- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-02-23
- Bylos Nr.
- 1A-125-318/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-09238-2019-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Pocienė, Vitalija Norkūnaitė, Jolanta Čepukėnienė
- Nuteistasis
- K. G. L.
- Civilinis ieškovas
- Luminor
- Advokatai
- Mindaugas Zalepūga, Šarūnas Vadeikis
- Kategorijos
- 1.1.9.5Turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas (BK 69 str.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 2.1.15.3.2Civilinio ieškinio nagrinėjimas (BPK 113, 114 str.)
- 2.4.6.4.1Jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 328 str. 1 p.)
- 2.4.6.4.4Jeigu netinkamai išspręsti kiti nuosprendžio klausimai (BPK 328 str. 4 p.)
- 2.1.14Proceso išlaidos ir jų atlyginimas (BPK 103-106 str.)
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Vitalijos Norkūnaitės, Reginos Pocienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio ieškovo Luminor lizingo, UAB atstovo advokato Mindaugo Zalepūgos (toliau – civilinio ieškovo atstovas) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. spalio 19 d. nuosprendžio, kuriuo K. G. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 183 straipsnio 2 dalį ir jam paskirtas laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatytas laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės visiškai pridėta Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu paskirta bausmė – 196 MGL (7 381 Eur) dydžio bauda ir K. G. L. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams ir 196 MGL (7 381 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 ir 3 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, K. G. L. paskirtos laisvės atėmimo 2 (dvejiems) metams bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, taip pat jį įpareigojant per 5 (penkerius) metus atlyginti padarytą turtinę žalą.
Į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas, kurį K. G. L. praleido nuo 2021 m. rugpjūčio 17 d. iki 2021 m. rugpjūčio 20 d. ir nuo 2022 m. kovo 25 d. iki 2022 m. balandžio 20 d. bei nuo 2022 m. balandžio 20 d. iki 2022 m. gegužės 20 d.
Iš K. G. L. civilinei ieškovei Luminor lizingui, UAB priteista 53 867,39 Eur žalai atlyginti.
Iš K. G. L. Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos priteista 4 966,44 Eur ekstradicijos išlaidų.
Iš K. G. L. civiliniam ieškovui Luminor lizingui, UAB priteista 2 000 Eur išlaidų advokato darbui apmokėti.
K. G. L. taikoma kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra – palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
K. G. L. turtui: butui, adresu (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktas galioti iki nuosprendžio įvykdymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės
Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu K. G. L. nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, t. y. nuo 2010 m. lapkričio 22 d. eidamas (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas ir turėdamas teisiškai apibrėžtus įgaliojimus, būdamas materialiai atsakingas už jam patikėtą ir jo žinioje buvusį (duomenys neskelbtini) turtą, atstovaudamas (duomenys neskelbtini), 2013 m. rugsėjo 5 d. sudarė finansinės nuomos sutartį Nr. 201303377 su UAB „Nordea Finance Lithuania“ (šiuo metu – Luminor lizingas, UAB), pagal kurią (duomenys neskelbtini) priėmė valdyti ir naudoti automobilį „Jeep Grand Cherokee“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), o pagal 2014 m. balandžio 18 d. finansinės nuomos sutartį Nr. 201401677 – automobilį „Audi Q3“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini). K. G. L. pagal nurodytas sutartis savininkei ir lizingo davėjai UAB „Nordea Finance Lithuania“ įsipareigojo mokėti visus prieduose prie finansinės nuomos sutarčių – preliminariuose mokėjimo grafikuose – nurodytus mokėjimus, tačiau nuo 2016 m. kovo pagal šias sutartis prisiimtų įsipareigojimų – lizingo mokėjimų – nemokėjo, transporto priemonių negrąžino ir jų neapmokėtos vertės – 53 867,39 Eur – nesumokėjo. Tęsdamas nusikalstamą sumanymą, pagal 2017 m. sausio 10 d. (duomenys neskelbtini) išrašytus mokėjimo pranešimus VTA-17 Nr. 0170-01 D ir VTA-17 Nr. 0170-02 D automobilį „Jeep Grand Cherokee“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), pardavė už 25 600 Eur, o automobilį „Audi Q3“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), – už 19 850 Eur Vokietijos Federacinėje Respublikoje registruotai įmonei (duomenys neskelbtini), ((duomenys neskelbtini)). K. G. L. yra šios įmonės vadovas. Po to, nurodytas transporto priemones įregistravo Vokietijos Federacinės Respublikos transporto priemonių registro įmonėje. Taip jis neteisėtai ir neatlygintinai pavertė savo turtu svetimą – UAB „Nordea Finance Lithuania“ priklausantį, jam patikėtą ir jo žinioje buvusį 53 867,39 Eur vertės turtą – automobilį „Jeep Grand Cherokee“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilį „Audi Q3“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini).
II. Apeliacinio skundo argumentai
Apeliaciniame skunde civilinės ieškovės atstovas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. spalio 19 d. nuosprendžio dalį, kuria civilinei ieškovei nepriteistos 5 (penkių) procentų procesinės palūkanos nuo priteistos turtinės žalos, sumažinta patirtų proceso išlaidų suma ir nustatytas nepagrįstai ilgas – 5 (penkerių) metų terminas baudžiamojo poveikio priemonės – turtinės žalos atlyginimo ar pašalinimo – įvykdymui, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą: Luminor lizingui, UAB iš nuteistojo priteisti 5 (penkių) procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos turtinės žalos sumos (53 867,39 Eur), skaičiuojant nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos arba kito teismo nustatyto termino pabaigos iki teismo nuosprendžio visiško įvykdymo dienos; Luminor lizingui, UAB iš nuteistojo priteisti 4 065,60 Eur dydžio proceso išlaidų atlyginimą pirmosios instancijos teisme; įpareigoti nuteistąjį per Klaipėdos apygardos teismo paskirtąjį 1 (vienerių) metų bausmės vykdymo atidėjimo terminą atlyginti civilinei ieškovei padarytą 53 867,39 Eur dydžio turtinę žalą. Civilinės ieškovės atstovas skundą grindžia šiais argumentais:
Teismas nepagrįstai civilinei ieškovei nepriteisė 5 (penkių) procentų palūkanų nuo priteistos turtinės žalos sumos, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo. Taip teismas netinkamai taikė įstatymą ir nukrypo nuo formuojamos kasacinio teismo praktikos. Todėl civilinei ieškovei nuo priteistos žalos sumos – 53 867,39 Eur priteistinos procesinės palūkanos, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos arba baudžiamojo poveikio priemonės pabaigos dienos.
Teismas neteisingai išsprendė ir civilinės ieškovės patirtų atstovavimo išlaidų klausimą. Teismas priteisė tik 2 000 Eur iš 4 065,60 Eur. Tokį sprendimą teismas argumentavo tuo, kad byloje buvo surengtas tik vienas teismo posėdis. Tačiau vien ši aplinkybė nepagrindžia civilinės ieškovės patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti nerealumo bei neprotingumo. Teismo nuosprendžiu K. G. L. pripažintas kaltu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir iš jo Luminor lizingui, UAB priteista 53 867,39 Eur žalai atlyginti. Taigi, akivaizdu, kad civilinė ieškovė teisėtai ir pagrįstai gynė savo teises ir dėl to turėjo proceso išlaidų. Teismas nenurodė, kad civilinės ieškovės atstovo dalyvavimas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme buvo nebūtinas ar jos atstovo procese atlikti veiksmai buvo pertekliniai. Priešingai, paties nuteistojo veiksmai procese turėjo įtakos civilinės ieškovės patirtų išlaidų dydžiui, nes K. G. L. ne iš karto pripažino kaltę dėl jam inkriminuotos veikos bei ginčijo byloje pareikšto civilinio ieškinio dydį, todėl buvo teikiami papildomi paaiškinimai ir pan. Be to procesas vyko Klaipėdos mieste, todėl atstovams reikėjo vykti iš Vilniaus į Klaipėdą susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, dalyvauti teismo posėdyje. Todėl aptartos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir jos priteistinos iš nuteistojo. Nuteistasis dirba. Turi nekilnojamo turto. Neturi išlaikytinių.
Teismas nuteistajam paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą per 5 (penkerių) metų laikotarpį civiliniam ieškovui atlyginti padarytą turtinę žalą. Toks ilgas laikotarpis, per kurį nuteistasis įpareigotas atlyginti žalą, pažeidžia civilinės ieškovės teisėtus lūkesčius per įmanomai protingą laiką gauti žalos atlyginimą. Toks terminas taip pat prieštarauja BK 41 straipsnyje įtvirtintiems bausmės tikslams bei baudžiamojo poveikio priemonių paskirčiai, nustatytai BK 67 straipsnio 1 dalyje. Be to, teismo nustatytas laikas yra neprotingas, nes civilinei ieškovei priteisus 5 (penkių) procentų procesines palūkanas, ji per visą šį laikotarpį neturėtų teisės gauti procesinių palūkanų nuo priteistos žalos. Kita vertus, teismas, atidėdamas nuteistajam paskirtos bausmės vykdymą 1 (vieneriems) metams ir tuo pat metu nustatydamas, kad paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas atlyginti turtinę žalą turi būti įvykdyta per 5 (penkerius) metus, nustatė penkis kartus ilgesnį laikotarpį negu terminas, kuriam bausmės vykdymas buvo atidėtas. Tokia teisinė situacija negalima, nes suėjus bausmės vykdymo atidėjimo terminui, asmuo laikomas įvykdęs teismo paskirtą bausmę. Aptariamu atveju, pasibaigus probacijai, nuteistasis dar turėtų teisę būti neįvykdęs teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios tikslas padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Dar daugiau, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo laikui esant ilgesniam, negu bausmės vykdymo atidėjimo terminas, suėjus bausmės vykdymo atidėjimo terminui, probacijos vykdymas turėtų būti baigiamas (Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 31 straipsnio 1 dalis), nors nuteistasis dar nebūtų neįvykdęs teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės. Taigi teismas, nustatydamas terminą, per kurį nuteistasis turi atlyginti civilinei ieškovei nuosprendžiu priteistą žalą, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, t. y. BK 69 straipsnio 3 dalies ir 75 straipsnio 4 dalies nuostatas.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje civilinės ieškovės Luminor lizingas, UAB atstovas ir prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistasis ir jo gynėjas – jį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Civilinio ieškovo atstovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliacinio skundo argumentais ir baudžiamosios bylos medžiaga, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje, daro išvadą, jog civilinės ieškovės atstovo pateiktas apeliacinis skundas yra pagrįstas iš dalies. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nustatydamas nepagrįstai ilgą BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punkte, 69 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – įpareigojimo atlyginti turtinę žalą terminą, netinkamai taikė BK 75 straipsnio nuostatas, neišsprendė civilinės ieškovės reikalautų priteisti 5 (penkių) procentų procesinių palūkanų klausimo ir netinkamai įvertino civiliniam ieškovui priteistinos proceso išlaidų sumos dydį.
Dėl BK 75 straipsnio taikymo ir įpareigojimo atlyginti turtinę žalą termino nustatymo
Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu K. G. L. pripažinęs kaltu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, paskyrė laisvės atėmimo 3 (trejiems) metams bausmę, kurią, vadovaudamasis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, sumažino iki 2 (dvejų) metų. Šią bausmę subendrino su ankstesniu nuosprendžiu paskirta baudos bausme bei paskyrė galutinę laisvės atėmimo 2 (dvejiems) metams bausmę ir 196 MGL (7 381 Eur) baudą. Vadovaudamasis BK 75 straipsnio 1 ir 3 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, pirmosios instancijos teismas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo 1 (vieneriems) metams ir įpareigojo nuteistąjį per 5 (penkerius) metus atlyginti civilinei ieškovei padarytą 53 867,39 Eur turtinę žalą.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinianme skunde yra ginčijamas pirmosios instancijos teismo nustatytas įpareigojimo atlyginti civilinės ieškovės patirtą turtinę žalą terminas. Akcentuojama, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas įpareigojimo atlyginti turtinę žalą terminas yra ilgesnis nei bausmės vykdymo atidėjimo terminas. Dėl to susidaro teisiškai negalima situacija, kai suėjus bausmės vykdymo atidėjimo terminui ir tuo pačiu pabaigus nuteistojo probacijos vykdymą, jis turėtų teisę būti dar neįvykdęs baudžiamojo poveikio priemonės – įpareigojimo atlyginti turtinę žalą. Be to, skunde teigiama, kad nustatytas 5 (penkerių) metų įpareigojimo terminas neprotingas, nes visą šį laiką civilinė ieškovė neturėtų teisės gauti procesinių palūkanų nuo priteistos žalos. Dėl to yra prašoma sutrumpinti pirmosios instancijos teismo nustatytą BK 69 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės terminą nuo 5 (penkerių) metų iki 1 (vienerių) metų. Šie apelianto argumentai yra pagrįsti.
BK 75 straipsnio, reglamentuojančio bausmės vykdymo atidėjimo klausimus, 5 dalyje nurodoma, jog atidėdamas bausmės vykdymą pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones, šio straipsnio 1 dalyje nustatytą intensyvią priežiūrą ir (ar) atitinkamas pareigas (išvardintas minimoje BK 75 straipsnio 5 dalyje). Viena iš BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių yra turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 69 straipsnis).
Aktualioje kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad pagal baudžiamąjį įstatymą ir teismų praktiką teismo paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių įvykdymo terminas negali viršyti bausmės vykdymo atidėjimo laiko. Tai vienintelis baudžiamojo poveikio priemonių taikymo apribojimas laiko prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-117-697/2017).
Šioje baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė 5 (penkerių) metų terminą atlyginti visą nuosprendžiu civilinės ieškovės naudai priteistą turtinę žalą. Teisėjų kolegija pažymi, jog BK 69 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas, kaip ir kitos baudžiamojo poveikio priemonės, turi padėti įgyvendinti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus (BK 67 straipsnio 1 dalis). Be to, šia baudžiamojo poveikio priemone yra siekiama paskatinti, kad nuteistasis kaip įmanoma greičiau atlygintų padarytą turtinę žalą ar bent jos dalį. Teismo vertinimu, palikus galioti pirmosios instancijos teismo nustatytą terminą – 5 (penkerius) metus, žalos atlyginimas nebūtų maksimaliai efektyvus ir greitas, nuteistasis nebūtų skatinamas nedelsiant imtis visų įmanomų priemonių padarytai turtinei žalai atlyginti. Toks terminas taip pat prieštarauja BK 41 straipsnyje įtvirtintiems bausmės tikslams bei baudžiamojo poveikio priemonių paskirčiai, nustatytai BK 67 straipsnio 1 dalyje.
Taigi, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas penkerių metų baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminą, nukrypo nuo minėtos kasacinio teismo praktikos, jog teismo paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių įvykdymo terminas negali viršyti bausmės vykdymo atidėjimo laiko. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje keistinas, BK 69 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminą trumpinant nuo 5 (penkerių) iki 1 (vienerių) metų, jį skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Apeliaciniame skunde civilinės ieškovės atstovas tvirtina, jog nuteistasis turėtų būti įpareigotas per minėtą 1 (vienerių) metų terminą atlyginti visą pirmosios instancijos teismo priteistą turtinę žalą – 53 867,39 Eur, tačiau šiuo konkrečiu atveju toks prašymas nėra pagrįstas.
Baudžiamojo poveikio priemonės – turtinės žalos atlyginimą ar pašalinimą reglamentuojančiame BK 69 straipsnyje nėra pasisakoma dėl to, kokia apimtimi (visa ar tik dalis) padarytos turtinės žalos turi būti atlyginama per teismo nustatytą laikotarpį, taip pat nenurodomi kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas priimdamas sprendimą.
Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad kiekvienu atveju teismas, skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą atlyginti turtinę žalą, kurios dydis gali būti nustatytas įvairus, turi ją individualizuoti, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę, turtinę padėtį, žalos dydį ir kt. Kiekvieną kartą įgyvendindamas diskreciją skirti asmeniui baudžiamojo poveikio priemonę, teismas pirmiausiai turi siekti ja užtikrinti bausmės paskirtį, tinkamai ją individualizuoti ir parinkti jos rūšį, išlaikyti nukentėjusiojo interesų gynimo ir nuteistojo padėties pusiausvyrą, taip pat įvertinti skiriamo įpareigojimo įgyvendinimo realumo kriterijų. Baudžiamajame įstatyme nėra draudimo atsižvelgti į nuteistojo interesus dėl turtinės padėties nustatant įpareigojamos atlyginti žalos dydį dėl to, jog žala nukentėjusiajam buvo padaryta tiesiogine tyčia. Taip pat įstatyme nėra nustatyta, kad, skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę, teismas negali įpareigoti atlyginti dalį nustatytos nusikaltimu padarytos ir priteistos turtinės žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-201-648/2019).
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iš nuteistojo civilinės ieškovės naudai priteisė iš viso 53 867,39 Eur turtinei žalai atlyginti. Tenkinus civilinės ieškovės atstovo prašymą ir įpareigojus nuteistąjį visą šią žalą padengti per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, tai reikštų, jog nuteistasis turėtų atlyginti vidutiniškai po 4 488,94 Eur per mėnesį. Nors teismas neturi tikslių duomenų apie nuteistojo šiuo metu gaunamas darbines pajamas (į bylą pateiktoje darbo sutartyje (t. 10, b. l. 30-32) nurodomas nuteistojo darbo užmokestis – 2 148,75 Eur, tuo tarpu apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu gynėjas pateikė duomenis apie nuteistojo gaunamas sumas: 1 400 Eur iki mokesčių atskaitymo ir 1 350 Eur jau po mokesčių atskaitymo), yra akivaizdu, kad nuteistojo gaunamų pajamų nepakaktų per civilinės ieškovės norimą terminą padengti visą turtinę žalą. Be to, suprantama, jog bent dalis pajamų turės būti skirta kredito grąžinimui (t. 10, b. l. 111-116), mokesčių sumokėjimui (t. 10, b. l. 117-124), kitų būtiniausių savo ir šeimos narių poreikių tenkinimui (atkreiptina, kad nuteistasis turi mokyklinio amžiaus dukrą (t. 10, b. l. 10). Teismo vertinimu, atsižvelgus į aptartas aplinkybes, reikalavimas per 1 (vienerius) metus atlyginti visą pirmosios instancijos teismo priteistą turtinę žalą – 53 867,39 Eur yra realiai neįgyvendintinas.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismo sprendimas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, BK 67 straipsniu 2 dalimi 4 punktu, 69 straipsniu, nuteistajam skirti įpareigojimą per 5 (penkerių) metų terminą atlyginti 53 867,39 Eur nusikaltimu padarytą žalą, neatitinka ne tik civilinės ieškovės ir nuteistojo interesų balanso, bet prieštarauja ir šių įstatymų taikymo tikslams. Todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 328 straipsnio 1 punkto pagrindu, įpareigojant nuteistąjį per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, t. y. per nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laiką atlyginti dalį – 15 000 Eur – civilinei ieškovei priteistos 53 867,39 Eur nusikaltimu padarytos turtinės žalos.
Dėl procesinių palūkanų priteisimo išnagrinėjus civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje
Šioje baudžiamojoje byloje civilinė ieškovė pateikė reikalavimus ne tik atlyginti jos patirtą turtinę žalą (t. 2, b. l. 8-11, 13-19), bet ir priteisti 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teismo nuosprendžio visiško įvykdymo dienos. Pirmosios instancijos teismas nei nuosprendžio motyvuose, nei rezoliucinėje dalyje dėl tokio civilinės ieškovės reikalavimo nepasisakė, jo neišsprendė.
Apeliaciniame skunde civilinės ieškovės atstovas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą priteisti turtinę žalą, tačiau nepriteisdamas procesinių palūkanų, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Skunde prašoma šią klaidą ištaisyti ir civilinei ieškovei priteisti 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos turtinės žalos sumos – 53 867,39 Eur, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos arba baudžiamojo poveikio priemonės pabaigos dienos. Toks apelianto prašymas yra pagrįstas.
BPK 113 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad tais atvejais, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2019 m. birželio 6 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019 buvo išaiškinta, jog teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje. Nors procesinės palūkanos nepriskiriamos atlygintinos žalos kategorijai, tačiau šio klausimo išsprendimas baudžiamojoje byloje atitinka civilinio ieškinio baudžiamajame procese instituto paskirtį kuo efektyviau įgyvendinti nukentėjusio asmens teisę gauti padarytos žalos atlyginimą. Be to, šioje plenarinės sesijos nutartyje buvo įvertinta civilinio bei baudžiamojo procesų specifika (skirtumai) ir tuo remiantis konstatuota, jog teismai CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas gali priteisti nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas. Taip pat pažymėtina, kad tam tikrais atvejais teismas gali nustatyti ir vėlesnį procesinių palūkanų skaičiavimo pradžios momentą, pvz., kai skiria nuteistajam ar atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui baudžiamojo poveikio priemonę ar įpareigojimą atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą (BK 48 straipsnio 6 dalies 2 punktas, 67 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 75 straipsnio 3 dalis) ir nustato terminą, iki kurio tai turi būti padaryta. Tokiais atvejais procesinės palūkanos skaičiuotinos nuo šio teismo nustatyto termino.
Nagrinėjamu atveju civilinė ieškovė pasinaudojo jai suteikta teise reikalauti iš nuteistojo ne tik turtinės žalos atlyginimo, bet taipogi ir 5 (penkių) procentų dydžio procesinių palūkanų. Dėl šio reikalavimo civilinės ieškovės atstovas pasisakė ir pirmosios instancijos teisme sakydamas baigiamąją kalbą. Nors pirmosios instancijos teismas patenkino civilinės ieškovės pareikštą civilinį ieškinį ir priteisė atlyginti turtinę žalą, tačiau pareikštą reikalavimą priteisti 5 (penkių) procentų dydžio procesines palūkanas, nutylėjo, skundžiamame nuosprendyje dėl jo nepasisakė. Taip pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo minėtų CK nuostatų ir minėtos kasacinio teismo praktikos, dėl ko pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje yra keistinas (BPK 328 straipsnio 4 punktas). Civiliniam ieškovui iš nuteistojo priteistinos 5 (penkių) procentų palūkanos nuo priteistos 53 867,39 Eur neatlygintos nusikaltimu padarytos žalos dydžio. Kadangi šiuo atveju nuteistasis yra įpareigotas atlyginti dalį turtinės žalos per paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį – 1 (vienerius) metus, palūkanos skaičiuotinos nuo laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino pasibaigimo dienos iki visiško turtinės žalos atlyginimo.
Dėl civilinio ieškovo patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti
Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nusprendė atlyginti tik dalį civilinės ieškovės patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti. Teismas nuosprendyje motyvavo, jog byla buvo išnagrinėta per vieną teisiamąjį posėdį, jo metu buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl prašomos priteisti išlaidos buvo sumažintos nuo 4 065,60 Eur iki 2 000 Eur.
Apeliaciniame skunde nesutinkama su tokiu priteistinų išlaidų sumažinimu ir prašoma priteisti visą prašytą sumą – 4 065,60 Eur. Nurodoma, jog civilinė ieškovė pagrįstai gynė savo teises, dėl to turėjo išlaidų. Nenustatyta, kad civilinės ieškovės atstovo dalyvavimas ikiteisminiame tyrime būtų nebūtinas ar jo atstovo atlikti veiksmai būtų pertekliniai. Pasak apelianto, kilusioms išlaidoms įtakos turėjo paties nuteistojo veiksmai (dėl to reikėjo teikti papildomus paaiškinimus), poreikis civilinės ieškovės atstovui vykti iš Vilniaus į Klaipėdą (dėl susipažinimo su ikiteisminio tyrimo medžiaga, dalyvavimo posėdyje). Apeliacinio bylos nagrinėjimo metu apeliantas pateikė papildomą prašymą priteisti civilinės ieškovės apeliacinio proceso metu patirtas išlaidas (1 821,05 Eur) dėl advokato darbo apmokėjimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto reikalavimas atlyginti visas ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme patirtas išlaidas yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai. Analogiškas prašymas dėl apeliacinio proceso metu patirtų išlaidų tenkintinas tik iš dalies.
BPK 106 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, yra numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nurodoma, kad teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali minėtų išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Taip pat pažymima, kad proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-227-697/2022). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, jog BPK 106 straipsnio nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-226-942/2016).
Nagrinėjamu atveju civilinės ieškovės atstovavimo išlaidos ikiteisminiame tyrime ir pirmosios instancijos teisme susidėjo iš ieškinio ir jo patikslinimo parengimo, vykimo susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga pabaigus ikiteisminį tyrimą, pasirengimo teismo posėdžiui, vykimo į jį, atstovavimo posėdžio metu. Teismas neturi pagrindo abejoti, kad civilinė ieškovė dėl jos atstovavimo ikiteisminiame tyrime ir pirmosios instancijos teisme iš tiesų patyrė 4 065,60 Eur išlaidas. Tokią sumą patvirtina tiek pirmosios instancijos teisme pateiktas prašymas dėl išlaidų atlyginimo (t. 10, b. l. 14-15), tiek ir pateikti dokumentai, patvirtinantys turėtų išlaidų realumą (t. 10, b. l. 16-23). Pirmosios instancijos teismas nusprendė priteisti tik dalį šios nurodytos sumos, t. y. 2 000 Eur. Motyvuodamas tokį sprendimą pirmosios instancijos teismas susikoncentravo tik į bylos teisminio nagrinėjimo eigą, tačiau neįvertino, jog civilinės ieškovės atstovavimas šiuo atveju neapsiribojo vien tik teisminiu bylos nagrinėjimu, taip pat neįvertino visų civilinei ieškovei atstovavimo pagrindu suteiktų paslaugų reikšmės galutinei procesinei bylos baigčiai. Nagrinėjamu atveju ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas būtent pagal civilinės ieškovės pateiktą pareiškimą (t. 1, b. l. 10-14). Šio pareiškimo pagrindu Luminor lizingas, UAB buvo pripažinta civiline ieškove (t. 2, b. l. 20-22), vėliau buvo dar kartą teikiamas civilinis ieškinys ir jo patikslinimas (t. 2, b. l. 8-11, 13-19). Baigus ikiteisminį tyrimą civilinės ieškovės atstovas vyko į Klaipėdą susipažinti su bylos medžiaga, susipažinimas truko 3 val. ir 6 min. (t. 8, b. l. 82-83). Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį pirmosios instancijos teismas gausiai rėmėsi civilinės ieškovės per atstovus pateiktais įrodymais (t. 1., b. l. 20-43, 47-60, 64-67; t. 2, b. l. 28-30). Iš to spręstina, jog civilinės ieškovės pasitelkti atstovai ir jų suteiktos teisinės paslaugos šiuo atveju turėjo esminę reikšmę galutinei bylos baigčiai – K. G. L. pripažinimui kaltu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, taip pat visiškam civiliniame ieškinyje išdėstyto reikalavimo atlyginti turtinę žalą patenkinimui. Šių motyvų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino prašomų atlyginti atstovavimo išlaidų sumą iki 2 000 Eur. Apeliacinės instancijos teismas šią sumą padidina iki reikalautos 4 065,60 Eur sumos, nes ji yra reali, pagrįsta bylos faktiniais duomenimis.
Pateiktame prašyme atlyginti apeliacinio proceso metu civilinės ieškovės patirtas atstovavimo išlaidas yra prašoma išieškoti iš nuteistojo viso 1 821,05 Eur. Prašyme teigiama, jog šios išlaidos susideda iš susipažinimo su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, civilinės ieškovės konsultacijomis dėl tolesnės proceso eigos, apeliacinio skundo parengimu ir pateikimu, pasirengimu bylos nagrinėjimui ir dalyvavimu apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Prie prašymo pateikti sąskaitų išrašai patvirtina, kad civilinė ieškovė dėl apeliacinio proceso iš tiesų patyrė 1 821,05 Eur išlaidų. Vis tik, kaip minėta, pastaroji aplinkybė dar neįpareigoja apeliacinės instancijos teismo kaip advokato išlaidų atlyginimą priteisti būtent nurodytą sumą. Spręsdama dėl priteistinos sumos dydžio teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog apeliacinį skundą surašė ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavo tas pats advokatas, kuris civilinę ieškovę procese atstovavo ir anksčiau, dėl ko neabejotina, jog bylos esmė ir jos problematika advokatui buvo gerai žinoma, pasiruošti bylos nagrinėjimui nereikėjo didelių laiko sąnaudų. Juolab, kad apeliaciniame skunde iškelti klausimai nebuvo sudėtingi teisės požiūriu. Byla apeliacine tvarka išnagrinėta per vieną posėdį, bylos nagrinėjimo rezultatas – apeliacinis skundas patenkintas iš dalies. Teisėjų kolegija sprendžia, jog esant tokioms aplinkybėms, nebūtų teisinga ir proporcinga visiškai tenkinti prašymą dėl apeliacinio proceso metu patirtų išlaidų advokato darbo apmokėjimui. Šis prašymas tenkinamas tik iš dalies, iš nuteistojo išieškant 1 000 Eur sumą proceso išlaidoms padengti.
Dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų
Apeliacine tvarka nagrinėjant baudžiamąją bylą 2022 m. gruodžio 7 d. pranešimu buvo kreiptasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatorių, jog nuteistajam K. G. L. būtų parinktas gynėjas (t. 10, b. l. 90). Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Koordinavimo ir parinkimo skyriaus pranešimo (t. 10, b. l. 95) matyti, kad K. G. L. ginti apeliacinės instancijos teisme parinktas advokatas Š. Vadeikis. Šis advokatas 2022 m. gruodžio 12 d. nutartimi (t. 10, b. l. 96) buvo paskirtas nuteistojo gynėju ir gynė jo interesus apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022 m. gruodžio 28 d. pažymoje nurodoma, jog dėl nuteistajam K. G. L. suteiktos antrinės teisinės pagalbos valstybės naudai priteistina 251,67 Eur suma.
BPK 106 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Minėta, jog šios nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme.
Kasacinės instancijos teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog tais atvejais, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikta realią laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam arba nuteistajam, prieš kurį paduotas kasacinis skundas jo teisinę padėtį bloginančiais pagrindais, šios pagalbos išlaidų išieškojimas iš nuteistojo yra nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybą, todėl tokiais atvejais Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos analogiški prašymai paprastai netenkinami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-51-788/2021).
Nagrinėjamu atveju apeliacinis procesas buvo inicijuotas civilinės ieškovės atstovui padavus apeliacinį skundą nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais. Be to, šioje byloje jau priteista atlyginti itin ženklią sumą sudaranti turtinė žala, visos ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme bei dalis apeliacinės instancijos teisme civilinės ieškovės patirtų atstovavimo išlaidų, ekstradicijos išlaidos. Nukrypti nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos šiuo atveju nėra pagrindo, tai nebūtų racionalu ir tikslinga. Atsižvelgiant į tai, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimas netenkinamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 4 punktais,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. spalio 19 d. nuosprendį pakeisti.
Panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje nuteistasis K. G. L. įpareigotas civilinei ieškovei Luminor lizingas, UAB naudai atlyginti 53 867,39 Eur turtinę žalą per 5 (penkerius) metus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 69 straipsniu, nuteistąjį K. G. L. įpareigoti atlyginti civilinės ieškovės Luminor lizingas, UAB naudai priteistos 53 867,39 Eur turtinės žalos dalį – 15 000 Eur per paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį – 1 (vienerius) metus.
Priteisti iš K. G. L. civilinės ieškovės Luminor lizingas, UAB naudai 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 53 867,39 Eur neatlygintos dalies sumos, jas skaičiuojant nuo laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino pasibaigimo dienos iki visiško turtinės žalos atlyginimo.
Padidinti iš K. G. L. civilinės ieškovės Luminor lizingas, UAB naudai priteistiną atstovavimo ikiteisminiame tyrime ir pirmosios instancijos teisme išlaidų sumą nuo 2 000 Eur iki 4 065,60 Eur.
Kitos Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. spalio 19 d. nuosprendžio dalies nekeisti.
Išieškoti iš K. G. L. civilinės ieškovės Luminor lizingas, UAB naudai dalį apeliacinio proceso metu patirtų atstovavimo išlaidų – 1 000 Eur.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš nuteistojo K. G. L. netenkinti.