Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Henriko Sadausko,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka per Zoom programą išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų O. P., N. Z. (N. Z.), J. Z. (Y. Z.), uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ir uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) skundą atsakovei Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai (trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Lietuvos rytas“) dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjai O. P., N. Z., J. Z., uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjai) kreipiasi į teismą su skundu prašydami: 1) panaikinti atsakovės Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos (toliau – ir Tarnyba, Inspektorius) 2022 m. balandžio 8 d. sprendimą Nr. (SK-313, 2021) (duomenys neskelbtini) paskelbtos informacijos“ „Lietuvos ryte“ (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir ginčijamas Sprendimas); 2) įpareigoti atsakovę nagrinėti pareiškėjų skundą iš naujo; 3) priteisti iš Tarnybos bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjai skunde nurodo, jog internetiniame tinklalapyje www.lrytas.lt (duomenys neskelbtini) buvo paskelbtas straipsnis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir straipsnis). Jie 2021 m. liepos 14 d. kreipėsi į UAB „Lrytas“ reikalaudami paneigti viešai paskleistus tikrovės neatitinkančius duomenis. Nesulaukę atsakymo, su skundu dėl trečiojo suinteresuoto asmens straipsnio kreipėsi į Tarnybą. Atsakovė 2021 m. lapkričio 8 d. priėmė sprendimą Nr. (SK-256, 2021) (duomenys neskelbtini) (www.lrytas.lt, (duomenys neskelbtini)) paskelbtos informacijos“, kuriame konstatavo, kad už ginčo publikacijos turinį atsako pirminis viešosios informacijos rengėjas UAB „Lietuvos rytas“, paskelbęs minėtą informaciją (duomenys neskelbtini), o UAB „Lrytas“ internetiniame tinklalapyje ją perskelbė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai 2021 m. lapkričio 16 d. kreipėsi į UAB „Lietuvos rytas“ su reikalavimu paneigti viešai paskleistus tikrovės neatitinkančius duomenis. Nesulaukę atsakymo, jie kreipėsi į atsakovę su skundu dėl trečiojo suinteresuoto asmens straipsnio. Tarnyba 2022 m. balandžio 8 d. priėmė ginčijamą Sprendimą

Skunde pareiškėjai aiškina, jog atsakovė painioja publikacijas, dėl kurių jie padavė skundą. Atsakovė detaliai neanalizavo informacijos, neatliko straipsnyje nurodytų teiginių dėl N. Z. ir J. Z. atžvilgiu skatinamos nesantaikos, kurstomos neapykantos tautinės priklausomybės pagrindu analizės. Neįvertinti pareiškėjų argumentai, tik formaliai nurodoma, kad nesantaikos skatinimo ir kurstomos neapykantos tautinės priklausomybės pagrindu nėra. Pareiškėjų manymu, Inspektorius apsiribojo bendromis frazėmis, nesusijusiomis su skundo argumentais. Straipsnyje publikuojama informacija neatitinka tikrovės, žemina garbę ir orumą, kursto priešiškumą jų atžvilgiu dėl tautybės. Straipsnyje minima J. Z. sesuo M. Z. iš viso neegzistuoja, tačiau atsakovas skundo argumentų neanalizavo, nepasisakė dėl trečiojo suinteresuoto asmens pateiktų, akivaizdžiai nelogiškų ir neegzistuojančių faktų, neva pagrindžiančių straipsnio teisingumą. Atsakovė nevertino ir nenagrinėjo trečiojo suinteresuoto asmens atlikto pažeidimo dėl skatinamos nesantaikos bei kurstomos neapykantos tautinės priklausomybės pagrindu, tik formaliai ir deklaratyviai nurodė, kad pažeidimo nebuvo.

Pareiškėjų nuomone, trečiasis suinteresuotas asmuo, siekdamas išvengti teisinės atsakomybės, interpretuoja ir selektyviai aiškina straipsnio teksto turinį. Straipsnyje vartojamas ne šiaip žodis „oligarchas“, o „Rusijos oligarchas“. Pasak pareiškėjų, akivaizdu, kad tiek Lietuvos Respublikoje, tiek daugelyje pasaulio valstybių ši sąvoka asocijuojasi su išskirtinai neigiamu įvaizdžiu apie neteisėtai, korupciniais būdais uždirbtus pinigus, todėl namo statybų finansavimas asmens neva iš Rusijos oligarchų rato sudaro įspūdį, kad jis statomas ir nelegalių lėšų. Tai daro akivaizdžią žalą pareiškėjų N. ir J. Z. garbei ir orumui. Šis teiginys ne tik įžeidžia, bet yra melagingas, nes ukrainiečių tautybės J. Z. neturi straipsnyje įvardintos sesers.

Straipsnio sakiniai, pareiškėjų nuomone, formuluojami ne kaip nuomonė, o kaip žinia (žodžiai „Lietuvos ryto šaltinių teiginiu <...>“ akivaizdžiai išreiškia ne nuomonę, o žinią), kuriai taikomas tiesos ir patikrinamumo reikalavimas, įtaigiau veikia skaitytoją ir daro žalą N. ir J. Z..

Pareiškėjai nesutinka, kad O. P. – viešas asmuo. Tokios išvados prieita tik remiantis 2021 m. rugsėjo 15 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-2066-624/2021 ir aplinkybėmis, kad Delfi.lt parengtame turtingiausių žmonių sąraše ji yra (duomenys neskelbtini) vietoje. Akcentuoja, jog ginčijamame Sprendime minimas sąrašas buvo rengtas dar 2019 m., o naujesnio tv3.lt 2021 m. parengto Lietuvos turtingiausių verslininkų (duomenys neskelbtini) sąrašo (duomenys neskelbtini) duomenimis, O. P. sąraše nėra. Šios pareiškėjos pavardės nesant turtingiausių asmenų sąraše, straipsnyje klaidinančiai nurodyta, kad O. P. – nekilnojamojo turto bendrasavininkė. Neužimant oficialių pareigų viešajame sektoriuje, pareiškėjos teisė išlaikyti privatų gyvenimą slaptu – platesnė nei viešųjų asmenų, kurie tokias pareigas užima. Skunde akcentuoja, kad O. P., N. Z. ir J. Z. – privatūs asmenys, o UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) penkerius metus nedalyvavo viešuosiuose pirkimuose.

Skunde pareiškėjai nurodo, kad jų duomenys buvo renkami ir straipsnyje skelbiami neteisėtai, N. Z. nuotrauka panaudota taip pat neteisėtai. Atsakovė nevertino publikacijos teiginių, pažeidžiančių pareiškėjų garbę ir orumą, dalykinę reputaciją, neanalizavo trečiojo suinteresuoto asmens teiginių apie neva vyresnę J. Z. seserį M. Z., kurios vardu projektuoti pastatai, ji esanti objektų užsakovė.

Sprendimas, pareiškėjų nuomone, nelogiškas ir nepagrįstas, šališkas siekiant pateisinti ydingus trečiojo suinteresuoto asmens veiksmus rengiant straipsnį. Pareiškėjai kritiškai vertina trečiojo suinteresuoto asmens poziciją straipsnyje, kad statybas finansavo ir O. P..

Teismo posėdyje pareiškėjų atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad J. Z. yra ukrainietis, su Rusija neturi jokio ryšio, sesers taip pat neturi Atkreipė dėmesį, jog žurnalistas selektyviai atrinko įrodymus, atstovo nuomone, situacija nebuvo išsamiai analizuota, Inspekcija nevykdė savo pareigų.

Atsakovas skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodo, jog pareiškėjai į Tarnybą su skundais kreipėsi du kartus, pirmą kartą – 2021 m. rugsėjo 20 d. Atsakovė, atlikusi tyrimą nustatė, kad straipsnio turinys yra tapatus publikacijos (duomenys neskelbtini) („Lietuvos rytas“, (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Publikacija) turiniui, skiriasi tik pavadinimai. Publikacija perskelbta, informacijos šaltinis nurodytas tinkamai. Nustatyta, kad pirminis informacijos šaltinis – ne internetinis tinklalapis www.lrytas.lt, bet laikraštis „Lietuvos rytas“. Atsakovė aiškina, kad Viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) elgėsi sąžiningai, nepiktnaudžiavo teise ją skelbti, neformulavo savarankiškų išvadų, nekeitė Publikacijoje pateiktos informacijos, nurodė informacijos šaltinį. Viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) minėtą informaciją paskelbė (duomenys neskelbtini), o UAB „Lrytas“ internetiniame tinklalapyje ją perskelbė (duomenys neskelbtini). Dėl to Inspektorius viešosios informacijos rengėjui (skleidėjui) taikė redakcinės atsakomybės išimtį ir nustatė, kad už ginčo informacijos teisėtumą atsakingas UAB „Lietuvos rytas“, ir skundą pripažino nepagrįstu. Pareiškėjai 2021 m. gruodžio 8 d. dar kartą kreipėsi į atsakovę, prašydami atlikti tyrimą, nurodė tą pačią Publikacijos antraštę kaip ir skunde, pateiktame 2021 m. rugsėjo 20 d.

Atsakovė nurodo, jog 2021 m. gruodžio 8 d. skunde pareiškėjai sutinka su Inspektoriaus 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimu dėl taikomos redakcinės atsakomybės išimties pagal Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – ir VIĮ) 54 straipsnį. 2021 m. gruodžio 8 d. skunde jie klaidingai nurodė skundžiamos publikacijos pavadinimą, tačiau visuomenės informavimo priemonė, išskirti ginčijami teiginiai bei paskelbimo data nurodyti teisingai, todėl Tarnyba pagrįstai vertino tapataus pobūdžio Publikaciją, paskelbtą (duomenys neskelbtini), nors jos antraštė netapati pareiškėjų nurodytai. Šiuo atveju, atsakovės manymu, tai neturi įtakos skundo tyrimo pagrįstumui, nes pareiškėjai dėl Publikacijos antraštės nesiskundė.

Atsakovė akcentuoja, kad pareiškėjai skunde teismui nurodė naujas aplinkybes, kurių nenurodė 2021 m. gruodžio 8 d. skunde. Skunde teismui pareiškėjai nurodė, jog jų duomenys buvo renkami ir skelbiami neteisėtai, o pareiškėjos N. Z. nuotrauka buvo panaudota be sutikimo. Šių aplinkybių Tarnybai nebuvo nurodę, todėl atsakovas negalėjo įvertinti, todėl mano, jog jų vertinimas teisme negalimas. Atsiliepime atsakovė nurodo, jog pareiškėjų skundą nagrinėjo dėl galimo garbės ir orumo, dalykinės reputacijos, pagrindinių visuomenės informavimo principų pažeidimo.

Pareiškėjai, atsakovės nuomone, painioja atsakovei ir Visuomenės informavimo etikos komisijai priskirtas kompetencijas. Atkreipia dėmesį, kad Visuomenės informavimo etikos komisija – žiniasklaidos savireguliacijos institucija, kurios funkcijos apibrėžtos VIĮ 46¹ straipsnio 3 dalyje. 50 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, jog Inspektorius nagrinėja suinteresuotų asmenų skundus (pareiškimus) dėl visuomenės informavimo priemonėse pažeistos jų garbės ir orumo, o to paties straipsnio 1 dalies 5 punkte – vertina, kaip informuojant visuomenę laikomasi šiame ir kituose visuomenės informavimą reglamentuojančiuose įstatymuose bei teisės aktuose nustatytų visuomenės informavimo principų. Būtent dėl VIĮ ir neturtinių teisių pažeidimo pareiškėjai pateikė skundą Inspektoriui.

Atsakovė nurodo, kad teiginys tiesiogiai nenukreiptas į pareiškėjus, nėra tiesioginės nuorodos, kad N. Z. ir J. Z. – rusai ar oligarchai, tik nurodoma, kad M. Z. siejama su Rusijos oligarchais. Vien subjektyvi pareiškėjų pozicija ir informacijos supratimas, atsakovės manymu, negali būti laikomas pakankamu pagrindu tokią informaciją vertinti kaip pagrįstą pareiškėjų lūkestį dėl neva jų atžvilgiu kurstytos neapykantos, skatintos nesantaikos.

Tarnybos nuomone, pareiškėja O. P. viešojo asmens sąvoką vertina pernelyg siaurai, netinkamai interpretuoja tarptautinėje ir nacionalinėje teismų praktikoje pateikiamus šios sampratos elementus. Aplinkybė, kad ši pareiškėja neveikia kaip viešojo administravimo subjektas, nesudaro pagrindo teigti, jog šio asmens veikla neturi viešojo pobūdžio ir negali būti laikoma viešojo intereso objektu. Nors pareiškėjos O. P. veiklos pobūdis nepatenka į VIĮ 2 straipsnio 74 dalyje numatytą pareigų, kurias užimantys asmenys, laikomi ex officio (pagal pareigas) viešaisiais asmenimis, sąrašą, tačiau šio straipsnio 74 dalis asmens viešumo statusą sieja ne tik su užimamomis pareigomis, bet ir turėjimu viešojo administravimo įgaliojimų ar viešųjų paslaugų teikimo administravimu, ar su asmens nuolatine veikla, turinčia reikšmės viešiesiems reikalams.

Atsakovė neginčija, kad pareiškėjos O. P. viešumas netapatus politikų ar kitų valdžios institucijose einančių pareigas asmenų statusui. Skundo tyrimo metu įvertinus tiek Sprendime, tiek atsiliepime nurodytų aplinkybių, sąlygojusių visuomenės teisę žinoti Publikacijoje pateiktą informaciją apie saugomoje pajūrio zonoje esančio pastato paskirtį, šeimininkus bei verslo ryšius, Sprendime ši pareiškėja prilyginta viešajam asmeniui.

Atsakovė nurodo, kad neturi teisės savavališkai nuspręsti, kokios ir kaip pareiškėjų neturtinės teisės yra pažeistos, o 2021 m. gruodžio 9 d. skunde buvo aiškiai nurodyta, kad pateiktos citatos galimai pažeidžia tik pareiškėjų N. Z. ir J. Z. garbę ir orumą, todėl pasisakė dėl šių asmenų neturtinės teisės pažeidimo. Tarnyba dėl M. Z. pažymėjo, jog informacija apie galimas jos sąsajas su Rusijos oligarchais, negali pažeisti N. Z. ir J. Z. garbės ir orumo. Atsakovė akcentuoja, kad ši informacija jų atžvilgiu yra neutrali, nėra neatsiejamai su jais susijusi. Tarnybos manymu, perdėtai jautraus asmens orumo gynimas faktiškai reikštų privačios cenzūros įvedimą, nes leistų taikyti atsakomybę esant menkiausiam informacijos netikslumui, neatsižvelgiant į tai, kodėl jis atsirado, taip pat neatsižvelgiant ir į visuomenės informavimo priemonės elgesį ir tikslus, t. y., ar visuomenės informavimo priemonė, paskelbdama tam tikras žinias, siekė įžeisti asmenį, apie kurį buvo paskelbta informacija, ar sąžiningai informuoti visuomenę apie tam tikrą įvykį. Atsakovė aiškina, jog tai reiškia, kad iš viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) negalima reikalauti absoliutaus tikslumo, o reikalauti tik sąmoningai neiškraipyti ar nutylėti informacijos, siekiant įžeisti ar pažeminti kitą asmenį. Tai reikštų piktnaudžiavimą teise, skleisti informaciją ir šios teisės ribų peržengimą, duodantį pagrindą visuomenės informavimo priemonei taikyti teisinę atsakomybę.

Atsakovės nuomone, absoliutindami savo neturtines teises, pareiškėjai ignoruoja žiniasklaidos misiją demokratinėje valstybėje. Akcentuoja, kad cenzūra Lietuvos Respublikoje draudžiama ir nesuderinama su demokratiniais pliuralizmo, nuomonių įvairovės principais, žodžio ir saviraiškos laisve.

Teismo posėdyje atsakovės atstovė prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą. Papildomai nurodė, jog negali būti varžoma žiniasklaidos teisė skleisti informaciją. Bandyta susisiekti su N. Z., tačiau ji nebendravo su žurnalistu. Atstovės manymu, buvo tikslinga pasikalbėti su žurnalistu, gal publikacija būtų pataisyta.

Pasak atstovės, negali būti varžoma žiniasklaidos teisė skleisti informaciją. Dėl garbės ir orumo paaiškino, kad informacija apima teisę reikšti ir kritišką nuomonę. Šiuo atveju straipsnis nepateisino pareiškėjų lūkesčių, bet tai nereiškia, kad informacija neteisėta.

Trečiasis suinteresuotas asmuo prašo atmesti skundą kaip nepagrįstą. Akcentuoja, jog pareiškėjų teiginiai apie tai, kad atsakovė aplaidžiai nagrinėjo jų skundą ir nepagrįstai atmetė argumentus kaip nepagrįstus, yra deklaratyvūs. Sprendimas, trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, yra argumentuotas ir motyvuotas, išvados pagrįstos faktinėmis aplinkybėmis, įstatymų nuostatomis ir teismų praktika.

Atsiliepime nurodo, jog ruošdami aptariamą publikaciją, „Lietuvos ryto“ žurnalistai turėjo tikslą atsakyti į visuomenei rūpimus klausimus apie privataus pastato statybą (duomenys neskelbtini) savivaldybėje. Informaciją rinko ir grindė viešais valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro, portalo „Rekvizitai.lt“ duomenimis ir apie statybą bei statytojus žinančių žmonių liudijimais. Liudijimų pagrįsti dokumentais žurnalistas neturėjo galimybės, bet ignoruoti iš kelių šaltinių gautą informaciją negalėjo. Patvirtinti ar paneigti informaciją galėjo pareiškėja N. Z. pati, tačiau su žurnalistais ji nebendravo ir neteikė komentarų. „Lietuvos rytui“ buvo akivaizdu, kad nė vienas su pastato savininke susijęs asmuo nebendraus, todėl nesuprantami pareiškėjos argumentai, kad pirminės Publikacijos šaltinyje „Lietuvos rytas“ minimiems asmenims nesudarytos galimybės pakomentuoti informaciją ar ją paaiškinti. Dėl šios priežasties žurnalistas pats vertino gautus faktus ir juos lygindamas kėlė logika grindžiamas versijas, prielaidas. Atkreipia dėmesį, jog Publikacijoje nebuvo naudojami tvirtinantys teiginiai, skaitytojams buvo leidžiama suprasti, jog tai – tik prielaidos, apie kurias kalbama, priklauso N. Z.. Kad ji yra nebaigtų dušinių statybos pirkėja, matyti iš nekilnojamojo turto registro pažymos.

Trečiojo suinteresuoto asmens manymu, tai, kad pastatas buvo statomas ir priklauso rusų tautybės asmenims, negali kurstyti priešiškumo. UAB „Lietuvos rytas“ pilnai palaiko skundžiamą atsakovo sprendimą, jame išdėstytus argumentus ir motyvus bei palaiko savo paaiškinimus, duotus atsakovui dėl nagrinėjamo ginčo dalyko, prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Išklausius šalių atstovų paaiškinimus, ištyrus rašytinius įrodymus nustatyta, jog nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus 2022 m. balandžio 8 d. sprendimo Nr. (SK-313, 2021) SPR-71 (duomenys neskelbtini) („Lietuvos rytas“, (duomenys neskelbtini)) paskelbtos informacijos“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Teisėjų kolegija nustatė, kad pareiškėjai 2021 m. gruodžio 8 d. su skundu dėl Publikacijoje paskelbtos informacijos kreipėsi į atsakovę po to, kai negavo atsakymo į 2021 m. lapkričio 16 d. raštą UAB „Lietuvos rytui“ dėl „viešai paskleistų tikrovės neatitinkančių duomenų paneigimo“. Pareiškėjai skunde nurodė, kad Publikacijos teiginiai „Lietuvos ryto“ šaltinių teigimu, skandalingųjų dušinių statybą galėjo finansuoti prieš keletą metų iš (duomenys neskelbtini) miesto į (duomenys neskelbtini) persikėlusi gyventi vyresnė J. Z. sesuo M. Z.. Rusijos oligarchams priklausiusi moteris iš (duomenys neskelbtini) atsivežė 40 mln. JAV dolerių ir (duomenys neskelbtini) pradėjo investuoti į nekilnojamąjį turtą. „Kurį laiką Lietuvoje negalėdamas dirbti D. R. išvažiavo projektuoti į (duomenys neskelbtini) ir čia susitiko su M. Z., pagal kurios užsakymą ten projektavo pastatus. Artimai susidraugavę jie tapo pora, o D. R. dėl to paliko savo šeimą. Kalbama, kad K. G. panorus atsikratyti probleminių statybų kopose D. R. galėjo tarpininkauti surandant pirkėją – turtingą rusę M. Z.. Tačiau nebaigtų dušinių statybą iš K. G. pirko ne ji pati, o jos brolio žmona N. (duomenys neskelbtini) pasakoja, kad atnaujinus statybas kopose 2016 metų pabaigoje ant statybvietės tvoros matę informacinę lentelę, kurioje nurodyta, kad objekto užsakovė yra M. Z.”. Šie teiginiai, pareiškėjų N. ir J. Z. aiškinimu, žemina jų garbę ir orumą. Informacija apie tai, kad pareiškėjai N. Z. priklausančio objekto rekonstrukcija galėjo būti finansuota su Rusijos oligarchais giminystės ryšiais siejamų pinigų, neatitinka tikrovės, kursto priešiškumą dėl jų tautybės. Abu šie pareiškėjai paaiškino, jog rekonstrukciją finansuota tik jų lėšomis, kurios nesusijusios su jokiais oligarchais iš R. F.. N. Z. neigia, kad užsiėmė pinigų plovimu, o jos sutuoktinis J. Z. nurodė niekada neturėjęs sesers vardu M. Skunde pareiškėjai akcentavo, kad statybų informacinėje lentelėje, skirtingai, nei rašoma Publikacijoje, buvo aiškiai nurodyta, kad objekto užsakovė yra N. Z. Publikacijoje minima M. Z. pavardė – identiška jų pavardėms, todėl pareiškėjos N. Z. atžvilgiu vartojami apibūdinimai „turtinga rusė“ ir priklausomybė Rusijos oligarchams Lietuvos visuomenėje turi neigiamą su tautine priklausomybe siejamą konotaciją, suvokiami kaip juos apibūdinantys. Tokiu būdu, šių pareiškėjų manymu, per Publikacijoje vartojamą neapykantos kalbą, siejamą su asmenų priklausomybe rusų tautybės žmonėms, kurstomas visuomenės priešiškumas jų atžvilgiu.

Pareiškėja N. Z. aiškina, jog Publikacijoje nurodyta informacija – „Teigė įmonėje nebedirbanti”; „daugiau nei prieš dvejus metus, kai po „Lietuvos ryto“ publikacijų įsiplieskė vadinamųjų dušinių skandalas, N. Z. bandė išvengti bet kokiu sąsajų su šiuo pastatu. 2019 m. rugpjūčio mėn. „Lietuvos ryto“ televizijos žurnalistei ji telefonu tvirtino (duomenys neskelbtini) bendrovėje nebedirbanti ir apie jokias statybas(duomenys neskelbtini) nežinanti. Tačiau tuo metu, kai kalbėjo su žurnaliste, ši klaipėdietė buvo ne tik šios įmonės vadovė, bet ir įmonės akcijų paketo savininkė.“ – neatitinka tikrovės. Pasak pareiškėjos, nei 2019 m. rugpjūčio mėn., nei vėliau su viešosios informacijos rengėjais (skleidėjais) nebendravo, neteikė komentarų apie jai priklausantį pastatą. 2019 m. rugpjūčio mėn. „Lietuvos ryto“ programoje, apie kurią rašoma Publikacijoje, klaidingai nurodyta, kad telefonu kalbinama moteris – pareiškėja N. Z.. Pareiškėja akcentuoja, jog tokia informacija ją žemina.

Skunde nurodyta, kad teiginiai: „Manoma, kad N. Z. vardu užrašytą vilą, kurią sudaro du korpusai su atskirais įėjimais, (duomenys neskelbtini) pasistatė abu (duomenys neskelbtini) akcininkai“ neatitinka tikrovės. Pareiškėja N. Z. paaiškina, kad pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), ji įsigijo ir rekonstravo, todėl Publikacijoje nurodomos prielaidos apie tai, kad jos vardu registruotą pastatą pasistatė UAB (duomenys neskelbtini) akcininkai, neturi faktinio pagrindo, klaidina visuomenę ir formuoja neigiamą pareiškėjų N. ir J. Z. bei O. P. įvaizdį, žemina jų garbę ir orumą.

Pareiškėja N. Z. akcentuoja, kad teiginys: „Kokia veikla bus vykdoma šiame pastate, atsakymo iš N. Z. iki šiol nėra sulaukusi ir (duomenys neskelbtini) savivaldybė.“ neatitinka tikrovės, nes (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijai 2021 m. kovo 1 d. raštu pranešė, kokiai veiklai bus naudojamas šis pastatas. Tokia informacija, pasak pareiškėjos, formuojamas jos, kaip pastato savininkės, nevykdančios savo pareigų (duomenys neskelbtini) savivaldybės atžvilgiu ir nebendradarbiaujančios su ja, įvaizdis, žeminama garbė ir orumas.

Skunde pabrėžia, jog faktai apie tai, kas pasistatė pastatą (duomenys neskelbtini), klaidina visuomenę ir formuoja neigiamą pareiškėjų N. Ir J. Z., O. P., atliekančių teisinius veiksmus, susijusius su aptariamo objekto valdymu ir disponavimu, tik dėl akių, slepiant tikruosius ketinimus, įvaizdį. Ši informacija žemina jų garbę ir orumą, pažeidžia pareiškėjos UAB (duomenys neskelbtini) dalykinę reputaciją.

Pareiškėja UAB (duomenys neskelbtini) Inspektoriui nurodė, kad teiginys, jog „Įmonė skelbiasi užsiimanti agrocheminių produktų ir trąšų, žemės ūkio technikos didmenine prekyba, tačiau pastaruoju metu jokios veiklos nevykdo“, ypač teiginys, kad ši pareiškėja pastaruoju metu jokios veiklos nevykdo, neatitinka tikrovės ir kenkia jos dalykinei reputacijai. Pasak pareiškėjos, toks aiškinimas sudaro prielaidas tretiesiems asmenims nepasitikėti įmone, vertinti kaip nepatikimą partnerę. Akcentuoja, kad vykdo veiklą, mokestines ir kitas prievoles. Tai patvirtina viešai prieinami VĮ Registrų centro juridinių asmenų registro duomenys.

Pareiškėjai skunde atsakovui nurodė, jog paskelbta tikrovės neatitinkanti informacija, pažeisti pagrindiniai visuomenės informavimo principai, viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) neužtikrino nuomonių įvairovės ir jiems nesudarė galimybės pakomentuoti informacijos, ją paaiškinti, patikslinti ar paneigti.

Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Tarnyba 2021 m. gruodžio 9 d. raštu „Dėl paaiškinimų pateikimo“ paprašė trečiąjį suinteresuotą asmenį pareikšti poziciją dėl pareiškėjų skunde nurodytų argumentų, taip pat pateikė konkrečius klausimus, prašydama į juos atsakyti, pridėti įrodymus, kuo grindžia Publikacijoje nurodomą informaciją. Trečiasis suinteresuotas asmuo 2021 m. gruodžio 21 d. pateikė paaiškinimus, jog informacija Publikacijai buvo renkama ir grindžiama visais žurnalistui prieinamais būdais: viešais –VĮ Registrų centro, portalo „Rekvizitai.lt“ duomenimis ir neviešais – apie šią statybą bei apie pastato statytojus ką nors žinančių žmonių liudijimais. Žurnalistas dėjo pastangas susisiekti su pareiškėja N. Z., prašė tarpininkauti jos advokatės, tačiau pareiškėjai paaiškino, kad nemato priežasties aiškinti.

„Lietuvos ryto“ televizijos 2019 m. rugpjūčio 21 d. žinių siužete žurnalistės G. B. pokalbyje sąsajas su pastatu neigia titruose N. Z. pristatyta moteris. G. B. žurnalistui patvirtino, jog prieš pradedant pokalbį, atsiliepusi moteris nepaneigė, kad ji nėra N. Z. Kad pašnekovė buvo klaidingai pristatyta, titruose nurodyta ne jos pavardė, iki paskelbiant Publikaciją niekas nepaneigė. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad dėl pareiškėjų nenoro bendrauti atliekant žurnalistinį tyrimą, žurnalistui teko pačiam vertinti faktus ir juos gretinant kelti logika paremtas versijas bei prielaidas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo atsakė Inspektoriui į klausimus, kokiais Publikacijoje duomenimis rėmėsi ir kokiais įrodymais grindžia atitinkamus faktus. Viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) atsakovei 2022 m. vasario 28 d. pateikė paaiškinimus dėl informacijos papildymo.

Nustatyta, jog tirdama skundą, atsakovė dėl informacijos patikslinimo kreipėsi į VĮ Registrų centrą, (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybę. Tarnyba 2022 m. kovo 8 d. pareiškėjus informavo apie skundo nagrinėjimo pratęsimą, o 2022 m. balandžio 8 d. priėmė Sprendimą pripažinti pareiškėjų skundą nepagrįstu. Inspektorius ištyrė skundo argumentus dėl galimos neapykantos kurstymo ir nurodė, kad nenustatė ketinimo kurstyti neapykantą. Atsakovė konstatavo, jog pareiškėjų tautinės priklausomybės ir finansinės padėties nurodymas negali būti vertinamas kaip neapykantos kurstymas.

Nesutikdami su atsakovės Sprendimu, pareiškėjai kreipiasi į teismą, prašo jį panaikinti.

Pasisakant dėl ginčui spręsti aktualaus teisinio reguliavimo, visų pirma pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 25 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta teisė turėti įsitikinimus, taip pat įsitikinimų išraiškos ir informacijos laisvė. Konvencijos 10 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė į saviraiškos laisvę, apimanti laisvę turėti savo nuomonę, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas, o Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – ir Chartija) 11 straipsniu garantuojama saviraiškos, informacijos, žiniasklaidos laisvė ir pliuralizmas.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) taip pat ne kartą yra pabrėžęs pamatinį konstitucinės informacijos laisvės, be kita ko, apimančios ir masinės informacijos priemonių teisę nekliudomai ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas, vaidmenį siekiant užtikrinti ir plėtoti atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės idealą, taip pat jos, kaip būtinos prielaidos demokratijai sukurti ir išsaugoti, vaidmenį (žr. 1995 m. balandžio 20 d., 1997 m. vasario 13 d., 2002 m. spalio 23 d. nutarimus). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje taip pat yra pažymėjęs, kad laisvė gauti ir skleisti informaciją yra vienas svarbiausių demokratinės visuomenės principų (žr. LVAT 2011 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-62-787/2011). Toks vertinimas, be kita ko, dera ir su EŽTT pateiktais išaiškinimais. EŽTT saviraiškos laisvę vertina kaip vieną esminių demokratinės visuomenės pagrindų ir vieną svarbiausių jos pažangos bei kiekvieno individo raidos sąlygų; jo sprendimuose yra pabrėžiama, kad ši laisvė taikytina ne tik ,,informacijai“ arba „idėjoms“, kurios priimamos palankiai, laikomos neužgauliomis ar nevertomis dėmesio, bet ir toms, kurios įžeidžia, šokiruoja ar trikdo. Tokie yra pliuralizmo, tolerancijos ir liberalumo, be kurių nėra „demokratinės visuomenės“, reikalavimai (žr. EŽTT 1998 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą Hertel prieš Šveicariją, 2005 m. vasario 15 d. sprendimą Steel and Morris prieš J. K., 2008 m. liepos 29 d. sprendimą Flux prieš Moldovą).

Kita vertus, saviraiškos laisvė turi savo ribas, net jei diskutuojama visuomenėje svarbiais bendrojo intereso klausimais, turi būti gerbiamos kitų asmenų teisės (garbė ir orumas, dalykinė reputacija ir pan.) (žr. mutatis mutandis EŽTT 2000 m. birželio 27 d. sprendimą Constantinescu prieš Rumuniją). LAT jurisprudencijoje taip pat pripažįstama, kad ši laisvė nėra absoliuti ir visa apimanti. Teisės skleisti informaciją apribojimus lemia jos santykis su kitomis teisinėmis vertybėmis – asmens garbe ir orumu, privatumu, gera reputacija. Įstatymuose, reglamentuojančiuose santykius, atsirandančius dėl teisės skleisti informaciją, yra įtvirtintos ir šios teisės įgyvendinimo prielaidos – kiekvienas, kuris naudojasi informacijos teise, privalo laikytis įstatymų nustatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti informacijos laisve. Taigi, saviraiškos laisvė nėra absoliuti, ja besinaudojantys asmenys (tiek žurnalistai, tiek kiti asmenys) privalo elgtis sąžiningai ,,informacijos adresato“ atžvilgiu, siekti pateikti tikslią ir patikimą informaciją, laikytis etikos normų (žr. LAT 2010 m. lapkričio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2010).

Ginčo teisiniams santykiams aktualus teisinis reglamentavimas įtvirtintas VIĮ, kurio 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad viešoji informacija visuomenės informavimo priemonėse turi būti pateikiama teisingai, tiksliai ir nešališkai, o 19 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas platinti dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą.

Pagal VIĮ 22 straipsnio 11 dalies 1, 2, 4 punktus, viešosios informacijos rengėjai, skleisdami informaciją visuomenei, neturi iškraipyti teisingos, nešališkos informacijos bei nuomonių ir panaudoti tai savanaudiškiems tikslams, privalo būti objektyvūs ir nešališki, neturi skelbti nepagrįstų, nepatikrintų, faktais neparemtų kaltinimų. VIĮ 41 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 4 punkte nustatyta, kad žurnalistai turi teikti teisingas, tikslias ir nešališkas žinias, kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus, remtis keliais šaltiniais, savo veikloje vadovautis pagrindiniais visuomenės informavimo principais, laikytis žurnalistų profesinės etikos normų. VIĮ 2 straipsnio 31 punktas nustato, kad nuomonė – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų. Žinia – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas arba tikri (teisingi) duomenys (VIĮ 2 straipsnio 82 punktas). Taigi, visuomenės informavimo priemonėse skelbiamoms žinioms taikytinas tiesos kriterijus, o nuomonė turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai.

Atsižvelgiant į keliamo ginčo pobūdį, nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp teisės į saviraiškos laisvę ir teisės į asmens garbės ir orumo bei teisės į privatų gyvenimą gynimą ir įvertinti, ar atsakovė tinkamai išnagrinėjo pareiškėjų skundą.

Poreikį užtikrinti išskirtinę saviraiškos laisvės apsaugą savo praktikoje pabrėžia ir Lietuvos Aukščiausiasis teismas (toliau – ir LAT) 2009 m. balandžio 28 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-3-193/2009). LAT, spręsdamas klausimą dėl pusiausvyros tarp viešojo asmens garbės ir orumo bei saviraiškos laisvės užtikrinimo, pažymėjo, kad kolizijos atveju pirmenybė teiktina saviraiškos laisvei.

Pareiškėjų nuomone, atsakovė dėl neapykantos jų atžvilgiu kurstymo tyrė ne tuo aspektu.

VIĮ 2 straipsnio 31 dalyje nurodyta, kad nuomonė – tai visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų.

LAT senato 1998 m. gegužės 15 d. nutarimo Nr.1 „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 7, 71 straipsnių ir Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo taikymo teismų praktikoje nagrinėjant garbės ir orumo gynimo civilines bylas“ 7 punkte pažymėta, kad atribojant žinią (faktą ir duomenis) nuo nuomonės, teismas turi vadovautis tomis sampratomis, jog faktas – tikras, nepramanytas įvykis, reiškinys, dalykas. Duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija. Žinia – tai informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Nuomonė – asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas, požiūris, perduodamos mintys, idėjos bei pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, nes fakto ir duomenų egzistavimą galima nustatyti įstatyme numatytais įrodymais. Nuomonei tiesos kriterijus netaikomas, bet ji turi remtis tikrais faktais. Nuomonės yra subjektyvios, tačiau jų autorius privalo užtikrinti, kad nuomonė būtų reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai neiškreipiant faktų ar duomenų. Atribojant žinią nuo nuomonės, būtina analizuoti visą straipsnio ar kalbos kontekstą, pasisakymo aplinkybes, sakinio konstrukciją ir kt. Kai asmuo, išreikšdamas nuomonę apie įvykius, reiškinius, poelgius ir kt., paskelbia naujas žinias, žeminančias asmens garbę ir orumą ir neatitinkančias tikrovės, asmens teisės yra ginamos.

Taigi, atribojant žinią nuo nuomonės, analizuotinas pačios paskleistos informacijos būdas –publikacijos turinys, jos tekstas, kontekstas, iliustracinė medžiaga.

Teiginio turinys patvirtina, kad šiuo atveju buvo paskelbta nuomonė. Nuomonėmis pripažintuose teiginiuose buvo vartojami tokie žodžiai: „Lietuvos ryto šaltinių teigimu“, „galėjo“, „kalbama“, „palangiškiai pasakoja“, „manoma“. Ir šie žodžiai bei jų junginiai pagrįstai sudarė pagrindą atsakovui ginčo informaciją vertinti ne kaip kategorišką informacijos tvirtinimą, kuriai gali būti pritaikomas tiesos ir tikslumo kriterijus, o kaip subjektyvų svarstymą, nuomonę. Teisėjų kolegija sutinka su atsakove, kad pareiškėjų pozicija dėl visų ginčo teiginių vertinimo reikalingumo kaip žinių, yra nepagrįsta.

Ginčijamame Sprendime konstatuota, kad viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) pripažino, jog informacija, kad M. Z. galėjo būti pareiškėjo J. Z. vyresnė sesuo, yra tik loginių sąsajų nulemtas spėjimas, kurio patvirtinti arba paneigti nebuvo įmanoma dėl Z. atsisakymo bendrauti. Atsižvelgiant į paaiškinimus, kodėl iš žurnalistinio tyrimo metu surinktos informacijos Publikacijoje buvo pateikta nuomonė, kad pareiškėjas J. Z. galimai turi seserį, kuri padėjo statybų procese, – viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) manymas, svarstymas, remiantis liudytojų pateiktais duomenimis.

VIĮ 3 straipsnyje nurodyti pagrindiniai visuomenės informavimo principai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai, žurnalistai ir leidėjai savo veikloje vadovaujasi Konstitucija ir įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, humanizmo, lygybės, pakantos, pagarbos žmogui principais, gerbia žodžio, kūrybos, religijos ir sąžinės laisvę, nuomonių įvairovę, laikosi profesinės etikos normų, Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso nuostatų, padeda plėtoti demokratiją, visuomenės atvirumą, skatina visuomenės pilietiškumą ir valstybės pažangą, stiprina valstybės nepriklausomybę, ugdo valstybinę kalbą, tautinę kultūrą ir dorovę, o 3 dalyje nustatyta, kad viešoji informacija visuomenės informavimo priemonėse turi būti pateikiama teisingai, tiksliai ir nešališkai.

Teisėjų kolegijos vertinimu, šie teiginiai, galimas siejimas su giminystės ryšiais, niekaip negali būti suvokiami kaip neapykantos kurstymas tautinės priklausomybės pagrindu, neįžvelgta tiesioginio nukreipimo į pareiškėjus. Pateiktuose teiginiuose nėra tiesioginės nuorodos, kad pareiškėja N. Z. bei J. Z. yra rusai ar oligarchai, tik nurodoma, kad su Rusijos oligarchais siejama M. Z. Teisėjų kolegijos nuomone, tai niekaip negali reikšti jų garbės pažemino.

Iš bylos medžiagos paaiškėja, kad viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) atsakovei paaiškino, jog bandė susisiekti su pareiškėjais dėl žurnalistui šaltinių pateiktos informacijos patikslinimo ar paneigimo, tačiau patys pareiškėjai bendradarbiauti su informacijos rengėju siekiant nustatyti objektyvią tiesą, nesutiko. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pasisako, kad atsakovei skunde reiškiamos pretenzijos, jog viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) nesudarė galimybės pakomentuoti informacijos, ją paaiškinti, patikslinti ar paneigti, prieštarauja byloje esantiems įrodymams.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ginčo objektas yra viename iš didžiausių Lietuvos kurortų, turi priėjimą prie Baltijos jūros. Pažymėtina, kad tai buvęs (duomenys neskelbtini) gyventojų ir poilsiautojų bendro naudojimo statinys – dušinės, labai nedideliu atstumu nuo (duomenys neskelbtini) iki smėlio paplūdimio pradžios, todėl tiek pats statinys, tiek jo istorija bei savininkai gali pagrįstai dominti visuomenę. Teismo vertinimu, visuomenė turi pagrįstą teisę tokią informaciją žinoti. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) yra nurodęs, jog viešasis interesas paprastai yra susijęs su klausimais, kurie daro poveikį visuomenei tokia apimtimi, kad gali teisėtai jais domėtis, kurie traukia jos dėmėsį ar kurie reikšmingai jai rūpi, ypač tuo, kad jie daro poveikį gyventojų gerovei ar bendruomenės gyvenimui. Vertinant publikacijas, akivaizdu, kad jose keliami visuomeninio pobūdžio klausimai ir problemos aktualios (duomenys neskelbtini) gyventojams ir poilsiautojams, susijusios su viešuoju interesu. Įvertinus išdėstytą, nėra abejonių, kad Publikacijos viešinimo tikslas pagrįstas visuomenės interesas žinoti statinio, esančio netoli Baltijos jūros kranto, savininkus.

Nors visuomenės informavimo priemonė privalo neperžengti tam tikrų ribų, konkrečiai, susijusių su kitų asmenų reputacija ir teisėmis, jos pareiga vis dėlto yra skleisti (būdu, atitinkančiu jos pareigas ir atsakomybę) informaciją ir idėjas visais viešojo intereso klausimais (EŽTT 1997 m. vasario 24 d. sprendimas byloje De Haes ir Gijsels prieš Belgiją, pareiškimo Nr. 19983/92; 2001 m. kovo 29 d. sprendimas byloje Thoma prieš Liuksemburgą, pareiškimo Nr. 38432/97; 2002 m. birželio 25 d. sprendimas byloje Colombani ir kt. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 51279/99; 2017 m. birželio 27 d. didžiosios kolegijos sprendimas byloje S. M. Oy ir Satamedia Oy prieš Suomiją, pareiškimo Nr. 931/13).

VII 2 straipsnio 74 dalyje nurodyta, kas laikoma viešuoju asmeniu, ir nėra ginčo, kad pareiškėja O. P. į minėtą asmenų sąrašą nepatenka, tačiau teisėjų kolegijos įsitikinimu, „viešojo asmens“ sąvoką šiuo konkrečiu atveju reikėtų vertinti plačiau. Pažymėtina, kad LVAT yra pasisakęs, dėl VII 2 straipsnio 78 dalyje aiškiai įvardytų asmenų priskyrimo viešųjų asmenų kategorijai požymių, nurodydamas, kad asmens nuolatinė veikla turi turėti reikšmės viešiesiems reikalams, o tai reiškia, kad asmenų, atitinkančių nurodytoje įstatymo normoje įvardytus požymius, veikla turi būti viešojo intereso objektu (2021 m. kovo 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-323-492/2021). Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucijos Nr. 1165 (1998) dėl teisės į privatumą 7 punkte įtvirtinta, kad viešieji asmenys yra asmenys, užimantys pareigas valstybės tarnyboje ir (ar) naudojantys viešuosius išteklius, ir, apskritai, visi tie, kurie atlieka reikšmingą vaidmenį visuomeniniame gyvenime (politikos, ekonomikos, meno, socialinėje, sporto ar bet kurioje kitoje srityje). LVAT formuoja praktiką, kad viešumą lemia veiklos sritis: „ Teismų praktikoje nurodoma, kad turtingiausių šalies žmonių sąrašo, jų valdomo turto vertės bei sričių, kuriose veikia jų verslas, paskelbimas iš tiesų gali prisidėti prie viešojo intereso diskusijos inter alia apie visuomenei reikšmingus verslo procesus, čia gaunamas pajamas, o tuo pačiu – apie valstybės mokesčių bei socialinės politikos tinkamumą (mokestinės naštos paskirstymą ir pan.). Todėl turtingiausių žmonių sąrašas, jų valdomo turto vertė bei sritys, kuriose veikia jų verslas, yra klausimai, kurie daro poveikį visuomenei tokia apimtimi, kad jie gali pagrįstai traukti visuomenės dėmesį, ją dominti ir jai rūpėti (LVAT 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2066-624/2021). Vertinant byloje pateiktus duomenis matyti, kad 2019 m. ši pareiškėja buvo įtraukta į turtingiausių asmenų sąrašą ir nepriklausomai nuo to, kad vėlesniais metais jos sąraše nebuvo, vertinant visą informaciją ir duomenis kompleksiškai, teismo įsitikinimu, negalima paneigti to fakto, kad pareiškėja laikytina visuomenę dominančiu viešu asmeniu. EŽTT dėl asmens žinomumo yra pažymėjęs, kad asmens visuomenėje atliekamas vaidmuo ar funkcijos yra svarbus kriterijus, nustatant teisingą susikirtusių teisinių gėrių pusiausvyrą. Šiuo atžvilgiu turi būti daromas skirtumas tarp privačių asmenų ir asmenų, veikiančių viešajame kontekste, tokių kaip politikos figūros ar visuomenės veikėjai (angl. politicalfigures or public figures). Visuomenė yra suinteresuota gauti informaciją ne tik apie politikos ar kriminalinius klausimus, bet ir apie sportą ar scenos atlikėjus ir pan. (EŽTT sprendimai bylose 2012 m. vasario 7 d. A. S. AG prieš Vokietiją Nr. 39954/08, 2012 m. vasario 7 d. V. H. prieš Vokietiją Nr. 40660/08 ir 60641/08).

Pagal LVAT formuojamą praktiką (žr. bylą Nr. eA-51-822/2021), VIĮ įtvirtinta viešojo asmens sąvoka aiškinama atsižvelgiant į EŽTT jurisprudenciją šiuo klausimu. EŽTT ne kartą yra brėžęs viešojo asmens ribas ir jo jurisprudencijoje į šią kategoriją yra patekę ne tik renkami valdžios pareigūnai ar įžymybės, bet ir verslininkai, taip pat kiti atitinkamą padėtį visuomenėje užimantys ar į viešą sferą įsitraukę asmenys.

Pagal EŽTT praktiką tam tikrų pasakymų, kurie skirti visuomenės dėmesiui pritraukti, vartojimas savaime negali nulemti Konvencijos 10 straipsnio pažeidimo ir žiniasklaidos priemonei negali būti priekaištaujama dėl straipsnio „sustiprinimo“ ir siekio jį pristatyti patraukliai, vis dėlto tai neturi iškraipyti paviešintos informacijos ir klaidinti skaitytojo (EŽTT 2015 m. lapkričio 10 d. sprendimas byloje Couderc ir Hachette F. A. prieš Prancūziją, Nr. 40454/07).

Antraštėje paskelbta informacija, kad pareiškėja N. Z. „teigė įmonėje nebedirbanti“ yra konstatuojamojo pobūdžio, todėl vertinama, kad paskelbta žinia. Pareiškėja nurodo nebendravusi su viešosios informacijos rengėju (skleidėju). Teismų praktikoje pripažįstama, jog analizuojant paskleistą informaciją būtina įvertinti, ar asmuo, apie kurį yra paskleista informacija, savo veiksmais nėra prisidėjęs prie galimos kritikos jo atžvilgiu (LAT 2014 m. vasario 19 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-30/2014).

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad rėmėsi 2019 m. gauta informacija, kurią paviešino publikacijoje (duomenys neskelbtini) (www.lrytas.lt, (duomenys neskelbtini)). Ištyrus byloje esančius įrodymus, sutiktina, kad buvo pagrindo neabejoti, kad telefonu kalbama su pareiškėja N. Z., nes pokalbio metu nepaneigta, kad kalbamasi ne su ja. Viešosios informacijos rengėjas neturėjo pagrindo manyti, kad pateikta informacija neatitinka tikrovės. Byloje pateikti VĮ Registrų centro duomenys, kad pareiškėja nuo 2013 m. gruodžio 3 d. yra (duomenys neskelbtini) direktorė. Remiantis VĮ Registrų centro pateikta informacija, N. Z. buvo šios bendrovės akcininke iki 2017 m. rugpjūčio 1 d. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į išdėstytą, negalima teigti ir laikyti, kad viešosios informacijos rengėjas specialiai pateikė klaidingą informaciją, nepriklausomai nuo to, kad pokalbio metu pareiškėja nebebuvo akcininke, pagal turimus VĮ Registrų centro suteiktus duomenis, tačiau faktas, kad ji buvo šios įmonės akcininke yra akivaizdus ir nenuginčijamas. Netikslios, (bet seniau galiojusios informacijos) pateikimas negali būti pakankamas pagrindas vertinti, kad viešosios informacijos rengėjas elgėsi nesąžiningai, tuo labiau, kad minėtas netikslumas nekeičia ginčo Publikacijos esmės ar jos tikslo. Pažymėtina, kad teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, jog iš viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) negalima reikalauti absoliutaus tikslumo, o galima reikalauti tik elgtis sąžiningai, t. y. sąmoningai neiškraipyti ar nutylėti informacijos, siekiant įžeisti ar pažeminti kitą asmenį, kas reikštų piktnaudžiavimą teise skleisti informaciją ir šios teisės ribų peržengimą, duodantį pagrindą visuomenės informavimo priemonei taikyti teisinę atsakomybę (LAT 2000 m. spalio 19 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-964/2000).

Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčo teiginys „Manoma, kad N. Z. vardu užrašytą vilą, kurią sudaro du korpusai su atskirais įėjimais, (duomenys neskelbtini) kopose pasistatė abu (duomenys neskelbtini) akcininkai“ pagal lingvistinę išraišką lyg ir turi konstatuojamojo pobūdžio elementų, tačiau nėra pakankami absoliučiai visą teiginį vertinti kaip žinią. LVAT praktikoje vertinant publikacijos tekstą tokie žodžiai, kaip, pavyzdžiui, „labai tikėtina“, „galimai“, „regis“, yra vienas iš aspektų, į kuriuos atsižvelgus daroma išvada, jog pateiktos aplinkybės nebuvo kategoriškai tvirtinamos (LVAT 2014 m. balandžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-104/2014). Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tai, kad teiginys pradedamas žodžiu „manoma“, leidžia vertinti, jog buvo pateikta tik viešosios informacijos skleidėjo subjektyvi nuomonė apie galimus tikruosius šio pastato savininkus.

Teismų praktikoje nurodoma, kad sprendžiant dėl visuomenės informavimo priemonės atsakomybės, kiekvienu atveju turi būti nustatomos faktinės aplinkybės, susijusios su informacijos šaltinio, kurio pateiktus duomenis citavo visuomenės informavimo priemonė, patikimumu, autoritetu ir, vadovaujantis protingumo principu, turi būti vertinama visuomenės informavimo priemonės pasitikėjimo tokiu šaltiniu atitiktis keliamiems žurnalistų profesionalumo standartams (LAT 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011). Nagrinėjamu atveju byloje pateikti duomenys akivaizdžiai patvirtina, kad atsakovė vadovavosi kompetentingos įstaigos suteikta informacija, kuria neturėjo pagrindo abejoti.

Teisėjų kolegijos vertinimu, suinteresuotas asmuo elgėsi sąžiningai, paskelbdamas žinią apie tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) nevykdo jokios veiklos, nes tai atitiko tikrovę, remiantis 2019 – 2020 metų Įmonės finansinės atskaitomybės dokumentais. Teismo įsitikinimu, 5 metų terminas yra pakankamas teigti, kad Įmonė pastaruosius metus veiklos nevykdo. Pažymėtina, kad tai nebuvo Viešosios informacijos rengėjo spėjimas, ar manymas, tai buvo surinktų duomenų faktinis pagrindimas, kuriuo nėra pagrindo abejoti. Asmens garbė ir orumas (dalykinė reputacija) ginami, kai asmuo normaliai, bet ne ypatingai smulkmeniškai ar jautriai suvokia apie jį skleidžiamas žinias ir iš keleto galimų pavartojimo prasmių mato tik neigiamą atspalvį (LAT 2000 m. lapkričio 22 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-1217/2000). Įvertinus pateiktą informaciją, konstatuojama, kad viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas), viešindamas informaciją, kurią išsiaiškino atlikęs žurnalistinį tyrimą, elgėsi sąžiningai. Žinia apie tai, kad Įmonė nevykdo jokios veiklos, atitiko tikrovę, ir nepažeidė keliamų reikalavimų, todėl pareiškėjos dalykinė reputacija nebuvo pažeista.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 25 straipsnyje įtvirtinta saviraiškos laisvė: žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti. Žmogui neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas. Konstitucijos 44 straipsnyje įtvirtintas cenzūros draudimas. VII 10 straipsnyje nurodyta: „Viešosios informacijos cenzūra Lietuvos Respublikoje draudžiama. Draudžiami bet kokie veiksmai, kuriais siekiama kontroliuoti visuomenės informavimo priemonėse skelbiamos informacijos turinį iki šios informacijos paskelbimo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.“ Negali būti varžoma ar kaip kitaip siaurinama viešosios informacijos rengėjų (skleidėjų) teisė skleisti informaciją visuomenę teisėtai ir pagrįstai dominančiais klausimais. Konvencijos 10 straipsnyje nustatyta, kad šiai laisvei taikomos išimtys, tačiau jos turi būti aiškinamos griežtai (siaurai), o bet kokių apribojimų reikalingumas turi būti nustatomas įtikinamai. (LAT 2009 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2009). Teismas jau pasisakė, kad neabejotinai ginčo objektas – viešo intereso objektas, dominantis (duomenys neskelbtini) gyventojus ir jos svečius. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktika aiškiai suponuoja, jog visuomenė turi teisę žinoti, o viešosios informacijos rengėjai (skleidėjai) teisę skleisti informaciją visuomenei teisėtai ir pagrįstai dominančiais klausimais, skelbti neribotą skaičių publikacijų, jeigu tai pagrįstai domina visuomenę.

Dėl pagrindinių visuomenės informavimo principų pažeidimo teismas pažymi, kad jie įtvirtinti VIĮ 3 straipsnyje. Šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai, žurnalistai ir leidėjai savo veikloje vadovaujasi Konstitucija ir įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, humanizmo, lygybės, pakantos, pagarbos žmogui principais, gerbia žodžio, kūrybos, religijos ir sąžinės laisvę, nuomonių įvairovę, laikosi profesinės etikos normų, Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso nuostatų, padeda plėtoti demokratiją, visuomenės atvirumą, skatina visuomenės pilietiškumą ir valstybės pažangą, stiprina valstybės nepriklausomybę, ugdo valstybinę kalbą, tautinę kultūrą ir dorovę, o 3 dalyje nustatyta, kad viešoji informacija visuomenės informavimo priemonėse turi būti pateikiama teisingai, tiksliai ir nešališkai. Pagrindiniais visuomenės informavimo principais turi vadovautis visi viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai, žurnalistai ir leidėjai visoje jų veikloje, tiek susijusioje su fiziniais, tiek su juridiniais asmenimis (LVAT 2014 m. sausio 6 d. nutartis byloje Nr. A525-2002-13).

Teisėjų kolegija, ištyrusi byloje pateiktus įrodymus, vertindama, kad Publikacijoje buvo pateikiama informacija apie pastatą, prieš tai buvusį bendro naudojimo, esantį netoli Baltijos jūros kranto, kad buvo tenkinamas viešas interesas ir visuomenės teisė žinoti, vadovaudamasi aukščiau išdėstytu, laikosi pozicijos, kad žinios ir nuomonės Publikacijoje buvo paskelbtos sąžiningai ir etiškai, neformuluojant žeminančio pobūdžio apibūdinimų, nepažeidžiant pagrindinių visuomenės informavimo principų. LVAT yra išaiškinęs, jog VIĮ 15 straipsnyje įtvirtinta teisė atsakyti paneigiant tikrovės neatitinkančią informaciją ar patikslinant jau paskelbtą informaciją (LVAT 2017 m. lapkričio 6 d. nutartis byloje Nr. eA-1123-1062/2017). Teismas pažymi, kad viešosios informacijos skleidėjas nurodė, jog bandė susisiekti su pareiškėjais, tačiau jie patys nebendravo ir nenorėjo nei komentuoti, nei patikslinti ar suderinti informaciją su jos rengėju, todėl laikytina, kad pareiškėjai nerodė suinteresuotumo dėl informacijos aiškumo ir pateikimo visuomenei.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes, šalių atstovų paaiškinimus teismo posėdyje, daro išvadą, kad skundžiamas Tarnybos Sprendimas priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes bei teisės aktų nuostatas. Atsižvelgus į išdėstytą konstatuojama, kad ginčijamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo priėmimo procese nebuvo pažeista jokių pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo naikinti skundžiamo Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos 2022 m. balandžio 8 d. sprendimo (duomenys neskelbtini) („Lietuvos rytas“, (duomenys neskelbtini)) paskelbtos informacijos“. Pareiškėjų skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytų išvadų, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Šiame kontekste paminėtina, kad EŽTT ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju sprendimas priimtas ne pareiškėjų naudai, todėl jie neįgyja teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjų N. Z. (N. Z.), J. Z. (Y. Z.), O. P., uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ir uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.