Kauno apylinkės teismo sprendimas

Civ.byla Nr. 2-59-151/2014Teisminio proceso kategorija 2-69-3-05430-2013-8

Kategorija 99.3.; 114.9.3; 114.9.2;

2014 m.balandžio 30 d.

Kauno apylinkės teismo teisėja Rita Ulejevienė, sekretoriaujant Jurgitai Radauskaitei, dalyvaujant pareiškėjui G. D., jo atstovui advokatui Jaroslav Los, suinteresuoto asmens S. D. atstovei advokato padėjėjai Rūtai Sutkutei, suinteresuotam asmeniui A. Š., jos atstovei advokatei Juzefai Brinevičienei, suinteresuoto asmens N. D. atstovei advokatei Giedrei Martinėnaitei, suinteresuotam asmeniui J. K., jos atstovei advokatei Juzefai Brinevičienei, viešame teismo posėdyje, žodinio bylos nagrinėjimo proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. D. pareiškimą suinteresuotiems asmenims S. D., L. D., A. Š., N. D., V. L., J. K., E. L., M. L., D. L., ir suinteresuotų asmenų J. K., A. Š., N. D. savarankiškus reikalavimus, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

Nustatė:

S. D. ir N. L. nuosavybės teise priklausė po ¼ nurodyto nekilnojamo turto. Pats G. D. visą savo gyvenimą gyvena tėvo S. D. namuose. Po tėvo mirties pareiškėjas pasirūpino jo laidotuvėmis. S. D. namuose liko visi velionio namų apyvokos daiktai, baldai ir kitas turtas. Pareiškėjas šiais daiktais rūpinosi ir iki šiol naudoja, taip pat mokėjo visus su šiuo turtu susijusius mokesčius, t.y. žemės ir kitus komunalinių patarnavimų mokesčius. Mirus pareiškėjo G. D. tėvui S. D., akivaizdu, kad sūnus valdydamas, naudodamas bei disponuodamas velionio turtu taip LR CK 5.51 straipsnyje nurodytu būdu faktiškai priėmė palikimą.

N. L. nuosavybės teise priklauso ¼ namo dalis, kuriame pareiškėjas gyvena. G. D. valdydamas, naudodamas bei disponuodamas šiuo turtu taip LR CK 5.51 straipsnyje nurodytu būdu, faktiškai galimai priėmė ir po tetos N. L. mirties atsiradusi palikimą. Tokia teisė pareiškėjui numatyta LR CK 5.11 straipsnio 1 dalies 5 punkte t. y. įpėdiniais paveldint pagal įstatymą lygiomis dalimis yra penktos eilės - palikėjo brolio ir sesers vaikai (sūnėnai ir dukterėčios).

Fakto valdymo nustatymas turi tiesioginės įtakos pareiškėjo, kaip įstatyminio įpėdinio turtinėms teisėms ir teisėtiems interesams įgyvendinti, nes tik nustatytas faktas, kad pareiškėjas valdė, naudojo, disponavo jo tėvui ir tetai priklausantį turtą, išreiškia pareiškėjo valią priimti palikimą.

Suinteresuotas asmuo J. K. pareiškė savarankiškus reikalavimus prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po motinos N. L. a.k (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) jos palikimą priėmė faktiškai pradedama jį valdyti bei nutraukti bylą, dalyje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad pareiškėjas G. D. po tetos N. L. mirties atsiradusį palikimą priėmė jį faktiškai pradėdamas valdyti.

N. L. turėjo šešis vaikus: D. L., A. Š., V. L., N. D., R. L., kuris mirė (duomenys neskelbtini), ir turėjo du vaikus: M. L. ir E. L..

Jų motinai nuosavybės teise priklausė ¼ dalis pastatų esančių (duomenys neskelbtini) į kuriuos pretenduoja pareiškėjas. Po motinos mirties šį turtą prižiūrėjo, tvarkė aplinką be to po mamos mirties liko jos baldai, namų apyvokos daiktai, siuvimo mašina, patalynė ir kiti daiktai kuriuos jie, vaikai, pasidalijo.

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi tą juridinę reikšmę patvirtinančių dokumentų; 3) pareiškėjas negali kitokia, ne teismo tvarka gauti dokumentų patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme.

Kadangi kita tvarka negali gauti dokumentų įrodančių, jog po motinos mirties priėmė palikimą, kreipiasi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, tokio fakto nustatymas sukurs jai teisines pasekmes, galės įgyvendinti savo teisę į motinos palikimą.

Suinteresuotas asmuo A. Š. pareiškė savarankiškus reikalavimus prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) po motinos N. L. a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė faktiškai pradedama jį valdyti.

Suinteresuoto asmens motinai nuosavybės teise priklausė ¼ dalis pastatų esančių (duomenys neskelbtini) į kuriuos pretenduoja pareiškėjas. Po motinos mirties šį turtą prižiūrėjo, tvarkė aplinką, be to po mamos mirties liko jos baldai, namų apyvokos daiktai, siuvimo mašina, patalynė ir kiti daiktai kuriuos jie, vaikai, pasidalijo.

Kita tvarka negali gauti dokumentų įrodančių, jog po motinos mirties priėmė palikimą, kreipiasi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, tokio fakto nustatymas sukurs jai teisines pasekmes, galės įgyvendinti savo teisę į motinos palikimą.

Suinteresuotas asmuo N. D. pareiškė savarankiškus reikalavimus ir prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad priėmė (duomenys neskelbtini) mirusios savo motinos N. L., a/k (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėjusi jį valdyti.

Dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, nes mamos namuose gyveno brolis R. L., miręs (duomenys neskelbtini), be to, tam neturėjo lėšų.

Pagal CK 5.51 str. 1 d. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu; įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Tad yra priversta kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo. Šį juridinę reikšmę turintį faktą reikia nustatyti tam, kad galėtų gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Suinteresuotas asmuo N. D. su suinteresuotų asmenų A. Š. ir J. K. pareiškimais sutinka.

Suinteresuotas asmuo L. D., su pareiškėjo prašomais nustatyti valdymo faktais sutinka (b.l. 24-26).

Suinteresuotas asmuo S. D. sutinka su pareiškėju, kad po S. D. mirties jis rūpinosi S. D. palikimu. Pažymėjo ir tai, kad po tėvo S. D. mirties ji padėjo pareiškėjui rūpintis palikimu. Tokiu būdu mano, kad abu priėmė S. D. palikimą po ½ . Todėl sutinka, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjas priėmė ½ G. D. palikimo.

Sutinka, kad pareiškėjas G. D. priėmė palikimą po mūsų tetos N. L. mirties, kadangi po jos mirties iki šios dienos pareiškėjas rūpinasi jos palikimu.

Suinteresuotas asmuo D. L. pareiškė, kad ji atsisako ¼ dalies palikimo ir atiduoda N. D..

Kitiems suinteresuotiems asmenims apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai, į posėdį neatvyko, prašymų posėdį atidėti nepateikė, todėl byla nagrinėtina jiems nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo pareiškimas tenkintinas iš dalies, likusioje pareiškėjo pareiškimo dalyje ir suinteresuotų asmenų A. Š., J. K. ir N. D. savarankiškų reikalavimų atžvilgiu byla nutrauktina.

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po tėvo S. D., a.k. (duomenys neskelbtini), mirties atsiradusį palikimą priėmė jį faktiškai pradėdamas valdyti bei nustatyti, kad pareiškėjas G. D., a.k. (duomenys neskelbtini) po tetos N. L., a.k. (duomenys neskelbtini), mirties atsiradusį palikimą priėmė jį faktiškai pradėdamas valdyti.

Suinteresuoti asmenys A. Š., J. K. ir N. D. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po motinos N. L. a.k. (duomenys neskelbtini) mirties atsiradusį palikimą priėmė jį faktiškai pradėdamos valdyti.

Bylos medžiaga nustatyta, kad S. D. turėjo du vaikus pareiškėją G. D. ir suinteresuotą asmenį S. D. (b.l. 6,7). (duomenys neskelbtini) mirė S. D. (b.l. 9). Po jo mirties liko nekilnojamas turtas - ¼ dalis dviejų gyvenamųjų namų, adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), bei ¼ dalis trijų ūkinių pastatų (b.l. 15-18).

(duomenys neskelbtini) mirė N. L. (b.l. 8). Po jos mirties liko ¼ dalis dviejų gyvenamųjų namų adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), bei trys ūkiniai pastatai (b.l. 15-18).

Suinteresuotas asmuo A. Š. pareiškimu su savarankiškais reikalavimais (b.l. 88-89) prašydama nustatyti valdymo faktą prie pareiškimo nepridėjo jokių įrodymų, patvirtinančių prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, tame tarpe ir giminystės ryšį su N. L., po kurios mirties liko turtas ir prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad faktiškai turtą pradėjo valdyti.

Suinteresuotas asmuo J. K. pareiškimu su savarankiškais reikalavimais (b.l. 112-114) prašydama nustatyti valdymo faktą prie pareiškimo taip pat nepridėjo jokių įrodymų, patvirtinančių prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą tame tarpe ir giminystės ryšį su N. L., po kurios mirties liko turtas ir prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad faktiškai turtą pradėjo valdyti.

Suinteresuotas asmuo N. D. prašydama nustatyti valdymo faktą prie pareiškimo pateikė gimimo liudijimą, santuokos liudijimą (b.l. 131,132), daugiau įrodymų nepateikta.

Kauno rajono 5-asis notaro biuras informavo, kad po N. L. mirties yra užvesta paveldėjimo byla (b.l. 134). Išreikalavus N. L. paveldėjimo bylą nustatyta, kad dėl palikimo į notarą kreipėsi R. L. (II t. b.l. 4). R. L. mirė (duomenys neskelbtini). R. L. įpėdiniai suinteresuoti asmenys E. ir M. L..

2009 11 18 suinteresuotas asmuo A. Š. kreipėsi į notarę prašydama neišduoti R. L. įpėdiniams E. ir M. L. paveldėjimo teisės liudijimo, nes ketina kreiptis dėl 3 mėnesių termino atstatymo, šiame pareiškime A. Š. pasirašė, kad buvo įspėta, jog per 10 dienų turi kreiptis į teismą dėl termino atstatymo (IIt. b.l. 5).

Mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria, įpėdinis palikimą turi priimti. Palikimo priėmimas - tai vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises) (CK 1.63 str. 1 d.). Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 str. 2 d.). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 str. 1 d. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse - priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, tokie veiksmai atliekami siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. L. v. A. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. B. ir kt. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-487/2010; kt.). Teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.

Dėl pareiškėjo reikalavimų

Pareiškėjas pareiškė du reikalavimus prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad po tėvo ir tetos mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Suinteresuoti asmenys dėl reikalavimo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po tėvo S. D. mirties palikimą priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti neprieštarauja ir sutinka su šio fakto nustatymu. Prieštaravimus pareiškė tik suinteresuotas asmuo S. D..

Suinteresuotas asmuo S. D. atsiliepimu nurodė, kad ir ji, po tėvo S. D. mirties padėjo pareiškėjui rūpintis palikimu. Tokiu būdu mano, kad abu priėmė S. D. palikimą po ½, todėl sutinka, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjas priėmė ½ G. D. palikimo. S. D. nenurodė nei vienos aplinkybės kaip ji padėjo rūpintis palikimu, posėdžio metu šių aplinkybių neįrodinėjo, savarankiškų reikalavimų nepareiškė, nors byloje suinteresuotą asmenį atstovavo advokato padėjėja.

Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ar į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku. Tokiu atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, palaikant jį tinkamos būklės, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.)

Teismas, atsižvelgdamas į suinteresuotų asmenų sutikimą bei pateiktus į bylą įrodymus, kad po tėvo mirties pareiškėjas gyveno likusiame turte, turtą prižiūrėjo - pakeitė stogą, mokėjo mokesčius, tvarkė nuomojamą sklypą, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjas G. D. po tėvo S. D. mirties palikimą priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Šis faktas nustatytinas paveldėjimo tikslu (CPK 444 str. 2d. 8 p., 448 str. 1 d.).

Esminis ginčas kilo dėl juridinę reiškę turinčio fakto, kad po N. L. mirties pareiškėjas priėmė turtą faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Byla reikalavimo dalyje dėl juridinę reiškę turinčio fakto, kad po N. L. mirties pareiškėjas priėmė turtą pradėdamas jį valdyti nutrauktina kaip nesukelsianti pareiškėjui teisinių pasekmių. Nustatyta, kad po N. L. mirties dėl palikimo priėmimo kreipėsi N. L. sūnus R. L., kuris ir priėmė palikimą. R. L. mirė (duomenys neskelbtini) neišsiėmęs paveldėjimo teisės liudijimo. R. L. įpėdiniai suinteresuoti asmenys E. ir M. L.. Nustačius, kad palikimas po N. L. mirties yra priimtas įstatymo nustatyta tvarka, byla nutrauktina kaip nesukelsianti pareiškėjui teisinių pasekmių, nes valdymo faktas priėmus palikimą negali būti nustatytas, nes yra įstatyminis turto paveldėtojas, kuris laiku kreipėsi į notarą, kuris užvedė paveldėjimo bylą, todėl juridinę reikšmę turintis faktas gali būti nustatytas tik į R. L. turtą.

Jeigu kyla ginčas dėl faktinio palikimo priėmimo ir palikimas nėra įstatymo nustatyta tvarka įformintas, tik tada, teismas vadovaudamasis CPK 444 str. 2 d. 8 p., gali nustatyti palikimo priėmimo faktą.

Dėl suinteresuotų asmenų reikalavimų

Suinteresuoti asmenys A. Š., J. K. ir N. D. prašo nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad po motinos N. L. a.k. (duomenys neskelbtini) mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdamos jį valdyti.

Šis reikalavimas atmestinas taip pačiais pagrindais kaip ir pareiškėjo reikalavimas, t.y. suinteresuotų asmenų brolis R. L. po savo motinos N. L. mirties kreipėsi į notarą priimti palikimą, taigi esant įstatyminiam paveldėtojui, juridinę reikšmę turintis faktas, kad po motinos N. L. mirties palikimą priėmė pradėdami faktiškai jį valdyti negali būti nustatytas. Esant įstatyminiam paveldėtojui prašomas nustatyti faktas nesukels teisinių pasekmių. Suinteresuotų asmenų A. Š., J. K. ir N. D. byla reikalavimų dalyje nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad po motinos N. L. a.k. (duomenys neskelbtini) mirties atsiradusį palikimą priėmė jį faktiškai pradėdamos valdyti, nutrauktina, kaip nesukelsianti teisinių pasekmių.

R. L. palikimą priėmė, o CK 5.50 str. 1 d. yra nuostata – draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjos valdymo fakto nepagrindė įrodymais, o į bylą pakviestas liudytojas, aiškindamas, kad jo žmona N. D. palikimą priėmė pradėdama jį valdyti, nes pasiėmė kai kuriuos daiktus, paaiškino, kad jis turi sąrašą ką paveldėjo, nes jam buvo surašyta, todėl šio liudytojo M. D. parodymai yra nepatikimi ir negali būti vertintini (2014 04 10 posėdžio įrašas). Pareiškėjos A. Š. ir J. K. savo pareiškimų iš viso negrindė įrodymais, o pateikti paaiškinimai yra prieštaringi. Pareiškėjos, kaip ir mirusioji N. L. niekada minėtame turte negyveno, jo neprižiūrėjo, mokesčių nemokėjo, raktų nuo namų neturėjo.

Paveldėjimo teisėje ir teismų praktikoje palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, asmeninių dokumentų, laiškų, rankraščių, apdovanojimų, atestatų, šeimos suvenyrų ir relikvijų pasidalijimas tarp įpėdinių arba šių daiktų perdavimas vienam iš įpėdinių kitų įpėdinių sutikimu (LAT 2006 04 05 nutartis, civ. b. Nr. 3K-3-247/2006; 2008 11 04 d. nutartis, Nr. 3K-3-547/2008). Toks daiktų paėmimas nelaikomas palikimo priėmimu, jeigu įpėdinis nesirūpino palikimu, jo netvarkė, neprižiūrėjo, nemokėjo mokesčių, nedalyvavo kartu su kitais įpėdiniais disponuojant daiktais, įeinančiais į palikimo sudėtį, t. y. jeigu įpėdinis nevykdė paveldėto turto savininko (bendraturčio) pareigų ir neįgyvendino teisių, į tą turtą ilgą laiko tarpą po palikimo atsiradimo.

Iš proceso dalyvių nepriteistinos pašto išlaidos valstybei, nes jiems yra suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba.

Remiantis išdėstytu bei vadovaujantis civilinio proceso kodekso 253 str., 259 str.-270 str. teismas

Rezoliucinė dalis

Nusprendžia:

Pareiškimas tenkintinas iš dalies. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas G. D. a. k. (duomenys neskelbtini) po tėvo S. D. a.k. (duomenys neskelbtini) mirties ((duomenys neskelbtini)) atsiradusį palikimą priėmė jį faktiškai pradėdamas valdyti.Šis faktas nustatytinas paveldėjimo tikslu.Likusioje pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų A. Š., J. K. ir N. D. dalyje byla nutrauktina. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.