Tauragės apylinkės teismo sprendimas

Šilalės rajono apylinkės teismo teisėjas Osvaldas Briedis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų administravimas“ ieškinį atsakovei V. J. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovei V. J. teismo procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu 2017 m. rugsėjo 18 d. Atsakovė per nustatytą terminą be pateisinamos priežasties nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl ieškovės prašymu priimamas sprendimas už akių (Lietuvos Respublikos CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Ištyrus ir formaliai įvertinus byloje esančius įrodymus nustatyta, kad UAB „4finance“ ir atsakovė V. J. 2014 m. gruodžio 22 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 9788925001. Šios sutarties pagrindu UAB „4finance“ paskolino atsakovei 724,05 € sumą 8 mėnesių terminui. Atsakovė nesilaikė kredito grąžinimo grafiko, todėl UAB „4finance“ 2015 m. rugsėjo 12 d. vienašališkai nutraukė Vartojimo kredito sutartį. 2016 m. spalio 25 d. pradinis kreditorius UAB „4finance“ vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.101 - 6.110 straipsniais bei reikalavimo teisės perleidimo sutarties pagrindu perleido reikalavimą International Risk Management OU, įmonės kodas 12535769, adresas F. R. Kreutzwaldi tn 6-1, Talinas, 10124, Estijos Respublika, kuri 2017 m. vasario 23 d. reikalavimą perleido UAB „Finansų administravimas“ įmonės kodas 304179870, adresas Jonavos g. 254A, LT-44132 Kaunas. Todėl UAB „Finansų administravimas“ turi reikalavimo teisę į su V. J. sudarytą Vartojimo kredito sutartį Nr. 9788925001 bei jos pagrindu atsiradusią 704,82 € sumos dydžio skolą.

Lietuvos Respublikos CK 6.101 straipsnio 1 dalis kreditoriui suteikia teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu, tačiau reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 straipsnis). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, ieškovės reikalavimas laikomas pagrįstu, todėl tenkintinas, ir ieškovei iš atsakovės priteistina negrąžinta 704,82 € kredito suma.

Ieškovė prašo priteisti 167,26 € fiksuotą palūkanų sumą už naudojimąsi kreditu. Vartojimo kredito sutarties Nr. 9788925001 bendrųjų sąlygų 4.1. punktas, numato, kad kredito gavėjas už naudojimąsi kreditu privalo mokėti fiksuotas palūkanas išreikštas bendra kredito kainos metine norma. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas įvykdyti prievolę natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014). Todėl ieškovės reikalavimas dėl 167,26 € palūkanų už naudojimąsi kreditu tenkintinas.

Sutinkamai su CK 6.874 straipsnio 1 dalimi ir sutarties 7.1. punktu, nuo 2015 m. rugsėjo 13 d. iki 2016 m. sausio 1 d. atsakovė privalo sumokėti ir sutartyje nustatytą metinę palūkanų normą (72,36 %), skaičiuotiną ne tik nuo negrąžintos paskolos sumos, bet ir nuo priskaičiuotų palūkanų.

Nustatyta, kad ieškovės reikalavimas atsakovei dėl palūkanų sumokėjimo kilęs iš kreditavimo teisinių santykių. Pagal CK 6.881 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą kreditavimo sutarties sampratą, kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga įsipareigoja suteikti kredito gavėjui pinigines lėšas, o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. Kreditavimo santykiams taikomos paskolos teisinius santykius reglamentuojančios bendrosios normos, neprieštaraujančios kreditavimo sutarties esmei ir CK XLIII skyriaus II skirsnyje įtvirtintoms taisyklėms. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje be kita ko nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Nagrinėjamu atveju 2014m. gruodžio 27 d. Vartojimo kredito sutartyje buvo susitarta dėl 72,36 procentų dydžio palūkanų normos, taigi šios sutarties šalys, įgyvendinusios sutarties laisvės principą, palūkanų dydį nustatė savo susitarimu (CK 6.872 straipsnio 1 dalis). Šios palūkanos yra mokėjimo funkciją atliekančios (pelno) palūkanos, kurių paskirtis – nustatyti mokestį už naudojimąsi kreditoriaus pinigais, o ne kompensuoti kreditoriaus nuostolius už prievolės neįvykdymą.

Vertinant, kad tarp sutarties šalių sudaryta Vartojimo kredito sutartis ir atsakovė, kaip vartotojas, yra silpnesnioji sandorio šalis, minėtos aplinkybės šiuo atveju nelaikytinos pagrindu mažinti sutartyje numatytas palūkanas. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad vartotojams suteikiama papildoma apsauga nesudaro išimčių iš vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda (CK 6.38, 6.59 str.), todėl nereiškia, kad vartotojai gali naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų teisių apsaugos priemonėmis, siekdami nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo. Jei iš turimų įrodymų matyti, kad skolininkas sistemingai laiku nevykdo prievolių, o skolininko, nors ir saugomo vartotojams taikomų papildomų teisinių apsaugos mechanizmų, ir kreditoriaus teisių bei pareigų įgyvendinimo požiūriu skolininkui netenka neproporcingai griežta prievolių vykdymo našta, teismas turi teisinį pagrindą tenkinti kreditoriaus pareiškimą nepaisydamas sutarties kvalifikavimo kaip vartojimo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-11-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2014).

Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 1 dalis numato, kad bendra vartojimo kredito kaina turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo, vartojimo kredito davėjo ir paskolos davėjo interesų pusiausvyros. Preziumuojama, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutarties sudarymo, keitimo arba pratęsimo momentu: 1) vartojimo kredito sutartyje nustatyta vartojimo kredito palūkanų norma yra didesnė kaip 75 procentai, o visos kitos išlaidos, kurios įskaičiuojamos į bendrą vartojimo kredito kainą, išskyrus palūkanas, tenkančios vienai vartojimo kredito dienai, yra didesnės kaip 0,04 procento bendros vartojimo kredito sumos. 2014 m. gruodžio 22 d. sudarytoje Vartojimo kredito sutartyje nurodyta, kad vartojimo kredito palūkanų norma yra 72,36 procentų. Šiuo atveju Vartojimo kredito sutartyje nustatytas vartojimo kredito palūkanų normos dydis yra mažesnis už šiuo metu nustatytąjį įstatyme, todėl iš viso pagal CK 6.874 straipsnio 1 dalyje nustatytą taisyklę už pradelstas dienas iš atsakovės priteistina – 212,94 € palūkanų po kredito grąžinimo termino.

Lietuvos Respublikos CK 6.37 straipsnio 2 dalyje yra numatyta skolininko pareiga mokėti palūkanas už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, todėl ieškovės prašymu iš atsakovės priteistinos įstatymo nustatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. rugsėjo 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio l dalis).

Kadangi ieškinys tenkintinas, iš atsakovės ieškovės naudai taip pat priteistinos bylinėjimosi išlaidos - sumokėtas 24 € žyminis mokestis (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)., 704,82 € (septynių šimtų keturių eurų 82 centų) negrąžintą paskolos sumą, 167,26 € (vieno šimto šešiasdešimt septynių eurų 26 centų) palūkanų sumą iki kredito grąžinimo termino, 212,94 € (dviejų šimtų dvylikos eurų 94 centų) palūkanų sumą po kredito grąžinimo termino, penkių procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. rugsėjo 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 24 € (dvidešimt keturių eurų) žyminį mokestį, uždarosios akcinės bendrovės „Finansų administravimas“, į. k. 304179870, Jonavos g. 254A, Kaunas, sąsk. Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, naudai.

Atsakovė V. J. negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Šilalės rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Finansų administravimas“, per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Šilalės rajono apylinkės teismą.