- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-06-13
- Bylos Nr.
- 1-65-1199/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-23622-2023-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Liudmila Larionova
- Kaltinamasis
- V.
- Nukentėjusysis
- J. K.
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. (V.) K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini), vedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis MB (duomenys neskelbtini) ir MB (duomenys neskelbtini), šiuo metu atlieka bausmę Lietuvos Kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ajame kalėjime, teistas 13 kartų, paskutinį kartą 2024 m. birželio 3 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir BK 243 straipsnį, pakeisto Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu, paskiriant galutinę, subendrintą su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. spalio 18 d. nuosprendžiu – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 259 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. K. smurtaudamas nežymiai sutrikdė savo šeimos narės sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą, t. y. jis, 2023 m. birželio 26 d., apie 19 val., namuose adresu (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą savo šeimos nario – sutuoktinės J. K., atžvilgiu, tai yra tyčia rankomis ir kojomis sudavė nenustatytą kiekį kartų į veidą, galvos sritį, pilvą ir krūtinę, taip padarė nukentėjusiajai J. K. kraujosruvą dešiniame skruoste, vertinamą kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, patinimą galvos plaukuotoje srityje, dešiniame smilkinyje, viršugalvyje, sumušimą pilvo sienoje bei krūtinės ląstoje ir sukėlė fizinį skausmą.
Taip pat, V. K. neteisėtai laikė nedidelį kiekį psichotropinių medžiagų, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, t. y. 2023 m. birželio 27 d., apie 4 val., kambaryje adresu (duomenys neskelbtini), ant stalo folijoje, neturėdamas tikslo platinti, neteisėtai laikė nedidelį kiekį, tai yra 0,055 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, iki tol, kol 2023 m. birželio 27 d., apie 5.20 val., šią psichotropinę medžiagą minėtoje vietoje rado ir paėmė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus apsk. VPK) Reagavimo valdybos 5-ojo skyriaus pareigūnai.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados
Kaltinamasis V. K. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės, padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką nepripažino, tačiau pripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje. Parodė, kad tą dieną buvo susitarę grindis padaryti M., su A. N. išvažiavo pas M., darė grindis, tada baigėsi lentos, nuvažiavo atgal, kur pasakė A. ir paėmė tas lentas. Tada J. pasakė, kad važiuos su jais, sakė važiuojam. Nuvažiavo ten, darė tas lentas, ką darė, ką gėrė, nedaug, bet gėrė ir viskas. Padarė tas lentas, jam paskambino A. paprašė jam padėti dėl malkų. Kaltinamasis sutiko, sakė, kad pabaigs ir galės jam padėt. Buvo jau tikrai po 17 val. Išvažiavo link namų, dar nuvažiavo į parduotuvę, paėmė keturis bambalius alaus ir iš kart namo, ir viskas. Tada atvažiavo A. paėmė jį ir A. N., o A. liko namuose. Po to pradėjo skambinti jai gal pusę aštuonių vakaro ir pasakė, kad tuoj baigs, J. jau buvo ne namuose, o Naujojoje Vilnioj, ten baliavojo. Atvažiavo namo, pažiūrėjo, kad jos nėra namie ir viskas. Iš pradžių tą dieną važiavo pas M. D., iš pačio ryto ten buvo, apie 9 val. gal pradėjo dirbti, padarė pusę grindų ir nebebuvo lentų, nuvažiavo namo paimti ir tada J. nuvažiavo su jais pas M., antro važiavimo metu. M. namuose buvo L. ir 15.30 val. kažkur M. iš darbo grįžo. V. K. nelabai ten daug ir vartojo alkoholio, bet turėjo gal keturis bambalius. Iki 17 val. kažkur grindis tvarkė. Nakties metu, tą dieną pas M. ir L. nebuvo, bet būna, kad užsuka ten nakties metu, nes jo dukra ten gyvena, daug kartų ten būna, nuvažiuoja. O tą dieną tai nebuvo ten nakties metu. Apie 17 val. grįžo namo. M. dirba visą laiką iki 16 val. M. pabuvo gal 20 minučių kažkur su jais, jie buvo jau ten pabaigę viską. Kol ten dirbo, J. mašinoje buvo, būdavo, kad kartais išeidavo, alų gėrė. Mašinoje ji buvo, nes gal jai nemalonu buvo išeiti, nes jo buvusi žmona ten gyvena, visą gyvenimą pavydėjo. Ten anksčiau dar buvo jo buvusi žmona, ne L., ten vienas kiemas, tiesiog vieta ta pati. Su L. D. gal ir bendravo J., kažkiek aišku bendravo, nežiūrėjo, ką jos ten darė. Jie terasoje grindis tvarkė. Ką jos kalbėjo negirdėjo, bet matė tą faktą, kad L. ir J. bendravo. Žino, kad J., kai buvo pas mamą su paspirtuku važinėjo ir viskas, daugiau nieko. Po to jam J. pradėjo skambinti, kai buvo pas A. T. Ji jau buvo girta ir rėkė, visą gyvenimą taip. Ir neseniai čia irgi buvo tas pats įvykis, policija užėjo sako, kas atsitiko, davė pūst, klausė, ar jis blaivus, J. teigė, kad norėjo pagąsdinti jį, neseniai čia šitas įvykis buvo. Nebuvo jokių konfliktų tą dieną su J., visą laiką ten dirbdavo ir viskas. Nežino, kodėl tokie duomenys byloje, pagąsdinti norėjo jį ir viskas, girta beleką gali prišnekėti. Jokių konfliktų tarp jų tą dieną nebuvo. Narkotinės medžiagos jo, kurios buvo rastos. Po M. namo grįžo gal puse devynių vakaro, 21 val. jau buvo namuose, jį atvežė namo. O toliau balius buvo. Buvo namuose, paskambino J., pradėjo rėkti ant jo, gąsdinti, kad važiuoja pas buvusias. Po to M. atvažiavo 4 ryto ar pusę 4 ryto, vasara buvo tai jie anksti važiuoja fasadus daryti. Sėdėjo su juo ir atvažiavo policija. Sako kur čia „V.“, pasakė tokio čia nėra, tik V. Klausė, ar žino kur žmona, atsakė, kad iš kur jis gali žinoti. Tada pasakė, kad sulaikys jį, išvedė į busiką ir viskas. Narkotikai ant stalo jau pas jį seniai buvo. Užsimanė ir viskas. Pusę 5 ryto ar 5 atvažiavo M. Kai grįžo namo po A., turbūt miegoti nuėjo apie 20 val.–21 val., alaus tai tikrai dar išgėrė kažkiek. A. N. buvo namuose. Paskambino J. apie 19.30 val. pasakė, kad greit baigs darbą. Ji jau buvo Naujojoje Vilnioje, gėrė ir viskas. Atvažiavo namo tai nieko nebuvo, nei alaus nieko. Pas ją visada dėl pavydo, visą laiką taip yra. Čia jau ne pirmą kartą. Jį paleido iš areštinės tik po trijų parų, tai nežino, ar ji grįžo po to namo, ar ne, jis išėjo, jau ji buvo namuose. Nieko nebuvo pas jį, tai ką ji jam aiškins. Jam po to tik paaiškino, kad ji kreipėsi pas gydytojus ir viskas. Sako girta prišnekėjo ir viskas, ką jis jau galėjo padaryti, nieko. Pažiūrėjo, kad teistas ir viskas. Kartu atvažiavo su A. N., paėmė lentų pas jį, J. buvo namuose. Iš pačio ryto tai su N. išvažiavo. Apie pietus nuvažiavo atgal pas N., užkrovė lentų ant stogo ir pas M. nuvažiavo atgal, tada J. pasakė važiuos kartu, jau ji buvo išgėrusi. Viską kartu darė su A. N. Nežino kaip jis galėjo būt mašinoje, jie kartu krovė viską. Po to A. V. K. paėmė. Jie su A. N. paėmė lentas ir J. J., kai buvo pas M., sėdėjo mašinoje, išeidavo pakalbėti su L. Namuose ji atsidūrė kai nuvažiavo su jais, prieš tai užsuko į parduotuvę, A. jam paskambino, pasakė nuvažiuot jam padėt. Kai parvežė J., jis nebuvo nuėjęs namo, A. jo laukė ir su juo nuvažiavo, J. nuėjo namo. A. N. irgi su juo nuvažiavo. Nežino kodėl A. sakė, kad senuko neėmė, visą laiką A. ten su juo dirbdavo. Jis su savo automobiliu neišvažiavo pas A. Negirdėjo šito, kad J. sakytų, jog kai ją parvežė namo, jie su ja konfliktavo. Buvo taip, kaip jis sako, kad buvo. Paklauskit jos, ar ji meluoja. Tą naktį pas D. nebuvo grįžęs. Gal jie taip nurodė, nes būna, kad kiekvieną dieną ten užvažiuoja. Negali būti, kad tą dieną J. paleidę namo išvažiavo pas D., gal jie dienas sumaišė. Jis tikrai buvo pas A., paklauskit pas nukentėjusiąją. Nebuvo jo žmona sužalota. Nebuvo jokių konfliktų tą dieną su ja. A. T., kai jis atvažiavo, A. T. jau buvo, laukė jo. Jis matė J. Ryte su A. gal apie 8 val. pasikrovė mašiną „Audi“, lentas pakrovė, nuvažiavo pas M., V. K. vairavo. Iki pietų dirbo, gal 11 val. baigėsi lentos, pavažiavo atgal pas N., paėmė lentas ir A. (J.) kartu važiavo, važiavo pas M. ir toliau dirbo iki 16.30 val. ten dirbo, tada paskambino T., kad reikia jam padėti su malkomis, pabaigė pas M. ir nuvažiavo pas jį, nuvažiavo su savo mašina namo, o nuo namų jį paėmė T. su savo mašina, apie pusę 18 val. kažkur. Pas A. kažkur buvo iki 20.30 val.–21 val., grįžo ir buvo namuose, ir viskas. Visą laiką buvo namuose, po to paskambino J. ji jau Vileikoje buvo, gėrė. Kai buvo pas T. tada J. skambino. Pusę 20 val. gal kažkur sakė, kad bus namuose. Nerado žmonos namuose, pagalvojo, kad nuvažiavo pas mamą, būna, jog ji nuvažiuoja pas ją ir jo neperspėja. Kiekvieną „pjenkę“ J. būna kreipiasi, kai išgeria į policiją. Paskutinį kartą šiais metais antrą mėnesį buvo įvykis. Buvo ikiteisminis pradėtas, davė įtarimą pažiūrėjo, kad blaivas, davė prasipūst, nutraukė jį jam. Dar prieš tai irgi buvo tokių atvejų, daug kartų. Už vairavimą išgėrus dabar bausmę atlieka, penki mėnesiai laisvės atėmimas paskirtas. Pagal visus kitus yra bausmę atlikęs. Su koja J. buvo sužalojimas ir viskas. Ant veido nieko nebuvo. Nesupranta iš kur gydytojai nustatė sužalojimus, kai išgeria ji, tada viskas pradeda.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ? ir BPK) 276 straipsnio nustatyta tvarka, teismas pagarsino kaltinamojo V. K. parodymus,. duotus ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. birželio 27 d., kuomet jis nurodė, kad savo kaltę pripažįsta iš dalies. J. K. yra jo žmona, jų santykiai normalūs. Vakar buvo pas savo dukrą E., kuriai 9 m., ji gyvena irgi (duomenys neskelbtini), jos motinos vardas A. D. Su dukra buvo iki 23 val. ir tuo tarpu darė terasą buvusios žmonos A. namuose. Ar A. tuo metu buvo namuose, nežino. Kaip minėjo grįžo namo apie 23 val., namuose J. nebuvo, kur ji buvo nežino. Pamatė, kad namuose nėra pinigų, mano, kad gėrė kažkur. Prieš ją jokio smurto nenaudojo. Jis mano, kad ji taip sako, nes ji pasakė ryte prieš išvažiuojant, kad jeigu per 30 min. negrįš, pridarys jam bėdų. Ji pavydi jo buvusiai žmonai. Kas galėjo sumušti J. nežino, išvis nematė jos. Dėl rastos folijos suktinuko gali pasakyti, kad suktinukas priklauso jam, viduje buvo amfetaminas, gal 0,5 g. Jis jį vartojo gal 2 val. nakties ir ten folijoje liko likutis. Amfetaminą pirko kažkur mieste, jau kur tiksliai neatsimena, gal prieš kokį mėnesį pirko. Iš ko nežino, nepažįsta, apibūdinti negali, neatsimena, kontaktų neturi. Pirko 1 g už 10 Eur. Šiaip jis nevartoja, tik va per durną galvą nusipirko, nes pasiūlė ir viskas. Ir nusprendė šiandien pabandyti. Taip pat papildo, kad ryte buvo išgėręs buteliuką alaus. Kartu su J. nuomojasi kambarį pas A. N., tačiau turi savo atskirą kambarį. Kai atvyko pareigūnai, namuose taip pat buvo M. T., kuris atvyko paimti jo į darbą, jis narkotinių medžiagų nevartoja ir mano, kad nežinojo, jog jų yra. Dėl rasto stiklainiuko gali pasakyti, kad net neįsivaizduoja kas ten yra ir kaip tas stiklainiukas atrodo. M. atvyko gal po 4 val. ryto, kadangi jie pradeda dirbti nuo 5 val. ryto. Savo kaltę pripažįsta pilnai dėl folijos lankstinuko, dėl stiklainio nežino kas ten yra ir kam priklauso, tikrai ne jam ir prieš J. nesmurtavo. Jo parodymus gali patvirtinti A. N., nes jis kartu buvo su juo ir kartu grįžo namo, taip pat tvarkant terasą buvo M. D. (b. t. 2, b. l. 63–66).
Teisminio bylos nagrinėjimo metu BPK 276 straipsnio nustatyta tvarka, teismas taip pat pagarsino kaltinamojo V. K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. gegužės 22 d., kuomet jis nurodė, kad su jam įteiktu pranešimu apie įtarimą susipažino, kuo yra įtariamas supranta, dėl kaltės savo poziciją pasisakys teisme. Jokių parodymų šiuo metu neduos, parodymus duos teisme. Prašo padaryti akistatą tarp jo ir sutuoktinės J. K. 2023 m. birželio 27 d. iš namų (duomenys neskelbtini), paimti daiktai: radijo stotelės 2 vnt., kamera su judesio davikliu 1 vnt. bei du mobiliojo ryšio telefonai Honor ir Redmi, priklauso jam, juos įsigijo labai senai, todėl įsigijimo dokumentų neturi, neišsaugojo. Daugiau nieko papildyti neturi (b. t. 2, b. l. 78–80).
Dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji J. K., parodė, kad jie ryte buvo namuose, paskambino pažįstamas, buvo susitarę, kad jos vyras padės sutvarkyti grindis, vyras dirbo, ji išgėrinėjo, sėdėjo mašinoje, buvo jau apie 17 val. Buvo nemažai išgėrus, atvyko namo. Ji kaip visada rėkavo, vyras pasakė, kad nori dar padėti malkas sukrauti, sako nori kartu važiuoti, verkė, rėkė. Vyras vienas išvažiavo padėti krauti malkas. Ji, būdama namuose, iškvietė greitąją, kad jai pilvą skauda, pradėjo šnekėti nesąmonės apie savo vyrą, kad jis ją mušė ir visą kitą. Ligoninėje nieko rimto nerado, buvo sužalojimai senesni, nes buvo nukritusi nuo paspirtuko, kai važinėjo su mama, buvo petys šiek tiek sužalotas, šonas, koja. Jokio pareiškimo nerašė ir policijos nekvietė, jie patys atvažiavo apie 4 val. ryto. Apklausinėjo ją girtą, iš karto sakė, kad jokio pareiškimo nerašys, nuo pirmos apklausos pasakė, kad nieko nebuvo, jog melavo apie vyrą, nes pas ją visos nesąmonės dėl alkoholio prasideda. Buvo į prokuratūra vykusi tris kartus, ji prašė, kad leistų susitikti, pasiaiškinti, bet prokurorė nenorėjo jokio kontakto turėti su J. K. Mama gali patvirtinti jos sužalojimus, patirtus nukritus nuo paspirtuko. Dėl galvos sužalojimo, nežino, net nesiskundė, dėl veido padarė magnetinio rezonanso tomografą (toliau ir – MRT), nes truputį buvo nubrozdinta. Ir gydytoja pasakė, kad nieko rimto pas ją nėra. Nebuvo jokio smegenų sukrėtimo. Dėl pilvo padarė echoskopiją ir rado tulžies akmenis, tai dėl to skausmai pilvo srityje buvo, dar alkoholis prisidėjo, ir jai dar paaiškino, kad viskas susimaišė ir jai galimai dėl to skaudėjo pilvą. Jokių mėlynų ant pilvo ar sumušimų tikrai nebuvo. Gydytojai sakė, kad reikia tulžies akmenis gydytis, bet ji to gydymo netęsė. Kažkaip neskauda tai taip ir paliko. Echoskopiją darė tą pačią dieną, vakarą, kai atvyko į gydymo įstaigą Lazdynuose. Papildomai tyrimų nedarė, kadangi buvo išgėrusi. Pilvą skaudėjo iš dešinės pusės. Pirma greitoji buvo kviesta dėl to, kad širdį skaudėjo jai, buvo ją apėmusi isterija, mama išsigando ir iškvietė. Policijos pareigūnė paklausė, ar rašys pareiškimą, sakė nerašys, bet tada pareigūnė sakė, kad čia gausis automatiškai, nes užfiksuotas smurtas šeimoje, tik J. K. pasakė, jog nenori su vyru gyventi. Kitą kartą, kai atvyko normaliai, blaiviai viską jai aiškino policijoje. Tikrovės neatitinka tai, ką tą dieną nurodė pareigūnei, nes viskas buvo melas, nesąmonės. Norėjo tiesiog vyrą pagąsdinti, bet daėjo iki čia viskas. Jie iš ryto nuvažiavo pas M. daryti grindis, ir ji ten išgėrinėjo viena. Namuose buvo ir M. žmona, bet ji negėrė. Bendravo su jo žmona, vyras jos vėliau atvažiavo. A. N. buvo dar namuose. Vėliau grįžo namo J. K. vyras ir viskas tvarkoje dar buvo, pasakė, kad važiuos malkas krauti ir išvažiavo, su A. ji liko viena namie. Buvo koja sužalota, truputį šonas ir ranka, šiek tiek skruostas, šiek tiek buvo matyti sužalojimas ant skruosto, iš šono taip, bet tikrai nežymiai, kai nukrito nuo paspirtuko šitie sužalojimai atsirado. M. žmona nieko neklausė apie jos sužalojimus, gal nepastebėjo, o gal ir matė, bet nieko neklausė apie tai, todėl J. K. jai nieko apie tai nepasakojo. Su mama važinėjo paspirtukais. Gal kokios 3?4 dienos iki to įvykio, bet tiksliai nepasakys, ne tą pačią dieną, kai kvietė policiją. Naujojoje Vilnioje ji gėrė. Nežino kodėl policijos apklausoje nenurodė, kad buvo nukritus nuo paspirtuko, bet lygtai sakė. Atvykus medikams, sakė, kad pilvą skauda ir širdį spaudžia, o visą kitą pasakė, kai jau važiavo greitosios automobilyje. Nepamena ką pasakė, kodėl jai skauda. Ji sakė greitajai, kad vyras ją sumušė, gydytojai irgi lygtai tą patį sakė. Nežino kelinta valanda buvo, vakaras jau buvo apie 21 val. Nepamena tiksliai, kokias aplinkybes pareigūnei nurodė, pareigūnė jau J. K. ryte apklausinėjo, porą klausimų uždavė. Ji pareigūnei pasakė, kad jokio pareiškimo nerašys, tiksliai negali pasakyti, ką pasakojo pareigūnei, nežino kodėl atsisakė girtumą tikrintis. Ligoninėje pūtė. Dėl pas vyrą rastų narkotinių medžiagų tiksliai negali pasakyti, nes to nematė pati, prie jos to niekada nebuvo. Anksčiau ji gerdavo kiekvieną dieną, dabar stengiasi negerti. Tada buvo normalu, dabar jau supranta, kad tai nenormalu. Mamai pasakė, kad širdį skaudą, todėl ji iškvietė greitąją pagalbą. Su širdimi problemų neturi, bet jai tą akimirką buvo tokia isterija, kad ji verkė, paprašė vaistų, mama jai davė raminamųjų. Tada pamatė, kad ją pradėjo džiovinti labai, ir mama išsigando, kad jai gali būti kažkas blogai su širdimi, dėl to iškvietė greitąją. Mama klausė jos, dėl ko tokia isterija, J. K. pasakė, kad vyras išvažiavo, paliko ją vieną. Dėl galvos ji neprisimena, ji pamena medikai pasakė padarome MRT, dėl viso pikto. Bet kai padarė, pasakė nieko rimto nėra. Patinimo nebuvo ant veido, nubrozdinta tik buvo šiek tiek. Apklausoje nepamena, ką sakė pareigūnams, lygtai minėjo, kad porą mėlynių yra, nes susikonfliktavo su kitu asmeniu. Apie paspirtuką nieko nesakė. Ant rankos ir kojos buvo nubrozdinimas, ant rankos mėlynė, ant žando buvo mėlynė, ji nebuvo melsva, ji buvo violetinė, ir tikrai nepadaryta tą dieną. Nuo kritimo ji atsirado. Apie tą moterį, su kuria įvyko susistumdymas, buvo tiesiog pasakyta ir viskas. Ji dažosi, labai mėgsta dažytis, galbūt dėl to jie nematė mėlynės, ji tikrai nemano, kad ją apžiūrinėjo. Ji nenešioja šortų, sijonų. Ant peties buvo kraujosruva, niekas turbūt nežiūrėjo tiesiog ir kaip minėjo, kad ji daugiausiai mašinoje buvo.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu BPK 276 straipsnio nustatyta tvarka, teismas pagarsino nukentėjusiosios J. K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. birželio 27 d., kuomet ji nurodė, kad lietuvių kalbą supranta, vertėjas nereikalingas, tačiau jai išaiškinta teisė, kad ji, vadovaudamasi BPK 82 straipsnio 2 dalies pagrindu, prieš šeimos narį gali atsisakyti duoti parodymus, todėl pieš savo vyrą V. K. atsisako duoti parodymus ir atsisako atsakyti į klausimus susijusius su jos asmeniniu gyvenimu. Daugiau nieko papildomai papasakoti neturi (b. t. 1, b. l. 119–121).
Teisminio bylos nagrinėjimo metu BPK 276 straipsnio nustatyta tvarka, teismas taip pat pagarsino nukentėjusiosios J. K. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. liepos 12 d., kuomet ji nurodė, kad ji nori pasakyti, kad jos vyras V. K. su jos mėlynėmis neturi nieko bendra. Neneigia, kad jie paskutinę savaitę iki įvykio pykosi dėl jo buvusios, ir tą dieną ji su juo susiginčijo, ir jis apsisukęs tiesiog išvažiavo, ir jai kilo noras jam tiesiog pakenkti ir išvažiavo pas mamą. Ten būdama iškvietė greitąją ir apkalbėjo jį. Tos mėlynės atsirado porą dienų prieš įvykį, sukonfliktavo su viena moterimi ir pasistumdė, pareiškimų nei ji, nei kita pusė nerašė. Daugiau apie tą įvykį nieko pasakyti nenori, įvardinti tos moters nenori ir neįvardins. Atsakydama į tyrėjos klausimą, parodo, kad savo vyrą apkalbėjo tiek pareigūnams, tiek medikams ir pareigūnei, kuri reagavo į įvykį, ji pati rašydama dokumentus prifantazavo, kadangi ji jai nesakė nei kur trenkė, nei kiek smūgių. Ką ji jai sakė nelabai prisimena. Buvo išgėrusi, tačiau niekas nedavė pūsti. Ją į skubios pagalbos skyrių atvežė greitoji ir ji visai kitaip sakė medikui, kuris buvo atėjęs į namus, tačiau nuvykusi į gydymo įstaigą nusprendė vėl kitaip rašyti iš pykčio, kadangi ir žmonės kalbėjo, kad jis su kitomis būna. Supranta, kad yra atsakinga už melagingų parodymų davimą (b. t. 1, b. l. 141–144).
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja Oksana Kuralavičienė parodė, kad žino dėl ko yra kviesta į teismo posėdį, pagal šaukimą ir įtariamojo pavardę prisimena įvykį. Įvykio datos nepasakys, nes tai buvo turbūt 2024 m., gavo pranešimą, kad gautas įvykis, į juos kreipėsi moteris, kuri skundėsi, jog yra sužalota savo sutuoktinio, viskas buvo (duomenys neskelbtini) gatvėje. Susisiekus su pranešėja, ji atėjo su motina, ji paaiškino, kad namuose kilus žodiniam konfliktui prieš ją smurtavo vyras, gyvena jie nuomojamame name, taip pat su jais gyvena ar būna ir namo savininkas. Ji pasakė, kad vyras ją sumušė dėl to, jog ji užsiminė apie norą turėti vaikų, ir jis ją dėl to mušė. Ji pareiškimo tikrai nerašė, bet buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal faktą. Ji buvo apklausta kaip liudytoja, buvo pradėti su ja pirminiai procesiniai veiksmai. Ir įteikta užduotis atlikti kūno tyrimą. Stovėdama lauke su pareigūnais prie automobilio, ji visą laiką dairėsi, sakydama: „Aš bijau prieš jį duoti pareiškimą, nes jis vartoja narkotines medžiagas, yra agresyvus galimai apsvaigęs, man bus tik dar blogiau“. Dėl jos žodžių buvo paprašyta, kad kartu į įvykį vyktų specialios parengties būrys, t. y. mobili kuopa. Atvykus į namus, vyriškis buvo neblaivus ar apsvaigęs, apžiūros metu buvo rastos narkotinės medžiagos, vyriškis sulaikytas. Nukentėjusioji buvo labai susijaudinus, nuolat dairėsi į mašinas, sakydama, kad jis gali tuoj atvykti, baiminosi prieš jį duoti parodymus, pati būtų nesikreipusi į policiją, bet buvo gautas pranešimas iš Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (toliau – ir RVUL), nes ji pati kvietė greitąją dėl sužalojimų, nurodė, jog sužalojimai nuo jos sutuoktinio. Nukentėjusioji kėlė palaidinę, rodė pilvo ertmę, ties krūtines ląsta kraujosruvos matėsi, ties šonkauliu sužalota, dėl veido nepasakys, bet lygtai ant jo irgi buvo sužalojimai. Ji skundėsi nuolat, stovėjo prie durų mašinos, sakė, kad labai šoną skauda, jog jai blogai. Kadangi ji buvo atsirėmusi į dešinės mašinos pusės duris, laikėsi su ranka kairės pusės pilvo šoną, ji minėjo, kad visi smūgiai į pilvo ertmę buvo suduoti, nes ji užsimindavo, jog nori turėti vaiką, o jis ne, todėl ją mušė į pilvą, kad ji negalėtų turėti vaikų. Negali pasakyti ar kojomis, ar rankomis buvo mušta. Ji minėjo, kad gavo smūgius ar net spyrius į galvą, tiksliai nepasakys ar sakė smūgius, ar spyrius, nes įvykis buvo ganėtinai seniai. Nepasakys ar jie apžiūrinėjo galvos sritį, bet ji pati rodė guzus. Bet ganėtinai senai buvo įvykis, kiekvieno nukentėjusiojo negali prisiminti. Nukentėjusioji buvo apsiverkusi, patinusi, galimai buvo ir ant veido patinimai, ji tikrai buvo akivaizdžiai sužalota. Čia ne tas atvejis, kad būtų žmogus sužalotas ir nieko ant jo nesimatytų, čia matėsi sužalojimai akivaizdžiai. Ir ji kategoriškai nenorėjo rašyti pareiškimo sakydama, kad jo bijo. Kad ji akivaizdžiai sužalota sprendė iš jos pilvo, krūtinės. Buvo jos pačios rodoma, kad galvą skauda, pilvą. Sakė, kad nenori ilgai dalyvauti procese, nes blogai jaučiasi. Jei ji buvo akivaizdžiai neblaivi, turėjo būti tikrinamas jos girtumas, bet nepasakys ar buvo tikrinta. Jie realiai beveik visada tikrina. Nukentėjusioji kalbėjo adekvačiai, stovėjo prie jos mama ir ji jai sakė: „Kiek man tau sakyti, kad prieš tave smurtauja“. Nukentėjusioji sakė, ištekėjo, nes myli, bet smurtauja nuolat, kad smurtavo dar ir prieš santuoką. Suprato, kad jos mama žino apie tai, jog prieš dukrą nuolat smurtaujama. Nukentėjusioji kreipėsi pati į medikus akivaizdu, kad jautėsi negerai. Nukentėjusiosios mama stovėjo kartu su jais, ir tuo metu guodė J. K., nes ji verkė. Čia ne tas atvejis, kai sukėlė skausmą ir akivaizdžiai nesimato pasekmių. Ant jos matėsi sužalojimai akivaizdžiai. Ji ir pati skundėsi, ir ji jo bijojo, ji minėjo, kad nesakytų, jog ji kažką pranešė, nes jai bus dar blogiau. Buvo surastos narkotinės medžiagos jo sulaikymo vietoje, jis ir tada buvo akivaizdžiai agresyvus, apsvaigęs. Specialios parengties būrio jie nekviečia, kai nėra realaus pavojaus ir asmenys sulaiko patys, bet šiuo atveju vien iš nukentėjusiosios žodžių buvo matyti, kad kaltinamasis yra agresyvus asmuo. Lietuviškai kalbėjo su nukentėjusiąja ir jos mama, nors jos tarpusavyje šnekėjo rusiškai. Ji nesakė, kad nesupranta, būtų kviečiamas vertėjas, jei ji nesuprastų lietuvių kalbos. Šiaip jie visus prapūtinėja, ji atrodė išgėrusi, bet jos bendra būsena buvo nebloga, neatrodė, kad yra ant tiek neblaivi, jog negalėtų adekvačiai kalbėti. Kaltinamasis elgėsi tikrai neadekvačiai, vien pagal nukentėjusiosios parodymus, kad jis agresyvus, apsvaigęs nuo narkotikų, į namus, kur jis buvo, užeidinėjo specialios parengties būrys pirma. Ji jį matė, bet ji pati asmens nesulaikinėjo. Jis buvo agresyvus ir tikrai negeranoriškai išėjo su pareigūnais iš namų.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu BPK 276 straipsnio nustatyta tvarka, teismas pagarsino liudytojos O. Kuralavičienės parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. gegužės 17 d., kuomet ji nurodė, kad dirba Vilniaus apsk. VPK Reagavimo valdybos 1-ojo skyriaus vyriausiąja tyrėja. Susipažinusi su savo rašytu 2023 m. birželio 27 d. tarnybiniu pranešimu, gali paaiškinti, kad šį įvykį gerai prisimena, o su tarnybiniu pranešimu susipažino tam, kad prisimintų įvykio datą. Gali paaiškinti, kad 2023 m. birželio 26, 27 d. dirbant kartu su Vilniaus apsk. VPK Reagavimo valdybos 5-ojo skyriaus vyriausiuoju patruliu Andrej Katilovič, patruliuojant tarnybiniu automobiliu V1753, 2023 m. birželio 27 d., apie 2.51 val., iš Vilniaus apsk. VPK Operatyvaus valdymo skyriaus (toliau ir – OVS) buvo gautas pranešimas, kad RVUL slaugytoja S. informavo, kad 2023 m. birželio 26 d. 22.32 val. su GMP atvyko J. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), kuri paaiškino, kad birželio 26 d., apie 20 val., namuose ją mušė vyras. Medikų apžiūros metu, moteriai diagnozuota pilvo, veido, galvos sumušimai, paleista. Atvykus į vietą, nustatyta (iš J. K. žodžių), kad smurtas artimoje aplinkoje buvo 2023 m. birželio 26 d., apie 19 val., namuose adresu (duomenys neskelbtini), jos vyras V. K., kilusio konflikto metu jai (J. K.), tyčia, du kartus kumščiu sudavė per galvą, veidą, padarydamas daugybinius veido ir galvos sumušimus, po ko griebė už plaukų, pervertė ant žemės ir ne mažiau kaip penkis kartus koja spyrė į pilvo sritį, padarydamas pilvo sienos sumušimą, taip pat ne mažiau kaip du kartus sudavė per krūtinės ląstą, padarydamas krūtinės ląstos sužalojimus, taip J. K. padarydamas kūno sužalojimą ir sukėlė fizinį skausmą. Bendraujant su J. K., iš jos burnos sklido alkoholio kvapas, tačiau moteris įvykio aplinkybes pasakojo nuosekliai, tikrintis girtumą atsisakė, motyvuodama, kad ji policijos nekvietė, todėl nesitikrins ir pareiškimo nerašys, sakydama, kad ji bijo savo vyro, nes jis prieš ją smurtauja nuolat. Tai tęsiasi apie kelis metus dar iki oficialios santuokos, o ir susituokus niekas nepasikeitė, todėl pati į policiją nesikreipė, pareiškimo dėl smurto namuose nerašys, nes po to bus tik jai blogiau, ir ji bijo dėl savo ne tik sveikatos, bet ir gyvybės, o kadangi po gautų smūgių į pilvo ir galvos sritį jautėsi blogai, todėl kreipėsi į medikus, ir jiems papasakojo, kas ją sužalojo, o jie pranešė policijai, nors ji to nenorėjo. J. K. ne kartą minėjo, kad vyras dažnai prieš ją smurtauja, ir ji namuose patirianti smurtą, tačiau jo bijo, nes vyras labai agresyvus. Jos pasakojimus patvirtino ir kartu atėjusi jos motina, tačiau šiuo metu jos nei vardo, nei pavardės neprisimena. Bendravimas vyko prie J. K. motinos gyvenamosios vietos, prie tarnybinio automobilio V1753, (duomenys neskelbtini). Bendraujant su J. K., kadangi buvo vasara ir ji dėvėjo marškinėlius trumpomis rankovėmis, atvirų kūno vietų – veido, rankų, pakėlus marškinėlius pilvo srityje matėsi kraujosruvos (šviežios, raudonai melsvos spalvos). J. K. sakė, kad galvos plaukuotoje dalyje pas ją yra gumbai, gauti smurto metu. Ji visą laiką stovėjo susiėmusi už pilvo ir už šono, sakydama, kad jai labai skauda viduje. Sakė, kad jai skauda visą kūną dėl vyro suduotų smūgių, taip pat ji minėjo, kad vyras spardė jai į pilvą, nes ji vyrui pasisakė, kad nori turėti vaikų, spardė tam, kad negalėtų jų turėti. J. K. taip pat minėjo, kad jos vyras labai agresyvus, todėl vykstant į įvykio vietą (duomenys neskelbtini), siekiant sulaikyti V. K. ir apžiūrėti įvykio vietą, OVS į pagalbą sulaikant buvo paprašyta, kad būtų prijungtas dar vienas ekipažas. Atvykus į įvykio vietą, ekipažo V1911 pareigūnai, kartu su jais V1753, įėjo į namo vidų. V1911 pareigūnai sulaikė V. K., ir jį išvedė iš gyvenamosios patalpos į tarnybinio automobilio sulaikymo patalpą. Tuo metu jai su kolega apžiūrint patalpą, namuose buvo namo savininkas, jo asmens duomenų neprisimena. Apžiūros metu ant stalo vyriausiasis patrulis Andrej Katilovič pastebėjo foliją, kurioje buvo baltos spalvos milteliai. Taip pat apžiūros metu ant sekcijos rastas stiklainis, kuriame ant sienelių dugno buvo baltos spalvos milteliai. Dėl minėtos veikos nustatyta, kad V. K. neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, todėl už padarytas dvi nusikalstamas veikas, V. K. sulaikytas įvykio vietoje ir V1911 išvežtas į VšĮ RVUL dėl medicininės apžiūros ir kraujo, šlapimo paėmimui, po ko pristatytas į Vilniaus apsk. VPK OVS. Bendraujant su J. K. buvo daromas vaizdo ir garso įrašas, filmuojant Body kamera, taip pat ji apie savo gautus kūno sužalojimus pasakojo VšĮ RVUL ją apžiūrintiems medikams. Daugiau nieko papildyti neturi (b. t. 2, b. l. 32–34).
Atsakydama į teismo klausimus, liudytoja O. Kuralavičienė patvirtino savo duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir nurodė, kad paprastai jie nekviečia pastiprinimo, asmenis sulaiko patys, bet dėl nukentėjusiosios parodymų ir dėl to, jog ji pastoviai dairėsi į pravažiuojančias mašinas, buvo akivaizdžiai įbauginta, dėl jo agresyvumo kaip įvardino nukentėjusioji, dėl to kvietė mobilią kuopą. Iš namo išėjo įtariamasis pats, bet prieš tai jis buvo paguldytas ant žemės ir uždėti antrankiai jam buvo. Kaltinamasis gulėjo ant išskleistos sofos užėjus į namą iš dešinės pusės. Nukentėjusioji daug labai pasakojo, kas būna ganėtinai sudėtinga apklausinėti, ji daug labai šnekėjo, ji tikrai nesijautė saugiai.
Žemesnės instancijos teismas
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja G. B.-R. parodė, kad yra skubios medicinos gydytoja. Kiek žino, konsultavo pacientę, bet nei vardo, nei pavardės, nei jos pačios neatsimena. Jos medicininę dokumentaciją reiktų remtis, nes dažniausiai stengiasi surašyti viską, kas užfiksuojama apžiūros metu. Jie pildo savo konsultaciją, t. y. 25 formą. Medicinos kortelę pildo, tie kurie atvažiuoja su greitąja. Teismui pagarsinus medicinos dokumentus (b. t. 1, b. l. 155), liudytoja G. B.-R. nurodė, kad jeigu ji aprašinėja kraujosruvas reiškia, jog ji jas mato ir kurioje jos vietoje yra, ką parašė, tą matė. Tų dalykų jie nesprendžia, kada galėjo, kaip atsirado kraujosruvos, jie neanalizuoja, kada jie buvo ir kokiu būdu atsirado, jiems esmės nekeičia. Tokius nusiskundimus ir nurodė nukentėjusioji, kurie yra užfiksuoti dokumentacijoje. Jeigu jos dokumentacijoje parašyta, kad pacientės teigimu, reiškia ji taip ir teigė. Jeigu pacientė elgėsi neadekvačiai, fiksuoja tai, jei asmuo neblaivus, irgi turi būti fiksuota. Kitais atvejais sprendžia iš objektyvių aplinkybių. Jei būtų akivaizdus neblaivumo požymiai ir jei pati neneigtų savo girtumo, tada taip ir pažymi. Vidutinio sunkumo, tai reiškia, kad jie stebi tam tikrus sužalojimus, jei būna traumos sužalojimai, jei sunkūs sužalojimai, dažniausiai važiuoja žmogus į reanimaciją. Koordinaciniai mėginiai, t. y. kai su pirštu bando pataikyti į nosį. Tiksliai neatsimena, bet pagal situaciją, jie siunčia pilvo chirurgui gydytojui, ji turėtų būti konsultuota pilvo chirurgo. Jie magnetinio rezonanso nedaro, kompiuterinė tomografija turėjo būti daryta.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu BPK 276 straipsnio nustatyta tvarka, teismas pagarsino liudytojos G. B. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. liepos 11 d., kuomet ji nurodė, kad dirba VšĮ RVUL skubios medicinos gydytoja. 2023 m. birželio 26 d. pagal iš anksto nustatytą grafiką dirbo skubios pagalbos skyriuje, t. y. su pacientais, kurie atvyksta skubiai pagalbai. Vėlai vakare į skyrių atvyko pacientas J. K., pamena, kad ji atvyko su mama. Pirmiausiai ją konsultavo chirurgas, tada gydytojas traumatologas ir ji. J. skundėsi galvos ir krūtinės skausmu. Jai nustatė dauginius veido ir galvos sumušimus, iš išorinių požymių jai buvo patinusi dešinė veido pusė, taip pat buvo nustatytos kraujosruvos ant dešiniojo skruosto, dešinio žando paraudimas ir lokalūs audinių patinimai (guzai) plaukuotos galvos dalyje, dešinėje smilkinyje ir viršugalvyje. Taip pat jai buvo nustatytos daugybinės dešinės rankos kraujosruvos. Jos buvo pasiteirauta, kaip patyrė sužalojimus ir ši nurodė, kad ją du metus muša vyras ir šiandien 26 d. apie 19 val. vyras ją sumušė paskutinį kartą. Nurodė, kad jai buvo suduodami smūgiai kumščiais ir spardė. Kiek kartų nenurodė. Taip pat teigė, kad birželio 15 d. buvo patyrusi traumą ir praradusi sąmonę, tačiau niekur nesikreipė. Apie tai slaugytoja informavo pareigūnus. Daugiau nieko pasakyti neturi (b. t. 1, b. l. 194–197). Atsakydama į teismo klausimus, G. B.-R. patvirtino duotus parodymus, papildomai nurodė, kad su pilvo sumušimais, tulžies akmenys nėra tiesiogiai susiję. Jei būtų buvę užfiksuoti tulžies akmenys, būtų nurodyta prie diagnostinių tyrimų, bet tiksliai negali pasakyti, dažniausiai būna įkelta į 25 formą. Be perinotinito, t. y. dirginimo požymiai, kai žmogus jautriai reaguoja į tam tikrus paspaudimus, kas gali nurodyti vidinį kraujavimą, jei rašo be perinotinito, reiškia to daktaras nemato. Jautrus visame plote tai reiškia, jog sveikam normaliam žmogui dažniausiai nereaguoja į paspaudimus.
Teisiamojo posėdžio metu specialistas Dmitrij Fomin parodė, kad yra prisiekęs LR Teisingumo ministerijoje. Tyrė medicininius dokumentus, pati nukentėjusioji pas jį nebuvo atvykusi. Ne visi įvardinti požymiai, kurie pateikti medicininiuose dokumentuose, vertinami dėl to, kad tai nėra objektyvūs sužalojimo požymiai, ne viskas tai, kas išvardinta, yra sužalojimai, tai yra simptomai arba požymiai, kurie naudojami aprašomojoje dalyje. Tai pavyzdžiui patinimas, tai gali būti subjektyvus dalykas, tai gali būti tiek uždegimas, tiek kažkokios ligos požymis. Tai nėra sužalojimas ir jis negali būti imamas objektyviai. Taip pat kaip ir skausmas, guzas yra subjektyvu. Sužalojimas tai yra nubrozdinimas, kraujosruvos. Tai maždaug toks laikas ir gautųsi, kad buvo sužalojimas patirtas prieš 1–2 paras, kadangi aprašomojoje dalyje buvo nurodyta, jog kraujosruva melsva, pagal spalvą nusprendžia prieš kiek laiko patirtas sužalojimas. Kalbėta buvo tik apie tai, kur nurodyta spalva, tik apie skruostą, nes kitur neaprašyti išoriniai požymiai, kadangi jei jie neaprašyti, jie absoliučiai nieko negali pasakyti. Melsva spalva kraujosruvos išvadoje pateikta, kad galimai padaryta prieš vieną, dvi paras, nes jei būtų prieš ilgesnį laikotarpį, tai ji žalsvėja, po to geltona pasidaro. Melsva spalva būna viena, dvi paros, bet dažniausiai apie vieną parą. Jei prieš tris, keturias paras kraujosruva būna patirta, tai būtų blyškiai violetinė, žalsvumas būtų garantuotai. Kadangi klausimai buvo tokie užduoti, nuo savęs negali pridėdinėti, buvo mokymai ir konkrečios situacinės aplinkybės, tai ir turėjo taip atsakyti ir tą, ir tą. Iš esmės kadangi vertina sužalojimus iš medicininių dokumentų, labai mažai ir gali ką pasakyti, kraujosruvos, kurios neaprašytos tikrai tinka atsakyti į klausimą, kad galėjo jos būti padarytos įvairiose situacijose. Kontaktuojant su bukais daiktais, nukritus nuo paspirtuko galėjo atsirasti tokios kraujosruvos. Konkrečiu atveju jie nieko neturi, nebent būtų idealiai aprašyti sužalojimai, jie konkrečiai turi tik bendrai pavadintas kraujosruvas, jų aprašymų net neturi, tai labai mažai ką gali pasakyti. Neprieštarauja išvada tam, kad galėjo kraujosruvos būti padarytos ir mušant rankomis, ir kojomis. Žmogus galėjo jausti skausmą nukritęs nuo paspirtuko, bet konkrečiu šiuo atveju negali pasisakyti, nes nusiskundimai, kurie nurodyti išvadoje, yra subjektyvūs, galėjo būti skausmai dėl bet ko. Nes jie duomenų objektyvių neturi. Skausmą jausti galėtų ir pilve, ir krūtinėje. Jeigu tą vietą užsigavo, tai galėjo skaudėti.
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas M. D. parodė, kad pažįsta asmenis, t. y. kaltinamąjį ir nukentėjusiąja. Draugai jo. 2023 m. tvarkė terasą pas jį su V. K. Buvo darbe, jie pas M. D. darė terasą. Terasą darė V. K. ir A. N. Kai jie pradėjo daryti, M. D. dar darbe buvo. J. buvo pas juos tuo metu. Ji sėdėjo mašinoje beveik visą laiką, rūkyti tik išeidavo iš mašinos. Kai grįžo iš darbo M. D., jau buvo pabaiga terasos sutvarkymo. Normaliai J. atrodė, nesimatė jokių sužalojimų ant jos. Nematė ir nesimatė, gerai nežiūrėjo, bet nieko nesimatė. Pabaigė tvarkyti terasą ir išvažiavo V. ir J. M. D. žmona gal ir bendravo su J., kai jis buvo darbe. Kai jis buvo, tai nebendravo jos kartu. Jie trise gal bonkę alaus išgėrė tą dieną. J. nevartojo alkoholio. Nežino, ar išlipus iš mašinos ji buvo apsvaigus. Pas juos ji nevartojo alkoholio, su juo nevartojo. Jis asmeniškai su J. nebendravo. Nebuvo priėjęs, iš toli pasisveikino. Po to jie nebuvo atvykę dar kartą pas M. D. 17 val.–18 val. grįžo po darbo. Pas jį jie dar apie vieną valandą užtruko. Darbus pabaigė apie 19 val.–20 val., tiksliai neatsimena.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu BPK 276 straipsnio nustatyta tvarka, teismas pagarsino liudytojo M. D. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. kovo 5 d., kuomet jis nurodė, kad pastoviai gyvena pažymoje nurodytu adresu kartu su žmona L. D., gyvena dviese. 2023 m. vasarą, galimai birželio mėnesį, dienos tiksliai neprisimena, pas jį į namus buvo atvažiavęs pažįstamas V. K. kartus su žmona J. K. bei dar vienas pažįstamas A. N. Prisimena, kad tą dieną dirbo, namo grįžo apie 17 val. arba 18.30 val., kelintą tiksliai neprisimena. Jie pas jį buvo atvažiavę, nes prieš tai prašė, kad padėtų pataisyti terasoje grindis, jie dėjo naujas lentas. Kai grįžo matė, kad J. sėdėjo V. automobilyje, su ja nekalbėjo. Automobilyje ji sėdėjo visą laiką, kodėl nežino. Pabendravo su V. ir A., trise prie namų terasoje išgėrė butelį alaus, 1 l talpos. Jo žmona tuo metu buvo namuose. Daugiau nieko pas jį namuose ar prie namų tą vakarą nebuvo. Po to, maždaug už pusvalandžio, nuo jo grįžimo namo, jie visi trise, t. y. V., A. ir J. išvažiavo V. automobiliu, lygtais išvažiavo namo, kur nesakė. Kas buvo prie vairo nematė, galimai V. Ar J. buvo blaivi, nežino, nematė, ji kartu su jais alkoholio nevartojo. Kiek pamena, daugiau tą vakarą ir naktį nei J., nei V., nei A. nematė. Ar tą vakarą ant J. kūno buvo kokių nors sužalojimų, jis nežino, nematė. Kaip minėjo prieš tai J. visą laiką sėdėjo automobilyje jo namo kieme, iš jo išlipusi nebuvo, prie jos priėjęs nebuvo, su ja nebendravo. Jokių muštynių jo namuose ir kieme tą vakarą nebuvo, niekas su niekuo nesimušė ir apie jokias muštynes jokių kalbų nebuvo. Apie tai, kad J. K. tą vakarą galimai buvo sumušta, sužinojo tik šiandien apklausos metu iš tyrėjos. Kas ją galėjo sumušti, kur ir dėl kokios priežasties nežino, todėl nieko dėl to nurodyti negali. Kad V. savo žmonos J. atžvilgiu būtų kada nors naudojęs smurtą, nematė ir nieko apie tai negirdėjo. V. yra jo pažįstamas, kur jis šiuo metu gyvena nežino, jį paskutinį kartą matė jų kieme gal prieš 1?2 mėnesius, kada tiksliai neprisimena. Daugiau nieko papildyti negali (b. t. 2, b. l. 14–17). Teismo posėdyje M. D. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja L. D. parodė, kad pažįsta kaltinamąjį ir nukentėjusiąją, draugais nebuvo, su vyru viename kaime gyvena, vyras kaip ir draugas su V., ji pati su jais nebendrauja. Nelabai žino dėl ko kviesta į teismo posėdį, bet numano. Seniai buvo viskas, bet pamena, kad vyras paprašė, kad V. padėtų sutvarkyti grindis, atvažiavo V., J., A. Vyras grįžo 17 val. iš darbo, padėjo pabaigti, jie šiek tiek dar pabuvo ir išvažiavo. Ji buvo namuose, kai jie atvažiavo. Atvežė lentas, parodė ką darys, bet ir vyras neužilgo grįžo. Su J. nelabai bendravo, daugiausiai ji sėdėjo mašinoje. Ji buvo visiškai sveika, mėlynių ant veido tikrai nebuvo. Nepamena kaip ji buvo apsirengusi. Kol jie buvo, darė grindis, tai pasižiūrėdavo, ką jie daro, J. daugiausiai mašinoje buvo, namo pas ją niekas neužeidavo, nesėdėdavo. Kiek matė, butelį ar du alaus vyrai turėjo, sakė vyrui, kad rytoj į darbą, kad neužtruktų. Nematė, ar J. vartojo alkoholį, prie jos J. K. negėrė, nebent viena automobilyje gėrė.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu BPK 276 straipsnio nustatyta tvarka, teismas pagarsino liudytojos L. D. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. birželio 28 d., kuomet ji nurodė, kad pirmadienį apie 11?12 val. V. kartu su kitu vyru, lygtais A., atvyko pas juos į namus, kadangi jo prašė padėti su terasa. Jie atvažiavo automobiliu dviese. Kol dirbo buvo vartojamas alkoholis – alus. Atvykę padirbo nedidelį plotį ir išvažiavo dar atvežti lentų. Grįžo apie 15 val. ir kartu su V. žmona J. Jie turėjo su savimi alaus. Ji su J. truputį atsigėrė, kol vyrai dirbo. Po 18 val. ji pasakė J., kad eina ilsėtis, nes kitą dieną reikia vykti į darbą ir ji matė kaip ji nueina link automobilio. Ji nuėjo namo į savo kambarį. Kas, kada ir kur J. išvežė nežino ir aplamai nežino, ar ją išvežė, ar pati išėjo, nes to nematė. Po pusvalandžio ji buvo išėjusi į lauką parūkyti, tai J. dar sėdėjo mašinoje. Kai J. atvyko, ant jos veido, kūno akivaizdžių sužalojimų nebuvo, skausmais nesiskundė. Visai nieko nesimatė. Ji užmigo ir apie 1 val. nakties išgirdo vyro ir V. balsą ir jiems pasakė, kad skirstytųsi, nes į darbą reikia, ir tada V. išvažiavo greitai, o vyras grįžo namo. A. K. dukros, kai jie tvarkė terasą nebuvo (b. t. 1, b. l. 188–191). Atsakydama į teismo klausimus, liudytoja L. D. patvirtino savo parodymus ir papildomai nurodė, kad jie atvažiavo trise automobiliu pas juos. Ji vieną stiklinę alaus atsigėrė su J. kartu. Jau buvo tamsokai lygtais, jei nurodė 1 val. nakties. Tai gal ir buvo taip, kad jie išvyko 1 val. nakties iš jos namų. Naktį visi buvo, ji prabudusi nuėjo pasakyti, kad jau vėlu, ji kai išėjo J. buvo mašinoje, po penkių minučių vyras grįžo į kambarį ir pasakė, jog visi išvažiavo. Dar vienas asmuo A. buvo, irgi tam pačiam kaime gyvena. Kaip J. išvažinėjo, nematė, bet ji sėdėjo mašinoje, tai mano kartu su jais išvažiavo, per tą laiką konfliktų tikrai nebuvo, kol jie tvarkė terasą pas juos. Vyras grįžo iš darbo ir padėjo iki 20 val. kažkur, tiksliai nepamena. Viskas buvo ramu ir tylu, nes visiems reikėjo į darbą. Nuo 15 val. iki nakties jokių konfliktų pas juos nebuvo. J. girta tikrai nebuvo, bet žmogaus nepažįsta, išgėrusi tai buvo, bet girtutėlė tai ne. Ji pati su ja išgėrė stiklinę alaus, tai iš to sprendžia, kad ji išgėrusi. Ji kai atsikėlė, išėjo į verandą, sėdėjo vyras ir V. su A. Ji galvojo, kad J. sėdėjo mašinoje, jos verandoje nematė. Toje patalpoje jos nebuvo, nežino, ar ji buvo mašinoje.
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja Y. O. parodė, kad atskirai gyvena su V. Jis yra sutuoktinis jos dukros. Laiko negali pasakyti, atvažiavo dukra pas ją, skundėsi širdies skausmu, ji ne medikas, todėl iškvietė greitąją ir nuvažiavo į ligoninę, dukra vaikščiojo po kabinetus, ji nebuvo su ja kartu, laukė koridoriuje. Smulkmenų negali pasakyti, J. buvo išgėrusi, skundėsi širdies skausmu. Palaikė, kad gali būti kažkas rimta, nes pas ją spaudimas aukštas. Ji neturėjo vaistų nuo širdies, o ji skundėsi, todėl iškvietė greitąją. Sužalojimų ji nerodė, ji visada su mėlynėmis vaikšto, kūnas toks. Kažkur du metai ir bus, kai ji paspirtuką nupirko. Ji naudojasi paspirtuku ir vaiką dar turi, jis taip pat naudojasi. Kartu važinėjo su dukra paspirtuku. Nepasakys, ar prieš tą įvykį su dukra važinėjo paspirtukais, nepamena. Kartu su dukra važiavo į Lazdynų ligoninę. Visada kalbėjo dukra su gydytojais, ji lietuviškai nekalba. Kažką kalbėjo apie akmenis, dėl inkstų. Pareigūnai kalbėjo su J. Ji buvo kartu, bet ji nekalba lietuviškai, nieko nesupranta. Matė pareigūnus, aišku, jos dukra normaliai kalbėjo, apklausė ir paleido, ir jos nuėjo iškarto miegoti. Jokių sužalojimų jos dukra nerodė jiems. Tikrai to nematė. Kažką supranta lietuviškai, bet ne viską. Kad kai pareigūnai atvažiavo, ji stovėjo lauke, J. buvo mašinoje. Jos niekas nieko neklausė, nesigilino, nes ji po to su dukra pakalbėtų, sužinotų, dėl ko ją apklausinėjo. Ji kaip ir buvo su ja šalia visą laiką, kol buvo pareigūnai. Ji girdėjo pareigūnų kalbą, bet nesigilino į vertimą. Kviesdama greitąją pagalbą, ji kalbėjo rusiškai, jei dalis pokalbio buvo lietuviškai, reiškia ne ji kvietė, nes ji lietuviškai nekalba, nesupranta. Dukrai nematė, ar tikrino blaivumą policija, prie jos netikrino. Echoskopiją atlikti buvo siųsta dukra. Įtarimas buvo dėl akmenų. Jos dukra nesiskundė V. elgesiu. Dukrą jos taip pavadino policija, kaip nukentėjusiąja, ji jos nelaiko nukentėjusiąja, prie jos niekada nebuvo jokių skandalų tarp J. K. ir pastarosios vyro.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu BPK 276 straipsnio nustatyta tvarka, teismas pagarsino liudytojos Y. O. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. gegužės 2 d., kuomet ji nurodė, kad jos dukra J. K. gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su vyru V. K. 2023 m. vasarą, mėnesio ir datos neprisimena, vakare, maždaug 21 val.–22 val., pas ją atvažiavo dukra J. K. Ji buvo susijaudinusi, susinervinusi, blogai jautėsi, skundėsi, kad jai skauda, spaudžia širdį, sakė, kad jai tirpsta lūpos ir lygtais ranka, kuri neprisimena. Jai aparatu pamatavo spaudimą, jis buvo labai aukštas. Ar dar kokiais nors skausmais skundėsi ji neprisimena. Dukra sakė, kad namuose susibarė su vyru V., kas tiksliai tarp jų įvyko dukra jai nepasakojo. Kadangi pas dukrą buvo labai aukštas spaudimas ir ji blogai jautėsi, ji iškvietė greitąją medicinos pagalbą paskambinusi numeriu 112. Atvykusi greitoji dukrą apžiūrėjo ir išvežė GMP automobiliu į Lazdynų ligoninę. Ten dukrai suteikė pirmą pagalbą, ji važiavo kartu su ja į ligoninę, bet pas medikus kartu su ja nėjo, laukė jos koridoriuje. Ką dukra aiškino, pasakojo medikams, ji negirdėjo, nežino. Taip pat nežino, ką ji pasakojo iš karto į vietą atvykusiems GMP medikams, nes su jais kalbėjo lietuvių kalba, o ji lietuvių kalbos nelabai supranta. Pas dukrą ant veido, ant kažkurio skruosto buvo kraujosruva, bet kaip ji atsirado ir kada, kokiu būdu ji nežino, nurodyti negali. Dėl kraujosruvos dukra jai nieko nepasakojo. Ar ant jos kūno buvo dar kokių nors sužalojimų, ji nematė, jokių kitų sužalojimų nepastebėjo ir dukra jai nerodė. Apie savo konfliktą su vyru dukra ir vėliau jai nieko nepasakojo, sakė, kad tai ne jos reikalas. Ar V. prieš dukrą fiziškai smurtavo, ji nežino, to dukra nesakė. Kad V. būtų prieš dukrą naudojęs fizinį smurtą, ji pati niekada nematė ir nieko apie tai negirdėjo. Dukra jai niekada nesakė, kad V. kada nors būtų ją mušęs. Žino, kad kartais tarp dukros ir jos vyro būna konfliktai, dukra sako, jog kartais konfliktuoja su vyru žodžiais, bet tai buvo tik kelis kartus. Pykstasi jie nedažnai. Šiaip tarp jų santykiai yra geri, dukra labai myli savo vyrą. Daugiau nieko papildyti negali (b. t. 2, b. l. 20–21). Atsakydama į teismo klausimus, liudytoja Y. O. patvirtino savo parodymus, papildomai nurodė, kad gal ir buvo kokia mėlynė nežino, gal jos tada ir paspirtukais važinėjosi. J. nesiskundė dėl mėlynių, jog skaudėtų veidą ar kūną, į tokius dalykus neatkreipia dėmesio. Nežino, ką atsakyti daugiau. Tiksliai nepamena smulkmenų.
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas T. V. parodė, kad dirba Vilniaus GMP, skubios pagalbos specialistu. Nelabai kažką atsimena, seniai buvo, kvietimų daug. Jis pildo iškvietimų medicininę kortelę. Iš paciento arba jų artimųjų žodžių pildoma medicininė kortelė, daugiausiai iš paciento žodžių, ką sako pacientas, tą ir rašo. Ten kur nurodyta skiltyje (kita) pažymoje. Nepamena nukentėjusiosios vizualiai. Teismui pagarsinus medicininės pagalbos kvietimo kortelę, T. V. paaiškino, kad pacientė jiems nurodė tai, kas parašyta kortelėje. Jeigu nurodyta, kad iš pacientės žodžių, ji buvo sumušta vyro, reiškia ji taip pasakė. Aprašyme pažymi sumušimų bruožus, jei yra kažkas matoma ir dar yra vienas skyrius kortelėje, kur kitoje pusėje pažymima skausmo vieta. Reiškia buvo tik skausmas jeigu pažymėta, o daugiau nieko vizualiai nesimatė. Trauminiai sužalojimai pažymėti kur pagalbos teikimo protokolas, tiesiog žymima, kad trauma įvyko. Vizualiai nestebėjo kraujosruvų, hematomų. Kvietimo kortelėje pažymi, jei akivaizdžiai asmuo neblaivus, įprastai tai parašo. Jei nepažymėta, tai nereiškia, kad pacientė nebuvo apsvaigusi, gal ji tiesiog nebuvo akivaizdžiai neblaivi, jei būtų buvę akivaizdu pažymėtų. Pacientę jis apžiūrinėjo. Apspaudžia pilvą, apžiūri ir taip užfiksuoja skausmą. Neatsimena kaip tiksliai buvo šiuo atveju. Vietas, kur fiksavo skausmą turėtų apžiūrėti, turbūt žiūrėjo, šiuo atveju neatsimena, dažniausiai apžiūri asmenims vietas, kuriose fiksuojamas skausmas. Gal nepastebėjo sužeidimų ant jos, neatsimena.
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. N. parodė, kad žino M. D., gyvena apie kilometrą nuo jo. Su V. važinėjo, šiek tiek padarė darbų, grindis paklojo. Kai paklojo grindis, jis nuvažiavo namo, o jie liko. V., A. K., ir D. Jis pėsčiomis grįžo namo. Prisiminė dabar, kad su mašina atvažiavo, paskui jis jį paleido ir nuėjo namo. Su mašina jį pavežė iki namų. Su V. K. gyveno kartu. V. K. užėjęs buvo į namus, o A. N. mašinoje sėdėjo. A. irgi buvo namuose, o jis mašinoje buvo. O po to V. atėjo ir nuvažiavo vėl grindis kloti, vėl pas M. D. J. liko jo namuose, o jie su V. nuvažiavo pas M. D. V. nuėjo namo, A. N. pasiliko mašinoje, o paskui V. K. atėjo jie vėl atsisėdo į mašina ir nuvažiavo pas M. D., o J. liko namuose, prisiminė. Jokių garsų negirdėjo, kai buvo V. ir J. namuose. Su V. vėl išvažiavo pas M. D., buvo kažkur iki 22 val., gal ilgiau, iš kur jis žino. Kai pirmoje dienos pusėje buvo pas M. D., ant J. nebuvo jokių smurto žymių. Šiek tiek išgėrė alaus. Pamena, kad buvo apklaustas policijos. Teisminio bylos nagrinėjimo metu BPK 276 straipsnio nustatyta tvarka, teismas pagarsino liudytojo A. N. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. birželio 28 d., kuomet jis nurodė, kad pastoviai gyvena pažymoje nurodytu adresu. V. ir J. K. nuomojasi pas jį kambarį, už tai jie jam padeda, sumoka mokesčius ir padeda prie namų. Vakar visi trise apie 10 val. nuėjo pas M. D. padėti pakloti terasos grindų lentas. Alkoholio nevartojo, J. su M. D. žmona L. bendravo. Ant J. veido ir kūno akivaizdžių sužalojimų nebuvo. Po atliktų darbų apie 17 val.–18 val. grįžo namo. Jis liko automobilyje, o V. ir J. užėjo į namus. Girdėjo iš namų sklindantį riksmą, ką rėkė nesuprato, girdėjo J. balsą, kaip ji verkia. Kadangi tai jų santykiai, jis nesikišo, tai jų šeimos reikalas. Ar jie dažnai pykstasi ir mušasi, geriau nesakys, apie kalbėti jis nenori, tai jų gyvenimas. Tada V. išėjo iš namų, ir jie grįžo atgal pas M. D. pabaigti darbų. Grįžo apie 20 val. ir J. namuose nebuvo. Apie tai, kad V. vartoja narkotines medžiagas nieko nežino, jie gyvena savo gyvenimą savo kambaryje, o jis turi savo atskirą kambarį. Naktį jis miegojo, tik pabudo, kai kažkas pradėjo landžioti po šaldytuvą ir apie 6 val. pamatė pareigūnus vaikščiojančius po namus ir tada jis atsikėlė. Daugiau nieko pasakyti neturi (b. t. 1, b. l. 182–185). Atsakydamas į teismo klausimus, A. N. nurodė, kad negirdėjo kaip J. verkė, nei garso jokio, nei verksmo. Jie po to išvažiavo su V., o J. nuvažiavo pas mamą. Kai jie paliko J. namuose, nuvažiavo pas M., tada grįžo namo, J. nebuvo, V. nuėjo miegoti ir viskas. V. tuo momentu mašinoje nebuvo, gal 5?10 minučių, gal A. atvežė ten, jau pats neatsimena. Namo grįžo apie 22 val. A. jau nebuvo. Visą laiką jis buvo su V., pastarojo su A. N. nebuvo apie 5?10 minučių, kai jis buvo užėjęs į namus. Kai matė kartu J. ir V., tarp jų nematė jokių konfliktų. J. kūno sužalojimų nematė tą dieną. Jos vėliau nebuvo, gal visą savaitę nematė jos, ji buvo pas motiną. Jei būtų buvęs konfliktas tarp jų, būtų matęs. 17 val.?18 val. nežino kodėl nuvežė J. namo, J. tą dieną nevartojo alkoholio, nes ji apskritai negeria. Nežino kodėl J. nuvažiavo pas mamą. Taip pat nežino kodėl visą savaitę negrįžo namo.
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. T. parodė, kad pažįstamas nuo vaikystės su V. yra, užaugo kartu, būna padeda jam prie namų, prie ūkio. Dėl ko tiksliai atvyko nežino. Nemažai tokių įvykių buvo. Bendrauja su V., tai tą dieną birželio 26 d. irgi bendravo, V. K. jam būna padeda. Jam padėjo prie namų su mediena, turi kubilus pridavimui, tai jam V. padeda, nelabai gali pats su svoriais dirbti. Čia buvo po darbo jam atrodo, savaitgaliais tai nuo ryto iki vakaro, bet jei darbo diena buvo tai nuo 17 val. ar 17.30 val. ir praktiškai iki sutemų, 22 val.–21 val. dirba. Apytiksliai nurodo laiką. Bet neturi nuotraukos, taip parodytų nuotrauką, kadangi fotografuoja kiekvieną dieną. Jis visą laiką atvažiuoja pas V., jį paima su mašina, jie ir gyvena pas šitą dėduką, kurį apklausė. Tas žmogus, V., jo mergina ar žmona. V. visada prašo, kad būtų blaivesnis, kai prašo jo pagalbos. Kai atvažiavo V. tą dieną pasiimti, ar jau kai grąžino jį namo, tai negali atsakyti tiksliai, ar buvo J. namuose, bet kai atvažiavo pas jį, tai buvo jo mergina namuose. Pikta ji buvo. Visada su jo mergina problemos, kad jie važiuoja pas jį. Dabar tiksliai negali pasakyti, ar pasiimant jį ar atvežant jį buvo ji namuose, nepamena, nes pamena, kad buvo konfliktas su žmona. Buvo kažkoks konfliktas tarp jų. Gerai pamena, nes pas jį kaimynas irgi statybose dirba, o kitą dieną jis neišėjo į darbą, M. T. Nelabai jie A. T. pasakoja kažką, nes juos bara, po to išlenda viskas. Jis J. pačią tą dieną nematė, kad V. gali mušti savo merginą tikrai ne, su vyrais gal dėl butelio gali susimušti. Sužalojimų nematė ant jos jokių. Dėl medienos tikrai atsimena, kad V. jam padėjo būtent tą dieną, nes labai retai būna, kad tą pačią dieną su kaimynu jie turi ateiti, o tą dieną abudu ir neatėjo. Tą dieną nežino ar V. dirbo su kažkuo dar, bet jis laisvai atvažiavo pas V. K. ir jį paėmė. Tą dėduką, kuris čia buvo, matė, kai atvažiavo tą dieną, bet jo neėmė, jis daugiau su V. viską daro. Jis pats važinėja jo paimti. Pas V. K. jo keturios mašinos stovi, bet visų raktai pas A. T. Iki tamsumos pas jį galėjo dirbti, jis V. K. paima ir nuveža atgal. M. D. iš vieno kaimo yra tai girdėti jie jam. 100 procentų nėra garantuotas, ar apie tą pačią dieną kalba. M. ir V. toje pačioje byloje tai gerai pamena šią situaciją. Jam gal papasakojo prieš porą mėnesių tik apie šią situaciją. M. T. sakė, kad sėdėjo, gėrė pas V. ir atvažiavo policija. M. labiau kaip meistras pas jį dirba. Jis galvoja, kad V. ir M. gėrė. Kažką minėjo gal, kad susimušė kažkas. Kalba apie tą pačią dieną. Jam būna irgi panelės rašo, tai dėl to filmuoja, fotografuoja viską beveik kiekvieną dieną, ką veikia klausia, bet čia asmeniška. Jis kitą dieną atvažiavo pas V. ir jo jau nebuvo. M. buvo kartu su jais konflikte, dėl to atsimena tą dieną. Galėjo suklysti dėl laiko, kad 22 val. grąžino V., galėjo būti 21 val. Bet 19 val. tikrai negalėjo būti, kad grąžino V. namo. Jei susiskambinti su V., tai tik per programėlę, per Viber ar telegramą.
Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės Nr. 2308162050 kopijoje užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad pacientės, J. K. žodžiais, ją sumušė vyras, skundžiasi pilvo skausmu, kairės pusės šono skausmu, kojų skausmu, nugaros skausmu, galvos skausmu ir svaigimu. Preliminari diagnozė: nepatikslintos kūno srities sumušimas (b. t. 1, b. l. 164–167).
Savanoriškų daiktų ir dokumentų pateikimo protokole užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad J. K. pateikė: 1) VšĮ RVUL ambulatorinio apsilankymo aprašymo(skubios medicinos gydytojo) kopiją, 1 lapą, kuriame nurodoma, kad pacientės J. K. teigimu du metus muša vyras. Paskutinę traumą patyrė šiandien apie 19 val. Mušė kumščiais, spardė. Sąmonę buvo praradusi po traumos birželio 15 d., niekur nesikreipė. Po paskutinės traumos sąmonės praradusi nebuvo, nevėmė. Nustatyta patinusi dešinė veido pusė, stebima apie 2 cm diametro melsva kraujosruva ant dešinio skruosto, dešinio žando paraudimas 2x1 cm dydžio. Čiuopiami lokalūs audinių patinimai galvos plaukuotoje srityje dešiniame smilkinyje, viršugalvyje. Dešinės rankos dauginės kraujosruvos. Diagnozės: S00.85, kitų galvos sričių paviršinis sužalojimas, sumušimas. Dauginiai veido ir galvos sumušimai; 2) VšĮ RVUL ortopedo traumatologo konsultacijos kopiją, 1 lapą, kuriame nurodyta ligos anamnezė: pasak pacientės J. K. sumušė vyras. Nusiskundimai – krūtinės skausmas 4 b, sunku kvėpuoti. Diagnozė: S20.2, krūtinės ląstos sumušimas; 3) VšĮ RVUL ambulatorinio apsilankymo aprašymo (gydytojo chirurgo) kopiją, 1 lapą, kuriame nurodyta nusiskundimai ir anamnezė: prieš 5 val. sumušė, kliuvo smūgiai į galvą, krūtinę, pilvą, kojas, dabar visur skauda, nedetalizuoja. Diagnozė: S30.1, pilvo sienos sumušimas (b. t. 1, b. l. 127–133).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G2378/2023(01) užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad 1. J. K. kūne nustatytos kraujosruvos dešiniame skruoste, dešinėje rankoje. 2. Sužalojimai visumoje kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad nukentėjusioji sužalojimų padarymo metu galėjo jausti fizinį skausmą. 3. Sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai 3 trauminiais poveikiais. Neatmetama galimybė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti ir užduotyje nurodytomis aplinkybėms. 4. Sužalojimai galėjo būti padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir galimai paviršiumi. Kraujosruvos dešiniame skruoste, dešinėje rankoje gali būti padaromos tiek smūgiuojant, tiek kritimo, griuvimo metu, tiek susižalojant pačiai atliekant kokius nors veiksmus. 5. Neatmetama galimybė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti tiek smūgiuojant kumščiais, tiek spardant, tiek suduodant kietu buku daiktu ar pačiai griūnant ir atsitrenkiant į kažkokius daiktus (b. t. 1, b. l. 151–157).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto Dmitrij Fomin paaiškinimų protokole užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad sužalojimai padaryti prieš kreipiantis medicininės pagalbos į VšĮ RVUL 2023 m. birželio 26 d. Pagal pirminės apžiūros ligoninėje duomenis, melsva kraujosruva dešiniame skruoste, labiausiai tikėtina, kad šis sužalojimas galėjo būti padarytas prieš 1?2 paras iki kreipimosi į VšĮ RVUL 2023 m. birželio 26 d. Kiti sužalojimai galėjo būti padaryti tiek 2023 m birželio 15 d., tiek 2023 m birželio 26 d., pasisakyti apie kitų sužalojimų tikslesnį padarymo laiką nėra galimybės, kadangi šių sužalojimų makromorfologinis vaizdas aprašytas neinformatyviai (b. t. 1, b. l. 160–162).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apsk. VPK Reagavimo valdybos 5-ojo skyriaus vyresniosios tyrėjos O. Kuralavičienės tarnybiniame pranešime dėl įvykio aplinkybių nustatymo užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad 2023 m. birželio 26, 27 d. dirbant kartu su Vilniaus apsk. VPK Reagavimo valdybos 5-ojo skyriaus vyriausiuoju patruliu Andrej Katilovič, patruliuojant tarnybiniu automobiliu V1753, apie 2.51 val. iš Vilniaus apsk. VPK OVS gautas pranešimas, kad VšĮ RVUL slaugytoja S. informavo, kad 22.32 val. su GMP atvyko J. K., gim. (duomenys neskelbtini), tel. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), kuri paaiškino, kad birželio 26 d., apie 20 val., namuose sumušė vyras. Diagnozuota: pilvo, veido, galvos sumušimai, paleista. Atvykus į vietą, nustatyta, kad smurtas artimoje aplinkoje buvo 2023 m. birželio 26 d., apie 19 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), V. K., gim. (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto metu tarp jo ir žmonos J. K., gim. (duomenys neskelbtini), tyčia, du kartus kumščiu sudavė per galvą, veidą, padarydamas daugybinius veido ir galvos sumušimus, po ko griebęs už plaukų pervertė ant žemės ir ne mažiau kaip penkis kartus koja spyrė į pilvo sritį, padarydamas pilvo sienos sumušimą, taip pat ne mažiau kaip du kartus sudavė per krūtinės ląstą, padarydamas krūtinės ląstos sužalojimą, tuo J. K. padarydamas kūno sužalojimą ir sukėlė fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais V. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tikslu sulaikyti V. K. ir apžiūrėti įvykio vietą buvo nuvykta adresu (duomenys neskelbtini). Kadangi J. K. minėjo, kad jos vyras yra agresyvus, todėl į pagalbą sulaikant buvo prijungtas ekipažas V1911. Atvykus į vietą, ekipažo V1911 pareigūnai, kartu su jais V1753 įėjo į namo vidų. V1911 pareigūnai sulaikė V. K. ir jį išvedė iš gyvenamosios patalpos į savo tarnybinio automobilio sulaikymo patalpą. Tuo metu jam su kolega apžiūrint patalpą, ant stalo vyriausiasis patrulis A. Katilovič pastebėjo foliją, kurioje buvo baltos spalvos milteliai. Taip pat apžiūros metu ant sekcijos rastas 250 ml talpos stiklainis, kuriame ant sienelių ir dugno buvo baltos spalvos milteliai. Dėl minėtos veikos nustatyta, kad V. K. neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, o būtent: jis savo gyvenamojoje vietoje – nuomojamame name, priklausančiame A. N., gim. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), svetainėje, nuo nenustatyto momento iki 2023 m. birželio 27 d. 5.20 val., laikė narkotinę medžiagą – baltos spalvos miltelius, įdėtus į foliją. Šiais savo veiksmais V. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje. V. K. sulaikytas įvykio vietoje ir V1911 išvežtas į VšĮ RVUL dėl medicininės apžiūros ir kraujo, šlapimo paėmimui, po ko pristatytas į Vilniaus apsk. VPK OVS (b. t. 1, b. l. 24–26).
ROIK užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad 2023 m. birželio 27 d., 2.21 val. VšĮ RVUL slaugytoja S. informavo, kad 22.32 val. GMP atvyko J. K., kuri paaiškino, jog birželio 26 d. apie 20 val., namuose ją sumušė vyras. Diagnozuota pilvo, veido, galvos sumušimai (b. t. 1, b. l. 80).
Žemesnės instancijos teismas
2024 m. vasario 12 d. perkalusius bendrojo pagalbos centro (toliau ir – BPC) pateiktą garso įrašą, nustatyta, kad 2023 m. birželio 26 d., 21.50 val., į BPC paskambina moteris, kuri prašo greitosios adresu (duomenys neskelbtini), pirmas aukštas, greitoji reikalinga moteriai 23 metų. Nurodo, kad greičiausiai širdis, kraujospūdis labai žemas, 107/77, lūpos, ranka tirpsta, pulsas 109. Tris dienas jau taip blogai, viską mato violetine spalva, pranešėja jai davė dabar širdies lašų, bet mano, kad nepadeda (b. t. 2, b. l. 41–43).
Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad apžiūros objektas yra vieno aukšto medinis, rudos spalvos gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Gyvenamojo namo teritorija aptverta nedažytų lentų tvora. Apžiūros metu į namą patenkama per atidarytas įeinamas duris. Užėjus į vidų, patenkama į verandą, kurioje apžiūros metu kairėje pusėje prie sienos stovi lova, dešinėje pusėje stovi spintelė, šalia jos skalbinių dėžė su skalbiniais. Iš verandos patenkama į kambarį, kuriame po kaire stovi lova. Namuose stebima bendra netvarka. Toliau patalpoje, kur stovi šaldytuvas, mikrobangų krosnelė, kairiame kampe į krūvą sudėti drabužiai, virš ant pakabos sukabinti viršutiniai rūbai. Dešinėje pusėje nuo įėjimo yra kambarys, kuriame kairėje pusėje stovi koklinė krosnis, šalia išmėtyti įvairūs rūbai daiktai, toliau palei sieną stovi sekcija (indauja), ant jos sudėti įvairūs daiktai (b. t. 1, b. l. 82–95).
Vilniaus apsk. VPK Reagavimo valdybos 5-ojo skyriaus vyresniosios tyrėjos O. Kuralavičienės tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad 2023 m. birželio 26 d. apie 19 val., namuose adresu (duomenys neskelbtini), V. K., gim. (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto metu tarp jo ir žmonos J. K., gim. (duomenys neskelbtini), tyčia, du kartus kumščiu sudavė per galvą, veidą, padarydamas daugybinius veido ir galvos sumušimus, po ko griebęs už plaukų pervertė ant žemės ir ne mažiau kaip penkis kartus koja spyrė į pilvo sritį, padarydamas pilvo sienos sumušimą, taip pat ne mažiau kaip du kartus sudavė per krūtinės ląstą, padarydamas krūtinės ląstos sužalojimą, tuo J. K. padarydamas kūno sužalojimą ir sukėlė fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais V. K. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Pradedamas ikiteisminis tyrimas (b. t. 1, b. l. 4–14).
VšĮ RVUL atsakyme į teismo paklausimą nurodoma, kad 2023 m. birželio 26 d. J. K. buvo atlikti šie instrumentiniai tyrimai: pilvo ultragarsinis tyrimas (echoskopija), galvos kompiuterinė tomografija, krūtinės ląstos ir šonkaulių rentgenografijos. Atliekant ultragarsinį tyrimą (echoskopiją), „ultragarsinių požymių, būdingų vidaus ir retroperitoninio tarpo organų sužalojimui, nestebėta“. Po šio tyrimo atlikimo gydytojo chirurgo nustatyta diagnozė – pilvo sienos sumušimas. 2023 m. birželio 26 d. vizito metu pacientei buvo nustatytos šios diagnozės: kitų galvos sričių paviršinis sužalojimas, sumušimas; pilvo sienos sumušimas; krūtinės ląstos sumušimas. Pacientės (ne)blaivumas nebuvo tikrinamas. Apsvaigimo nuo alkoholio vertinimas atliekamas tik gavus atitinkamos asmens kreipimąsi arba kai tai svarbu nustatant diagnozę, arba kai turi įtakos nedarbingumo pažymėjimo išdavimui. Priklausomai nuo konkrečios situacijos ir poreikio yra atliekami tyrimai (b. t. 3, b. l. 197).
Dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas M. T. parodė, kad pažįsta V. ir J. Jis kartais V. paimdavo padirbėti ir viskas, daugiau nieko. Kažką prisimena dėl 2023 m. vasaros, bet miglotai. Buvo taip, dieną prieš įvykį paskolino instrumentą V., kad jie padirbėtų, jis susitarė, kad kitą dieną, nuo 4 val. ryto V. padėtų fasadą užtraukti ir atvyko pas jį į namus, gal po 4 val. ryto jau buvo. Pažadino jį. Tada į jo namus atvyko pareigūnai, jis ten nesuprasdamas kas vyksta, pažiūrėjo ir viskas. Jis atvyko su elektriniu paspirtuku pas V. K., jis užėjo, namas buvo atidarytas, norėjo instrumentą atgauti. Dar buvo šeimininkas namuose, jis miegojo. Nesuprato kas čia vyksta, kai atvyko policija, nes pirmas įvykis toks, pastovėjo ir išėjo. Nežino, ten minučių reikalas, jau truputį šviesėjo. Pasėdėjo gal 15?20 minučių, tiksliai laiko nepamena. Ten kambarys buvo, jis savo telefoną įjungė pasikrauti ir viskas. V. elgėsi kaip įprastai, normalus lygtais buvo. Jis sėdėjo prie stalo, telefonas krovėsi ant sofos, jam atidavė policija telefoną, tada jie apžiūrėjo, apieškojo namą. Ant stalo buvo bardakas ir nežino kas ten buvo, chaosas. Kai pareigūnai užėjo, jis taip ir sėdėjo tada, ką jie sakė tikrai nežino. Ryte dar neprabudęs atsikėlė. Kai pareigūnai užėjo, įbėgo ir sučiupo V. K., ir išvedė, ir viskas. Ir jį išvedė, pastovėjo, pažiūrėjo prie mašinos ir viskas. Pas jį buvo šokas, ką jie šnekėjo tikrai nepasakys, buvo viskas staigiai ir greitai. Buvo sekundžių reikalas, surakino V. ir viskas, jį iškarto išvedė ir jį iš paskos, apieškojo, pastovėjo kažkiek ir viskas. Neuždavinėjo jokių klausimų jam policija, tik ką veikė, ką darė ir viskas. Dėl folijos nieko jo neklausinėjo. Lankstinuko nebuvo ant stalo palikęs, tik telefonas buvo jo ir viskas. V. buvo vienas, tas A. N. miegojo, nes buvo labai anksti, o V. nemiegojo, žmonos jo nematė, jos tikrai nebuvo. Neklausė kur ji, su svetimomis žmonomis nebendrauja. Tą dieną buvo labai karšta. Buvo vasara, tikrai labai šilta. Dekorą deda nuo 4 val. ryto kažkur iki 11 val. ryto, kol dar nebūna taip karšta. Normalus buvo V., nebuvo jis girtas, nepasakytų. Plius minus normalus buvo. Normaliai nusiteikęs. V. buvo atsikėlęs tuo metu, kai atvažiavo policija. M. T. nevartoja alkoholio visai, tai jam niekas niekada ir nesiūlo.
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas Rolandas Romanovskis parodė, kad šiuo momentu eina pareigas Vilniaus VPK specialiosios parengties skyriuje. Anksčiau ėjo pareigas mobilioje kuopoje, bet tai tas pats padalinys po reformos pasikeitė pavadinimas. Tas įvykis buvo 2023 m. tai nieko neprisimena deja, bet jei tarnybinis pranešimas buvo rašytas, prašo vadovautis juo. Teismas pagarsino R. Romanovskio tarnybinį pranešimą dėl specialiosios sulaikymo operacijos vykdymo ir rastų galimai narkotinių medžiagų (b. t. 1, b. l. 23). Atsakydamas į teismo klausimus, liudytojas R. Romanovskis nurodė, kad kažką pamena, bet bijo suklysti ar apie tą patį įvykį, reiktų įvykio vietą pamatyti, gal vizualinė atmintis atsigautų. Jų padalinio funkcija ? reaguoti į padidintos rizikos įvykius, jei pasitelktas jų padalinys, tai reali grėsmė gali grėsti, jei buvo pasitelkti turėjo būti duomenų, kad asmuo agresyvus arba įvykdė kokius nors agresyvius veiksmus. Teismui parodžius įvykio vietos nuotraukas, R. Romanovskis nurodė, kad labai kažko neatsimena apie tą įvykį, tarpsniais tik, tai žino, jog buvo radę folijos lankstinį su milteliais namuose, bet apie pačio asmens elgesį nieko nepamena. Antrankių jie nededa, jei žmonės yra draugiški, jei dėjo tai vadinasi jis tikrai buvo agresyvus. Galėjo būti spec. priemonės panaudotos, jei buvo manyta, kad jis gali pabėgti. Dėl agresyvumo negali pasakyti, agresyvumas tai yra tiesiog agresyvumas, o priešinimasis tai jau konkretūs veiksmai, jei parašyta, kad nesipriešino, tai nesipriešino. Jei viskas vyksta sklandžiai, asmuo vykdo visus pareigūnų nurodymus tai taip ir rašo tarnybiniame pranešime. Jie buvo tarnybiniame parašę, kad jis galėjo pasišalinti, tai reiškia dėl to dėjo antrankius jam. Jeigu jis nieko nedaro, tai nededa antrankių. Pakankami duomenys, tai nėra, kad kažkas pasakė, turėjo turėti faktus, arba buvo agresyvus, tai tada irgi uždeda. Kažkokia agresija turėjo būti. Tikrai uždavinėjo klausimus kaltinamasis, žino, kad bendravo, bet apie ką, tai nepamena, ką sakė tikrai neatsimena. Jeigu gerai pamena, tai dar kažkas buvo su juo namuose. Jei laiku nebuvo pareikalauti „body“ įrašai, tai jų nebėra.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-N 1829/2023(01) užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad V. K. kraujyje rasta amfetamino, nustatyta mažiausia koncentracija 0,38 promilės etilo alkoholio. Šlapime rasta amfetamino, nustatyta mažiausia koncentracija 0,81 promilės etilo alkoholio. Kraujyje kokaino, kokaino metabolitų, opiatų nerasta. Imuninės analizės duomenimis šlapime benzodiazepinų, kokaino, kokaino metabolitų, opiatų, tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties nerasta (b. t. 2, b. l. 57).
Vilniaus apsk. VPK Reagavimo valdybos 5-ojo skyriaus vyresniosios tyrėjos Oksanos Kuralavičienės tarnybiniame pranešime dėl įvykio aplinkybių nustatymo užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad sulaikyti smurtautoją V. K. ir apžiūrėti smurto įvykio vietą buvo nuvykta adresu (duomenys neskelbtini). Kadangi J. K. minėjo, kad jos vyras yra agresyvus, todėl į pagalbą sulaikant buvo prijungtas ekipažas V1911. Atvykus į vietą, ekipažo V1911 pareigūnai, kartu su jais V1753 įėjo į namo vidų. V1911 pareigūnai sulaikė V. K. ir jį išvedė iš gyvenamosios patalpos į savo tarnybinio automobilio sulaikymo patalpą. Tuo metu jai su kolega apžiūrint patalpą, ant stalo vyriausiasis patrulis A. Katilovič pastebėjo foliją, kurioje buvo baltos spalvos milteliai. Taip pat apžiūros metu ant sekcijos rastas 250 ml talpos stiklainis, kuriame ant sienelių ir dugno buvo baltos spalvos milteliai. Dėl minėtos veikos nustatyta, kad V. K. neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, o būtent: jis savo gyvenamojoje vietoje – nuomojamame name, priklausančiame A. N., gim. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), svetainėje, nuo nenustatyto momento iki 2023 m. birželio 27 d. 5.20 val., laikė narkotinę medžiagą – baltos spalvos miltelius, įdėtus į foliją. Šiais savo veiksmais V. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje. V. K. sulaikytas įvykio vietoje ir V1911 išvežtas į VšĮ RVUL dėl medicininės apžiūros ir kraujo, šlapimo paėmimui, po ko pristatytas į Vilniaus apsk. VPK OVS. (b. t. 1., b. l. 24–26).
Vilniaus apsk. VPK Viešosios tvarkos valdybos Specialiosios parengties skyriaus specialisto Rolando Romanovskio tarnybiniame pranešime dėl specialiosios sulaikymo operacijos vykdymo ir rastų galimai narkotinių medžiagų užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad 2023 m. birželio 27 d. dirbo kartu su Vilniaus apsk. VPK Viešosios tvarkos valdybos Specialiosios parengties skyriaus vyresniuoju specialistu Ruslanu Rybakovu ir specialistu Mantu Bagdevičiumi. Tarnybą vykdė tarnybiniu policijos automobiliu „Volkswagen Transporter“, identifikuojantis borto numeris V1911. Nurodo, kad apie 4.25 val., gautas Vilniaus apsk. VPK OVS nurodymas vykti adresu (duomenys neskelbtini). Pasak pateiktos informacijos, nurodytoje vietoje yra auto patrulis V1753 (ikiteisminio tyrimo pareigūnas) bei šių pareigūnų nurodymu reikia sulaikyti V. K., gim. (duomenys neskelbtini). Asmuo gali būti agresyvus bei tikėtina, kad šis vengs sulaikymo. Apie 4.43 val. atvykus į įvykio vietą, per neužrakintas namo duris jie pateko į gyvenamąją patalpą. Užėjus į namo vidų, viename iš kambarių pastebėti du asmenys, kurie sėdėjo prie stalo. Nustačius, kad vienas iš asmenų (sėdėjęs kitoje stalo pusėje nuo įėjimo durų) yra V. K., šis neatidėliotinai sulaikytas. Sulaikymo metu, turint duomenų, kad asmuo gali bandyti išvengti sulaikymo, šiam uždėti antrankiai. Sulaikymo metu asmuo nesipriešino ir vykdė teisėtus policijos pareigūnų reikalavimus. Pasibaigus sulaikymo fazei, vertinant aplinką, aplink sulaikytą asmenį pastebėta, kad ant stalo prie kurio sėdėjo abu asmenys, yra folijos skiautė su joje esančiais baltos spalvos milteliais. Folijos skiautė buvo prie pat tos vietos, kur sėdėjo V. K. Įtariant, kad folijos skiautėje gali būti narkotinė medžiaga, įvykio vietą perėmė ikiteisminio tyrimo pareigūnas. Sulaikytas asmuo pagal siuntimą pristatytas į RVUL tyrimams atlikti, o vėliau pristatytas į Vilniaus apsk. VPK OVS. Faktinis asmens sulaikymo laikas 4.51 val. Filmuota „body“ (b. t. 1, b. l. 23).
Žemesnės instancijos teismas
Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad apžiūros objektas yra vieno aukšto medinis rudos spalvos gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu į namą patenkame per atidarytas įeinamas duris. Apžiūros metu ant indaujos stovi 250 ml skaidraus stiklo stiklainis su etikete „Krienai raudoni“, kurioje ant sienelių ir dugno yra baltai – gelsvos spalvos milteliais, supakuota į voką Nr. 1. Kambario viduryje stovi stalas, ant jo sudėti įvairūs daiktai, šiukšlės, guli maišas, kuriame įdėta nešiojamos radijo stotelės „Baogeng“ ir „Rexon“, supakuota į paketą Nr. 612379 bei kamera su judesio davikliu, supakuota į paketą Nr. 612377. Šalia guli sugniužta folija, kurioje yra baltos spalvos milteliai bei susuktas popierius, kurie paimti ir supakuoti į voką Nr. 2. Taip pat du mobiliojo ryšio telefonai – violetinės spalvos korpusu „HONOR“ bei juodos spalvos „Redmi“, kurie supakuoti į voką Nr. 3. Prie sienos už stalo stovi išskleista sofa-lova, ant jos netvarkingai išmėtyti daiktai. Dešinėje pusėje prie sienos stovi antra sofa – lova, šalia jos spintelė. Ant spintelės guli kremai ir du virtuviniai peiliai. Įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kameros neįrengtos. Įvykio vietos apžiūros metu paimta: Radijo stotelės, 2 vnt., paketas Nr. 6123792; kamera su judesio davikliu, 1 vnt., paketas Nr. 6123773; stiklainis, 1 vnt., vokas Nr. 14; folija su milteliais ir suktuku, 2 vnt., vokas Nr. 25; mobiliojo ryšio telefonai, 2 vnt., vokas Nr. 3 (b. t. 1, b. l. 82–95).
Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro išvadoje Nr. IBPS-V-1870708-23 užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad: 1) Gelsvos spalvos miltelių iš folijos lankstinuko, supakuoto voke Nr. 2, sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – amfetaminas, kurio masė yra 0,055 g. Ant į rulonėlį susukto popieriaus lapelio, supakuoto voke Nr. 2, paviršių yra psichotropinės medžiagos – amfetamino pėdsakai; 2) Pilkšvos spalvos miltelių iš stiklinio indelio, supakuoto voke Nr. 1, sudėtyje narkotinių ar psichotropinių medžiagų nerasta (b. t. 1., b. l. 101–104).
Vilniaus apsk. VPK Vilniaus rajono policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos tarnybiniame pranešime dėl nusikalstamos veikos perkvalifikavimo užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apsk. VPK Vilniaus rajono policijos komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas medžiagoje Nr. 01-1-23622-22 pagal nusikalstamos veikos požymius numatytus BK 259 straipsnio 1 dalyje, dėl to, kad V. K., ne vėliau kaip iki 2023 m. birželio 27 d., apie 5.20 val. neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, namuose adresu (duomenys neskelbtini) svetainėje ant stalo laikė folijos suktinuką su milteliais viduje, kaip įtariama, narkotine ar psichotropine medžiaga, taip pat ant sekcijos 250 ml talpos stiklainį su baltos spalvos milteliais viduje, kaip įtariama, narkotine ar psichotropine medžiaga, iki tol, kol 2023 m. birželio 27 d. apie 5.20 val., Vilniaus apsk. VPK pareigūnai rado ir paėmė folijos suktinuką ir 250 ml stiklainį su milteliais viduje. Specialisto išvadoje nurodyta, kad gelsvos spalvos miltelių iš folijos lankstinuko, supakuoto voke Nr. 2, sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – amfetaminas, kurio masė yra 0,055 g. Ant į rulonėlį susukto popieriaus lapelio, supakuoto voke Nr. 2, paviršių yra psichotropinės medžiagos – amfetamino pėdsakai. Pilkšvos spalvos miltelių iš stiklinio indelio, supakuoto voke Nr. 1, sudėtyje narkotinių ar psichotropinių medžiagų nerasta. Remiantis specialisto išvada tikslinga veiką Nr. 2 perkvalifikuoti iš BK 259 straipsnio 1 dalies į BK 259 straipsnio 2 dalį (b. t. 2, b. l. 31–34).
2024 m. gegužės 22 d. pakvitavimu V. K. grąžinti įvykio vietos apžiūros metu paimti daiktai: radijo stotelės, 2; vnt.; kamera su judesio davikliu, 1 vnt.; mobiliojo ryšio telefonai, 2 vnt. (b. t. 2, b. l. 81).
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.
Pagal BK 248 straipsnio 1 dalį artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai Pagal BK 141 straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai. Byloje nustatyta, kad nukentėjusioji J. K. yra kaltinamojo V. K. sutuoktinė.
Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Pažymėtina, kad tam, jog kiltų atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pakanka padaryti bent vieną iš šio straipsnio dispozicijoje numatytų alternatyvių veikų.
V. K. viso proceso metu neigė savo kaltę dėl nežymaus savo sutuoktinės J. K. sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo jai sukėlimo, tačiau, išnagrinėjęs byloje surinktus įrodymus tiek kiekvieną atskirai, tiek kaip visumą, teismas sprendžia, kad byloje yra įrodyta, jog V. K. smurtavo prieš J. K. 2023 m. birželio 26 d. ir padarė jai medicininiuose dokumentuose nustatytus sužalojimus.
V. K. kaltę patvirtina iš dalies pačios nukentėjusiosios medikams nurodytos aplinkybės, liudytojų O. Kuralavičienės, M. D., L. D., A. N., T. V., G. B.-R. duoti parodymai, iš dalies Y. O. duoti parodymai, specialisto D. Fomin paaiškinimai, J. K. jos lankymosi VšĮ RVUL 2023 m. birželio 26 d. medicininiuose dokumentuose užfiksuoti duomenys, GMP kvietimo kortelėje užfiksuoti duomenys, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G2378/2023(01) esantys duomenys; skambučio į BPC apžiūros protokole užfiksuoti duomenys; ROIK duomenys, kita rašytinė bylos medžiaga.
Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste svarbu pažymėti, kad asmens kaltė gali būti gali būti grindžiama tiek tiesioginiais, tiek netiesioginiais įrodymais. Teismų praktikoje yra ne kartą pasisakyta, jog tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-343-719/2018). Nusikaltimą padariusio asmens kaltės įrodinėjimui netiesioginiais įrodymais keliamas reikalavimas, kad šiais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje turi būti sujungti nuoseklia ir logiška grandine (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-125-511/2019, 2K-204-689/2019, 2K-214-976/2023). Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje V. K. kaltė yra įrodyta byloje surinktais netiesioginiais įrodymais, kurie tarpusavyje sudaro nuoseklią logišką grandinę, ir leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad jis yra pagrįstai kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Nustatydamas faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, teismas vadovaujasi liudytojų M. D., L. D., A. N., iš dalies nukentėjusiosios ir paties kaltinamojo parodymais, vertina juos kaip visumą, lygina tarpusavyje, taip pat jų atitikimą vieni kitus. Šiuo atveju, vertindamas pirmiau nurodytų asmenų parodymus, teismas atsižvelgia ir į laikotarpį, praėjusį nuo įvykio iki konkretaus asmens parodymų davimo.
V. K. teisme nurodė, kad tą dieną jie buvo susitarę padaryti grindis M. D., su A. N. išvažiavo pas M., darė grindis, tada baigėsi lentos, nuvažiavo atgal, kur pasakė A. ir paėmė tas lentas. Tada J. pasakė, kad važiuos su jais, sakė važiuojam. Nuvažiavo vėl pas M. D., darė ten toliau terasą. Tuo metu J. K. sėdėjo mašinoje, gal buvo kelis kartus išlipusi, tačiau didžiąją laiko dalį praleido automobilyje. Padarė viską ir jam paskambino A. T., paprašė jam padėti dėl malkų. Kaltinamasis sutiko, sakė, kad pabaigs pas M. D. ir galės jam padėti. Buvo jau tikrai po 17 val. Išvažiavo link namų trise, dar nuvažiavo į parduotuvę, paėmė keturis bambalius alaus ir iš karto namo, ir viskas. Tada atvažiavo A. paėmė jį ir A. N., o A. liko namuose. Po to pradėjo skambinti jai gal pusę aštuonių vakaro ir pasakė, kad tuoj baigs darbus, tačiau J. jau buvo ne namuose, o Naujojoje Vilnioje, ten baliavojo. Atvažiavo namo, pažiūrėjo, kad jos nėra namie ir viskas. Tą dieną su J. K. jokių konfliktų nebuvo. Ji tiesiog yra pavydi ir ne pirmą kartą jau jį apkalba.
Kaip liudytoja teisme apklausta L. D. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuomet ji nurodė kad tą dieną V. K. ir A. N. iš pradžių atvažiavo vieni, o paskui, jiems išvažiavus ir vėl grįžus, kartu su jais atvažiavo ir J. K. Kaip teigė liudytoja, ji su J. K. išgėrė vieną stiklinę alaus. Pastaroji beveik visą laiką sėdėjo automobilyje, išlipinėjo trumpam, kai jos bendravo, J. K. niekuo nesiskundė, mėlynių ant jos veido tikrai nebuvo. Paskui grįžo L. D. vyras. Jis padėjo vyrams tvarkyti terasą. Kai grįžo vyras, ji išėjo namo. Nematė kas ir kada išvažiavo, bet paskui, vėlai vakare ar net naktį, jau buvo tamsu, buvo išėjusi į terasą ir matė ten V. K. ir A. N. Pasakė vyrui, kad jau vėlu ir rytoj į darbą, tada kažkur po penkių minučių jis grįžo ir pasakė, kad visi išvažiavo. Sprendė, kad tuo metu kartu su vyrais išvažiavo ir J. K. Tačiau išėjusi į terasą, jos nematė, tiesiog pagalvojo, kad ji tuo metu, kaip ir prieš tai, sėdėjo mašinoje.
Kaip liudytojas teisme apklaustas M. D. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuomet nurodė, kad 2023 m. vasarą V. K. ir A. N. padėjo tvarkyti jam terasą. Prisimena, kad jie buvo atvažiavę trise, dar buvo J. K. Jis tą dieną namo grįžo 17 val. arba 18.30 val. ir kažkur po pusvalandžio visi trys, V. K., A. N. ir J. K., išvažiavo iš jo namų. Kol buvo pas jį, J. K. sėdėjo V. K. automobilyje. Išeidinėjo nebent parūkyti. Apklaustas teisme liudytojas papildomai nurodė, kad jokių sužalojimų ant nukentėjusiosios nesimatė. Taip pat nurodė neprisimenantis, kad V. K. ir A. N. būtų pas jį grįžę dar kartą tą dieną.
Kaip liudytojas teisme apklaustas A. N. iš pradžių teisme nurodė tiksliai neprisimenantis įvykio, vėliau teigė, kad prisiminė. Nurodė, kad tą dieną jis ir V. K. tvarkė grindis pas M. D. Paskui jie buvo trise kartu su J. K. grįžę namo. Jis buvo likęs mašinoje, o V. K. buvo užėjęs namo. Ten jis buvo kartu su J. K. Jo nebuvo kažkur 5?10 min. Jam išėjus, jie vėl nuvažiavo pas M. D. ir namo grįžo jau apie 22 val. J. K. namuose jau nebuvo. Apskritai jos paskui visą savaitę nebuvo. Ji buvo pas motiną. Dėl ko, nežino. Jokių sužalojimų ant J. K. kūno tą dieną nematė. Alkoholio ji tą dieną nevartojo, nes ji apskritai jo nevartoja. Teismui pagarsinus liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir paklausus, ar liudytojui A. N. būnant automobilyje, kol V. K. kartu su J. K. buvo namuose, jis girdėjo ką nors, A. N. atsakė, kad nieko negirdėjo. Paaiškinti dėl ko ikiteisminio tyrimo metu sakė kitaip, t. y. kad girdėjo iš namų sklidusį J. K. verksmą ir riksmus, liudytojas teismui negalėjo.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu, tenkinus kaltinamojo prašymą, kaip liudytojas buvo apklaustas A. T., kuris nurodė, kad 2023 m. birželio 26 d. jis buvo susiskambinęs su V. K. ir paprašė jo padėti jam. Atvažiavo pas V. K. tikriausiai kažkur apie 17 val., grąžino jį namo tikriausiai apie 21 val. ar 22 val., nes iki vėlumos vasarą dirba paprastai. Negalėjo taip būti, kad grąžino jis V. K. namo apie 19 val. Diedukas (A. N.) kartu su jais nevažiavo. Apklausos metu, praėjus beveik 2 metų laikotarpiui nuo tos dienos, prisimena, kad viskas vyko būtent 2023 m. birželio 26 d., nes sekančią dieną pas jį neatėjo dirbti nei V. K., nei M. T., o taip būna labai retai. Pagal tai ir prisimena tą dieną ir dar pagal tai, kad tuomet buvo atvažiavusi pas V. K. policija. Apie tos dienos įvykius (pas V. K. rastas psichotropines medžiagas, atvažiavusią policiją) jis sužinojo neseniai, prieš porą mėnesių.
Nukentėjusioji J. K., duodama parodymus ir pasakodama apie tos dienos įvykius, be kita ko, nurodė, kad būdama pas D. ji bendravo su L. D. Jiems grįžus namo iš M. D., jos vyras dar norėjo išvažiuoti malkų padėti krauti, bet ji sukėlė skandalą, verkė, rėkė, o vyras vis tiek išvažiavo kartu su A. N. Tuomet ji iš pykčio iškvietė greitąją.
Taigi šiais byloje surinktais įrodymais byloje neginčijamai nustatyta, kad 2023 m. birželio 26 d., vėliausiai iki 18.30 val. (liudytojas M. D. nuosekliai teigė, kad V. K., A. N. ir J. K. išvažiavo jau po to, kai jis grįžo namo po darbo, o tai galėjo būti 17 val. arba 18.30 val.), V. K., A. N. ir J. K. visi kartu buvo pas D. Teismas sprendžia, kad byloje taip pat nustatyta, jog paskui jie grįžo namo, J. K. ir V. K. užėję į namus buvo ten vieni, o vėliau, palikę J. K. namie, A. N. ir V. K. vėl išvažiavo pas M. D.
Darydamas pastarąją išvadą, teismas vadovaujasi liudytojo A. N. ir L. D. parodymais. Pirmasis tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad V. K. ir J. K., prieš jų išvažiavimą, tam tikrą laiko tarpą buvo namie vieni. Ikiteisminio tyrimo metu A. N. taip pat buvo nurodęs, kad tuo metu girdėjo iš namo sklidusius J. K. verksmą ir riksmus. Vėliau apklausiamas teisme šias aplinkybes jau paneigė, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad apie tai, kad prieš V. K. išvažiavimą jie konfliktavo, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kalbėjo ir pati nukentėjusioji. Taip pat A. N. ir L. D. apklausiami pirmą kartą ikiteisminio tyrimo metu praėjus dviem dienoms po įvykio (2023 m. birželio 28 d.) ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nuosekliai teigė, kad V. K. ir A. N. buvo grįžę pas D., t. y. buvo ten iki vėlyvo vakaro. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad M. D., nurodęs, kad neprisimena, jog A. N. ir V. K. būtų grįžę dar pas jį tą dieną, pirmą kartą šio baudžiamojo proceso metu buvo apklaustas tik 2024 m. kovo 5 d., t. y. praėjus beveik 10 mėnesių po įvykio. O A. T., teisme nurodęs, kad V. K. dažnai jam padeda, o jis puikiai prisimena būtent tą dieną ir tą aplinkybę, kad apie 17 val. pasiėmė V. K. iš jo namų ir grąžino jį namo 21 val. ar 22 val., pirmą kartą parodymus davė tik teisme, praėjus nuo įvykio beveik dvejų metų laikotarpiui. Nustatydamas faktines įvykio aplinkybes, pastarojo liudytojo parodymais teismas nesivadovauja dar ir dėl to, kad jis teigė tiksliai šią datą prisimena dėl įvykio, kuriame dalyvavo policija. Tačiau kartu nurodė, kad apie tai, kad 2023 m. birželio 26 d. V. K. buvo sulaikytas policijos pareigūnų, sužinojo tik prieš kelis mėnesius iki jo apklausos teisme. Be to, šio liudytojo nurodytos aplinkybės prieštarauja liudytojų L. D., A. N. parodymams, o taip pat ir nukentėjusiosios bei kaltinamojo parodymams, kurie nurodė, kad V. K., palikęs J. K. namie, išvažiavo kartu su A. N. O A. T. teigė, kad tą dieną, apie kurią jis pasakoja, buvo paėmęs su savimi tik V. K., dieduko (A. N.) neėmė.
Nagrinėjamu atveju teismas atsižvelgia ir į tai, kad pats V. K. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. birželio 27 d. buvo nurodęs, kad 2023 m. birželio 26 d. iki 23 val. buvo pas D., darė terasą (b. t. 2, b. l. 63?66). Apie tai, kad palikęs J. K. namie, išvažiavo pas A. T., kaltinamasis nurodė tik teisminio bylos nagrinėjimo metu. Į klausimą, dėl ko nebuvo nurodęs šių aplinkybių anksčiau, V. K. aiškiai atsakyti negalėjo. Šiuo atveju pažymėtina ir tai, kad apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis apskritai neigė tą dieną matęs J. K. Nurodė, kad visą dieną buvo pas D., o kai grįžo namo J. K. namuose jau nebuvo. Kas galėjo ją sumušti, nežino. Duodamas parodymus teisme, V. K. tos dienos įvykius jau nupasakojo kitaip, tačiau vis vien nurodė, kad su J. K. jokių konfliktų tą dieną nebuvo. Nors pati nukentėjusioji viso baudžiamojo proceso metu nuosekliai teigė, kad prieš V. K. išvažiavimą jie konfliktavo.
Žemesnės instancijos teismas
Duodama parodymus teisme, nukentėjusioji nurodė, kad ji susimušė nukritusi nuo paspirtuko prieš 3?4 dienas iki įvykio, kai važinėjosi juo kartu su mama, tačiau tokius jos parodymus paneigia kiti byloje surinkti duomenys. Byloje kaip liudytojai apklausti įvykio dieną su nukentėjusiąja bendravę pirmiau nurodyti asmenys – M. D., L. D., A. N., nurodė, kad dienos metu ant nukentėjusiosios veido jokių sužalojimų nematė. Teisme kaip liudytoja apklausta Y. O. nurodė, kad kviesdama GMP ant savo dukros taip pat jokių sužalojimų nematė. Tačiau apklausiama ikiteisminio tyrimo metu teigė priešingai – nurodė, kad matė ant dukros veido kraujosruvą, tačiau nurodė nežinanti, iš kur ši yra. Apie jokį kritimą nuo paspirtuko policijos pareigūnams liudytoja neužsiminė. O apžiūrėjus J. K. VšĮ RVUL 2023 m. birželio 26 d., 22.33 val., kartu su kitais sužalojimais, jai jau objektyviai buvo nustatyta patinusi dešinė veido pusė, 2 cm melsva kraujosruva ant dešinio skruosto, dešinio žando srityje paraudimas 2x1 cm, čiuopiami lokalūs audinių patinimai galvos plaukuotoje srityje dešiniame smilkinyje, viršugalvyje. Specialisto išvadą byloje teikęs D. Fomin, kuris buvo apklaustas ir teisme, paaiškino, kad, nukentėjusiajai neatvykus į apžiūrą, teikdamas specialisto išvadą, jis vadovavosi nukentėjusiosios medicininiuose dokumentuose pateiktu kraujosruvų aprašymu. Informatyvus buvo J. K. ant dešinio žando nustatytos kraujosruvos aprašymas, nurodant, kad ji buvo melsva. Spręsdamas pagal tai, teigia, kad ši kraujosruva susidarė prieš parą, maksimumas prieš dvi paras iki apžiūros. Bet dažniausiai tokia spalva būna patyrus sužalojimą prieš parą. Tuo atveju, jeigu kraujosruva susidaro prieš 3?4 paras, kaip kad teigė nukentėjusioji, ji būna kitokios spalvos, atsiranda žalsvumas, violetinė spalva.
Taigi šiais byloje surinktais įrodymais teismas laiko byloje nustatytu, kad J. K. buvo sužalota 2023 m. birželio 26 d., apie 19 val., jai jau grįžus kartu su V. K. ir A. N. iš M. D., pas kurį V. K. ir A. N. tvarkė terasą.
Darydamas išvadą, kad tuo metu J. K. buvo sužalota būtent V. K., teismas visų pirma vadovaujasi pačios nukentėjusiosios medicinos darbuotojams nurodytomis aplinkybėmis. Antai tiek pagal iškvietimą atvykusiam GMP gydytojui, tiek vėliau pristatyta į VšĮ RVUL ten su ja bendravusiems skubios medicinos gydytojai, gydytojui chirurgui, gydytojui traumatologui nukentėjusioji nuosekliai nurodė, kad ją 2023 m. birželio 26 d. sumušė vyras. Mušė kumščiais, spardė. Kliuvo smūgiai į galvą, pilvą, kojas. Atvykus GMP, J. K., nurodydama, kad ją sumušė vyras, skundėsi pilvo skausmu, kairės pusės šono skausmu, kojos skausmu, nugaros skausmu, galvos skausmu ir svaigimu (b. t. 1, b. l. 155?157, 165?167). Sutiktina, kad apklausiama kaip nukentėjusioji baudžiamojo proceso metu J. K. nė karto nepatvirtino medikams nurodytų aplinkybių, savo parodymus keitė, tačiau, įvertinęs byloje surinktus įrodymus kaip visumą ir sugretinęs juos tarpusavyje, teismas sprendžia, kad tikrąsias įvykio aplinkybes atitinkančius paaiškinimus nukentėjusioji, bijodama dėl savo sveikatos būklės ir jausdama fizinį skausmą, davė būtent medikams. Būtent tokias kreipimosi į medikus priežastis J. K. nurodė ir iš karto po įvykio su ja bendravusiai pareigūnei O. Kuralavičienei.
Minėta, kad apklausiama teisme, J. K. nurodė, kad jai 2023 m. birželio 26 d. nustatytus sužalojimus ir juos atitinkančias diagnozes ? kitų galvos sričių paviršinį sužalojimą, sumušimą (kraujosruvą dešiniame skruoste, patinimą galvos plaukuotoje srityje, dešiniame smilkinyje, viršugalvyje); pilvo sienos ir krūtinės ląstos sumušimą ? ji patyrė jos griuvimo nuo paspirtuko metu. Pasak nukentėjusiosios, prieš 3?4 dienas iki įvykio ji važinėjosi paspirtuku su savo mama ir nukrito nuo jo. Nukentėjusioji taip pat nurodė, kad šias aplinkybes gali patvirtinti jos mama, tačiau apklausiama teisme kaip liudytoja Y. O. nurodė nepamenanti, ar prieš įvykį, ji su dukra važinėjosi paspirtuku. Pati J. K. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nė karto apie griuvimą nuo paspirtuko taip pat užsiminusi nebuvo. 2023 m. birželio 27 d., pasinaudodama turima teise, įtvirtinta BPK 82 straipsnio 2 dalyje, ji atsisakė duoti parodymus prieš savo sutuoktinį (b. t. 1, b. l. 119?121), o 2023 m. liepos 12 d. nurodė, kad savo vyrą apkalbėjo, jis su jos mėlynėmis neturi nieko bendro. Jie pastaruoju metu pykosi, tad norėdama jam pakenkti, išvažiavo pas mamą ir iškvietė greitąją. Mėlynės atsirado prieš porą dienų prieš įvykį, buvo sukonfliktavusi su viena moterimi, jos pasistumdė, pareiškimo nerašė nei ji, nei ta moteris. Taip pat nukentėjusioji nurodė, kad apie tą įvykį pasakoti daugiau nenori, tos moters įvardinti taip pat nenori (b. t. 1, b. l. 141?142). Minėta, kad teisme apie jokią moterį nukentėjusioji jau nekalbėjo. Kaip priežastį, dėl ko medikams buvo nurodžiusi kitokias aplinkybes, kuriomis ji patyrė sveikatos sutrikdymą, nukentėjusioji tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu, tiek apklausiama 2023 m. liepos 12 d., buvo įvardinusi savo neblaivumą ? teigė, kad su ja bendravusiai policijos pareigūnei ir medikams nurodė, kad ją sumušė vyras, nes buvo neblaivi. Pažymėtina, kad šių nukentėjusiosios parodymų taip pat nepatvirtina jokie objektyvūs bylos duomenys. Priešingai, medicininiame dokumente, kuris buvo užpildytas teikiant gydytojo ortopedo traumatologo konsultaciją, skiltyje „alkoholio/svaigalų vartojimas“ pažymėta „ne“ (b. t. 1, b. l. 133). Apklaustas kaip liudytojas GMP gydytojas T. V. nurodė, kad kvietimo kortelėje pažymi, jei asmuo yra akivaizdžiai neblaivus. Analogiškas aplinkybes nurodė ir teisme kaip liudytoja apklausta skubios medicinos VšĮ RVUL gydytoja G. B.-R., kuri nurodė, kad jeigu pacientas elgiasi neadekvačiai, fiksuoja tai, jei asmuo neblaivus, irgi turi būti fiksuota. Tačiau tokių duomenų nei GMP kvietimo kortelėje (b. t. 1, b. l. 165?167), nei J. K. ambulatorinio apsilankymo aprašyme nėra (b. t. 1, b. l. 131).
Apklausiame teisme kaip liudytoja policijos pareigūnė O. Kuralavičienė nurodė, kad jų bendravimo metu J. K. atrodė išgėrusi, tačiau neatrodė, kad negali adekvačiai kalbėti. Jos bendra būsena buvo nebloga. Liudytoja taip pat nurodė, kad tai nebuvo tas atvejis, kuomet nesimatė smurtavimo žymių. Tos žymės ant nukentėjusiosios kūno buvo, ji pati jas rodė, ir ji atrodė labai išsigandusi. Skundėsi, kad jaučia skausmą. Sakė, kad sumušė vyras. Verkė bei teigė, kad bijo, nes jai bus dar blogiau, nuolat dairėsi į pravažiuojančias mašinas. Matėsi, kad nukentėjusioji bijojo savo vyro, kategoriškai atsisakė rašyti pareiškimą. Pasak pareigūnės, šalia stovėjusi J. K. mama, Y. O., nukentėjusiąją guodė ir sakė, kad jau ne kartą jai buvo sakiusi, jog prieš ją yra smurtaujama. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, liudytoja O. Kuralavičienė nurodė, kad atvykus į įvykio vietą, buvo nustatyta (iš nukentėjusiosios žodžių), jog kilusio konflikto metu J. K. vyras V. K. jai tyčia du kartus kumščiu sudavė per galvą, veidą, padarydamas daugybinius veido ir galvos sumušimus, po ko griebė už plaukų pervertė ant žemės ir ne mažiau nei penkis kartus koja spyrė jai į pilvo sritį, taip pat ne mažiau nei du kartus sudavė į krūtinės ląstą. Liudytoja taip pat paaiškino, kad nukentėjusioji buvo nurodžiusi ir tai, jog sąmoningai nesikreipė į policiją, bijodama ne tik dėl savo sveikatos, bet ir gyvybės. O kadangi po jai suduotų smūgių jautėsi blogai, kreipėsi į medikus ir jiems papasakojo, kas ją sužalojo, o jie pranešė policijai, nors ji to ir nenorėjo. Duodama parodymus teisme, liudytoja O. Kuralavičienė patvirtino šiuos savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.
Nors baigiamosios kalbos metu gynėjas advokatas buvo nurodęs, kad šiais policijos pareigūnės parodymais negalima vadovautis, nes, tikėtina, ji hiperbolizavo įvykį, teismas su tokiais teiginiais nesutinka. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad policijos pareigūnė O. Kuralavičienė būtų suinteresuota bylos baigtimi. Be to, tai, kad atvykusiems policijos pareigūnams nukentėjusioji buvo minėjusi, jog bijo savo vyro, nes jis yra agresyvus, patvirtina ir tai, jog dėl V. K. sulaikymo buvo kreiptasi pagalbos į Vilniaus apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Specialiosios parengties skyrių (b. t. 1, b. l. 23). Apklaustas kaip liudytojas teisme R. Romanovskis patvirtino, kad į juos yra kreipiamasi dėl asmenų sulaikymo tik tuo atveju, jei yra duomenų, kad asmuo gali būti agresyvus. Šiais duomenimis, nagrinėjamu atveju, galėjo būti tik nukentėjusiosios su ja bendravusiai pareigūnei nurodytos aplinkybės, kurias, atsižvelgdama į J. K. būklę jų bendravimo metu, policijos pareigūnė vertino kaip objektyvias.
Tai, kad nukentėjusioji nuo pat baudžiamojo proceso pradžios siekė nuslėpti jos sutuoktinio fizinio smurto vartojimo prieš ją faktą, patvirtina ir skambučio į BPC metu liudytojos Y. O. nurodytos aplinkybės, o būtent tai, kad buvo kalbėta apie J. K. aukštą kraujospūdį, rankos tirpimą ir lūpų pamėlynavimą (b. t. 2, b. l. 41?43), nors atvykusiems GMP medikams nukentėjusioji apie problemas su širdimi net neužsiminė. Nurodė, kad ją sumušė vyras, skundėsi pilvo skausmu, kairės pusės šono skausmu, kojos, nugaros skausmu, galvos svaigimu ir skausmu. Atvykusi į VšĮ RVUL ji buvo apžiūrėta skubios medicinos gydytojos dėl galvos sumušimo ir svaigimo, gydytojo chirurgo dėl pilvo skausmo ir gydytojo ortopedo traumatologo dėl krūtinės ląstos skausmo. Gydytojo kardiologo konsultacija nukentėjusiajai nebuvo suteikta, nes ji jokių nusiskundimų, susijusių su širdies veikla, neišsakė. Minėta, kad visiems gydytojams buvo nurodžiusi tik tai, jog buvo sumušta vyro.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu J. K. teigė ir tai, kad gydytojas nurodė, jog pilvą jai skaudėjo dėl tulžies akmenų. Šią problemą nustatė echoskopijos jai atlikimo metu. Tačiau teismui užklausus VšĮ RVUL dėl J. K. 2023 m. birželio 26 d. atliktų diagnostinių tyrimų, buvo gauta informacija, kad atliekant nukentėjusiajai echoskopiją „ultragarsinių požymių, būdingų vidaus ir retroperitoninio tarpo organui sužalojimui, nestebėta“. Po šio tyrimo atlikimo gydytojo chirurgo nustatyta diagnozė – pilvo sienos sumušimas (b.t. 2, b. l. 197). Taigi remiantis atliktais diagnostiniais tyrimais, gydytojo buvo nustatyta, kad J. K. jausto fizinio skausmo pilvo srityje priežastis – sumušimas, bet ne tulžies akmenys, kaip kad nurodė teisme nukentėjusioji.
Įvertinęs pirmiau išnagrinėtus byloje surinktus duomenis, teismas sprendžia, kad byloje yra nustatyta, jog V. K. 2023 m. birželio 26 d., apie 19 val., namuose adresu (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą savo šeimos nario – sutuoktinės J. K., atžvilgiu, tai yra tyčia rankomis ir kojomis sudavė jai nenustatytą kiekį kartų į veidą, galvos sritį, pilvą ir krūtinę. Tačiau, teismo vertinimu, byloje surinktais įrodymais nėra neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis kaltinime nurodytu laiku buvo sudavęs smūgius nukentėjusiajai ir į dešinę ranką, dėl ko J. K. dešinėje rankoje atsirado kraujosruvos.
Darydamas tokią išvadą, teismas atsižvelgia į tai, kad vienintelis medicininis dokumentas, kuriame yra nuoroda apie nukentėjusiosios dešinėje rankoje esančias kraujosruvas, yra skubios medicinos gydytojos G. B. pasirašytas ambulatorinio apsilankymo aprašymas (b. t. 1, b. l. 155). Tačiau, kaip nurodė teisme apklaustas specialistas D. Fomin, ir šis aprašymas yra neinformatyvus. Minėtame medicininiame dokumente yra tik nurodoma – dešinės rankos dauginės kraujosruvos. Tačiau jų spalva, kiti požymiai, skirtingai nei kalbant apie nukentėjusiajai nustatytą kraujosruvą ant dešinio skruosto, nėra nurodomi. Dėl to, anot specialisto, atsakyti į klausimą, kada nukentėjusiajai galėjo būti padarytos dešinėje rankoje buvusios kraujosruvos, nėra galimybės. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apie kitus sumušimus – galvos, pilvo ir krūtinės ląstos, nukentėjusioji minėjo visiems ją įvykio vakarą apžiūrėjusiems medikams, nurodydama, kad juos jai padarė ją sumušęs vyras. Tačiau smūgių į dešinę ranką nukentėjusioji neminėjo. Šiame nuosprendyje teismas jau buvo nurodęs, kad kalbėdama su policijos pareigūne J. K. teigė, kad smūgiai kaltinamojo jai buvo suduodami į veidą, galvą, pilvą ir krūtinę. Pasak policijos pareigūnės, J. K. jai net rodė guzus ant galvos, kitus jos sumušimo požymius. GMP medikui J. K. nurodė, kad ją sumušė vyras, skundėsi pilvo skausmu, kairės pusės šono skausmu, kojos skausmų, nugaros skausmu, galvos skausmu ir svaigimu. Gydytojui chirurgui nukentėjusioji taip pat buvo nurodžiusi, kad smūgiai jai kliuvo į galvą, krūtinę, pilvą, kojas. Bet rankos sumušimų nukentėjusioji neminėjo. Dėl to ji nebuvo apžiūrėta ir gydytojo ortopedo traumatologo.
Esant šioms aplinkybėms, teismas tikslina V. K. pareikšto kaltinimo faktines aplinkybes, ir laiko byloje įrodytu, kad V. K. 2023 m. birželio 26 d., apie 19 val., namuose adresu (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą savo šeimos nario – sutuoktinės J. K., atžvilgiu, tai yra tyčia rankomis ir kojomis sudavė nenustatytą kiekį kartų į veidą, galvos sritį, pilvą ir krūtinę, taip padarė nukentėjusiajai J. K. kraujosruvą dešiniame skruoste, vertinamą kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, patinimą galvos plaukuotoje srityje, dešiniame smilkinyje, viršugalvyje, sumušimą pilvo sienoje bei krūtinės ląstoje ir sukėlė fizinį skausmą.
Įvertinus šias byloje nustatytas faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, teismui nekyla abejonių, kad atlikdamas minėtus neteisėtus veiksmus kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė savo veiksmų pavojingumą ir norėjo taip veikti. Byloje nustačius pastarąsias aplinkybes bei tai, kad V. K. nežymiai sutrikdė savo sutuoktinės sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą, konstatuotina, kad jo veiksmai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuoti teisingai.
Dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų kvalifikavimo pagal BK 259 straipsnio 2 dalį
BK 259 straipsnio 2 dalyje nustatyta atsakomybė, tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti. Šio straipsnio dispozicijoje numatyti alternatyvūs veiksmai įstatymų leidėjo vertinami kaip baudžiamasis nusižengimas, o neteisėto disponavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis, kaip nusikalstamos veikos, pavojingumą šiuo atveju mažina objektyvusis kriterijus, tai yra nedidelis narkotinės ar psichotropinės medžiagos, kuriomis buvo disponuojama, kiekis. Šiame straipsnyje išvardinti numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Nagrinėjamu atveju yra aktualus psichotropinės medžiagos neteisėto laikymo objektyvusis požymis, kuris yra įrodytas byloje surinktais įrodymais.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, patvirtino, kad laikė nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, t. y. savo gyvenamojoje vietoje laikė nedidelį kiekį – 0,055 g psichotropinės medžiagos-amfetamino, iki tol, kol 2023 m. birželio 27 d., apie 5.20 val. šią psichotropinę medžiagą rado ir paėmė policijos pareigūnai. V. K. viso baudžiamojo proceso metu nuosekliai teigė, kad ši psichotropinė medžiaga priklauso jam. Ją įsigijo prieš kurį laiką, norėdamas pabandyti pavartoti. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi, šiaip narkotinių medžiagų nevartoja.
V. K. kaltę taip pat patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teismo ištirti įrodymai: liudytojo M. T. parodymai, kuomet jis nurodė, kad pas V. K. gyvenamojoje vietoje rastos psichotropinės medžiagos yra ne jo; kaltinamojo sulaikymo metu dalyvavusių policijos pareigūnų O. Kuralavičienės ir R. Romanovskio parodymai bei šių pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotos V. K. sulaikymo aplinkybės; įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, kur, kartu su kitais objektais, užfiksuota ant stalo buvusi sugniužta folija, kurioje buvo baltos spalvos milteliai ir susuktas popierius (b. t. 1, b. l. 82?95); 2023 m. liepos 10 d. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro išvadoje Nr. IBPS-V-1870708-23 užfiksuoti duomenys, kuriais nustatyta, kad gelsvos spalvos miltelių iš folijos lankstinuko, yra psichotropinė medžiaga – amfetaminas, kurio masė yra 0,055 g., ant į rulonėlį susukto popieriaus lapelio paviršių yra psichotropinės medžiagos – amfetamino, pėdsakai (b. t. 1, b. l. 101?104); Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje esantys duomenys, kuriais nustatyta, kad V. K. kraujyje ir šlapime rasta amfetamino (b. t. 2, b. l. 57).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ bei vėlesnėmis šio įsakymo redakcijomis, pas V. K. rastos jo neteisėtai laikytos psichotropinės medžiagos kiekis laikytinas nedideliu.
Esant šioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo neteisėti veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, nes byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad jis, veikdamas tyčia, neteisėtai laikė nedidelį kiekį, t. y. 0,055 g, psichotropinės medžiagos – amfetamino, neturėdamas tikslo jos parduoti ar kitaip platinti, t. y. jo veika atitinka BK 259 straipsnio 2 dalyje nustatytos baudžiamojo nusižengimo sudėties objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.
Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmes, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikų stadiją, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
V. K. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis, 140 straipsnio 2 dalis), žmogaus sveikatai ir vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis, 259 straipsnio 2 dalis) visuomenės sveikatai, kaltinamasis teistas trylika kartų, tarp jų ir už analogiškų veikų padarymą (BK 138 straipsnio 1, 2 dalis, 140 straipsnio 1 dalį) (b. t. 2, b. l. 115– 135), vienerių metų laikotarpiu du kartus baustas administracine tvarka, vieną iš jų už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, informacijos apie baudos sumokėjimą nėra (b. t. 2, b. l. 136?138), šiuo metu atlieka bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ajame kalėjime. Byloje nėra duomenų apie V. K. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ir (ar) įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs BK 259 straipsnio 2 dalyje nustatytą baudžiamąjį nusižengimą, dėl savo elgesio gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Tiek kaltinamajame akte, tiek baigiamosios kalbos metu prokurorė prašė pripažinti V. K. recidyvistu ir, atitinkamai, nustatyti šią jo baudžiamąją atsakomybę sunkinančią aplinkybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Nusikaltimo padarymo metu galiojusioje 27 straipsnio redakcijoje buvo nustatyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo nauja BK 27 straipsnio redakcija (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-2573) ir šio straipsnio 1 dalyje jau nurodoma, jog teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Taigi įsigaliojus naujai baudžiamojo įstatymo redakcijai, teismas asmenį recidyvistu pripažįsta ne savaime (nustačius pakartotinės nusikalstamos tyčinės veikos padarymo faktą), tačiau įvertinęs padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumą, tarpusavio ryšį, kaltininko asmenybę ir kitas aplinkybes, t. y. motyvuotu sprendimu. Ši įstatymo redakcija laikytina švelninančia kaltinamojo teisinę padėtį, todėl taikytina šio nuosprendžio priėmimo metu.
Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išraše apie fizinį asmenį užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad nusikalstamas veikas V. K. padarė esant neišnykusiam teistumui už tyčinio nesunkaus nusikaltimo transporto eismo saugumui padarymą (BK 281¹ straipsnio 1 dalis). Taip pat, už analogiško pobūdžio smurtinių nusikalstamų veikų žmogaus sveikatai padarymą V. K. praeityje jau buvo teistas keturis kartus. Iš viso V. K. baudžiamojon atsakomybėn yra traukiamas 14 kartą. Šiuo metu atlieka jam kitu teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Nagrinėjamu atveju V. K. yra pripažintas kaltu padaręs vieną smurtinį tyčinį nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai ir baudžiamąjį nusižengimą visuomenės sveikatai. Šių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad yra teisinis pagrindas V. K. pripažinti recidyvistu, kartu nustatant ir atitinkamą jo baudžiamąją atsakomybę sunkinančią aplinkybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Bausme siekiama ne tik nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnis). Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybę.
Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytus bausmės parinkimo ir skyrimo principus bei kriterijus, kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, jo baudžiamąją atsakomybę lengvinančią (BK 259 straipsnio 2 dalis) ir sunkinančią aplinkybę, bei tai, kad kaltinamasis praeityje teistas ne vieną kartą už analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų, nustatytų BK 138, 140 straipsniuose, padarymą, dėl savo neteisėto elgesio išvadų nedaro, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus V. K. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 259 straipsnio 2 dalį su realiu laisvės atėmimu susijusias bausmes – atitinkamai 1 (vienerių) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo ir 40 (keturiasdešimties parų) arešto bausmes.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, V. K. šiuo teismo nuosprendžiu skirtinos bausmės subendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu prie griežtesnės bausmės (vienerių metų vieno mėnesio laisvės atėmimo) pridedant dalį švelnesnės bausmės (trisdešimt parų arešto) ir paskiriant subendrintą bausmę – 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimą. Nustatydamas pridėtinos bausmės dalį, teismas, be kita ko, atsižvelgia į neteisėtai laikytos psichotropinės medžiagos kiekį bei į tai, kad už tokio pobūdžio nusikalstamos veikos padarymą V. K. yra teisiamas pirmą kartą. Nagrinėjamu atveju teismas netaiko bausmių bendrinimo apėmimo būdu, nes kaltinamojo įvykdytos nusikalstamos veikos, nors ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims, tačiau nesiskiria pagal pavojingumą. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šiuo klausimu formuojama teismų praktika, taikant BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktą, būtina nustatyti abi minėtas sąlygas, t. y. kad nusikalstamos veikos ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims, ir skiriasi pagal pavojingumą.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą 1 (vienerių) 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintina su Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. birželio 3 d. teismo nuosprendžiu V. K. paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme, paskiriant jam galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Nustatydamas pridėtinos bausmės dalį, teismas atsižvelgia į tai, kad pastaruoju teismo nuosprendžiu V. K. paskirta bausmė buvo subendrinta su prieš tai jam priimtu teismo procesiniu sprendimu paskirta bausme, tik tuomet paskiriant galutinę 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos subendrintos bausmės laiką įskaitytina Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. birželio 3 d. teismo nuosprendžiu V. K. paskirtos ir atliktos bausmės dalis.
Į kaltinamajam paskirtą bausmę įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2023 m. birželio 27 d. 4.51 val. iki 2023 m. birželio 28 d. 14.27 val. (1 diena), vieną laikino sulaikymo dieną, prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Minėta, kad šio baudžiamojo proceso metu teismas, V. K. pasislėpus nuo teismo, buvo pakeitęs jam paskirtas švelnesnes kardomąsias priemones į griežčiausią – suėmimą, ir paskelbęs jo paiešką. Tačiau kartu buvo vykdoma V. K. paieška ir pagal įsiteisėjusį Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. birželio 3 d. teismo nuosprendį, kuriuo jam buvo paskirta 1 metų reali laisvės atėmimo bausmė. Vykdant būtent šį teismo nuosprendį, kaltinamasis buvo sulaikytas ir įkalintas (b. t. 3, b. l. 116). Remiantis teismo šioje baudžiamojoje byloje priimta nutartimi dėl kaltinamojo paieškos paskelbimo ir suėmimo jam paskyrimo, V. K. laisvė ribojama nebuvo.
2025 m. kovo 13 d. nutartimi teismas nutarė V. K. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, panaikinti ir toje baudžiamojo proceso stadijoje jam kitos kardomosios priemonės neskirti (b. t. 3, b. l. 129?130). Teismo nuosprendžio priėmimo dieną jokia kardomoji priemonė V. K. nėra paskirta.
BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. ???Nagrinėjamu atveju pasisakydamas dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo V. K. atžvilgiu, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis praeityje teistas daug kartų, taip pat baustas administracine tvarka. V. K. ne kartą buvo taikytos trumpalaikio laisvės atėmimo – arešto, ir laisvės atėmimo bausmės, tačiau jo elgesys tinkama linkme nėra koreguojamas ir toliau, todėl manyti, jog šiuo atveju bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnyje, gali būti pasiekti jo atžvilgiu taikant bausmės vykdymo atidėjimo institutą, nėra jokio pagrindo.
Dėl civilinio ieškinio
Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalies, 109 straipsnio nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iš kalto asmens reikalauti jos atlyginimo. Toks asmuo turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). BPK 113 straipsnis reglamentuoja, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Priimdamas nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Taigi BPK 109 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo. Taip pat turi būti nustatyti neteisėti asmens veiksmai, asmens kaltė ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų veiksmų bei kilusios žalos.
Ikiteisminio tyrimo metu civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė byloje 224,19 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo. Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad J. K. dėl sveikatos sutrikdymo gydyta asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Suteiktų gydymo paslaugų kaina – 224,19 Eur. Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys, jo dydis yra pagrįstas rašytiniais duomenimis (b. t. 1, b. l. 171–175). Teismas atkreipia dėmesį, kad nusikalstamos veikos padarymo faktinių aplinkybių patikslinimas, nustačius, kad byloje nėra įrodyta, jog kaltinamasis kaltinime nurodytu laiku padarė nukentėjusiajai ir dešinės rankos kraujosruvas, pareikšto civilinio ieškinio išsprendimui įtakos neturi. Teismo jau buvo minėta, kad būdama gydymo įstaigoje, J. K. dešinės rankos skausmais nesiskundė, jokie tik su pastaruoju sužalojimu susiję, diagnostiniai tyrimai jai nebuvo atliekami, todėl, šiuo nuosprendžiu pripažinus kaltinamąjį kaltu dėl kraujosruvos dešiniame skruoste, patinimo galvos plaukuotoje srityje, dešiniame smilkinyje, viršugalvyje, sumušimo pilvo sienoje bei krūtinės ląstoje nukentėjusiajai padarymo, civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, priteisiant iš V. K. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 224,19 Eur ir penkis procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (CK 6.263 straipsnio 1 dalis, 6.280 straipsnio 1 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis, BPK 115 straipsnio 1 dalis).
Dėl proceso išlaidų
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teismui pateikė patikslintą pažymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų priteisimo iš kaltinamojo, kurioje nurodyta, jog dėl kaltinamajam V. K. suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos valstybės išlaidos sudaro 518,75 Eur, kurias prašoma priteisti iš kaltinamojo.
Šioje baudžiamojoje byloje, atsižvelgiant į tai, kad bylą nagrinėjant teisme buvo sprendžiamas kaltinamajam paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės pakeitimo suėmimu klausimas, o vėliau kaltinamasis atlikinėjo jam kitu teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu tam, kad būtų tinkamai užtikrintas kaltinamojo teisės į gynybą įgyvendinimas. (BPK 51 straipsnis). Tai reiškia, kad gynėjas kaltinamajam buvo paskirtas teismo iniciatyva, vadovaujantis imperatyvia įstatymo nuostata. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad kaltinamasis nedirba. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš V. K. neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, tad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš kaltinamojo netenkintinas.
Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – po tyrimo likę milteliai (0,700 g) supakuoti į maišelį, vokas, kuriame yra du vokai su viduje esančiais objektais – stiklainiu, dvejomis folijos atraižomis ir popieriaus lapeliu, perduoti saugoti į Policijos departamentą prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, Liepyno g. 7, Vilnius, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302?307 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu,
nusprendžia:
V. (V.) K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmę.
V. (V.) K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje ir paskirti 40 (keturiasdešimties) parų areštą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šias bausmes tarpusavyje subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį ir paskirti V. (V.) K. subendrintą 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šią bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su V. (V.) K. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. birželio 3 d. teismo nuosprendžiu paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme prie griežtesnės šiuo nuosprendžiu skirtinos bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį, ir paskirti V. (V.) K. galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. birželio 3 d. teismo nuosprendžiu V. (V.) K. paskirtos ir atliktos bausmės dalį.
Į V. (V.) K. paskirtą bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2023 m. birželio 27 d. 4.51 val. iki 2023 m. birželio 28 d. 14.27 val. (1 diena), vieną laikino sulaikymo dieną, prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo V. (V.) K. sulaikymo, vykdant šį įsiteisėjusį teismo nuosprendį, dienos.
V. (V.) K. pripažinti recidyvistu.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš V. (V.) K. atmesti.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti Vilniaus teritorinei ligonių kasai iš V. (V.) K. 224,19 Eur (du šimtus dvidešimt keturis eurus 19 ct) žalai atlyginti ir penkis procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Išaiškinti, kad ši pinigų suma turi būti pervedama į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“ banke, banko kodas (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 191351679.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – po tyrimo likusius miltelius (0,700 g) supakuotus į maišelį, voką, kuriame yra du vokai su viduje esančiais objektais – stiklainiu, dvejomis folijos atraižomis ir popieriaus lapeliu, perduotus saugoti į Policijos departamentą prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, Liepyno g. 7, Vilnius, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.