtini), kol jai sueis 18 metų. 1500 eurų visas T. A. atlyginimas, į rankas gauna apie 1000 eurų. Į jo pareigas įeina visi darbai ūkyje, pagrinde su technika. Teigiamas darbuotojas, jis gabus traktorininkas. T. A. turėjo teisę tokį traktorių vairuoti, turėjo pažymėjimą, buvo apmokytas dirbti su tokia technika. Atvažiavo „(duomenys neskelbtini)“ atstovai ir apmokė kaip reikia dirbti ir supažindina su saugumo reikalavimais. Visi mechanizatoriai, T. ir jis dalyvavo mokymuose. Nurodė, kad žuvusysis L. R. irgi buvo instruktuojamas ir girdėjo apie įspėjimą, kad nelįstų prie technikos, kad laikytųsi 5 m. atstumo. Jis girdėjo žodinį instruktažą. Prieš laidotuves su nukentėjusiaisiais pasikalbėjo ir susitaikė, pretenzijų neturi vieni kitiems, raštiškai pasirašė.

Liudytojas A. D. parodė, kad T. A. pažįsta, buvęs bendradarbis. Kartu dirbo pas ūkininką R. L. Nelabai pamena tą įvykį, kai kas ten buvo. Prašo perskaityti jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.

Liudytojas A. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba pas R. L. ūkyje darbininku. 2022 m. gegužės 25 d. pradėjo dirbti nuo 8 val. Po pietų R. L. nuvežė rinkti šakų. Kartu važiavo L. R. ir P. B. Kiek vėliau su teleskopiniu krautuvu "(duomenys neskelbtini)" atvažiavo T. T. tuo krautuvu rinko šakas, vežė toliau ir dėjo jas į krūvą. Pabaigus savo plote rinkti šakas, jis su P. B. susiruošė eiti link fermos. L. R. dar buvo nepabaigęs savo darbo, todėl jis dar liko dirbti. Nueinant matė, kad L. R. rinko šakas, o T. su krautuvu jas vežė. Vakare iš kito fermos darbuotojo sužinojo, kad L. R. nebėra. Sakė, kad kažkaip su krautuvu jis buvo užmuštas. Sekančią dieną darbe jau kalbėjo, kad jis buvo prispaustas su krautuvo šakėmis. Tačiau kaip ir kas ten įvyko, pats nematė. Su pačiu T. apie tą įvykį nekalbėjo. (II t. b. l. 25-28).

Liudytojas A. M. parodė, kad dirba vairuotoju Greitojoje pagalboje, darbo vieta (duomenys neskelbtini). 2022-05-25 gavo iškvietimą, kad (duomenys neskelbtini) kaime yra traktoriaus sužalotas žmogus. Buvo dienos metas. Atvažiavus į vietą, pasitiko traktoriaus vairuotojas. Prie pat traktoriaus priekio, prie kaušo gulėjo žmogus. Felčerė įvertino, kad jis jau be gyvybės ženklų, gaivinimo nereikia. Traktorius stovėjo pievos kelyje, išjungtu varikliu. Žuvusysis buvo ant pievos keliuko, traktoriaus priekyje. Kiek prisimena, kad traktoriaus kaušas buvo pakeltas. Daugiau pašalinių asmenų nebuvo. Vairuotojas pasakojo, kad nepastebėjo kaip tas žmogus atsirado priekyje traktoriaus ir sustojęs leido kaušą, nepastebėjo priekyje žmogaus. Vairuotojas strese buvo, jis vienas buvo. Vėliau daugiau žmonių atvažiavo. Įvykio vietoje buvo kol policija atvyko.

Iš tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2022-05-25 apie 16 val. (duomenys neskelbtini), nuleidžiant traktoriaus strėlę buvo prispaustas ir sužalotas L. R. Atvykusi Greitoji medicinos pagalba įvykio vietoje konstatavo L. R. mirtį. Įvykio vietoje traktoriaus vairuotojas T. A. buvo blaivus. (I t. b. l. 1-7)

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), 11 metrų atstumu nuo (duomenys neskelbtini) g., ūkininkui R. L. priklausančiame lauke. Įvykio vietoje ant lauko keliuko, kurio plotis 3,6 m., stovi savaeigis krautuvas (duomenys neskelbtini). Jo strėlė pakelta nuo žemės paviršiaus 1,46 m atstumu. Šalia krautuvo ant žemės, 2,6 m atstumu nuo jo priekinės ašies guli L. R. lavonas. Apžiūrėjus L. R. lavoną jo viršugalvyje rasti nubrozdinimai. ( I t. b. l. 20-32)

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas teleskopinis krautuvas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Krautuvo kabinoje yra svirtis, kuria reguliuojama keltuvo strėlė. Strėlės valdymo svirtį traukiant link savęs strėlė kyla aukštyn. Keltuvo strėlę galima pakelti iki 5 metrų aukščio. Svirtį lenkiant nuo savęs, strėlė leidžiasi žemyn. Nuleidus strėlę minimaliai iki žemės, atstumas nuo žemės iki strėlės rėmo apačios yra 10 cm. Leidžiant strėlę žemyn ir atleidus svirtį, strėlė iš karto nustoja leistis. (I t. b. l. 34-45)

Iš apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti vaizdo įrašai, kurie užfiksuoti 2022-05-25 tarnybos metu, reagavusių į įvykį BODY CAM Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) įrenginiais. Aplankale pavadinimu (duomenys neskelbtini) yra vaizdo įrašas, kuriame fiksuota, jog vairuotojas ( T. A. ) atsakydamas į policijos pareigūno klausimą: Kaip čia nutiko?, nurodo, kad " Čia sustojom, jį turėjo atvažiuoti paimt, kai strėlė buvo iškelta, jis stovėjo čia. Aš sakau nuleisiu strėlę ir užgesinsiu traktorių čia belaukiant. Aš nepamačiau kai jis čia praėjo, aš strėlę leisti "tuf" per galvą." Aplankale pavadinimu (duomenys neskelbtini) yra vaizdo įrašas, kuriame fiksuota, kad įvykio vietoje stovi teleskopinis krautuvas (duomenys neskelbtini), netoli guli ant žemės vyriškos lyties lavonas, dešiniau nuo traktoriaus stovi greitosios pagalbos automobilis ir šalia jo stovi paramedikas ir traktoriaus vairuotojas. Vaizdo įraše matyti, kaip vairuotojas paaiškina pareigūnei įvykio eigą, nurodo jog žmogaus nepastebėjęs, kai šis palindo po strėlės zona ir jam leidžiant strėlę žemyn, kliudė žmogaus galvą ir pastarasis mirė. Aplankale pavadinimu (duomenys neskelbtini) yra vaizdo įrašas, kuriame T. A. nurodo, kad "aš pasisukau į šoną ir priekį jo nebuva, pasisukai", "nu tik aš strėlę dar pakėliau, o aš tą strėlę kai leidau jam tiesiai per..." Pareigūnei paklausus:" nematėt jo paprasčiausiais?" A. atsako: "ne, aš jo net nepastebėjau iš vis". Pareigūnei paklausus: "o kur Jūs čia išvažinėjot jau? ar ne?" A. atsako: "taip, turėjo šefas atvažiuoti jau, sakau palauksiu su tavi parūkysiu sakau ir važiuosim". Aplankale (duomenys neskelbtini) yra vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip pareigūnai sėdi tarnybiniame automobilyje. Nuo 3 min. 36 sekundės pareigūnė kalbina traktoriaus vairuotoją T. A., kuris atsakydamas dėl strėlės kilnojimo nurodo, jog " Įjungti tą, nu jinai paskui keliu plaukioja, nesidaužo. Pasikėliau, tokį mygtuką reikia paspausti, sakau tą paspausiu, ją paleidi žemyn ir viskas tada jinai važiuoji ant plento", " aš ją nuleisti norėjau", " nu ir aš kai leidau, tik atsisuku, tą mygtuką spaust tą "reičiagą" leist....i susmuka". Aplankale pavadinimu (duomenys neskelbtini) yra vaizdo įrašas, kuriame nuo 02 min. 40 sekundės įrašo, pareigūnui paklausus: "kaip papuolė jis čia, katroj vietoj?", vairuotojas T. A. priėjęs prie teleskopinio krautuvo (duomenys neskelbtini), savo dešine ranka parodo vietą ant krautuvo pridėtų šakių, sakydamas "čia". Taip pat ties 03 min. 34 sekunde įrašo, vairuotojas T. A. pareigūnams aiškina, kaip įvyko įvykis, sakydamas: "nepastebėjau, tą paspaudžiau, ar iš tos puse praėja ar iš tos.....ir kai aš paspaudžiau ir tiesiai jam ir jisai sukneba, dar į viršų, kai paskambinau 112, liepė gaivinti, bet......" . Aplankale pavadinimu (duomenys neskelbtini) yra vaizdo įrašas, kuriame fiksuota, kad T. A. nurodo jog pirmiausia skambino 112 ir skambutis buvo 16:11 val. (II t. b. l. 97-101)

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad L. R. lavone rasti šie sužalojimai: odos nubrozdinimai smakre, dešiniame smilkinyje - kaktoje, viršugalvyje, krūtinės dešinėje pusėje, dešinėje šlaunyje, poodinės kraujosruvos pilve, kraujosruvos kaklo, sprando, nugaros, krūtinės poodyje, ir raumenyse, žarnų pasaituose, tarpuplaučiuose, plaučiuose, viršugalvio, pakaušio audiniuose, stuburo kaklinės dalies 1 slankstelio pilnas išnirimas su pailgųjų smegenų sumušimu, kraujo išsiliejimu į galvos smegenų skilvelius, po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, ties stuburu kairės pusės 1-2-3-4-5, 8-9-10-11-12, kairėje vidurinėje raktikaulio linijoje 3-4-5-6-7-8, nepilnas 9, per kremzlines dalis, kairės pusės 1-2-3-4-5-6-7, ties stuburu dešinės pusės 1-2-3-4-5-6-7-8-9-10-11-12, dešinėje užpakalinėje pažastinėje linijoje 8-9, priekinėje pažastinėje linijoje 3-4-5-6-7, vidurinėje raktikaulio linijoje 8, nepilni 9-10 šonkaulių, stuburo krūtinės dalies 12 slankstelio kūno suspaustinis, dešinės menties lūžimai; kraujas (1000 ml) krūtinplėvės ertmėse. Stuburo kaklinės dalies 1 slankstelio pilnas išnirimas su pailgųjų smegenų sumušimu, kraujo išsiliejimu į galvos smegenų skilvelius, po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, daugybiniai abiejų pusių šonkaulių lūžimai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą, o šiuo atveju sukėlė mirtį. Sužalojimų visuma nesuderinama su gyvybe. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, galimai ir krautuvo dalimi, labai didele jėga paveikus nugarinius krūtinės paviršius, sprandą. Mirtis įvyko tuoj pat po sužalojimų padarymo. L. R. mirė nuo kūno sumušimo, lydymo stuburo kaklinės dalies 1 slankstelio pilno išnirimo su pailgųjų smegenų sumušimu, kraujo išsiliejimu į galvos smegenų skilvelius, po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, abipusių daugybinių šonkaulių lūžimų, stuburo krūtininės dalies 12 slankstelio kūno suspaustinio, dešinės mentės lūžimų, kraujo susikaupimo (1000 ml) krūtinplėvės ertmėse. L. R. lavono kraujyje ir šlapime etilo alkoholio nerasta. Sužalojimų padarymo metu asmuo, didžiausia tikimybė, galėjo būti vertikalioje ar jai artimoje padėtyje. (II t. b. l. 57-59)

2022-05-25 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad R. L. pateikė T. A. ir L. R. įdarbinimo dokumentus. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad L. R. R. L. ūkininko ūkyje dirba nuo 2019-04-11 ūkio darbininku, o T. A. R. L. ūkininko ūkyje dirba nuo 2019-09-16 traktorininku. (II t. b.l. 60-73) Iš 2022-11-08 pakvitavimo matyti, kad paimti įdarbinimo dokumentai grąžinti R. L. ( II t. b. 74-75)

2023-01-12 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad R. L. pateikė du įgaliojimus. 2022-04-01 Įgaliojime nurodyta, kad J. A. L. įgalioja R. L. naudotis, esant reikalui, jo (duomenys neskelbtini) teleskopiniu krautuvu (duomenys neskelbtini). (II t. b. l. 76-82)

Iš traktoriaus ir savaeigės mašinos vairuotojo (traktorininko) pažymėjimo kopijos matyti, kad T. A. 2020-09-15 yra išduotas traktoriaus ir savaeigės mašinos vairuotojo (traktorininko) pažymėjimas suteikiantis teisę vairuoti ratinius žemės ir miškų ūkio traktorius bei vikšrinius traktorius ir traktorių junginius su priekabomis, žemės ūkio mašinomis, taip pat traktorius su sumontuotais mechanizmais (ekskavatoriais, buldozeriais, krautuvais ir kt.) bei galioja iki 2030-09-14. ( II t. b.l. 137)

Pagal baudžiamojo kodekso 132 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui ir baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

Iš byloje esančių įrodymų visumos nustatyta, kad kaltinamasis T. A. padarė jam inkriminuojamą veiką, kadangi jis, 2022 m. gegužės 25 d., apie 16.10 val., (duomenys neskelbtini), lauko kelyje, dirbdamas R. L. ūkyje traktorininku, būdamas teleskopinio krautuvo (duomenys neskelbtini) A. S., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris registruotas J. A. L. vardu, kabinoje, elgėsi neatsargiai, leisdamas žemyn (duomenys neskelbtini) mėšlo šakes su prispaudėju laikančią teleskopinę strėlę nepastebėjo L. R., jį sužalojo padarant kūno sumušimą, lydymą stuburo kaklinės dalies 1 slankstelio pilno išnirimo su pailgųjų smegenų sumušimu, kraujo išsiliejimą į galvos smegenų skilvelius, po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, abipusius daugybinius šonkaulių lūžimus, stuburo krūtininės dalies 12 slankstelio kūno suspaustinį, dešinės mentės lūžimus, kraujo susikaupimą (1000 ml) krūtinplėvės ertmėse, nuo ko L. R. įvykio vietoje mirė, taip dėl neatsargumo atėmė gyvybę L. R. T. A. veika kvalifikuotina pagal BK 132 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo kaltė įrodyta jo paties prisipažinimu, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais, tarnybiniu pranešimo, įvykio apžiūros protokolu, specialisto išvada ir kitais byloje surinktais įrodymais.

Kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą. Dėl nusikalstamo nerūpestingumo kilo labai skaudžios pasekmės – krautuvo strėlės nuleidimo metu žuvo žmogus. Tiriamo įvykio metu T. A. elgėsi neatsargiai, nepastebėjo L. R. ir jį sužalojo, nuo ko L. R. mirė ir taip dėl neatsargumo atėmė gyvybę L. R. Kaltinamasis T. A. kaltę pripažino visiškai ir atsiprašė nukentėjusiųjų. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi, išgyvena, įsipareigoja atlyginti nukentėjusiesiems neturtinę žalą tokio dydžio, kokią nustatys teismas. Tačiau sprendžiant kaltinamojo T. A. kaltės klausimą negalima neatsižvelgti į tai, kad nukentėjusiojo L. R. elgesys taip pat turėjo įtakos šio nusikaltimo kilimui, nes nukentėjusysis elgėsi neatsargiai, vaikščiojo aplink traktorių nesaugiu atstumu, įvykio metu leidžiant strėlę žemyn, esant apsunkintam matomumui, tiesiog stovėjo po strėle, o jai leidžiantis žemyn, jos ir buvo prispaustas, taip sukeldamas savo sveikatai ir gyvybei mirtiną pavojų, ko pasekoje buvo sunkiai sužalotas ir mirė. Kaltinamasis kaltę pripažino visiškai ir atsiprašė nukentėjusiųjų.

Bylos nagrinėjimo metu teisme gauti kaltinamojo T. A. ir jo brolio T. A. prašymai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Laidavimo terminas nustatomas nuo vienerių iki trejų metų.

T. A. pateikė teismui prašymą atleisti T. A. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (2 t., b. l. 149-151). Nurodė, kad jis yra kaltinamojo brolis, šiuo metu gyvena atskirai, tačiau nuolat bendrauja. Mano, kad jis yra vertas teismo pasitikėjimo. Niekada nebuvo teistas, sąžiningai visą laiką dirba, moka mokesčius valstybei, turi šeimą, visada buvo teigiamai charakterizuojamas. Mano, kad turi pakankamą patirtį, todėl T. A. gali daryti teigiamą įtaką. Mano, kad brolis suklydo vienintelį kartą, nuoširdžiai gailisi dėl to, kas įvyko ir tikrai ateityje darys viską, kad nieko tokio daugiau neįvyktų. Brolis labai pergyvena ir savo veiksmus vertina kritiškai. Po įvykio broliui padėjo, nes jam prireikė ir medicininės pagalbos. Psichologinė būsena buvo tokia, kad kurį laiką jis buvo namuose ir negalėjo dirbti. Ir tik dabar, praėjus beveik dvejiems metams, pradeda psichologiškai atsigauti, dirba, ir nepadarė jokių pažeidimų. Sutinka būti kaltinamojo laiduotoju, tiki, kad jis ateityje nepadarys jokių nusikalstamų veikų, laikysis įstatymų bei visuomenėje priimtų elgesio normų. Teismo posėdžio metu palaikė prašymą, tvirtino, kad gali laiduoti, jog kaltinamasis ateityje daugiau nusikaltimų nepadarys.

Išnagrinėjus bylos medžiagą yra pagrindas teigti, kad egzistuoja visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

T. A. padarė neatsargų nusikaltimą. Jis visiškai pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir ši aplinkybė laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis neteistas, (2010-04-06 teistumas išnykęs), todėl jis laikomas neteistu (II t., b. l. 175-158). Galiojančių administracinių nuobaudų neturi (II t., b.l. 154-155). Kaltinamasis dėl padarytos nusikalstamos veikos išgyvena, dėl to sutriko jo sveikata ir prireikė medicininės pagalbos. Po nusikalstamos veikos kaltinamasis ėmėsi visų priemonių, kad būtų išvengta skaudžių padarinių, tai yra iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir policijos pareigūnus. Kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiųjų ne tik teisme, bet ir L. R. laidotuvių metu, įsipareigoja atlyginti žalą, kurią priteis teismas.

Nustatyta, kad kaltinamasis šiuo metu dirba R. L. ūkyje, charakterizuojamas teigiamai. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jo padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinė. Kaltinamasis nėra asmuo pastoviai, piktybiškai darantis teisės pažeidimus, todėl yra pagrindas manyti, kad ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teismas vertindamas ar asmuo, kuris prašo būti laiduotoju yra vertas teismo pasitikėjimo ir darys teigiamą įtaką kaltininkui, nustatė, kad T. A. yra kaltinamojo brolis. Jis gyvena tame pačiame miestelyje, kaip kaltinamasis. T. A. neteistas, (duomenys neskelbtini) seniūno charakterizuojamas teigiamai, yra aktyvus miestelio bendruomenės narys, seniūnijos gyventojų tarpe turi autoritetą. T. A. ilgą laiką dirbo šaltkalviu AB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2023 m. pabaigos laimėjo atranką ir perėjo dirbti į (duomenys neskelbtini). Dėl išdėstytų aplinkybių, teismas turi pagrindo manyti, kad T. A. yra vertas teismo pasitikėjimo, atsižvelgiant į jo asmenines savybes, yra pagrindas tikėti, kad jis gebės kontroliuoti kaltinamojo elgesį, daryti jam teigiamą įtaką, yra pasiryžęs prisiimti atsakomybę sau dėl laidavimo, garantuoti, kad kaltinamasis daugiau įstatymų nepažeis. Duomenų, leidžiančių abejoti ir nepasitikėti laiduotoju byloje nebuvo pateikta.

Teismas daro išvadą, kad yra visos sąlygos taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir nutraukti baudžiamąją bylą dėl veikos, numatytos BK 132 straipsnio 1 dalyje padarymo, T. A. atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kaltinamasis perduotinas pagal laidavimą laiduotojui T. A. nustatant laidavimo terminą – dvejus metus. Nustatydamas laidavimo terminą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, sunkias pasekmes, kaltinamojo ir laiduotojo asmenybes, paties baudžiamojo proceso kaltinamajam padarytą įtaką ir daro išvadą, jog laidavimas 2 metų terminui bus pakankama poveikio priemonė kaltinamajam.

Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, laiduotojo asmenines savybes bei jo gaunamas pajamas, nustatytinas 1000 Eur užstato dydis. Laiduotojas įpareigotinas per 10 dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti 1000 Eur dydžio užstatą į Tauragės apylinkės teismo depozitinę sąskaitą. Pažymėtina, kad užstatas grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, jeigu asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarys naujos nusikalstamos veikos (BK 40 straipsnio 5 dalis).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Dėl civilinių ieškinių

Civiliniai ieškovai V. R. ir S. R. byloje yra pateikę civilinius ieškinius, kuriais prašė priteisti iš civilinių atsakovų T. A. ir R. L. ūkio po 5500 eurų neturtinei žala atlyginti.

Civiliniai ieškovai E. R., M. R., I. R. ir R. R. byloje yra pateikę civilinius ieškinius, kuriais prašė priteisti iš civilinio atsakovų T. A. ir R. L. ūkio po 5000 eurų neturtinei žala atlyginti.(t.1., b.l.154-159, 169- 171,178-180). Nukentėjusioji I. R. civilinio ieškinio nepateikė.

Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi CK 6.284 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys (tėvai, vaikai, sutuoktinis) neatsižvelgiant į jų darbingumą. Žala CK 6.284 straipsnio 1 dalyje nenurodytiems asmenims atlyginama tik tiems asmenims, kuriuos su mirusiuoju siejo šeimos, artimi giminystės ryšiai bei pastovaus pobūdžio emocinis, dvasinis artumas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-581/2012).

Šioje byloje nustatyta, kad žuvusysis L. R. yra 7 vaikų tėvas. Nukentėjusiųjų -žuvusiojo vaikų parodymais nustatyta, kad nukentėjusiuosius su žuvusiuoju siejo artimi šeimos ryšiai. Nors tėvai prieš 3 metus buvo išsituokę, tačiau vaikai palaikė artimus ryšius su tėčiu, bendraudavo telefonu, susitikdavo, pagal galimybes tėvas padėdavo vaikams finansiškai. Todėl yra pagrindas teigti, kad nukentėjusiuosius ir žuvusįjį siejo neturtinės žalos atlyginimui būtinas emocinis ir dvasinis artumas, kad tarp mirusiojo ir nukentėjusiųjų buvo artimi šeimos ryšiai bei pastovaus pobūdžio emocinis, dvasinis artumas. Nukentėjusieji, netekę tėčio patyrė dvasinį sukrėtimą, stiprius dvasinius išgyvenimus. Netikėta artimo žmogaus mirtis jiems sukėlė ilgalaikį dvasinį skausmą, nesaugumo jausmą. Tai neigiamai paveikė jų gyvenimą, bei sveikatos būklę. Nors nukentėjusieji teigia, kad po tėčio mirties pablogėjo sveikata, teko kreiptis į gydytojus, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių medicininių dokumentų. Tačiau neabejotina, jog yra pagrindas teigti, kad nukentėjusiesiems buvo padaryta neturtinė žala.

Teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad žmogaus gyvybė yra svarbiausia įstatymų saugomų vertybių, todėl jų gynimo atveju pagrindiniu neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijumi yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į nukentėjusiųjų patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką darbinei veiklai, šeiminiam gyvenimui. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, teismas, siekdamas kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus nustato piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą.

Šioje byloje nustatyta, kad T. A. padarė neatsargų nusikaltimą, sąmoningai nesiekdamas sukelti dvasinius išgyvenimus, elgdamasis neatsargiai ir leisdamas traktoriaus strėlę žemyn, neįsitikinęs, kad tai saugu, sužalojo po strėlė stovėjusį L. R., dėl ko jį ištiko mirtis. Vertinant kaltinamojo turtinę padėtį nustatyta, kad jis dirba, gauna pastovias darbine pajamas – 1500 eurų, neatskaičius mokesčių, turi nekilnojamojo turto - butą. Nustatyta, kad kaltinamasis išsituokęs, teikia išlaikymą nepilnametei dukrai kas mėnesį po 200 eurų. Be to, teismas nustatė, kad žuvusysis L. R., elgėsi taip pat neatsargiai, nebuvo pakankamai atidus, nesilaikydamas saugaus atstumo, visiškai priartėjo prie teleskopinio krautuvo, stovėjo po strėlė, ko pasekoje buvo sunkiai sužalotas, dėl ko jį ištiko mirtis. Tokiais neatsargiais veiksmais jis ir pats prisidėjo prie žalos atsiradimo.

Vertinant nukentėjusiesiems priteistinos neturtinės žalos dydį teismas vertina tą aplinkybę, kad visi nukentėjusieji, išskyrus E. R. yra suaugę ir darbingo amžiaus ir dirbantys. Pažymėtina, kad visas L. R. laidojimo išlaidas padengė R. L. Taip pat jis įsipareigojo ir moka išlaikymą nepilnametei E. R. po 150 eurų iki jos pilnametystės. Iš Sodros gautų pažymų matyti, kad dėl E. R. ir I. R. išmokėta 2023-02-24 išmokėta po 35007,93 eurus vienkartinės draudimo išmokos apdraustajam mirus (t.3, b.l.162,163).

Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos priteisimo tenkintini iš dalies. Iš civilinių atsakovų civiliniams ieškovams priteistina kiekvienam po 4000 eurų neturtinės žalos atlyginimui.

Dėl proceso išlaidų

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.

Nukentėjusiosios S. ir V. R. už joms suteiktas teisines paslaugas advokatei G. B. sumokėjo 2000 eurų. Nukentėjusiosios prašo priteisti iš civilinių atsakovų patirtas išlaidas. Nustatyta, kad advokatė G. B. teikė nukentėjusiosios teisines paslaugas, parengė civilinius ieškinius, atstovavo nukentėjusiąsias V. ir S. R. teisiamuosiuose posėdžiuose. Byloje esantys mokėjimo nurodymai patvirtina, kad V. R. ir S. R. už teisines paslaugas sumokėjo advokatei po 1000 Eur (I t., b. l. 162,174). Nukentėjusiųjų patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš civilinių atsakovų.

Dėl daiktų ir dokumentų turėjusių reikšmės nusikaltimui tirti ir nagrinėti - du kompaktiniai diskai su įrašais paliktini saugoti prie bylos.

2023-01-04 priimtas nutarimas skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą R. L. turtui nuo 2023-01-04 iki 2023-07-04, kuris vėliau pratęstas iki 2024-07-04 (t.4, b.l.42-43). 2023-01-04 priimtas nutarimas skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą T. A. turtui nuo 2023-01-04 iki 2023-07-04, kuris pratęstas iki 2024-07-08 (t.4, b.l.47-48). Kadangi priteisti civiliniai ieškiniai, laikinosios apsaugos priemonės paliktinos iki ieškinių atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 304, 305 straipsniais, 307 straipsnio 5, 6, 7 dalimis, 313 straipsniu,

nusprendžia:

Atleisti T. A. nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 132 straipsnio 1 dalyje, perduodant jį T. A., gimusio (duomenys neskelbtini) atsakomybei pagal laidavimą dvejiems metams su 1000 Eur užstatu ir baudžiamąją bylą T. A. atžvilgiu nutraukti.

Įpareigoti laiduotoją T. A. per 10 dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti 1000 Eur dydžio užstatą į Tauragės apylinkės teismo (į. k. 191448516) depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Palikti T. A. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, ją panaikinti.

Priteisti V. R. iš T. A. ir iš R. L. ūkio po 2000 eurų iš kiekvieno, viso 4000 eurų neturtinės žalos atlyginimui.

Priteisti S. R. iš T. A. ir R. L. ūkio po 2000 eurų iš kiekvieno, viso 4000 eurų, neturtinės žalos atlyginimui.

Priteisti E. R. iš T. A. ir R. L. ūkio po 2000 eurų iš kiekvieno, viso 4000 eurų neturtinės žalos atlyginimui.

Priteisti I. R. iš T. A. ir R. L. ūkio po 2000 eurų iš kiekvieno, viso 4000 eurų neturtinės žalos atlyginimui.

Priteisti M. R. iš T. A. ir R. L. ūkio po 2000 eurų iš kiekvieno, viso 4000 eurų, neturtinės žalos atlyginimui.

Priteisti R. R. iš iš T. A. ir R. L. ūkio po 2000 eurų iš kiekvieno, viso 4000 eurų, neturtinės žalos atlyginimui.

Pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti V. R. ir S. R. kiekvienai iš T. A. ir R. L. ūkio po 500 Eur turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Likusioje dalyje ieškinius atmesti.

Palikti saugoti prie bylos du kompaktinius diskus su įrašais.

Laikinąsias apsaugos priemones - nuosavybės teisių apribojimus R. L. ir T. A. turtui palikti iki ieškinių atlyginimo.

Išaiškinti T. A., kad jeigu laidavimo metu jis padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti panaikintas ir tokiu atveju bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, taip pat išaiškinti, kad jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti T. A., kad jis, būdamas laiduotoju, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju, atsižvelgus į laidavimo atsisakymo priežastis, bus sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.