- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-27
- Bylos Nr.
- II-18-616/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00395-2014-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ernesta Montvidienė
- Kategorijos
- 78.3pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracine tvarka nubausto G. M. skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro viršininko 2014 m. sausio 16 d. nutarimu Nr. 40N-6199500-14 paskirtos administracinės nuobaudos sušvelninimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos viršininko (toliau – Institucija) 2014-01-16 nutarimu Nr. 40N-6199500-14 G. M. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² str. 2 d. 1500 Lt dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių už tai, kad G. M. 2014-01-05, apie 13.55 val., Šiauliuose, Žemaitės g., vairuodamas transporto priemonę sunkųjį keturatį motociklą, važiavo prieš transporto priemonių srautą, sukeldamas pavojų kitiems eismo dalyviams, taip pat užvažiavo ant kelio elemento skiriantį gretimas važiuojamąsias dalis (apželdintą dalį).
Šalies argumentai
Skundu G. M. prašo pakeisti Institucijos 2014-01-16 nutarimą, kuriuo jis buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² str. 2 d. 1500 Lt dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių. Skunde nurodo, kad nesutinka su paskirta papildoma nuobauda – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu, mano, kad ji per griežta. Nurodo, kad yra net kelios atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą lengvinančios aplinkybės; nuoširdžiai gailisi dėl padaryto teisės pažeidimo; yra sumokėjęs paskirtą baudą, teisės pažeidimą padarė pažeidžiant būtinojo reikalingumo sąlygas; yra sumokėjęs visas anksčiau paskirtas baudas; teisė vairuoti transporto priemonę yra būtina darbinėje veikloje, jos netekęs, netektų ir darbo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į pareiškėjo skundą Institucija prašo skundo netenkinti ir skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad administracinė nuobauda G. M. paskirta atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes G. M. nuo 2000 m. už Kelių eismo taisyklių pažeidimus baustas net 27 kartus.
Teismo posėdžio metu G. M. ir jo atstovas advokato padėjėjas A. G. prašo pakeisti Šiaulių AVPK Kelių policijos biuro nutarimą ir neskirti G. M. transporto priemonės vairuoti atėmimo, kadangi baudą G. M. jau sumokėjo , o vairuotojo teisės jam būtinos darbui.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Teismas, išklausęs G. M. ir susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, bei neišeidamas iš skundo ribų, sprendžia klausimą tik dėl paskirtos administracinės nuobaudos pagrįstumo bei jos dydžio.
Iš bylos aplinkybių matyti, kad G. M. iš esmės prisipažįsta padaręs jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² str. 2 d., tačiau kelia paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą ir mano, kad yra pagrindas jam skirti švelnesnę administracinę nuobaudą, t.y. pritaikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio nuostatas.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² str. 2 d. chuliganiškas vairavimas užtraukia baudą vairuotojams nuo 1000 iki 2000 litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių iki dvejų metų.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta, jog nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30² straipsnio 1 dalyje numatyta, jog skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Esant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nuobauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30² str. 2 d.). Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N17-103/2007, 2007 m. rugpjūčio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1-1396/2007, 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-3096/2010).
Teismas daro išvadą, jog pareiškėjui skirta administracinė nuobauda parinkta ir individualizuota tinkamai, laikantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 ir 30² straipsnių reikalavimų. Institucija, skirdama G. M. nuobaudą, atsižvelgė į tai, jog G. M. prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi, pripažindama tai pareiškėjo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, bei į tai, kad pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies pažeidimas, už kurį jau buvo paskirta administracinė nuobauda, kas laikyta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, G. M. asmenybę, jam buvo paskirta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² str. 2 d. sankcijoje numatytas baudos vidurkis, o atėmimas vairuoti transporto priemones- minimaliam terminui, numatytam sankcijoje.
Paskirtos nuobaudos- atėmimo vairuoti transporto priemones- švelninti nėra pagrindo, kadangi jokių išskirtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį šioje byloje nenustatyta. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės (nuoširdžiai gailisi dėl padaryto teisės pažeidimo; yra sumokėjęs paskirtą baudą; yra sumokėjęs visas anksčiau paskirtas baudas; teisė vairuoti transporto priemonę yra būtina darbinėje veikloje) pagal suformuotą teismų praktiką, negali savaime sąlygoti švelnesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimo ir nesuteikia jokio esminio prioriteto, svarstant administracinės atsakomybės švelninimą. Pažeidėjas turėjo numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam dėl padaryto pažeidimo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokios veikos pasekmes. Be to, pareiškėjo nurodytos aplinkybės nelaikytinos kaip būtinojo reikalingumo sąlygos. Kad būtinasis reikalingumas būtų teisėtas, reikia tam tikrų sąlygų: 1) pavojus dėl žalos atsiradimo tam tikriems interesams turi būti realus, akivaizdus, o ne tariamas; 2) teisės saugomam interesui gresiantis pavojus tomis aplinkybėmis negali būti pašalinamas kitomis priemonėmis, būdais, išskyrus žalos padarymą kitam teisės saugomam interesui. Toks gelbėjimo būdas nėra pavojingas visuomenei tik kai jis yra būtina, išimtinė priemonė tam interesui išgelbėti; 3) padarytoji žala turi būti mažiau reikšminga negu išvengtoji. Nagrinėjant administracinę bylą šių sąlygų visumos nenustatyta.
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, teismas sprendžia, kad G. M. paskirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka jo padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo, protingumo kriterijus bei administracinės nuobaudos tikslus (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str.). Todėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro viršininko 2014-01-16 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo jo naikinti ar keisti, jis paliktinas galioti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
palikti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro viršininko 2014-01-16 nutarimą Nr. 40N-6199500-14 nepakeistą ir G. M. skundo netenkinti.
Nutartis per 20 dienų nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.