Kauno apygardos teismo nutartis

2015-05-25 · Byla Nr. ATP-493-785/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. A2.8.-1933-888/2015Nutarimas · 2015-04-01Kauno apylinkės teismas
  2. ATP-493-785/2015Nutartis · 2015-05-25Kauno apygardos teismas
  3. A2.13.-5520-888/2015Nutartis · 2015-06-17Kauno apylinkės teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-05-25
Bylos Nr.
ATP-493-785/2015
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-01446-2015-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ramūnas Antanavičius
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-493-785/2015;Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01446-2015-5;Procesinio sprendimo kategorijos: 79.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gegužės 25 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ramūnas Antanavičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutarimo A. R. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. R. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2014-10-06 apie 12 val. 03 min. savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Kauno r., kieme esančiame garaže, neturėdamas teisės aktų nustatyta tvarka įformintų dyzelino įsigijimo, laikymo ir importo akcizo sumokėjimą patvirtinančių dokumentų, laikė šešias kilnojamas metalines statines po 200 litrų talpos, kuriose buvo 1154,60 litrų dyzelino be biodyzelino priedo, kuris neatitinka Lietuvoje vartojamų degalų (dyzelino) privalomųjų kokybės rodiklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos, aplinkos ir susisiekimo ministrų 2010-12-12 įsakymu Nr. 1-348/D1/1014/3-742 bei LST EN 590 reikalavimus, kurio muitinė vertė, įskaitant mokėtinus mokesčius, yra 1303,98 Eur (34,62 MGL). Šiais veiksmais A. R. pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausybės 2004-04-16 nutarimu Nr. 439 (Lietuvos Respublikos vyriausybės 2008-07-16 nutarimo Nr. 729 redakcija) keleivių įvežamų prekių neapmokestinamų importo pridėtinės vertės mokesčių ir akcizais taisyklių 7.3 punkto reikalavimus, Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 4 punktą.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apylinkės teismas 2015-04-01 nutarimu A. R. pripažino padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 163² straipsnio 3 dalyje ir paskyrė jam administracinę nuobaudą – 1 900 Eur (vieno tūkstančio devynių šimtų eurų) baudą su paimtų 6 metalinių talpų po 200 litrų su dyzeliniu kuru, konfiskavimu.

Šalies argumentai

Nesutikdamas su šiuo Kauno apylinkės teismo nutarimu A. R. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2015-04-01 nutarimą ir skirti nuobaudą ATPK 163² straipsnio 2 dalies sankcijos ribose; konfiskuoti 80 litrų dyzelino, o kitą sulaikytą kiekį gražinti.

Apeliaciniame skunde nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro ATPK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo. Skundžiamame nutarime daromos išvados yra deklaratyvaus pobūdžio, pagrindinis dėmesys skirtas proceso dalyvių parodymų teisme perrašymu nesiekiant jų analizuoti. A. R. tvirtina, kad administracinio teisės pažeidimo nepadarė. Viso tyrimo metu ir teisme A. R. nurodė, kad didžioji dalis dyzelinio kuro įvairiais laikotarpiais buvo pirkta Lenkijoje ir Lietuvoje, jis kauptas garaže stovinčiose statinėse asmeninėms reikmėms tenkinti. Tyrimo metu nurodė, kad iš Rusijos piliečio į turimą tuščią statinę spėjo įsipilti apie 80 litrų kuro. Į naująją statinę tikėjosi prisipilti daugiau dyzelino. Tai darė dėl patogumo, kad nereikėtų nuolat ištraukinėti žarnos užpildant pustuštes kitas talpas. Šis faktas teisminio nagrinėjimo metu nebuvo paneigtas, nors policijos darbuotojai ir tvirtino, kad rastas kuras buvo supiltas tik į šešias statines. Iš teismui pateiktos filmuotos medžiagos akivaizdu, kad garaže patikrinimo metu buvo laikoma daugiau negu 6 statinės, todėl vien dėl to negalima laikyti patikimais tyrėjo G. U. parodymų, kuris parodė, kad buvo tik pilnos statinės, nepilnų statinių nebuvo. Mano, kad šio liudytojo parodymais negalima grįsti teismo sprendimo, kadangi jis nurodė, jog apie statinėse esančio kuro kiekio nustatymą, mėginių iš jų paėmimą, galimą pilstymą į kitas talpas nieko negali pasakyti, nes po pažeidimo nustatymo išvažiavo.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo taip pat nurodo, kad tyrėjas V. B. nurodė savo turimomis priemonėmis perpumpuoti į kitas šešias nepilnas statines kurą iš tos statinės, kurioje jau buvo supilta ~ 80 litrų rusiškos markės kuro. Tokį reikalavimą pareigūnas grindė tuo, kad iš įvykio vietos reikės vežti mažesnį kiekį talpų – ne 7-ias, o šešias. Neturėdamas specialių žinių apie galimai skirtingus dyzelinio kuro standartus A. R. įvykdė tyrėjo nurodymą. Tokiu būdu teisėtai įgytas kuras buvo atskiestas rusišku kuru. Šioje vietoje palaikantis kaltinimo poziciją, yra teismo teiginys, kad dėl lyginamųjų pavyzdžių paėmimo tvarkos pažeidimų ir pačių mėginių suklastojimo fakto A. R. pretenzijų nereiškė. Tokiu būdu teismas savo sprendimu perkėlė A. R., o ne pareigūnams įrodymų rinkimo ir įforminimo pareigą, tiesiogiai pažeisdamas nekaltumo prezumpcijos principą. Be to, nei ikiteisminio tyrimo pareigūnai, nei teismas nekreipė dėmesio į tai, kaip buvo paimti lyginamieji pavyzdžiai ir pateikti specialisto tyrimui. A. R. palieptas pareigūno iš kiekvienos talpos į plastikinius bakelius perpylė maždaug po 1 litrą kuro. Šie mėginiai buvo imami naudojant varikliuką ir ne trumpesnę kaip 15 metrų ilgio bei 25 mm diametro žarną, kurioje po kiekvieno pylimo likdavo apie 3 litrus. kuro. Tokiu būdu natūralu, kad pumpuojant mėginius iš sekančios statinės, į kaip minimum 2-ąjį, 3-ąjį ir 4-ąjį bakelį pateko kuras, paimtas tik iš pirmosios statinės. Pažeidus lyginamųjų pavyzdžių paėmimo tvarką, nebuvo galimybės specialistui gauti objektyvius tyrimo rezultatus. Netinkamo mėginių paėmimo iš statinių faktą patvirtina būtent tos pačios specialisto išvados. Keturiuose tyrimo protokoluose kaip tik ir yra nustatyta vienoda sieros kiekio koncentracija (0,3 % masės), o kituose dviejuose ji jau gerokai sumažėjusi (atitinkamai 0,2 % ir 0,1 % masės). Ši aplinkybė tik patvirtina, kad tyrimas buvo atliekamas faktiškai ištiriant vienos statinės turinį, o kitos liko tinkamai neįvertintos. Taigi taip ir nebuvo nustatyta, koks tikrasis kiekis kuro buvo perpiltas iš ruso automobilio.

Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad nuo pirmo paaiškinimo surašymo A. R. davė vienodus ir nuoseklius parodymus, jog kuras yra pirktas teisėtai, nurodė jo įsigijimo vietas, patvirtino, kad įsigijimą patvirtinančius čekius pateiks. Tyrėjas V. B. neigė tą faktą, kad jau tyrimo eigoje A. R. jam skambino tarnybiniu telefonu ir prašė prie bylos prijungti kuro įsigijimą patvirtinančius dokumentus. A. R. neužsiima individualia darbine ar ūkininko veikla, kurioje turėtų privalomumą buhalteriškai apskaityti kuro įsigijimą, jo sunaudojimą ir pan. Pirkdamas kurą kolonėlėse fizinis asmuo negauna atitinkamos formos buhalterinių dokumentų (pvz. sąskaitos – faktūros).

Atsiliepimas

Atsiliepime Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio Noreikiškių policijos nuovados viršininkas prašo A. R. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Kauno apylinkės teismo 2015-04-01 nutarimą. Nurodo, kad yra surinkta pakankamai įrodymų, o skirta administracinė nuobauda yra teisinga. A. R. nekreipia dėmesio, kad visose šešiose talpose su lyginamaisiais pavyzdžiais surasti skirtingi kiekiai sieros, gerokai viršijantys nustatytus ES standartus. Be to visose talpose su lyginamaisiais pavyzdžiais visiškai nerasta biodyzelino, kuris yra būtinas priedas pagal ES standartus. Savo skunde apeliantas pažymi, jog neužsiima individualia darbine ar ūkininko veikla, tačiau taip pat nurodo, jog neva yra minėjęs, jog dokumentai (čekiai už neva Lenkijoje įsigytą kurą) buvo likę jam priklausančioje transporto priemonėje, kuri tuo metu buvo išvykusi į Vokietiją. Jis taip pat nenurodė nei kokioje transporto priemonėje, nei kas ir kokiu tikslu buvo išvykęs į Vokietiją, nei kiek buvo tų dokumentų, nei kur ir kokiose degalinėse Lenkijoje buvo piltas kuras. Be to, ekonomiškai nėra naudinga važiuoti į Lenkiją, iki kurios pasienio nuo (duomenys neskelbtini) yra 101 km., užsipilti kuro.

Motyvuojamoji dalis

A. R. apeliacinis skundas atmetamas.

Aukštesnės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutarimą, apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo administracine tvarka nubaustas A. R. konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl A. R. kaltės padarius ATPK 163² straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. Priimdamas skundžiamą nutarimą, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmos instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutarimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.

ATPK 163² straipsnis numato administracinę atsakomybę už akcizais apmokestinamų prekių laikymą, gabenimą, naudojimą ar realizavimą pažeidžiant nustatytą tvarką, prekybą tokiomis prekėmis be banderolių ar kitų specialių ženklų arba su seno pavyzdžio banderolėmis. Straipsnio 3 dalis numato, kad šio straipsnio pirmojoje dalyje numatyti veiksmai, kai neteisėtai laikomų, gabenamų, naudotų ar realizuotų prekių vertė yra nuo dešimties iki penkiasdešimties minimalių gyvenimo lygių (MGL), – užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų su šių prekių konfiskavimu ir gabenimo priemonės, kuria šios prekės buvo neteisėtai gabenamos, konfiskavimu arba be jos konfiskavimo.

Iš bylos duomenų matyti, jog A. R. protokolas dėl ATPK 163² straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo surašytas už tai, kad jis 2014-10-06 apie 12 val. 03 min. savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Kauno r., kieme esančiame garaže, neturėdamas teisės aktų nustatyta tvarka įformintų dyzelino įsigijimo, laikymo ir importo akcizo sumokėjimą patvirtinančių dokumentų, laikė šešias kilnojamas metalines statines po 200 litrų talpos, kuriose buvo 1154,60 litrų dyzelino be biodyzelino priedo, kuris neatitinka Lietuvoje vartojamų degalų (dyzelino) privalomųjų kokybės rodiklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos, aplinkos ir susisiekimo ministrų 2010-12-12 įsakymu Nr. 1-348/D1/1014/3-742 bei LST EN 590 reikalavimus, kurio muitinė vertė, įskaitant mokėtinus mokesčius, yra 1303,98 Eur (34,62 MGL).

Nors A. R. kaltę neigia ir nurodo, kad kuras buvo įgytas savo reikmėm, dalis kuro buvo įgyta Lenkijoje, dalis Lietuvoje, o 80 litrų iš Rusijos piliečio, kuris atsilygino už paslaugą, tačiau jo kaltė įrodyta byloje surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma: liudytojų policijos pareigūnų V. B., R. M., G. U. parodymais, liudytojos E. S. parodymais, muitinės laboratorijos 2014-11-20 tyrimo protokolais Nr. 14MLT2756, Nr. 14MLT2757, Nr. 14MLT2758, Nr.14MLT2759, Nr. 14MLT2760, Nr. 14MLT2761 ir kitais duomenimis.

Kaip matyti iš liudytojų R. M. ir G. U. parodymų, reido metu patruliuojant buvo pastebėtas vilkikas su Rusijos Federacijos numeriais. Patikrinus pamatė, kad vilkiko bakas atidarytas, iš jo išeina šlanga, stovi akumuliatorius, varikliukas ir vyksta kuro pumpavimas į garažą, kuriame stovėjo eilė metalinių statinių. A. R. pasakė, kad kuras yra rusiškas ir neminėjo, kad jis įsigytas Europos Sąjungoje. Aplinkybę, jog A. R. parodė, jog kuras yra rusiškas, patvirtino ir liudytojas V. B., kuris atvykęs į įvykio vietą klausė A. R. iš kur kuras. Be to, liudytoja E. S. parodė, kad muitinės laboratorijos buvo išduoti 6 tyrimo protokolai, kurie reikalingi prekės kodui nustatyti. Šie tyrimai įrodė, kad visuose 6 mėginiuose kuras neatitinka privalomųjų Lietuvos Respublikos kokybės rodiklių. Liudytoja paaiškino, kad sieros kiekis Lietuvos Respublikos teritorijoje yra griežtai reglamentuotas, kiekis neturi viršyti 10 mg/kg. Pateiktuose mėginiuose sieros kiekis leistiną normą viršijo daugiau nei 200 kartų ar 150 kartų. Taip pat destiliacija šiam produkte taip pat nebūdinga kokybiškam dyzelinui. EN 590 yra apibrėžti reikalavimai: sieros kiekis neturi viršyti 10 mg/kg. Šioje situacijoje sieros kiekis viršijo daugiau nei 200 kartų. Buvo 2800 mg/kg, 2700 mg/kg, 1400 mg/kg.

Apygardos teismas neturi pagrindo netikėti ar abejoti aukščiau nurodytais liudytojų parodymais, įvertinus tai, kad liudytojų parodymai, susiję su paties pažeidimo padarymu, iš esmės tarpusavyje sutampa, vieni kitiems neprieštarauja bei juos patvirtina byloje esanti rašytinė medžiaga.

Administracinėn atsakomybėn patraukto A. R. versiją, jog didžioji dalis dyzelinio kuro įvairiais laikotarpiais buvo pirkta Lenkijoje ir Lietuvoje, kuris kauptas garaže stovinčiose statinėse asmeninėms reikmėms tenkinti, laikytina gynybinio pobūdžio, siekiant išvengti administracinės atsakomybės, kurios nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys. Liudytojai policijos pareigūnai V. B., R. M. ir G. U. parodė, kad A. R. įvykio vietoje parodė, jog kuras yra rusiškas ir neminėjo, kad jis įgytas Lenkijoje ir Lietuvoje. Atkreipiamas dėmesys, jog Lietuvoje ir Lenkijoje pirktas kuras turi atitikti ES direktyvose numatytus standartus. Taigi sieros kiekis oficialiose ES šalių degalinėse įsigytame dyzeliniame kure negali būti didesnis nei 10 mg/kg ir į jį privalomai turi būti įmaišomas biodyzelinas (RRME), ne mažiau kaip 7 % tūrio, išskyrus žiemos laikotarpiu 2 klasės arktinį dyzelį. Tačiau iš muitinės laboratorijos 2014-11-20 tyrimo protokolų Nr. 14MLT2756, Nr. 14MLT2757, Nr. 14MLT2758, Nr.14MLT2759, Nr. 14MLT2760, Nr. 14MLT2761 matyti, kad mėginiai paimti iš A. R. neatitinka Lietuvoje vartojamų automobilių degalų (dyzelino) privalomųjų kokybės rodiklių. Tyrimo rezultatuose nurodyta, kad sieros kiekis yra 2780 mg/kg, 2829 mg/kg, 2786 mg/kg, 2790 mg/kg, 1464 mg/kg, 2199 mg/kg bei visų mėginių sudėtis būdinga naftos produktui be RRME (biodyzelino) priedo. Taigi aplinkybė, jog dyzelinis kuras buvo įgytas ne Europos Sąjungoje patvirtinta ne tik liudytojų parodymais, tačiau ir objektyviais byloje esančiais įrodymais.

Be to, nors A. R. teigia, kad norėjo pateikti kuro įgijimą Europos Sąjungoje patvirtinančius dokumentus, paliktus automobilyje, kuris tuo metu buvo Vokietijoje, tačiau A. R. nenurodė nei kokioje transporto priemonėje, nei kas ir kokiu tikslu buvo išvykęs į Vokietiją. Taip pat nenurodė kiek buvo kuro įgijimą Lenkijoje patvirtinančių dokumentų, nei kur ir kokiose degalinėse Lenkijoje buvo piltas kuras. Tai, kad 2015-03-03 teismo posėdžio metu buvo pateikti kuro įgijimo kvitai, savaime nepatvirtina, kad būtent tas kuras buvo rastas A. R. garaže.

Apeliaciniame skunde A. R. teigia, kad tyrėjo V. B. nurodymu savo turimomis priemonėmis perpumpavo į kitas šešias nepilnas statines kurą iš tos statinės, kurioje jau buvo supilta ~ 80 litrų rusiškos markės kuro, todėl tokiu būdu teisėtai įgytas kuras buvo atskiestas rusišku kuru. Tačiau net ir atskiedus kurą, įgytą Europos Sąjungos valstybėse su rusišku kuru, jame muitinės laboratorijos tyrimo metu būtų buvę užfiksuoti RRME (biodyzelino) priedo pėdsakai. Tačiau kaip minėta aukščiau, nei viename muitinės laboratorijos tyrimo protokole RRME (biodyzelino) priedo pėdsakai nebuvo užfiksuoti. Todėl kaip nurodė pirmos instancijos teismas A. R. teiginiai apie tai, kad lyginamuosiuose pavyzdžiuose buvo sumaišytas skirtingas kuras, atmestini kaip nepagrįsti.

Apeliantas taip pat nurodo, kad mėginiai buvo imami naudojant varikliuką ir ne trumpesnę kaip 15 metrų ilgio bei 25 mm diametro žarną, kurioje po kiekvieno pylimo likdavo apie 3 litrus. kuro pumpuojant mėginius iš kitos statinės, į kaip minimum 2-ąjį, 3-ąjį ir 4-ąjį bakelį pateko kuras, paimtas tik iš pirmosios statinės. Aukštesnysis teismas pažymi, kad mėginių ėmimo metu A. R. pastabų neturėjo, jų nepažymėjo ir administracinio teisės pažeidimo protokole. Be to, muitinės laboratorijos tyrimo metu buvo tiriami 6 mėginiai, iš kurių nei vienas neatitiko ES direktyvose numatytų standartų, kas pagrindžia, jog visas rastas kuras buvo įgytas ne Europos Sąjungoje.

Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas neprivalo atsakyti į kiekvieną skunde dėstomą samprotavimą, o pasisako dėl esminių skundo klausimų, kurie gali turėti įtakos galutiniam teismo sprendimo priėmimui, todėl dėl kitų A. R. skunde nurodytų neesminių samprotavimų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako. Su kitais apylinkės teismo priimtame skundžiame nutarime nurodytais motyvais aukštesnysis teismas sutinka, todėl jų nebekartoja.

Esant šioms aplinkybėms konstatuojama, jog Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutarimas teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutarimą palikti nepakeistą ir A. R. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Ramūnas Antanavičius