Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

nukentėjusiajam Z. S., jo atstovei advokato padėjėjai Dženetai Terespolskienei

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje

B. G., gimęs 1953-07-08, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, asmens kodas (duomenys neskelbtini) nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), specialaus vidurinio išsilavinimo, nevedęs, neteistas, kaltinamas administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimo kodekso (toliau- ATPK) 50³ straipsnyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2016-07-22 Skuodo rajono apylinkės teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu B. G. iškelta administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 50³ straipsnį už tyčinį turto sugadinimą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas B. G. 2015-06-10, apie 22.20 val., būdamas neblaivus (jam nustatytas – 2,54 promilės neblaivumas), atėjęs į Z. S. namus, esančius (duomenys neskelbtini), Z. S., įbėgus į savo kambarį ir užsirakinus, dešinės rankos kumščiu trenkė į Z. S. priklausančias kambario duris, ir jas apgadino, tuo padarydamas Z. S. turtinę žalą, mažesnę, nei 3 MGL (114,00 Eur).

Motyvuojamoji dalis

Pagal ATPK 50³ straipsnį administracinę atsakomybę užtraukia tyčinis turto sunaikinimas ar sužalojimas, nepadaręs nukentėjusiajam žymios žalos.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo B. G. parodė, kad 2015-06-10, apie 22.20 val., būdamas neblaivus, jis buvo atėjęs pas Z. S. į namus ir dešinės rankos kumščiu trenkė duris, kojomis durų nespardė. Duris nežymiai galėjo sugadinti, nes trenkiant į senas duris kumščiu gal kas nors ir nulūžo ar iškrito. Pažymi, kad Z. S. durys buvo senos, jau yra jau nuo 1961 metų, kai buvo pastatytas namas, ir nė karto nekeistos, aptrauktos dirbtine oda. 1991 metais Z. S. sūnus tas duris buvo su kirviu sukapojęs, po ko Z. S. durų nekeitė, tik suklijavo jas, taip ir liko durys suklijuotos. Nesutinka su Z. S. prašoma priteisti 276,00 Eur turtine žala, teigia, kad nukentėjusysis nori pasipelnyti ir jo sąskaita įsidėti visiškai naujas duris. Mano, jog jis padarė Z. S. daugiausiai 80,00 Eur turtinio nuostolio.

Teismo posėdžio metu Z. S. parodė, kad jo duris sulaužė būtent B. G., jas daužydamas ir spardydamas kojomis, todėl prašo priteisti jam 276,00 Eur turtinę žalą už sulaužytas duris, nes senų durų suremontuoti neįmanoma, lieka tik viena išeitis, jas pakeisti naujomis. Nesutinka su B. G. susitarti taikiai, jam 80,00 Eur nepakanka naujoms durims.

Teismo posėdžio metu Z. S. atstovė advokato padėjėja D. Terespolskienė prašė teismo nespręsti klausimo dėl nuostolio atlyginimo šioje byloje, nes esant asmenų ginčui dėl turtinio nuostolio dydžio, klausimas dėl jo atlyginimo turėtų būti spręstinas civilinio proceso tvarka.

Privataus kaltinimo baudžiamojoje byloje Nr. PK-2-995/2016 įsiteisėjęs teismo nuosprendis yra privalomas teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą dėl asmens, kuriam priimtas teismo nuosprendis, veiksmų administracinių teisinių pasekmių, t. y. įsiteisėjęs teismo nuosprendis turi prejudicinę galią šiai administracinio teisės pažeidimo nagrinėjamai bylai, todėl įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytų faktų dalyvaujantys byloje asmenys nebegali ginčyti šioje nagrinėjamoje byloje.

Nagrinėjant baudžiamąją bylą teismas, remdamasis 2015-06-11 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Skuodo rajono policijos komisariato viešosios policijos skyriaus operatyvaus valdymo grupės specialistės A. D. tarnybiniu pranešimu, 2015-06-10 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Skuodo rajono policijos komisariato administraciniu teisės pažeidimo protokolu, 2015-06-10 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Skuodo rajono policijos komisariato nutarimu, liudytojų parodymais A. A., Z. P., CD kompaktiniame diske esančiomis fotonuotraukomis, iš kurių matyti, kad Z. S. durys yra apgadintos, iš jų iškritusi lentelė, jos aptrauktos oda, kuri durų apačioje yra įplyšusi (baudž. b. l. 8, 9,119), alkoholio matuoklio parodymų kvitu, iš kurio matyti, kad 2015-06-10, 23.28 val., B. G. buvo nustatytas 2,54 promilės girtumas (baudž. b. l. 67), paties B. G., iš dalies ir nukentėjusiojo Z. S. parodymais, kitais byloje esančiais įrodymais, 2016-07-22 įsiteisėjusiame teismo nuosprendyje konstatavo, kad B. G., trenkdamas kumščiu į Z. S. kambario duris, jas apgadino, tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad durys nebuvo keistos daugiau kaip penkiasdešimt metų, į jų nusidėvėjimą, taip pat į vidutinę panašių durų rinkos kainą, padarė išvadą, kad sugadinto turto vertė neviršija 3 MGL, t. y. 114 eurų sumą.

Teismas, įvertinęs visas šias aplinkybes, pripažįsta įrodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens B. G. veikoje yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 50³ straipsnyje, sudėtis. B. G. sugadino nukentėjusiojo Z. S. duris, į jas trenkdamas dešinės rankos kumščiu, tuo padarydamas nukentėjusiajam nežymią turtinę žalą. Administracinėn atsakomybėn patrauktam B. G. skirtina administracinė nuobauda.

Nustatyta B. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – nuoširdžiai gailisi dėl padaryto teisės pažeidimo (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad jis teisės pažeidimą padarė būdamas neblaivus (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į teisės pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į nustatytą vieną jo atsakomybę lengvinančią ir į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, daro išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti B. G. paskyrus ATPK 50³ straipsnio sankcijoje numatytą minimalią baudą (ATPK 30 straipsnis, 30² straipsnis).

ATPK 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu administraciniu teisės pažeidimu piliečiui, įmonei, įstaigai arba organizacijai padarytas turtinis nuostolis, apylinkės teismo teisėjas, spręsdamas klausimą dėl nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą, turi teisę kartu spręsti klausimą dėl to, kad kaltininkas atlygintų turtinį nuostolį. Civilinio kodekso 6.249 straipsnyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala nėra preziumuojama, ją privalo įrodyti reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis Z. S. prašydamas teismo atlyginti jam padarytą turtinį 276,00 Eur nuostolį, žalos dydį grindžia pateiktu UAB “Skobartas” informaciniu pranešimu, kuriame nurodoma, kad Z. S. durų technologiškai suremontuoti neįmanoma, todėl jas būtina keisti naujomis. Durų kaina su senų demontavimo ir naujų sumontavimo darbais sudaro 276,00 Eur. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo B. G. su tokiu nukentėjusiojo prašomu priteisti turtinės žalos dydžiu nesutinka, pasirengęs atlyginti Z. S. 80,00 Eur turtinį nuostolį, motyvuodamas tuo, kad kumščiu trenkdamas į Z. S. duris galėjo tik jas nežymiai sugadinti, todėl pastarajam sumokėti naujų durų kainą nesutinka.

Teismas sutinka su tuo, kad neteisėtais administracinėn atsakomybėn traukiamo B. G. veiksmais yra padaryta nežymi žala, ko neneigia ir pats B. G., tačiau jos tikro dydžio šioje nagrinėjamoje byloje nėra galimybės nustatyti.

Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju yra iškilęs ginčas dėl atlygintinos žalos dydžio, taip pat įvertinus tai, kad ATPK 50³ straipsnis neapima žalos padarinių, viršijančių 3 MGL (114,00 Eur), į įsiteisėjusio teismo nuosprendžio motyvus ir išvadas dėl nukentėjusiajam Z. S. padaryto turtinio nuostolio dydžio, į tai, kad, nei nagrinėjant baudžiamąją, nei administracinio teisės pažeidimo bylas, Z. S. nepateikė duomenų, patvirtinančių jo turėtų tiesioginių nuostolių dydį, nes byloje pateiktame UAB “Skobartas” informaciniame pranešime nurodyta tik naujų durų vertė, darytina išvada, kad Z. S. teiginiai, kad jam yra padarytas būtent tokio dydžio turtinis nuostolis, neįrodytas jokiais objektyviais, tokią žalą pagrindžiančiais duomenimis. Pažymėtina, jog vien Z. S. žodinio paaiškinimo, kad buvo padaryti vienokie ar kitokie sugadinimai, UAB „Skobarto“ informacinio pranešimo nepakanka, asmuo, prašantis priteisti žalos atlyginimą, privalo nurodyti konkrečius daikto sugadinimus, pateikti konkretų defektinį sugadinto daikto aktą bei sąmatą, kokius darbus reikia atlikti ir kokia tų darbų atlikimo bei medžiagų vertė.

Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių realų patirtų nuostolių dydį, pripažintina, kad žalos atlyginimo klausimas šioje byloje negali būti išspręstas, nes papildomų aplinkybių vertinimas užvilkintų administracinės atsakomybės klausimo sprendimą. Toks sprendimas neužkerta kelio Z. S. įrodinėti savo teisę į nuostolių atlyginimą civilinio proceso tvarka (ATPK 37 straipsnio 2 dalis).

Teismui pateikta 2016-12-05 valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus pažyma Nr. NTP-7-13286, dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų – 69,48 Eur – priteisimo valstybei, atstovaujant Z. S. šioje byloje pagal 2016-11-21 sprendimą Nr. 2.3-(NTP-2)-16-T-2423-19464.

Pažymėtina, kad išlaidų, turėtų nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, kompensavimas numatytas ATPK 279 straipsnyje. Šis straipsnis numato, kad turėtos išlaidos kompensuojamos nukentėjusiesiems, liudytojams, ekspertams ir vertėjams. ATPK normos reglamentuoja kam, kokia tvarka ir kokios išlaidos atlyginamos administracinių teisės pažeidimų bylose. Jose nėra numatyta, kad administracinio proceso dalyviams būtų atlyginamos atstovavimo ar kitos dėl bylinėjimosi teisme patirtos išlaidos. Atsižvelgiant į aptartą, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos šioje byloje nekompensuojamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30, 30², 37 straipsniu, 50³ straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302⁴ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,

nutaria:

B. G. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50³ straipsnyje, ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 28,00 Eur (dvidešimt aštuonių eurų ir 00 euro centų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąsias sąskaitas bankuose, nurodant įmokos kodą 1001, ir administracinio teisės pažeidimo bylos numerį Nr. A2.2.-316-995/2016. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.

Nekompensuoti valstybės turėtų išlaidų, susijusių su administracinio teisės pažeidimo bylos, kurioje Z. S. 2016-11-21 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus sprendimu Nr. 2.3-(NTP-2)-16-T-2423-19464 suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, nagrinėjimo.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Skuodo rajono apylinkės teismą.