Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Benetytė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Agnės Šneiderienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, ištekėjusi, registruota Užimtumo tarnyboje, anksčiau neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 183 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. M. dirbdama (duomenys neskelbtini) priklausančioje parduotuvėje (duomenys neskelbtini), esančioje prekybos centre (duomenys neskelbtini) pardavėja – konsultante bei einamų pareigų pagrindu, būdama materialiai atsakinga už jai patikėtą (duomenys neskelbtini) turtą, 2021 m. lapkričio 14 d. apie 14.35 val. paėmė iš parduotuvės, kurioje dirbo, kasos aparato stalčiaus 218,40 eurų, minėtų pinigų į parduotuvės kasą negrąžino ir tokiu būdu pasisavino jai patikėtą svetimą turtą – (duomenys neskelbtini) priklausančias pinigines lėšas – 218,40 eurų.

Šiais savo veiksmais R. M. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 183 straipsnio 3 dalyje.

Kaltinamoji R. M., apklausiama ikiteisminio tyrimo, metu parodė, kad kaltę pripažįsta visiškai. Paaiškino, kad nuo 2021 m. spalio 5 d. ji įsidarbino (duomenys neskelbtini) ir jos darbo vieta buvo prekybos centre (duomenys neskelbtini). Ji dirbo pardavėja – konsultante. Buvo supažindinta su darbo sutartimi, ją pasirašė. Ji žinojo, kad yra materialiai atsakingas asmuo. Darbo metu ji dirbo tiek salėje, tiek ir kasoje. 2021 m. lapkričio 14 d. į darbą ji atvyko apie 8.00 val., kadangi reikėjo pasiruošti darbui, o parduotuvė pirkėjams atsidaro 10.00 val. Iš ryto kasoje ji pasižiūrėjo kompiuterio parodymus, kiek turėtų būti kasoje grynųjų pinigų. Kompiuterio duomenys rodė, kad kasoje turi būti 398 eurų (ji gali šiek tiek suklysti dėl sumos). Ji tokį ir padarė pinigų įdėjimą į kasą. Po to atsidarius parduotuvei, ji aptarnavo kelis klientus. Ji pasidarė kasoje X (kasos ataskaitą) ir pamatė, kad joje yra per daug pinigų. Pinigų perteklius buvo 200 eurų. Tai pamačiusi, ji paėmė iš kasos pinigus ir įsidėjo į kišenę. Vakare baigusi darbą ji dar kartą paspaudė X funkciją ir kasoje buvo 12 eurų perteklius. 12 eurų ji pasidalino su tuo metu dirbusia A. G.. Lapkričio 15 ar 16 d. parduotuvės pardavėja E. Č., tikrindama kasos knygos pildymus, pastebėjo pinigų neatitikimą. E. Č. pradėjo jai priekaištauti, kad ji paėmė iš kasos pinigus. Elektroniniu paštu ji susirašė su parduotuvės vadove J. B., taip pat su įmonės buhaltere (ji nežino buhalterės vardo, pavardės) ir paprašė, kad jai iš atlyginimo nuskaičiuotų trūkstamus pinigus. Lapkričio 17 ar 18 d. ji susirgo. Pasibaigus nedarbingumui, ji iš (duomenys neskelbtini) buvo atleista. Dėl savo poelgio, kad ji pasielgė neatsakingai ir paėmė pinigus, ji nuoširdžiai gailisi. Ji pasižada padarytą žalą atlyginti dalimis, nes šiuo metu visos sumos atlyginti ji negali, nes jos sunki materialinė padėtis (b. l. 57).

Kaltinamoji R. M., papildomai apklausiama ikiteisminio tyrimo, metu parodė, kad kaltę pripažįsta visiškai, kad ji pasilieka prie parodymų, kuriuos ji davė 2021 m. gruodžio 16 d. Taip pat ji pripažįsta dėl pinigų sumos, kuri yra nurodyta pranešime apie įtarimą, t. y. 218,40 eurų. Elektroniniu paštu ji susisiekė su (duomenys neskelbtini) regiono vadove J. B. ir įsipareigojo per 2022 metų sausio mėnesį dalimis atlyginti padarytą turtinę žalą. Elektroniniu paštu ji atsiųs tarp jų sudarytą mokėjimo grafiką. Dėl savo poelgio ji nuoširdžiai gailisi (b. l. 62).

Liudytoja J. B., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) regiono vadove. 2021 m. lapkričio 14 d. jai paskambino prekybos centro (duomenys neskelbtini) vadovė E. Č., kuri ją informavo, kad yra trūkumas parduotuvės kasoje – 218,40 Eur. Tada ji davė nurodymą įmonės buhalterei, kad ši išsiųstų elektroninius laiškus visoms parduotuvės darbuotojoms, kad visos parašytų pasiaiškinimus apie pinigų trūkumą. 2021 m. lapkričio 17 d. iš parduotuvės darbuotojos pardavėjos – konsultantės R. M. jie gavo elektroninį laišką, kuriame nurodoma, kad jie minėtą pinigų sumą išskaičiuotų iš jos darbo užmokesčio. 2021 m. lapkričio 17 d. jai (J. B.) atvykus į prekybos centrą parduotuvėje peržiūrėjus vaizdo stebėjimo kameromis užfiksuotą vaizdo medžiagą ji pastebėjo, kad 2021 m. lapkričio 14 d. apie 9.30 val. parduotuvės darbuotoja R. M. perskaičiuodama kasoje esančius pinigus, pasiima iš kasos pinigų sumą ir ją nepastebimai pavagia. R. M. daugiau į darbą nepasirodė, todėl jai buvo skambinta ir siųsti elektroniniai laiškai dėl drausminės atsakomybės, tačiau R. M. beveik į visus jų laiškus ir skambučius ignoravo. 2021 m. lapkričio 23 d. R. M. buvo atleista iš darbo, kadangi atlyginimo sumos neužteko padengti visos R. M. paimtos sumos, jai buvo pervestas atlyginimo likutis (b. l. 16).

Be kaltinamosios R. M. prisipažinimo ir liudytojos parodymų jos kaltė, padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 183 straipsnio 3 dalyje, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis – 2021 m. gruodžio 2 d. (duomenys neskelbtini) įgalioto asmens pareiškimo duomenimis (b. l. 3-4, 7), 2021 m. gruodžio 3 d. kitų objektų apžiūros protokolu (b. l. 12-14), 2021 m. gruodžio 2 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo duomenimis (b. l. 19-23), 2021 m. gruodžio 3 d. kitų objektų apžiūros protokolu (b. l. 30).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

BK 183 straipsnio 3 dalis numato baudžiamąją atsakomybę už nedidelės vertės asmeniui patikėto ar jo žinioje buvusio svetimo turto ar turtinės teisės pasisavinimą. Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigtu tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą ar turtinę teisę tyčia, neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, o būtent pradeda elgtis su svetimu turtu kaip su nuosavu, turi realią galimybę juo naudotis ar disponuoti, ir taip padaro žalą turto savininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-123/2007, 2K-411/2012, 2K-455/2012, 2K-148/2013 ir kt.). Objektyvioji turto pasisavinimo nusikalstamos veikos sudėties pusė pasižymi tuo, kad kaltininkas pasisavina jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą. Kaltininkui nuosavybės teise nepriklausantis turtas laikomas svetimu.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog R. M. dirbdama (duomenys neskelbtini) priklausančioje parduotuvėje (duomenys neskelbtini), esančioje prekybos centre (duomenys neskelbtini) pardavėja – konsultante bei einamų pareigų pagrindu, būdama materialiai atsakinga už jai patikėtą (duomenys neskelbtini) turtą, 2021 m. lapkričio 14 d. apie 14.35 val. paėmė iš parduotuvės, kurioje dirbo, kasos aparato stalčiaus 218,40 eurų, minėtų pinigų į parduotuvės kasą negrąžino ir tokiu būdu pasisavino jai patikėtą svetimą turtą – (duomenys neskelbtini) priklausančias pinigines lėšas – 218,40 eurų.

Taigi, R. M. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, nustatytos BK 183 straipsnio 3 dalyje požymius.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus. (duomenys neskelbtini) įgaliotai atstovei J. B. pranešta apie baudžiamojo proceso užbaigimą baudžiamuoju įsakymu (b. l. 86-87).

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, R. M. nurodė, kad sutinka su tuo, taip pat su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu, tačiau prašo leisti baudą sumokėti per 1 metus (b. l. 83-84, 85).

BK 183 straipsnio 3 dalies sankcijoje įtvirtintos alternatyvos bausmės: viešieji darbai, bauda, arba areštas.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininkės kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas baudžiamasis nusižengimas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams. R. M. esmines jai inkriminuotas faktines aplinkybes pripažino, davė parodymus, dėl savo elgesio gailėjosi, todėl teismas laiko, kad šiuo atveju yra jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamosios asmenybę – jauno ir darbingo amžiaus, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje (b. l. 73), anksčiau neteista (b. l. 82), administracine tvarka bausta (b. l. 74-81). Byloje duomenų apie kaltinamosios psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra.

Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai R. M. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus šio straipsnio sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatant artima minimaliam pagal šios rūšies bausmę (BK 47 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Teismo vertinimu, prokurorės siūlomos bausmės rūšis ir dydis, atsižvelgus į bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, yra proporcinga padarytai nusikalstamai veikai.

Kadangi procesas baigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, o kaltinamoji prisipažino esanti kalta, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Atsižvelgiant į skirtinos baudos dydį bei kaltinamosios prašymą teismas mano, kad tikslinga nustatyti ilgesnį – 12 mėnesių baudos sumokėjimo terminą.

Byloje turtinę žalą patyrusi (duomenys neskelbtini) pareiškė civilinį ieškinį dėl 218,40 Eur turtinės žalos atlyginimo (b. l. 24).

Iš 2021 m. gruodžio 23 d. R. M. įsipareigojimo matyti, kad ji pripažįsta, jog padarė (duomenys neskelbtini) 218,40 Eur turtinę žalą ir įsipareigoja ją atlyginti dalimis iki 2022 m. vasario 1 d. (b. l. 66).

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.

Anksčiau aptartais įrodymais nustatyta, kad civilinė ieškovė (duomenys neskelbtini) nusikalstamos veikos metu neteko turto, kurio vertė 218,40 Eur. Byloje įrodyta, kad tai buvo padaryta dėl R. M. nusikalstamos veikos. Tarp civilinei ieškovei padarytos turtinės žalos ir kaltinamosios padarytų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl minėta pinigų suma priteistina (duomenys neskelbtini) naudai. Kaltinamoji padarytą turtinę žalą įsipareigojo civilinei ieškovei atlyginti dalimis iki 2022 m. vasario 1 d. (b. l. 66). Kaltinamajai išaiškintina, kad jai neatlyginus žalos jos įsipareigotu terminu, civilinė ieškovė turės teisę pradėti priverstinį žalos išieškojimo procesą.

Ikiteisminio tyrimo metu R. M. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 67). Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Daiktas, turintis reikšmės bylos nagrinėjimui, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus: CD, saugomas byloje, paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jai 21 MGL (1050 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. M. paskirti 14 MGL (700 Eur) dydžio baudą.

Iš R. M. priteisti civilinei ieškovei UAB ,,Poldma” 218, 40 Eur (du šimtus aštuoniolika eurų ir keturiasdešimt centų) turtinės žalos atlyginimo.

R. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, panaikinti.

Daiktą, turinti reikšmės bylos nagrinėjimui, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus: CD, saugomą byloje, palikti saugoti byloje.

1) teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per teismo nustatytą laikotarpį – per 12 (dvylika) mėnesių – nuo šio įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, gavėjo kodas 188659752, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6801): (duomenys neskelbtini), esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas);

2) laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese;

3) jeigu nuteistoji neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais;

4) jeigu nuteistoji vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

1) nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamosios gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.