- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-23
- Bylos Nr.
- ATP-190-354/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00395-2014-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Nijolė Matuzevičienė
- Pažeidėjas
- G. M.
- Kategorijos
- 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto G. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. vasario 27 d. nutarties, kuria netenkintas G. M. skundas ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro viršininko (toliau – Institucijos) 2014 m. sausio 16 d. nutarimas Nr. 40N-6199500-14 paliktas nepakeistas, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Institucija nutarimu Nr. 40N-6199500-14 pripažino G. M. kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124² str. 2 d. numatytą pažeidimą ir skyrė jam 1500 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių. Nuobauda skirta už tai, kad G. M. 2014 m. sausio 5 d., apie 13.55 val., Šiauliuose, Žemaitės g., vairuodamas transporto priemonę – sunkųjį keturratį motociklą, valstybinis Nr. A500T, važiavo prieš transporto priemonių srautą, sukeldamas pavojų kitiems eismo dalyviams, taip pat užvažiavo ant kelio elemento skiriantį gretimas važiuojamąsias dalis (apželdintą dalį), tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9 punkto reikalavimus.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas G. M., nesutikdamas su Institucijos nutarimu Nr. 40N-6199500-14, pastarąjį apskundė, prašydamas pakeisti minėtą nutarimą ir neskirti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Šiaulių apylinkės teismas, surengtame teismo posėdyje apklausęs administracinėn atsakomybėn patrauktą G. M., padarė išvadą, kad G. M. paskirta administracinė nuobauda yra tinkamai individualizuota, kad savo vairavimu pažeidėjas iš tikrųjų sukėlė pavojų ne tik savo, bet ir kitų asmenų saugumui, rodė nepagarbą kitiems asmenims, teismas nenustatė ATPK 30¹ str. taikymo pagrindo ir 2014 m. vasario 27 d. nutartimi netenkino G. M. skundo, o Institucijos nutarimą Nr. 40N-6199500-14 paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
Šiaulių apygardos teismui G. M. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartį kaip neteisėtą ir perduoti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba pakeisti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro viršininko 2014 m. sausio 16 d. nutarimą Nr. 40N-6199500-14, paskiriant tik 1500 Lt baudą, neskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Skunde apeliantas pažymi, kad jis skunde dėl policijos nutarimo buvo nurodęs, kad ne iš chuliganiškų paskatų jis pažeidė KET, kad dėl jo padaryto teisės pažeidimo nekilo pavojus eismo saugumui ar kitų žmonių saugumui, kad jo tokį vairavimą nulėmė būtinojo reikalingumo sąlygos – jis siekė išvengti susidūrimo su kita transporto priemone, ir labai gailisi dėl padaryto teisės pažeidimo, sumokėjo jam paskirtą baudą.
Taip pat skunde nurodoma, kad įstatymo leidėjas 124(2) str. 2 d dispozicijoje nurodė vieną iš privalomų pažeidimo sudėties elementų – chuliganiškas paskatas, kurias privalo nustatyti teismas, konstatuodamas šios teisės normos pažeidimą, tačiau šiuo atveju pirmos instancijos teismas savo nutartimi tik išnagrinėjo klausimą dėl paskirtos administracinės nuobaudos dydžio bei apimties ir visiškai nesprendė dėl paskirtos administracinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo. Teigia, kad priešingai, nei nurodoma teismo nutartyje, jis nepripažino padaręs KET iš chuliganiškų paskatų, todėl teismas turėjo ištirti priimto policijos nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, visus byloje esančius įrodymus – kviesti į teismo posėdį liudytojus ir juos apklausti teisme. G. M. taip pat atkreipia dėmesį, kad su juo važiavo keleivė, kuri nebuvo apklausta policijos pareigūnų ar teismo, todėl mano, jog pirmos instancijos teismas visapusiškai neištyrė ir neįvertino visų svarbių bylai įrodymų, taip pažeisdamas ATPK 248 str., 257 str., 284 str. nuostatas.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo netenkinti G. M. apeliacinio skundo ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo nutartį.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Iš tikrųjų, teismas tikrina skundžiamo administracinio teisės pažeidimo byloje nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 301 str.). Viena iš priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo garantijų yra tinkamas įrodymų vertinimas. Teismas privalo konstatuoti, kurios aplinkybės yra nustatytos, kurios nenustatytos ir kokiais įrodymais tai grindžiama. Pagal ATPK 256 str. nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ATPK 257 str.).
Aukštesnės instancijos teismas, išanalizavęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad Šiaulių apylinkės teismas išvadą dėl to, kad G. M. yra kaltas dėl ATPK 124² str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymo, padarė tinkamai neištyręs įrodymų ir neįvertinęs faktinių bylos aplinkybių. Iš pateiktos administracinio teisės pažeidimo bylos matyti, kad pirmosios instancijos teismas bylą nagrinėjo žodinio proceso tvarka, teismo posėdyje apklausė administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, kuris pripažino visas jam inkriminuoto pažeidimo faktines aplinkybes. Į teismo posėdį kviesti naujus liudytojus, apklausti policijos pareigūnus, ištirti kažkokius naujus įrodymus, kurie nebuvo įvertinti Institucijai priimant nutarimą Nr. 40N-6199500-14 administracinio teisės pažeidimo byloje, ir kt., G. M. neprašė, iš esmės keldamas tik jam taikytos administracinės atsakomybės griežtumo klausimą – prašydamas neatimti jam teisės vairuoti transporto priemones. Taigi G. M. bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu faktiškai nereiškė jokių abejonių dėl jam inkriminuojamo pažeidimo padarymo aplinkybių, todėl apylinkės teismui detaliai pasisakyti apie jas nebuvo priežasties. Tiesa, apeliantas neigė iš chuliganiškų paskatų pažeidęs KET reikalavimus, tačiau tai yra vertinamasis požymis, kurį nustatant G. M. veikoje nei Institucija, nei apylinkės teismas klaidos nepadarė. Dėl to, kas paminėta, daroma išvada, kad apylinkės teismas ATPK 301 str. nuostatų nepažeidė.
Pagal ATPK 124² str. 2 d. (2007-12-13 redakcija Nr. X-1365), chuliganiškas vairavimas, tai yra kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Tokio pažeidimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo 1000 Lt iki 2000 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 1 metų iki 2 metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo 2500 Lt iki 3500 Lt.
Apygardos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus: administracinio teisės pažeidimo protokolą, policijos pareigūnų V. G., D. S. tarnybiniuose pranešimuose nurodytus duomenis, G. M. paaiškinimus administracinio teisės pažeidimo protokole, kuomet jis neigė pažeidęs KET reikalavimus ir apskritai savo buvimą įvykio vietoje, taip pat G. M. parodymus teismo posėdyje, konstatuoja, kad G. M. veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip chuliganiškas vairavimas pagal ATPK 124² str. 2 d.
Pasak G. M., jis, įvažiuodamas keturračiu į Žemaitės gatvę, norėjo sukti į kairę, tačiau pasisuko į dešinę. Nustatyta, kad G. M. su vairuojamu keturračiu važiavo prieš automobilių eismą, dėl tokio pažeidėjo važiavimo kitų transporto priemonių vairuotojai buvo priversti pristabdyti savo transporto priemones, lėtinti važiavimo greitį. Po to, G. M., važiuodamas prieš automobilių eismą link Architektų gatvės, staigiai pasuko link skiriamosios juostos, užvažiavo ant jos, pervažiavo ją ir išvažiavo į gretimą važiuojamąją dalį. Taigi G. M., keturračiu išvažiavęs į priešingos krypties važiuojamąją kelio dalį, toliau tęsė tokį važiavimą, važiuodamas prieš transporto priemonių eismą, trukdė kitoms transporto priemonėms įprastai važiuoti, kėlė pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, užvažiavo ant apželdinimo vejos, kur automobilių eismas draudžiamas, pervažiavo ją ir nuvažiavo toliau. Kaip minėta, administracinėn atsakomybėn patrauktas G. M. iš esmės neneigė įvykio dieną pažeidęs KET 9 p. ir atlikęs anksčiau aptartus veiksmus, tačiau teisino savo elgesį neišvengiama būtinybe. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, kurie pateisintų G. M. elgesį – išvažiavimą į priešingos krypties važiuojamąją kelio dalį ir t. t.
Pažymėtina, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu (KET 4 p.). Pagal KET 9 p., eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti, privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios galima išvengti.
Apygardos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju G. M. padarytas KET pažeidimas, įvertinus jo pobūdį, atitinka chuliganiško vairavimo sudėties turinį. G. M. elgesys – pavojingas važiavimas prieš transporto priemonių eismą esant intensyviam eismui, kiti draudžiami manevrai, sudarant avarines situacijas, pagrįstai įvertintas kaip chuliganiškas vairavimas, keliantis pavojų tiek pačiam apeliantui, tiek kitiems eismo dalyviams, todėl atmetami kaip deklaratyvūs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teiginiai, kad jis veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis ir KET pažeidė ne dėl chuliganiškų paskatų.
Byloje nustatytos objektyviosios G. M. veikimo aplinkybės aiškiai atskleidžia jo veikimo priežastį (chuliganiškas paskatas), nes jis savo vairavimu sukėlė pavojų eismo saugumui, sau ir kitiems žmonėms be jokios realios priežasties, dėl pagarbaus, dėmesingo vairuotojo požiūriu nepateisinamos ir logiškai nepaaiškinamos dingsties (norėjo važiuoti į vieną pusę, bet keturratis pasisuko į kitą pusę), visiškai nepaisydamas elementarių moralės ir elgesio normų, siekdamas priešpriešinti save kitiems vairuotojams ir pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos. Dėl to teismas konstatuoja, kad G. M. padarė teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124² str. 2 d.
Pažymėtina, kad administracine nuobauda siekiama ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, tikslu užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N18-1406/2007, N9-1626/2006, N6-1199/2006). Įstatymų leidėjas sankcijas už administracinius teisės pažeidimus diferencijuoja atsižvelgdamas į pažeidimų pavojingumą, o tais atvejais, kai sankcijoje numatytos alternatyvios nuobaudos, turi būti parenkama tokia nuobauda, kuria būtų pasiekti ATPK 20 str. numatyti tikslai.
Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje aptarė G. M. taikytinos administracinės atsakomybės klausimą ir padarė motyvuotas bei pagrįstas išvadas, kad byloje nėra jokių aplinkybių, kurios galėtų būti įvertintos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę ir dėl kurių būtų pagrindas taikyti apeliantui švelnesnę nuobaudą ar neskirti nuobaudos. Aukštesnės instancijos teismas tokiai pozicijai visiškai pritaria, apylinkės teismo argumentų šioje nutartyje neatkartoja, nes naujų nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, kurių būtų neįvertinęs apylinkės teismas, G. M. skunde nenurodė.
Atsižvelgdamas į surinktų įrodymų visumą, į padaryto pažeidimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, G. M. asmenybę (dėsningai pažeidinėja KET reikalavimus) ir į nustatytas bylos aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo bei protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad Institucijos nutarimas, kurį paliko galioti apylinkės teismas skundžiama nutartimi, yra teisėtas ir pagrįstas, nuobauda paskirta pagal įstatymą. Administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 str., gali būti pasiekti tik taikant G. M. atžvilgiu ATPK 124² str. 2 d. sankcijose numatytą piniginę baudą ir papildomą administracinę nuobaudą. 1500 Lt dydžio piniginė bauda ir specialiosios teisės atėmimas 12 mėnesių, apygardos teismo nuomone, yra adekvati padarytam pažeidimui. Dėl to, kas paminėta, nėra pagrindo naikinti skundžiamą apylinkės teismo nutartį.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
G. M. skundo netenkinti ir Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.