- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-09-30
- Bylos Nr.
- 1-246-786/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-01014-2020-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vitalija Ragauskienė
- Nukentėjusysis
- D. S.
- Kaltinamasis
- A. B.
- Advokatai
- Dalius Gintautas, Darius Karvelis
- Kategorijos
- 1.2.4.1.1Sunkus sveikatos sutrikdymas (BK 135 str. 1 d.)
- 2.3.2.2.8Tiesioginis ir žodinis nagrinėjimas teisme (BPK 242 str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), turintis vidurinį išsilavinimą, vedęs, ūkininkas, teistas 2008-12-04 Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 222 straipsnio 1 dalį, 223 straipsnio 1 dalį 20 MGL (2 600 Lt) dydžio bauda (2016-02-25 bauda išieškota), 2018-08-16 Panevėžio apygardos teismo nutartimi atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 284 straipsnį kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu,
kaltinamas pagal LR baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis A. B. 2020 m. sausio 6 d., apie 10.30 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), iš asmeninių paskatų, du kartus medine lazda smogė D. S. į kairę ranką ir pargriovė ant grindų, gulinčiam ne mažiau kaip 10 kartų sudavė medine lazda ir ne mažiau kaip 5 kartus įspyrė į įvairias kūno vietas - galvą, veidą, rankas, kojas, padarydamas odos nubrozdinimus kaktos dešinėje, poodines kraujosruvas dešiniame dilbyje, dešiniame nykštyje, dešiniame pakinklyje, muštines žaizdas kairės plaštakos V-ame piršte, kairio alkūnkaulio apatinio trečdalio lūžį, kairio riešo laivakaulio lūžį, kairės plaštakos V-to piršto pamatinio pirštakaulio pagrindo lūžį, kas vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Kaltinamasis A. B. kaltu neprisipažino ir parodė, kad su nukentėjusiuoju D. S. yra pažįstami. 2020 m. sausio 6 d. , apie 10 val. išvažiavo iš namų, jam paskambinusi sugyventinė L. B. pasakė, kad į jų namus su peiliu rankoje atėjo kaimynas D. S.. Tai išgirdęs, jis grįžo namo. Kadangi D. S. pastoviai grasina, jis įbėgo į virtuvę. D. S. akys buvo baltos, rankoje turėjo pagalį, ranką buvo apsiviniojęs skuduru. Norėjo iš atimti pagalį ir išmesti D. S. iš namų. D. S. liepė „dingti“ iš namų. Jis spyrė D. S. į kojas. D. S. pargriuvo. Virtuvėje susigrūmė su D. S., sudavė jam į kairę ranką keletą smūgių medine lazda ar kėde, po to ištempė į lauką ir paliko gulėti ant žemės. Kaltės nepripažįsta nes pats gynėsi nuo D. S., kuris jį puolė su lazda.
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamasis A. B. kaltu neprisipažino, tačiau jo kaltė įrodyta tokiais įrodymais:
Nukentėjusysis D. S. parodė, kad jis ilgą laiką vartojo alkoholį. Kada nustojo vartoti alkoholį, jam prasidėjo haliucinacijos – matė vaizdus, tai vyrus su kaukėmis, kurie jį nori nužudyti, girdėjo garsus, sakančius jam bėgti. Išsigandęs, pasiėmęs iš namų peilį, kuriuo ketino gintis nuo įsivaizduojamų užpuolikų, nuėjo pas kaimynę L. B. prašyti pagalbos. Prašė paslėpti, nes jį nori nužudyti. Kambaryje buvusios moterys išbėgo į lauką ir kambaryje jis liko vienas. Peilį padėjo kambaryje ant spintelės. Jis stovėjo virtuvėje prie lango ir žiūrėjo. Atsidarė durys ir su pagaliu į virtuvę įbėgo A. B.. A. B. koliodamasis pradėjo mušti medine lazda į įvairias kūno vietas. Po smūgių į kairę ranką jis pargriuvo ant grindų. Gulinčiam A. B. medine lazda smogė kelis kartus ir įspyrė į įvairias kūno vietas. Labiausiai kliuvo į kairę ranką, nes ja dengėsi galvą. Po to A. B. jį ištempė į lauką ir paliko gulėti ant žemės. Keltis jam neleido, tyčiojosi, liepė bučiuoti bato padą. Jam skaudėjo sumuštas vietas. Kodėl A. B. jį mušė nežino, jis jam jokių smūgių nesudavė, net žodžio neištarė. Atvažiavo policija ir greitoji pagalba, jį išvežė į ligoninę. Lūžo pirštas, skauda ranką, riešą, mažasis pirštas nejautrus.
Liudytoja Jūratė Buivydienė parodė, kad tikslios datos neprisimena, gavus pranešimą, kad vyras bėgioja po kaimą su peiliu, nuvyko į (duomenys neskelbtini). Kieme ant žemės rado kruviną gulintį D. S.. D. S. paaiškino, kad jį, su medine lazda ir spardydamas, sumušė A. B.. D. S. paaiškino, kad pas jį kažkas atvažiavo, jį laikė, apsiginimui pasiėmė peilį ir atėjo pas kaimynus prašyti pagalbos. A. B. paaiškino, kad D. S. rado namuose, peilio neturėjo, ištempė iš namų ir mušė. L. B. ir kita moteris aiškino, kad D. S. joms negrasino, tačiau jos išsigando ir išbėgo iš namų. Apžiūrėjo kambarį, kur buvo sumuštas D. S.. Kambaryje buvo išvartytos kėdės, nustumtas stalas. Peilis buvo rastas kitame kambaryje, nei buvo sumuštas D. S.. D. S. ranka buvo kruvina, skundėsi kad skaudą pirštą, visur skaudą, veidas buvo kruvinas, sunkiai judėjo. A. B. buvo įpykęs. Ant A. B. kūno, veido jokių sužalojimų nesimatė, jis niekuo nesiskundė.
Liudytoja R. K. parodė, kad ji buvo namuose su L. B.. Į namus atėjo D. S., rankoje turėdamas peilį ir sakydamas, kad jį kažkas nori užmušti, kažką jam padaryti, prašė jį paslėpti. D. S. jai negrasino. Ji išsigando ir išbėgo iš kambario. Po to išėjo ir L. B.. Į namus grįžo kartu su pareigūnais. D. S. jau buvo lauke. A. B. jį laikė prispaudęs. Sužalojimų nematė, tik prie D. S. ant sniego matė kraujo. Peilį rado kitame kambaryje ant rašamo stalo. D. S. yra sakęs, kad peilį padėjo ant stalo ir žiūrėjo pro langą. D. S. atsiprašė, kad mus išgąsdino. A. B. neaiškino, kad vyko.
Liudytoja L. B. parodė, kad D. S. yra jos kaimynas. Namuose ji buvo su R. K.. Į virtuvę įbėgo kaimynas D. S.. Jis rankoje turėjo peilį, tačiau juo jai negrasino. D. S. kažką neaiškiai sakė. Ji išsigando, pastūmė D. S., sakydama jam išeiti ir išbėgo į lauką. Paskambino sugyventiniui A. B. bei policijai. Atvažiavęs A. B. įbėgo į namo vidų. Kas ten įvyko tarp A. B. ir D. S. nežino, tik matė kaip A. B. ištempė D. S. į kiemą ir paguldė ant žemės. D. S. kairės rankos mažas pirštas buvo kruvinas. Policijos pareigūnai peilį rado kambaryje. Kambaryje rado ir lazdą. A. B. yra sakęs, kad D. S. rado kambaryje su pagaliu ir jis gynėsi. ??
?? 2020-01-21 ir2020-02-27 teismo medicinos specialisto išvadose nurodyta, kad D. S. nustatyta odos nubrozdinimas kaktos dešinėje, poodinės kraujosruvos dešiniame dilbyje, dešiniame nykštyje, dešiniame pakinklyje, muštinės žaizdos kairės plaštakos V-ame piršte, kairio alkūnkaulio apatinio trečdalio lūžis, kairio riešo laivakaulio lūžis, kairės plaštakos V-to piršto pamatinio pirštakaulio pagrindo lūžis padaryta kietais bukais daiktais (paviršiais), mažiausiai 7 smūgių pasekoje. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti tiek suduodant smūgius mediniu pagaliu, tiek spardant. Dėl nustatytų sužalojimų D. S. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas(b.t.1, l. 40, 48).
?? Iš 2020-01-06 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta - A. B. priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvė ir kiemas. Nustatyta, kad virtuvėje, ant grindų, yra raudonos spalvos dėmės, panašios į kraujo. Kieme rasta ir paimta į sieną atremta lazda, ant kurios matosi sutepimai, panašūs į kraujo. Ant žemės, prie lazdos, užfiksuotos dėmės, panašios į kraujo (b. t.1,l. 6-7, 8-11).
Iš 2020-01-07 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta lazda, paimta įvykio vietos apžiūros metu. Ant jos rasta dėmių, panašių į kraujo (b.t.1, l. 93-99).
?? 2020-03-18 tarnybiniame pranešime dėl A. B. ir L. B. priklausančių mobiliojo ryšio telefono numerių išklotinių analizės nurodyta, kad L. B. A. B. skambino2020-01-06 10:46:10, pokalbis truko 24 sek.; po to L. B. skambino bendruoju pagalbos numeriu 112, pokalbis truko 75 sek.; 10:47:34 vėl bandyta skambinti 112, pokalbis neįvyko; 10:46:40 A. B. skambino 112, pokalbis truko 84 sek.; 10:48:38 A. B. skambino L. B., pokalbis truko 16 sek.; 11:48:54 A. B. skambino L. B., pokalbis truko 11 sek.(b.t.1, l. 119-120).
?? Iš 2020-03-18 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti Bendrojo pagalbos centro pateikti garso įrašai, iš kurių matyti, kad A. B. ir L. B. 2020-01-06 kviečiant pagalbą bendruoju pagalbos telefonu Nr. 112 tiesioginės grėsmės jų sveikatai ir gyvybei nebuvo (b.t.1, l. 125-126).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, išnagrinėjęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teismo posėdžio metu, konstatuoja, jog kaltinamojo A. B. kaltė , jog jis 2020 m. sausio 6 d., apie 10.30 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), iš asmeninių paskatų, du kartus medine lazda smogė D. S. į kairę ranką ir pargriovęs ant grindų, gulinčiam ne mažiau kaip 10 kartų sudavė medine lazda ir ne mažiau kaip 5 kartus įspyrė į įvairias kūno vietas - galvą, veidą, rankas, kojas, nesunkiai sužalojo D. S., visiškai įrodyta. Kaltinamojo A. B. veika kvalifikuoti pagal LR Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį tinkamai.
Kaltinamasis A. B. kaltu neprisipažino, nurodė, kad D. S. jį puolė su lazda ir jis gynėsi. Teismas tokius kaltinamojo A. B. parodymus teismas vertina kaip pasirinktą gynybos būdą ir jais netiki, nes jie prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms.
Žemesnės instancijos teismas
BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.
Kaltinamojo A. B. kaltę, padarius BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma.
Apklaustas teisiamajame posėdyje nukentėjusysis D. S. parodė, kad jam esant L. B. namuose, įbėgęs A. B. jį puolė ir smogė lazda, o jam pargriuvus ant grindų, smogė lazda ir spardė kojomis į įvairias kūno vietas. Po to ištempė į lauką, neleido atsikelti ir tyčiojosi. Jis nepuolė A. B. ir nieko jam nespėjo pasakyti. Nukentėjusysis analogiškus parodymus davė apklaustas ir ikiteisminio tyrimo metu, tas pačias aplinkybes aiškino policijos pareigūnams, ką patvirtino apklausta posėdžio metu liudytoja J. Buivydienė. Tokias pačias aplinkybes nurodė ir akistatos metu (b.t.1, l.142-144).
Be to tai patvirtina ir kiti bylos duomenys. Apklaustos liudytojos L. B. ir R. K. parodė, kad D. S. joms negrasino, atėjęs į namus prašė pagalbos, bet jos išsigando ir išbėgo į lauką. D. S. į L. B. namus ateidamas atsinešė peilį, o ne lazdą. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad peilis buvo rastas kitame kambaryje, nei sužalotas D. S.. Tą patvirtino ir liudytoja apklausta policijos pareigūnė J. Buivydienė, taip pat patvirtino, kad atvykus į vietą, D. S. nurodė, kad jį sužalojo A. B.. Be to pats kaltinamasis yra nurodęs, jog jį buvo apėmęs „adrenalinas“, jis nieko negalvojo, veikė intuityviai, norėdamas D. S. pašalinti iš savo namų, nes nežinojo ką jis turi.
Nustatyta, kad kaltinamojo A. B. ir nukentėjusiojo D. S. tarpusavio santykiai nebuvo geri, konflikto, nes D. S. neblaivus dažnai ateidavo į jų namus. Kaltinamasis A. B. nurodė, jog prie jo kibo pats nukentėjęs, jis gynėsi. Tačiau tokius kaltinamojo argumentus paneigia nustatytos aplinkybės, tai kad kaltinamasis neatliko jokių veiksmų kaltinamojo atžvilgiu.
Kaip nustatyta kaltinamojo ir nukentėjusiojo tarpusavio santykiai nebuvo geri. Tačiau nėra surinkta objektyvių ir nenuginčijamų įrodymų, jog D. S. būtų smogęs ar ketinęs smogti ar kitaip puolęs A. B..
Kaltinamasis A. B. teigė, jog jis veikė nieko negalvodamas, darė tai, kas jo manymu reikalinga, ginant namus. Kaltinamasis smogdamas lazda nukentėjusiajam, spirdamas koja, stumdamas nukentėjusįjį turėjo suvokti, jog nukentėjusįjį gali susižaloti. Nors kaltinamasis A. B. smogdamas, spirdamas koja nukentėjusiajam, nenumatė pasekmių, tačiau sąmoningai leido joms kilti, todėl jis veikė netiesiogine tyčia ir turi atsakyti už D. S. padarytą nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Nėra surinkta jokių įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, jog kaltinamasis nukentėjusįjį sužalojo dėl neatsargumo. Kaltinamasis A. B. ir pats suprato, jog sužalojo nukentėjusįjį. Kada buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl D. S. sužalojimo, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl D. S. galimo grasinimo L. B. , tačiau ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių. ( t. 1, b.l. 111).
Niekuo nepagrįsti kaltinamojo ir kaltinamojo atstovo argumentai, jog kaltinamasis veikė būtinosios ginties sąlygomis, kadangi buvo iškilęs pavojus jo sveikatai ir gyvybei. Vertinant argumentus pažymėtina, kad pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo turi teisę į būtinąją gintį ir neatsako pagal BK, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi .
Pagal susiformavusią teismų praktiką kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams.
Taigi, norint taikyti BK 28 straipsnio nuostatas ir pripažinti veikoje buvus būtinosios ginties požymius, baudžiamojoje byloje turi būti nustatytos aplinkybės, atitinkančios BK 28 straipsnyje keliamas sąlygas, susijusias su kėsinimusi ir gynyba nuo pavojingo kėsinimosi. Tuo atveju kėsinimas, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas , realus ir akivaizdus, o gynyba turi atitikti kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Tais atvejais , kai pagrindo įžvelgti pavojingą kėsinimąsi apskritai nebuvo, tačiau asmuo dėl nepagrįsto įtarumo vis dėlto padarė žalos kitam asmeniui, nėra nei būtinosios ginties, nei jos ribų peržengimo.
Nėra surinkta jokių duomenų, leidžiančių teigti , kad nukentėjusiojo veiksmai galėtų būti laikomi akivaizdžiu, realiu ir pavojingu kėsinimusi į kaltinamojo A. B. gyvybę ar sveikatą. Byloje nėra surinkta jokių objektyvių duomenų, jog kaltinamasis A. B. būtų nukentėjęs nuo nukentėjusiojo D. S.. A. B. dėl sužalojimo niekur nesikreipė.
Nukentėjusio D. S. buvimas L. B. namuose, nėra toks pavojingas, realus ir akivaizdus kėsinimasis į kaltinamojo sveikatą, dėl kurio būtų galima būtinoji gintis. Taigi, būtinosios ginties situacijos nagrinėjamo įvykio metu nebuvo, byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog kaltinamasis A. B. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir turi už ją atsakyti.
Teismas, už padarytą nusikalstamą veiką skirdamas kaltinamajam A. B. bausmę, vadovaujasi bausmės paskirtimi ir bausmės skyrimo pagrindais (LR BK 41 str., 54 str. 55 str.) ir kitomis įstatyme įtvirtintomis bausmės skyrimo taisyklėmis.
Kaltinamasis A. B. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą. Darydamas nusikaltimą suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė padarinius ir jų norėjo. Nusikaltimas padarytas žmogaus sveikatai, padarytas tyčia, nusikaltimas yra baigtas.
Kaltinamojo A. B. atsakomybę lengvinančių ar atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Vertindamas kaltinamojo A. B. asmenybę, teismas atsižvelgia į tai, kad jis teistas, teistumas išnykęs, administracine tvarka metų bėgyje baustas, dirba.
Įvertinęs visas aplinkybes, teismas mano, kad A. B. skirtina sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas, paskiriant įpareigojimus, ir taip bus įgyvendinti bausmės tikslai (BK 48 str.). Bausmės dydis nustatytinas numatytas sankcijos vidurkyje.
Nukentėjusysis D. S. byloje pateikė civilinį ieškinį, po to patikslino ir prašo priteisti jam 170 eurų turtinės žalos ir 10000 eurų neturtinės žalos. ( t.,1, b. l. 24-27, t.2, b. l. 50-52,55) Teismo posėdžio metu savo ieškinį palaikė. Paaiškino, jog dėl patirtų sužalojimų jis gydėsi, turėjo važiuoti pas gydytojus, į policijos komisariatą, pirko vaistus. Pateikė kvitus, autobuso bilietus, čekius. Prašė priteisti turtinę žalą – 170 eurų.
LR CK 6.246 str. 1d. nustato, kad civilinė atsakomybė atsiranda atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, t.y. esant neteisėtam veikimui. Civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali pareikšti asmuo, kuris dėl nusikalstamos veikos patyrė turtinės žalos (LR BPK 109 str.).
Nukentėjusiojo ieškinys dėl turtinės žalos priteisimo tenkintinas ir priteistina nukentėjusiajam iš kaltinamojo 170 eurų turėtų išlaidų.
CK 6.263 str. 1 d. aprašo generalinio delikto principą ir nurodo, jog kiekvienas asmuo yra įpareigotas laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Joje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Taigi, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, nukentėjusiojo elgesį ir jo turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad dėl kaltinamojo A. B. veiksmų D. S. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata – padaryti odos nubrozdinimai kaktos dešinėje, poodines kraujosruvas dešiniame dilbyje, dešiniame nykštyje, dešiniame pakinklyje, muštines žaizdas kairės plaštakos V-ame piršte, kairio alkūnkaulio apatinio trečdalio lūžį, kairio riešo laivakaulio lūžį, kairės plaštakos V-to piršto pamatinio pirštakaulio pagrindo lūžis. Akivaizdu, kad dėl tokių sumušimų nukentėjusysis kentėjo skausmą, patyrė įvairių nepatogumų. Įvertinęs šias aplinkybes bei atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, teismas daro išvadą, kad nukentėjusysis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą ir kaltinamasis turi atlyginti nukentėjusiajam ir neturtinę žalą.
Nukentėjusysis D. S. prašė iš kaltinamojo priteisti 10 000 eurų neturtinės žalos. Neturtinė žala suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. (LR Civilinio kodekso 250 str. 1d.) Lietuvos Aukščiausiasis teismas savo nutartyse yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma . Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama , kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus , fizinį skausmą ir kt., o teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimo sąlygos ir skaičiavimo kriterijai yra nustatyti LR CK6.250 straipsnio 2 dalyje. Joje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Kadangi įstatymas nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą žalą tenka teismui. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį teismas nėra visiškai laisvas, jis atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Kaip nustatyta, nukentėjusysis D. S. buvo kaltinamojo A. B. sužalotas, dėl patirtų sužalojimų kentė skausmus, patyrė kitus nepatogumus, todėl turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.
Teismas, įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes, nukentėjusiojo sveikatą šiuo metu, kaltinamojo asmenybę, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, nukentėjusiojo D. S. prašymą dėl neturtinės žalos priteisimo tenkina iš dalies ir priteisia iš kaltinamojo 2000 eurų neturtinės žalos. Kitoje dalyje ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas
Nukentėjusiajam D. S. pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2020 m. kovo 3d. sprendimą Nr. (8.4)TP-19-T-559-2944 (b.t.2, l.15-16) suteikta 100 procentų valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba. Tačiau pagal BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo nukentėjusysis buvo atleistas išieškomos iš kaltinamojo į valstybės biudžetą. Įvertinus tai, iš kaltinamojo į valstybės pajamas išieškotinos teisinės pagalbos (atstovavimo) išlaidos – 112 eurų (b.t.2, l.28).
Daiktinis įrodymas- lazda, įsiteisėjus nuosprendžiui sunaikintina.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
A. B. pripažinti kaltu pagal LR Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam laisvės apribojimą keturiolikai mėnesių.
Vadovaujantis LR BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktais, paskirti įpareigojimus: įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, šį įsipareigojimą įvykdant per vienerius metus nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos; įpareigojant atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, t.y. įpareigoti per du mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti D. S. 170 eurų turtinę žalą.
Nukentėjusiojo D. S. ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti D. S. iš kaltinamojo A. B. 170 (vieną šimtą septyniasdešimt) eurų turtinės žalos ir 2000 (du tūkstančius) eurų neturtinės žalos. Kitoje dalyje ieškinį atmesti
Išieškoti iš kaltinamojo A. B. į valstybės biudžetą 112 (vieną šimtą dvylika) eurų teisinės pagalbos išlaidų (sąskaita LT 24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5630)
Daiktinį įrodymą- lazdą, įsiteisėjus nuosprendžiui, sunaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.