Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič, Albinos Rimdeikaitės (pranešėja), Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. L. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-524-570/2015 pagal ieškovo V. L. ieškinį atsakovams R. L., V. L. dėl naudojimosi žemės sklypu ir patalpomis tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

1.Teismas neteisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo procesą bei įrodymų vertinimą, nukrypo nuo suformuotos praktikos tokio pobūdžio bylose. Teismas neįvertino tarp bendraturčių susiklosčiusių faktinių santykių, rėmėsi tik dalimi liudytojų parodymų, pažeidė naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo principus. Teismo nustatyta naudojimosi gyvenamosiomis patalpomis tvarka nėra racionaliausia, nėra labiausiai atitinkanti bendraturčių dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, jų poreikių ir interesų, nėra patogi bendraturčiams, netarnaujanti geresniam nuosavybės valdymui ir nešalinanti konfliktų tarp šalių kilimo galimybes.

2. Teismo teiginys, kad ieškovo pateiktas žemės, gyvenamojo namo ir rūsio patalpų naudojimosi tvarkos nustatymo projektas parengtas atsižvelgiant į ieškovo ir atsakovo turimas gyvenamojo namo idealiąsias dalis, faktinį naudojimą iki išsikraustant į savo nuosavus būstus, yra klaidingas. Ieškovas niekada nėra gyvenęs pirmajame namo aukšte. Šią faktinę aplinkybę teisminio nagrinėjimo metu patvirtino liudytojai R. D. bei A. S., kurie nurodė, jog atsakovas nuo 1992 m. gyveno ir vertėsi individualia veikla pirmame namo aukšte esančiose patalpose II-2 ir II-1.

3. Teismas privalėjo tinkamai įvertinti faktinę situaciją, byloje esančius įrodymus, nustatyti realius tiek ieškovo, tiek apelianto ketinimus bei galimybes pirmąjį namo auštą panaudoti verslo tikslais. Pats teismas pripažįsta, jog ieškovui atitektų patrauklesnės patalpos pirmame aukšte, kadangi jose būtų galima vykdyti ūkinę komercinę veiklą, įsirengti parduotuvę ar pan. Naudojimasis kuriuo nors namo auštu yra vienas esminių tiek ieškovo, tiek ir atsakovo reikalavimų, kadangi būtent pirmajame namo aukšte tiek ieškovas, tiek apeliantas nori atitinkamai vykdyti ūkinę komercinę veiklą. Pirmojo namo aušto naudojimosi tvarkos nustatymas turi esminę reikšmę šalių ginče.

4. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgė į tai, jog ieškovas yra bedarbis, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, kad apeliantas taip pat ilgai niekur nedirba ir negauna darbo užmokesčio, taip pat neatsižvelgė į apelianto sveikatos būklę ir į ją pagrindžiančius įrodymus. Atsakovas turi problemų su sąnariais, todėl akivaizdu, jog jam vaikščioti į antrą namo aukštą būtų nepatogu ir tai neabejotinai sukeltų neigiamų padarinių jo sveikatos būklei. Teismo motyvas, kad atsakovas su šeima gyvena nuosavame name ir jo materialinė padėtis yra geresnė, suformuotas neatsižvelgiant į byloje esančius VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turte registro centrinio duomenų banko išrašus, kuriuose nurodyta, jog atsakovui ir jo žmonai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio namo vidutinė rinkos vertė yra 36202,50 Eur. Akivaizdu, jog teismas rėmėsi tik ieškovo melagingais parodymais, kad namas yra prabangus ir vertė yra 1 000 000 Lt. Ieškovas apeliantui ir jo sutuoktinei priklausančiame name nesilankė, todėl negali žinoti namo būklės ir vertės.

5. Teismas nepagrįstai nurodė, kad nustatoma naudojimosi tvarka nepažeistų atsakovės V. L. interesų. Atsakovei nenustatyta naudojimosi tvarka patalpomis II-3 ir II-4 (įskaitant tualetą bei vonią), ji sunkiai vaikšto, todėl toks naudojimosi patalpomis tvarkos nustatymas akivaizdžiai pažeidžia jos interesus. Bendrai visiems bendraturčiams sprendimu nustatyta naudojimosi tvarka patalpomis I-1 ir 1-3 pažeidžia atsakovės teisę į privatumą ir saugumą, kadangi šios patalpos atskiria jos virtuvę ir svetainę, o patalpas pardavus ar išnuomojus tretiesiems asmenims, būtų suteikta galimybė nekliudomai patekti į V. L. patalpas. Atsakovas atsiliepime siekė, kad jam būtų nustatyta teisė naudotis patalpomis II-1 ir II-2, kadangi ten dirbdamas galėtų būti arčiau senyvo amžiaus motinos, ja rūpintis bei jai padėti buityje. Teismas į šią aplinkybę neatsižvelgė ir jos nevertino.

6. Teismas nepagrįstai nurodė, kad antras namo aukštas yra pritaikytas atskiram gyvenimui. Į antrą namo aukštą nėra visiškai jokio atskiro įėjimo, nėra centrinio šildymo bei sanitarinio mazgo. Į antrą namo aukštą galima patekti tik siaurais maždaug 40 cm pločio laiptais. Apeliantas teisminio nagrinėjimo metu laikėsi vieningos pozicijos, jog nori verstis televizorių ir buitinės technikos remonto veikla. Tai akivaizdžiai apsunkintų televizorių ir buitinės technikos gabenimą į antrą aukštą, sukeltų daug nepatogumų, būtų nepatrauklu potencialiems klientams, visa tai turėtų neigiamos įtakos atsakovo planuojamai vykdyti veiklai bei jos pelningumui.

7. Teismas nesiaiškino ir neatsižvelgė į tai, jog ieškovas niekada nevykdė jokios ūkinės komercinės veiklos, todėl nesuprantama teismo pozicija dėl tikimybės, jog ieškovas pirmajame namo aukšte įkurs parduotuvę ar užsiims kitokia ūkine komercine veikla. Teismas neatsižvelgė į ieškovo parodymų nevienodumą ir netvirtą poziciją dėl pirmojo namo aukšto panaudojimo galimybių, neįvertino fakto, jog apeliantas jaunystėje pirmajame namo aukšte užsiimdavo televizorių bei technikos taisymu. Be to, apeliantas turi tinkamą išsilavinimą tai veiklai, kuria nori užsiimti pirmajame namo aukšte, tuo tarpu atsakovas, neturėdamas tam specialių žinių ir išsilavinimo, tik teoriškai pasvarstė parduotuvės atidarymo galimybę.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl naudojimosi bendrąja daline nuosavybe šalims priklausančio gyvenamojo namo patalpomis nustatymo.

Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nustatė tas faktines aplinkybes, jog bylos šalims ieškovui V. L. ir atsakovui R. L. nuosavybės teise priklauso po ½ dalį žemės sklypo, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), po 7/20 dalis gyvenamojo namo unikl. Nr. (duomenys neskelbtini) bei kitų statinių unikl. Nr. (duomenys neskelbtini), po ½ dalį ūkinio pastato unikl. Nr. (duomenys neskelbtini), esančių tuo pačiu adresu. Šį nekilnojamąjį turtą V. L. ir R. L. įgijo asmeninėn nuosavybėn po tėvo V. L. mirties (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu, tačiau minėtame name nei vienas iš jų negyvena ir neketina gyventi ateityje. Šiame name gyvena bendraturtė jų motina V. L., kuri po santuokos nutraukimo su mirusiuoju V. L., (duomenys neskelbtini) Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimu įgijo nuosavybės teisę į 3/10 dalis gyvenamojo namo, garažą 3Gi/9 ir jai gyvenamajame name paskirtos naudotis patalpos, esančios pirmame aukšte, plane pažymėtos indeksais 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, rūsio patalpomis R-3, R-4, 1/6 patalpos R-1. V. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2000 m. liepos 11 d. sutartimi iš V. S. nuosavybės teise buvo įgijęs 0,0757 ha žemės sklypo unikl. Nr. (duomenys neskelbtini) su 2/5 dalimis vieno aukšto gyvenamojo namo, unikl. Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini).

Teisėjų kolegija pažymi, jog CK ketvirtojoje knygoje įtvirtinti du skirtingus teisinius padarinius sukeliantys bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdai: naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu turtu tvarkos nustatymas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis, 4.81 straipsnis) ir atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnis). Esminis jų skirtumas, kad nustačius naudojimosi bendrąja nuosavybe tvarką bendrosios nuosavybės dalyviai ir toliau lieka bendraturčiais, tik įgyja teisę savarankiškai naudotis jiems paskirtomis daikto dalimis, tam tikras nekilnojamojo daikto dalis paprastai paliekant bendraturčiams naudotis bendrai, t. y. atskirų nuosavybės teisės objektų nesuformuojama ir bendroji dalinė nuosavybė nepasibaigia, o atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės ši teisė pasibaigia, buvę bendraturčiai tampa jiems paskirtų dalių savininkais ir kiekvienas iš jų naudojasi jam tekusia dalimi savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis) arba vienas (ar keli) iš bendraturčių tampa viso turto savininku, o kitam (kitiems) priteisiama kompensacija pinigais (CK 4.80 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašė nustatyti naudojimosi bendru turtu (gyvenamuoju namu, žemės sklypu) tvarką: jis pasiūlė nustatyti naudojimosi tvarką pagal VĮ Registrų centro Marijampolės filialo 2014-07-30 parengtą pastato padalinimo projektą ir 2014-08-13 žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą, o atsakovas atsiliepimu į ieškinį pasiūlė kitą naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis tvarkos variantą.

Teisėjų kolegija vertina, kad nagrinėjamoje byloje buvo neatskleista bylos esmė, nes pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė bylos nagrinėjimo apimtį. Akcentuotina, kad teismas privalo spręsti ginčą pagal ieškovo pareikštus reikalavimus, negali pats nei suformuluoti už ieškovą ieškinio dalyko ir pagrindo, nei, spręsdamas bylas, pakeisti ieškinio dalyko ar faktinio pagrindo ar taikyti alternatyvius pažeistų teisių gynimo būdus (išskyrus kai kurias įstatyme nustatytas išimtis). Konkrečiu atveju pažymėtina tai, kad ieškovas patikslintu ieškiniu prašė nustatyti naudojimosi žemės sklypu ir gyvenamuoju namu tvarką, paskiriant bendraturčiams dalį patalpų naudotis individualiai, dalį – bendrai, tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nustatė naudojimosi žemės sklypu tvarką, namo bendro naudojimosi patalpas tarp bendraturčių, o taip pat patvirtino pateiktą VĮ Registrų centro 2014-08-13 parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą ir 2014-07-30 pastato padalinimo projektą, kurie galioja kartu su teismo sprendimu, kai toks reikalavimas dėl skirtingo bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdo byloje nebuvo reiškiamas ir nagrinėjamas, o individualus patalpų naudojimas tarp bendraturčių liko nenustatytas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas naikintinas, byla perduotina nagrinėti Marijampolės rajono apylinkės teismui iš naujo, kadangi padarytų materialinės ir procesinės teisės pažeidimų apeliacinės instancijos teismas ištaisyti negali (CPK 329 str., 1 d., 330 str.).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal ieškovo pateiktą pastato padalinimo projektą neįmanoma nustatyti ir įvertinti, kad jo siūloma naudojimosi tvarka nepažeis visetą kriterijų, suformuluotų kasacinio teismo teisminėje jurisprudencijoje: teisėtumą, adekvatumą dalims bendrosios nuosavybės teisėje, socialinę taiką ir proporcingumą, naudojimosi daiktu racionalumą (patogumą) ir efektyvumą, faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybės valdyba v. G. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-451/2003; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje A. A. v. D. Š., bylos Nr. 3K-3-576/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje A. R. B. v. R. L., bylos Nr. 3K-3-291/2007; 2007 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Č. Č. v. J. T., bylos Nr. 3K-3-563/2007; kt.). Pagal Kadastro ir registro dokumentų bylos duomenis, ginčo gyvenamasis namas yra vieno aukšto su mansardoje įrengtomis gyvenamosiomis patalpomis. Šalių pateiktų naudojimosi tvarkos variantų esminei konkurencijai pasireiškiant dėl patalpų, plane pažymėtų II-1 ir II-2 bei mansardoje įrengtų patalpų, pirmosios instancijos tik pažymėjo, kad ieškovui atitenka patrauklesnės patalpos pirmame aukšte, o atsakovui - didesnio ploto patalpos antrame aukšte, tačiau pagal bylos duomenis negalima spręsti, kad šalims naudotis tenkančios patalpos pagal savo išsidėstymą ir naudingumą būtų lygiavertės tai kompensuojant ploto skirtumu. Tiesėjų kolegija pažymi, kad nors apeliantas ir neatstovauja kitos atsakovės – savo motinos V. L., tačiau jo atkreiptas dėmesys į pirmosios instancijos teismo argumentus, teigiant, kad tokia naudojimosi tvarka nepažeistų ir atsakovės V. L. interesų, yra savalaikis ir pagrįstas, nes pagal pastato padalijimo projektą bei skundžiamą sprendimą, o taip pat ir 1995 m. spalio 30 d. sprendimą, garbaus amžiaus V. L. nenustatyta teisė naudotis vonios patalpa II-4. Svarbu, jog dėl naudojimosi tvarkos nustatymo pagrindinis daiktas neprarastų savo pirminės paskirties, išskyrus atvejus, kai bendraturtis siekia naudoti jam paskirtas patalpas pagal kitokią paskirtį ir toks paskirties pakeitimas galimas pagal galiojančius teisės aktus. Aiškintinos ir aplinkybės dėl mansardos izoliuotumo bei pritaikymo gyventi atskirai šeimai, kai patalpa II-4 paliekama bendram naudojimui. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tą aplinkybę, jog šalys nuosavybės teise turi ne tik gyvenamąjį namą, dėl kurio naudojimosi tvarkos nustatymo yra suformuluoti tam tikri reikalavimai. Nustatyta, jog šalys bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo ir gyvenamojo namo priklausinius: ūkinį pastatą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Dėl naudojimosi tvarkos šiais nekilnojamojo turto vienetais šalys pasiūlymų teismui nepateikė, o tai nagrinėjamu atveju yra reikšminga nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką. Pažymėtina, kad nustačius naudojimosi tvarką gyvenamojo namo patalpomis bei jo priklausiniais, nustatytina ir naudojimosi žemės sklypu tvarka, dėl kurios ginčo tarp šalių iš esmės ir nėra. Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas, gavęs byloje ieškovo ir atsakovo procesiniuose dokumentuose suformuluotus reikalavimus, privalėjo pasiūlyti šalims šiuos pasiūlymus patikslinti, nurodant detalią naudojimosi visu turimu turtu tvarką, o to nepadaręs, netinkamai nustatė bylos nagrinėjimo apimtį, dėl ko šalių ginčas naudojimosi bendru turtu buvo išspręstas neteisingai. Taip pat neužtenkant pateiktų įrodymų, teismas galėjo pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus (planinę medžiagą, nuotraukas, specialisto išvadas ir kt.) ir nustatyti terminą jiems pateikti (CPK 179 str. 1 d.). Dėl to teismo sprendimas panaikintinas, byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos iš naujo (LR CPK 326 str. 1 d. 4 p.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 22 d. sprendimą ir perduoti civilinę bylą Marijampolės rajono apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.