Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Tugeres, OU, atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. sausio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1636-980/2024 pagal ieškovės Tugeres, OU, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Girera“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 85 053,31 Eur skolą; 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Reikalavimų įvykdymo užtikrinimui prašo taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones – piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovui ir esančių pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, areštą.

3. Prašymo pagrindu nurodė aplinkybes, jog atsakovė nesąžiningai elgėsi, piktybiškai nevykdė savo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų, piktybiškai negrąžina ieškovei avanso ir šiuo atveju, netaikant laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ir jo užtikrinimas nebūtų garantuotas.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

4. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. sausio 12 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

5. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog reikalavimas, kokį ieškovė pareiškė ieškinyje, yra galimas (įmanomas), ieškovė suformulavo ieškinio pagrindą ir dalyką, pridėjo prie ieškinio savo reikalavimus pagrindžiančius įrodymus, susijusius su pareikštu ieškiniu. Teismas ieškinį priėmė taip pripažindamas, kad jo forma ir turinys atitinka įstatyme keliamus reikalavimus. Šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog ieškovės ieškinys yra preliminariai pagrįstas.

6. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė atsakovės nesąžiningumo – nepateikė duomenų ir įrodymų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog atsakovė ketina imtis kokių nors nesąžiningų priemonių, siekdama pabloginti savo turtinę padėtį, taigi nepaneigė civilinėje teisėje galiojančios asmens sąžiningumo prezumpcijos. Ieškovė kartu su prašymu nepateikė jokių duomenų apie atsakovės turtinę padėtį, ketinimus realizuoti turimą turtą ir pan. Iš teismui prieinamų registrų nustatyta, jog atsakovei nėra registruota Turto registro areštų. Remiantis viešai prieinamais rekvizitai.lt duomenimis nustatyta, jog atsakovė šią dieną neturi pradelstų mokėjimų „Sodrai“, VMI, o be to, turi tiek ilgalaikio, tiek ir trumpalaikio turto.

7. Ieškovė nepateikė pakankamų įrodymų, kurie patvirtintų realų atsakovės ketinimą šioje bylos stadijoje perleisti turtą tretiesiems asmenims, jį paslėpti, įkeisti ar kitaip apsunkinti. Ieškovės vertinimas, jog atsakovė gali imtis priemonių išvengti ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo, iš esmės yra tik prielaida, kurios nepatvirtina ieškovės nurodomos aplinkybės. Šios aplinkybės nėra pakankamos konstatuoti atsakovės ketinimą paslėpti savo turtą, perleisti tretiesiems asmenims, jį įkeisti ar bet kokia kita forma apsunkinti.

8. Remiantis išdėstytais argumentais, ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinamas.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

9. Atskirajame skunde ieškovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

9.1. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių atsakovės nesąžiningumą, todėl ieškovė su atskiruoju skundu teikia papildomus įrodymu, kurie patvirtina atsakovės bei jos organų nesąžiningumą. Atsakovės vienintelė akcininkė yra Estijos įmonė, kurios vienu iš valdybos narių yra R. Ž.. Minėtas asmuo yra nuteistas už tai, kad, sąmoningai blogai valdydamas UAB „Jurtinga Shipping“, nulėmė jos bankrotą ir dėl to padarė didelę turtinę žalą kreditoriams, be to, nuteistas už tai, kad iššvaistė jo žinioje buvusią didelės vertės svetimą turtinę teisę. Todėl kyla didelė grėsmė, jog atsakovės tikrieji vadovai toliau elgsis nesąžiningai ir tyčia vengs atsiskaityti su ieškove, o galiausiai atsakovė bankrutuos ir su ieškove neatsiskaitys.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Atskirasis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

11. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir kartu užtikrinti galimybę sukliudyti proceso šalims piktnaudžiauti procesu. Tuo siekiama skatinti greitesnį bylos išnagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013).

12. Ieškovė su atskiruoju skundu pateikė papildomus įrodymus, kuriais įrodinėja atsakovės nesąžiningumą – atsakovės išplėstinio išrašo kopiją, Verslo registro išrašo kopiją, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nutarties kopiją. Kadangi šiais įrodymais grindžiami atskirojo skundo pagrindu nurodyti argumentai, įrodymai pridėtini prie bylos.

13. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 85 053,31 Eur skolą; 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

14. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas atsisakė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovui ir esančių pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, areštą.

Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

15. Laikinųjų apsaugos priemonių, kaip laikino ginčo objekto apsaugos mechanizmo bei galimo būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo, taikymo pagrindų įstatymų numatytam reglamentavimui skirta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalis, kurioje nurodoma, jog laikinosios apsaugos priemonės taikomos tuomet, jei jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Šio procesinės teisės instituto tikslas – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo išvengti įvairių priežasčių, dėl kurių gali būti nebeįmanoma arba sunku realiai įvykdyti priimtą teismo sprendimą.

16. Įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, viena iš jų – ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, tai yra pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Dėl pirmosios sąlygos – tikėtino reikalavimo pagrįstumo, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui šioje byloje ginčo nėra, todėl dėl jos egzistavimo nepasisakytina.

17. Kitas būtinas elementas taikant laikinąsias apsaugos priemones yra grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Pagal naujausią ir aktualiausią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti pripažinta kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių ir nepagerina atsakovo turtinės padėties, o tik padeda išsaugoti jo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018; kt.).

18. Atskirajame skunde ieškovė teigia, jog pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių atsakovės nesąžiningumą, todėl ieškovė su atskiruoju skundu teikia papildomus įrodymus, kurie patvirtina atsakovės bei jos organų nesąžiningumą. Atsakovės vienintelė akcininkė yra Estijos įmonė, kurios vienu iš valdybos narių yra R. Ž.. Minėtas asmuo yra nuteistas už tai, kad, sąmoningai blogai valdydamas UAB „Jurtinga Shipping“, nulėmė jos bankrotą ir dėl to padarė didelę turtinę žalą kreditoriams, be to, nuteistas už tai, kad iššvaistė jo žinioje buvusią didelės vertės svetimą turtinę teisę. Todėl kyla didelė grėsmė, jog atsakovės tikrieji vadovai toliau elgsis nesąžiningai ir tyčia vengs atsiskaityti su ieškove, o galiausiai atsakovė bankrutuos ir su ieškove neatsiskaitys.

19. Iš ieškovės pateiktų papildomų įrodymų matyti, jog išplėstinis atsakovės išrašas patvirtina, jog vienintelė atsakovė akcininkė yra Estijos įmonė Bestprocessing, OU. Prie priedų pridedamas Bestprocessing, OU, verslo registro išrašas patvirtina, jog Bestprocessing, OU, vienas iš trijų valdybos narių yra R. Ž.. Jame taip pat nurodyta, jog valdybos narys R. Ž. turi teisę atstovauti įmonei sudarant sandorius. Ieškovės pridedama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nutartis patvirtina, jog minėtas asmuo yra nuteistas už tai, kad, sąmoningai blogai valdydamas UAB „Jurtinga Shipping“, nulėmė jos bankrotą ir dėl to padarė didelę turtinę žalą kreditoriams, be to, nuteistas už tai, kad iššvaistė jo žinioje buvusią didelės vertės svetimą turtinę teisę.

20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės pagrindžia ieškovės minimo asmens nesąžiningumą, tačiau neįrodo pačios atsakovės nesąžiningumo. Kaip matyti, minėtas asmuo yra tik įmonės, kuri yra atsakovės akcininkė, vienas iš valdybos narių. Tiesiogiai šis asmuo atsakovei nevadovauja, atsakovei neatstovauja ir nepriima atsakovės vardu sprendimų. Tai, kad minėtas asmuo dalyvauja įmonės, kuri yra atsakovės akcininkė, veikloje, nereiškia, jog atsakovė yra nesąžininga, tai yra ketina savo turtą paslėpti, perleisti, įkeisti ar kitaip apsunkinti.

21. Ieškovės argumentai, jog kyla didelė grėsmė, jog atsakovės „tikrieji vadovai“ toliau elgsis nesąžiningai ir tyčia vengs atsiskaityti su ieškove, o galiausiai atsakovė bankrutuos ir su ieškove neatsiskaitys, yra deklaratyvūs. Ieškovės nurodomos aplinkybės, jog atsakovė piktybiškai nevykdė savo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų, piktybiškai negrąžina ieškovei avanso, patvirtina, jog atsakovė galbūt turi finansinių sunkumų, dėl kurių jai nepavyksta patenkinti ieškovės reikalavimų. Tačiau finansinis neišgalėjimas įvykdyti turimų įsipareigojimų ir nenorėjimas jų įvykdyti (t. y. siekis išvengti vykdymo) yra visiškai skirtingos faktinės situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo piniginėmis lėšomis apribojimai. Tačiau įrodymų, kurie pagrįstų, jog atsakovė piktybiškai vengia atsiskaityti su ieškove ar kitais kreditoriais, ieškovė nepateikė, todėl šios aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovės nesąžiningumą. Kitų įrodymų, pagrindžiančių atsakovės nesąžiningumą, ieškovė nepateikė (CPK 178 straipsnis).

22. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, jog ieškovė nepateikė jokių konkrečių atsakovės nesąžiningumą galinčių tikėtinai pagrįsti įrodymų, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra, todėl prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstai netenkintas.

Dėl bylos procesinės baigties

23. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti remiantis atskirojo skundo argumentais pagrindo nėra, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336−339 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

palikti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. sausio 12 d. nutartį nepakeistą.