- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-08-26
- Bylos Nr.
- e2-2079-1141/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00286-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Enrika Janušonienė
- Ieškovas
- M. P.
- Atsakovas
- A. P.
- Trečiasis asmuo
- V. Ž.
- Advokatai
- Jurijus Binevičius
- Kategorijos
viešuose teismo posėdžiuose žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. P. ieškinį atsakovui A. P. dėl išlaikymo priteisimo, trečiasis asmuo V. Ž.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas M. P. (toliau – ir ieškovas) 2022 m. sausio 31 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo A. P. (toliau – ir atsakovas): 1) išlaikymą ieškovui po 400 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki kol ieškovas baigs studijas (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, išlaikymą pervedant į jo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Luminor bank AS; 2) 9 200 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo ieškovo pilnametystės (2020 m. vasario 28 d.) iki 2022 m. sausio 31 d. (ieškinio pateikimo dienos).
2. Ieškovas nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1394-930/2019 iš ieškovo buvo priteistas išlaikymas 135 Eur mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki ieškovo pilnametystės. Ieškovas 2020 m. vasario 28 d. tapo pilnametis, ieškovui sulaukus pilnametystės, atsakovas išlaikymo visiškai neteikia, nors ieškovas tęsia mokslus (duomenys neskelbtini) gimnazijoje. Ieškovas nurodė, kad turi sveikatos problemų: ieškovui nuo 2019 m. sausio 22 d. diagnozuota (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dėl (duomenys neskelbtini) ieškovas nuo 2020 m. liepos 20 d. iki 2021 m. rugsėjo 21 d. buvo gydytas (duomenys neskelbtini) ligoninėje. Ieškovas ieškinyje paaiškino, kad gyvena kartu su mama nuomojamame vieno kambario bute, neturi nekilnojamojo turto, kuris garantuotų pajamas, nesukaupęs pajamų, leidžiančių pasirūpinti savimi, ieškovas neturi galimybių savęs išlaikyti. Ieškovas nurodė, kad jis yra išlaikomas savo mamos, kuri visapusiškai rūpinasi, palaiko psichologiškai ir materialiai, išlaikymas iš atsakovo ieškovui yra būtinas ir reikalingas, nes jis šiuo metu neturi galimybių dirbti ir užsidirbti dėl mokymosi, o taip pat ir dėl sveikatos problemų. Ieškovo paskaičiavimais, jo būtinosios išlaidos per mėnesį sudaro: maistas (gimnazijoje, namuose) 300 Eur, mokslo priemonės (kompiuteris, telefonas, aplankalai, sąsiuviniai, korepetitorius) 200 Eur, drabužių ir avalynės pirkimui ir atnaujinimui 200 Eur, būsto išlaikymas 200 Eur, higienos priemonės ir paslaugos (kirpimasis) apie 60 Eur, vitaminams ir maisto papildams 50 Eur, terapijos procedūros (ergoterapeutas) – 400 Eur, privataus psichiatro paslaugos – 80 Eur. Be to, ieškovas nurodė, kad jam reikia atlikti burnos viršutinio ir apatinio žandikaulio korekciją dantų breketais (breketų uždėjimas ir burnos higiena) už 3 000 Eur.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepime prašė ieškinį atmesti. Atsakovas nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu turėjo skubiai sumokėti priteistus nepilnamečio sūnaus M. P. išlaikymo įsiskolinimą ir alimentus. Iki sūnaus pilnametystės sukakties 2020 m. vasario 28 d., kas mėnesį mokėjo po 135 Eur ir visas susidariusias skolas už 3 metus, t. y. 3 758,60 Eur, tuo tikslu 2020 m. sausio 7 d. atsakovas pasiskolino iš D. C. 4 000 Eur 4 metų laikotarpiui, tačiau iki šiol atsakovas jai skolingas visą sumą. Be to, 2006 m. kovo 30 d. atsakovas skolinosi iš buvusios sutuoktinės V. P. 23 000 Lt (6661,26 Eur) sumą namo statybos darbams. 2008 m. rugsėjo mėnesį dėl finansinės krizės šalyje, atsakovas buvo atleistas iš darbo, tapo bedarbis, 4 metus negavo darbo. 2012 m. vasario 6 d. per kilusį gaisrą sudegė statomas namas iš skolintų lėšų su visu turėtu turtu ir daiktais. Nuo 2012 m. vasario mėnesio atsakovas gyveno ir dirbo (duomenys neskelbtini) mieste, tačiau dėl patirto streso po gaisro ir prastos mitybos nusilpo atsakovo imunitetas, prasidėjo dažni sveikatos sutrikimai. 2018 m. birželio mėnesį įtariant atsakovui (duomenys neskelbtini) simptomus, išvažiavo darytis tyrimus, vėliau, gydytis į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Nuo 2018 m. rugpjūčio mėnesio atsakovui buvo nustatyta (duomenys neskelbtini). Po gydymo 2019 m. balandžio mėnesį Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba dėl sunkios sveikatos būklės nustatė atsakovui 65 proc. nedarbingumą, po metų 2020 m. liepos mėnesį komisija nustatė 50 proc. nedarbingumą iki 2022 m. liepos 8 d., buvo paskirta netekto darbingumo pensija 217,50 Eur per mėnesį. Nuo 2021 m. sausio mėnesio paskirta 238,20 Eur netekto darbingumo pensija. Iki šio laiko atsakovas gyvena iš šios pensijos, kitų pajamų neturi taip pat nekilnojamo ir kito vertingo turto neturi. Atsakovas nurodė, kad dėl sunkios materialinės padėties ir minimalių gaunamų pajamų virš 20 metų gyvena žemiau skurdo ribos, pagal savo turimas finansines galimybes padėjo iki pilnametystės užauginti savo 3 vaikus. Dėl silpnos sveikatos būklės ir riboto darbingumo atsakovas nurodė, kad negali dirbti sunkaus fizinio darbo, pilnos darbo dienos.
Šalies argumentai
4. Ieškovas pateikė dubliką, kuriame nurodė, kad kol gulėjo (duomenys neskelbtini) ligoninėje, jam mama atsiųsdavo siuntinius su higienos priemonėmis, maistu, apranga, nupirko telefoną, pervesdavo pinigų į ligoninės parduotuvę.
Atsiliepimas
5. Atsakovas triplike nurodė, kad nežinojo apie jo gydymąsi gydimo įstaigoje, apie ieškovo teisminius procesus ieškovas taip pat nebuvo informuotas, nes šalys nebendravo. Atsakovas nurodė, jog šalys nebendravo dėl to, kad ieškovo motina V. Ž. draudė ir ribojo atsakovui su ieškovu bendrauti ir matytis. Atsakovas nurodė, kad ieškovo ieškinyje nurodomi poreikiai yra visiškai nepagrįsti, neracionalūs ir neproporcingi.
6. Trečiasis asmuo V. Ž. atsiliepime nurodė, kad, jos nuomone, teismas turėtų jos sūnui priteisti išlaikymą, nes sūnui būtinai reikalinga finansinė parama.
7. Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas palaikė ieškinio ir dubliko argumentus, prašė ieškinį tenkinti. Ieškovo atstovas teismo posėdyje patikslino, kad prašo priteisti iš atsakovo periodinėmis išmokomis paramą tol, kol ieškovas studijuos aukštojoje mokykloje. Atsakovas ir jo atstovas palaikė atsiliepimo ir tripliko argumentus, prašė ieškinį atmesti. Trečiasis asmuo teismo posėdyje prašė ieškinį tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
8. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl išlaikymo pilnamečiui vaikui priteisimo.
Dėl tėvų pareigos išlaikyti savo pilnamečius vaikus tol, kol vaikai pažangiai mokydamiesi siekia vidurinio išsilavinimo
9. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.5 straipsnio 1 dalį, asmuo tampa pilnametis, kai jam sueina 18 metų.
10. Iš byloje esančio ieškovo gimimo liudijimo (jo kopijos) matyti, kad ieškovo gimimo data yra (duomenys neskelbtini), t. y. ieškovas 2020 m. vasario 28 d. tapo pilnametis. 2022 m. sausio 31 d., t. y. praėjus beveik 2 metams nuo tapimo pilnamečiu, ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo (savo tėvo) priteisti kas mėnesį mokamas išmokas (po 400 Eur). Ieškovo atstovas teismo posėdyje prašė, kad ši parama būtų priteista iki ieškovas studijuos aukštojoje mokykloje, taip pat prašė priteisti išlaikymo įsiskolinimą už 23 mėnesius iki ieškinio pateikimo (iš viso 9 200 Eur). Taigi, ieškovas siekia, kad teismas priteistų iš atsakovo jam išlaikymą, skaičiuojamą nuo 2020 m. kovo mėnesio, t. y. ieškovui jau esant pilnamečiui. Atsakovas su ieškiniu nesutinka, nurodydamas, kad teikti išlaikymą pilnamečiui sūnui neturi finansinės galimybės.
11. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalies, numatančios tėvų pareigą išlaikyti vaikus iki pilnametystės, negalima aiškinti kaip reiškiančios, esą įstatymų leidėjas apskritai negali įstatymu nustatyti tėvų pareigos remti savo paramos reikalingus pilnamečius vaikus, jeigu tokią pareigą galima pagrįsti kitomis Konstitucijos nuostatomis. Antai atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiam, akivaizdu, kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą. Tokia tėvų pareiga kildintina iš Konstitucijos nuostatų visumos, inter alia (be kita ko) iš tėvų ir vaikų ryšių vertingumo konstitucinio įtvirtinimo, atviros, teisingos darnios ir pilietinės visuomenės siekio, valstybės socialinės orientacijos (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarimo konstatuojamosios dalies 12.1, 12.2 punktai). Taigi, atsakovo atsiliepimo argumentai, kad darbingas pilnametis asmuo pats privalo pasirūpinti savo išlaikymu, teismo šiuo atveju (ieškovui siekiant įgyti vidurinį išsilavinimą) nepripažįstami pagrįstais.
12. Ieškovas nurodė, kad 2022 metais baigė (duomenys neskelbtini) gimnaziją. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovas buvo atleistas nuo brandos egzaminų dėl ligos. Į bylą pateiktas 2021 m. spalio 20 d. viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) poliklinikos medicininis pažymėjimas, kuriame nurodyta, kad dėl sveikatos būklės rekomenduojama M. P. atleisti nuo 12 klasės egzaminų. Byloje nėra pateiktas minėtos gimnazijos ieškovui išduotas brandos atestatas, patvirtinantis, kad ieškovas 2022 metais minėtoje gimnazijoje įgijo vidurinį išsilavinimą, tačiau byloje yra pateikta ieškovo ir (duomenys neskelbtini) universiteto 2022 m. rugpjūčio 10 d. pasirašyta Studijų sutartis, kurios 4 punkte, be kita ko, numatyta, kad sutartį sudaręs studentas studijuoja minėto universiteto Fundamentinių mokslų fakultete. Taigi, teismas, vadovaudamasis netiesioginiais įrodymais nustatė, kad ieškovas, nors ir nelaikė brandos egzaminų, tačiau jau tapęs pilnamečiu 2022 metais įgijo vidurinį išsilavinimą, kuris leido toliau studijuoti universitete. Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pateiktą išaiškinimą, ieškovo lūkestis, kad jo tėvai (tiek motina, tiek ir tėvas) teiks išlaikymą (paramą) jam tol, kol jis mokysis gimnazijoje, siekdamas įgyti vidurinį išsilavinimą, yra teisėtas ir pagrįstas, kylantis tiesiogiai iš Konstitucijos ir Konstitucinio Teismo doktrinos. Iš byloje esančio Medicinos dokumentų išrašo matyti, kad ieškovas nuo 2020 m. liepos 2 d. iki 2021 m. rugsėjo 21 d. buvo gydytas (duomenys neskelbtini) ligoninėje. Atsakovas teismo posėdyje nurodė, kad šiuo laikotarpiu ieškovas taip pat galėjo mokytis (nuotoliniu ar kitu būdu) ir įgyti vidurinį išsilavinimą ne 2022 metais, o 2021 metais. Teismas šių atsakovo argumentų nepripažįsta pagrįstais. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad pagrindinė liga, dėl kurios ieškovas buvo gydytas beveik 15 mėnesių ligoninėje, yra (duomenys neskelbtini) (kodas (duomenys neskelbtini)). Diagnozinių kodų klasifikavime ši liga apibūdinama taip, jog klinikiniame vaizde dominuoja (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) nebūna arba jie nedideli. Taigi, ieškovui sergant (duomenys neskelbtini) liga, kurioje dominuoja (duomenys neskelbtini) sutrikimų, ieškovui objektyviai nebuvo įmanoma vidurinį išsilavinimą įgyti mokantis savarankiškai ar kitaip tuo pačiu metu gydantis (duomenys neskelbtini) ligoninėje.
13. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-1394-930/2019 2019 m. balandžio 19 d. priėmė sprendimą priteisti iš atsakovo A. P. išlaikymą nepilnamečio vaiko M. P. naudai periodinėmis išmokomis po 135 Eur per mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2018 m. rugsėjo 11 d.) iki vaiko pilnametystės, taip pat priteisti 3 758,60 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Šiame teismo sprendime buvo konstatuota, jog atsakovui 2018 m. diagnozuota (duomenys neskelbtini) liga, turimos sveikatos problemos neleidžia jam gauti pakankamai pajamų vaiko išlaikymui, todėl jis turi ribotas galimybes teikti vaikui išlaikymą net jo būtinųjų poreikių tenkinimui. Teismas nustatė, kad būtiniesiems šalių nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti reikalinga 320 Eur per mėnesį suma. Nustatęs, kad valstybė skiria per mėnesį po 50 Eur išmoką vaikui, teismas priteisė iš atsakovo 135 Eur dydžio išlaikymą nepilnamečiui vaikui, mokamą kas mėnesį iki vaikui sueis 18 metų. Minėtas teismo sprendimas įsiteisėjo 2019 m. spalio 22 d. Vilniaus apygardos teismui atmetus M. P. motinos V. Ž. apeliacinį skundą.
14. Ieškovas nagrinėjamu atveju prašo atsakovo išlaikymo įsiskolinimą skaičiuoti po 400 Eur per mėnesį, t. y. ieškovas siekia iš esmės trigubai didesnės išlaikymo sumos, nei buvo priteista teismo 2019 m. balandžio 19 d. sprendimu ir patvirtinta apeliacinės instancijos teismo 2019 m. spalio 22 d. nutartimi. Pažymėtina, kad minėtas teismas 2019 m. balandžio 19 d., be kita ko, nusprendė priteistą išlaikymo dydį kasmet indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Atsižvelgiant į tai, kad M. P. poreikiai bei tėvų galimybės jį išlaikyti 2019 metais buvo įvertintos teismo įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais, ieškovas turėjo įrodyti, kad iš esmės per keletą mėnesių (nuo teismo apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo 2019 m. spalio 22 d. iki ieškovo pilnametystės 2020 m. vasario 28 d., kai reiškiamas paramos reikalavimas teisme) tam tikros aplinkybės lėmė, kad ieškovui buvo (yra) reikalinga trigubai didesnė išlaikymo suma iš abiejų tėvų, t. y. vietoje 320 Eur per mėnesį, kad jam buvo (yra) reikalinga 800 Eur suma per mėnesį. Ieškovas tokių įrodymų teismui nepateikė. Nors ieškinyje ir nurodyta, kad ieškovo amžiaus gimnazijos moksleivių poreikiai yra didesni, tačiau tokie ieškovo argumentai laikyti bendro pobūdžio. Nagrinėjamu atveju teisiškai reikšminga tai, kad ieškovas į bylą pateikė įrodymus, jog nuo 2020 m. liepos 2 d. iki 2021 m. rugsėjo 21 d., t. y. daugiau nei pusę laikotarpio, už kurį prašoma išlaikymo įsiskolinimo, ieškovas iš esmės gydėsi ir gyveno ligoninėje (buvo hospitalizuotas), t. y. neturėjo su pragyvenimu (nuoma, mokesčiais, maitinimu ir t. t.) susijusių išlaidų. Nors ieškinyje nurodyta, kad tuo laikotarpiu mama jam siųsdavo siuntinius su maistu, higienos priemonėmis ir pan., tačiau į bylą nėra pateikta įrodymų, kad tokiems siuntiniams ieškovą išlaikiusi mama (V. Ž.) išleisdavo daugiau nei 320 Eur per mėnesį. Ieškovui neįrodžius iš esmės pasikeitusių jo poreikių, teismas vertina, kad nėra pagrindo keisti teismo sprendimu nustatyto išlaikymo dydžio. Tokia pati teismo išvada daroma ir už kitą ginčo laikotarpį, t. y. nuo 2021 m. rugsėjo 22 d. iki 2022 m. liepos 31 d. Šiuo atveju teisiškai reikšminga yra tai, kad dalį šio laikotarpio ieškovas gavo su darbo santykiais susijusias pajamas. Pavyzdžiui, 2022 m. gegužės mėnesį ieškovas gavo 598 Eur darbinių pajamų. Taigi, į tai taip pat yra atsižvelgiama vertinant tai, kokio dydžio apimtimi ieškovo tėvai turėjo prisidėti prie jo, kaip pilnamečio vaiko, poreikių tenkinimo.
15. Atsakovas tvirtindamas, kad negalėjo mokėti pilnamečiui vaikui 135 Eur dydžio paramos per mėnesį, turėjo įrodyti savo turtinės padėties pablogėjimą lyginant su 2019 metais, kada buvo priimti teismo sprendimai dėl priteistinos išlaikymo sumos ieškovui, kai jis dar buvo nepilnametis. Nagrinėjamu atveju atsakovas tokių aplinkybių neįrodė. Priešingai, lyginant 2020 metus su 2019 metais, atsakovo darbingumo lygis padidėjo nuo 35 procentų iki 50 procentų, netekto darbingumo pensijos dydis iš esmės nepasikeitė. Vis dėlto, iš bylos dokumentų matyti, kad minėtu ginčo laikotarpiu ieškovo mamos (V. Ž.) turtinė padėtis buvo geresnė, todėl teismas vertina, kad ji prie pilnamečio vaiko (ieškovo) išlaikymo turėjo prisidėti didesne dalimi. Atitinkamai, teismas sprendžia, kad ieškovui iš atsakovo priteistinas 2 320 Eur (80 Eur x 29 mėn.) dydžio išlaikymo (paramos) įsiskolinimas nuo ieškovo pilnametystės (2020 m. kovo mėn.) iki tol, kol ieškovas siekė įgyti vidurinį išsilavinimą (2022 m. liepos mėn.). Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis apie itin sunkią atsakovo turtinę padėtį, teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, įtvirtintais CK 1.50 straipsnyje, bei CPK 271 straipsnio 1 dalimi ir 284 straipsnio 1 dalimi, nustato, kad ši priteistina suma turi būti sumokėta ieškovui dalimis po 80 Eur, išdėstant mokėjimus per 29 mėnesius. Tokio sprendimo priėmimas neatima iš atsakovo galimybės, pasikeitus jo turtinei padėčiai, įvykdyti teismo sprendimą anksčiau kas mėnesį mokant ieškovui didesnes nei 80 Eur dydžio sumas. Tai, kad ieškovo teisės tokiu būdu nebus pažeistos patvirtina tai, kad ieškovas, 2020 m. vasario 28 d. sulaukęs pilnametystės, į savo tėvą (atsakovą) su prašymu dėl paramos nesikreipė, 2022 m. sausio 31 d. kreipėsi tiesiai į teismą. Ieškovas teismo posėdyje taip pat neginčijo aplinkybės, kad su savo tėvu (atsakovu) jokių santykių nepalaikė ir nepalaiko.
Dėl tėvų pareigos išlaikyti savo pilnamečius vaikus tol, kol jie studijuoja aukštojoje mokykloje
16. CK 3.192¹ straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes.
17. Taigi, nagrinėjamu atveju sprendžiant, ar ieškovui priteistina iš atsakovo parama tol, kol jis studijuos aukštojoje mokykloje, pirmiausia tikslinga įvertinti, ar atsakovas turi galimybę išlaikyti pilnametystės sulaukusį ir aukštojo išsilavinimo siekiantį sūnų (ieškovą). Jei atsakovas tokią galimybę turi, įstatymas numato, kad sprendžiant dėl išlaikymo (paramos) priteisimo turi būti vertinama ir tai, ar pilnametystės sulaukusiam vaikui yra būtina tėvų materialinė parama. Tokiu atveju atsižvelgiama į ieškovo turtinę padėtį bei kitas svarbias aplinkybes. Taigi, pirmiausiai teismas vertins, ar atsakovas turi galimybę mokėti išlaikymą ieškovui, nes priešingu atveju, pagal CK 3.192¹ straipsnio 1 dalį, nesant tokios galimybės, atsakovui apskritai nėra pareigos išlaikyti ieškovą, kuris 2022 m. baigęs gimnaziją, priėmė sprendimą toliau tęsti mokslus aukštojoje mokykloje (universitete).
18. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovo gaunamos pajamos nesiekia net minimaliosios mėnesinės algos, nustatytos valstybėje. Atsakovas atsiliepime nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad dėl įvykusio gaisro gyvena pas savo 80 metų sunkios sveikatos (sunkiai vaikštančią, vienos rankos nevaldančią) motiną mediniame name be patogumų, artimiausias priemiestinis autobusas yra už 8 km nuo namų, taip pat paaiškino, kad galimai jam atsinaujino (duomenys neskelbtini), tačiau to negali įrodyti, nes pas gydytoją hematologą suplanuotas artimiausias vizitas tik 2022 m. spalio 4 d., taip pat nurodė, kad jokio turto neturi, tačiau turi negrąžintų skolų (virš 6 000 Eur statyboms namo, kuris vėliau sudegė) buvusiai savo sutuoktinei V. P. Byloje nėra duomenų apie kokį nors atsakovo turimą turtą, kurį realizavęs atsakovas galėtų teikti paramą ieškovui. Atsižvelgiant į nurodytus atsakovo susirgimus, teismas sutinka su atsakovo teismo posėdyje nurodytomis aplinkybėmis, kad atsakovo sveikatos būklė lemia tai, kad atsakovas patiria tam tikras papildomas, nereguliarias išlaidas savo sveikatos būklei gerinti (tiek, kiek tai yra nekompensuojama valstybės). Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad ieškovui studijuojant universitete, atsakovas neturi galimybės išlaikyti savo pilnametystės sulaukusio ir aukštojo išsilavinimo siekiančio sūnaus (ieškovo).
19. Dėl to, jog atsakovas, būdamas 50 proc. darbingas, šiuo metu niekur nedirba, reikšminga faktine aplinkybe teismas laiko tai, kad atsakovas vykdo savo konstitucinę (38 straipsnio 7 dalis) pareigą globoti senatvėje savo mamą, taip pat CK 3.205 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pareigą rūpintis tėvais, kuriems reikalinga parama. Be to, tėvai turi dėti sąžiningas pastangas tinkamai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, tačiau teismas šiuo aspektu taip pat atkreipia dėmesį į Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pateiktus išaiškinimus, kad vaikų išlaikymo institutas ir pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas nėra tapatūs, jie iš esmės skiriasi, nes iš esmės skiriasi atitinkamų teisinių santykių subjektai: pirmuoju atveju teisiniai santykiai atsiranda tarp nepilnamečio ir pilnamečio (pilnamečių) asmenų; antruoju atveju teisiniai santykiai atsiranda tarp pilnamečių asmenų. Konstitucijoje įtvirtintas socialinio solidarumo principas nepaneigia asmeninės atsakomybės už savo likimą (Konstitucinio Teismo 1997 m. kovo 12 d., 2002 m. lapkričio 25 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2004 m. kovo 5 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai). Tėvų ir vaikų, net sulaukusių pilnametystės, santykiai daugeliu atžvilgių yra ypatingi, jų ryšiai yra konstituciškai vertingi, tačiau tai savaime nereiškia, jog galima nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad pilnametystės sulaukusių vaikų savarankiškai priimtų sprendimų įgyvendinimo našta būtų besąlygiškai perkeliama tėvams, kurie tuos sprendimus priimantiems pilnamečiams vaikams jau neturi ir negali turėti jokios valdžios (Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarimo konstatuojamosios dalies 8, 12.3 punktai). Byloje nėra duomenų, kurie leistų manyti, kad atsakovas slepia pajamas ir tokiu būdu nesąžiningai vengia išlaikyti savo pilnametystės sulaukusį sūnų, siekiantį įgyti aukštąjį išsilavinimą.
20. Ieškovo siekis, kad atsakovas dėtų daugiau pastangų savo turtinei padėčiai gerinti, nesirūpindamas nei savo sveikata, nei savo garbaus amžiaus mama, ieškotų darbo, skirtų laiko ir pastangų keisti savo kvalifikaciją ir panašiai tam, kad su atsakovu nebendraujantis ieškovas galėtų įgyvendinti savo savarankiškai priimtą sprendimą nedirbti daugiau dėmesio skiriant kokybiškoms studijoms universitete, neatitinka konstitucinės vaikų pareigos gerbti tėvus, jų priimtus sprendimus.
21. Kaip minėta, turėjimas galimybės teikti išlaikymą yra būtina sąlyga, įtvirtinta minėtoje CK 3.192¹ straipsnio 1 dalyje, todėl tokios galimybės nesant, ieškovo reikalavimas priteisti jam išlaikymą, kol ieškovas studijuoja aukštojoje mokykloje, teismo atmetamas. Teismui nustačius, kad atsakovas neturi galimybės teikti išlaikymą, tačiau tokį išlaikymą ieškovui vis dėlto priteisus, būtų nepagrįstai perkelta ieškovo savarankiško sprendimo įgyvendinimo našta atsakovui, kuris ieškovui jau nebeturi tėvų valdžios.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo
22. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, teismas ieškovo ieškinį tenkina iš dalies ir priteisia ieškovui iš atsakovo 2 320 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020 m. kovo mėnesio iki 2022 m. liepos mėnesio.
23. Atsakovas pateikė į bylą duomenis, jog patyrė 2 450 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato suteiktas teisines paslaugas. Nors ieškinys šiuo atveju patenkintas iš dalies, nes nebuvo priteistas visas ieškovo prašomas paramos (išlaikymo) dydis, laikytina, kad iš esmės sprendimas yra priimtas ieškovo naudai. Atsižvelgiant į tai, atsakovas paliekamas prie savo patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. jos iš ieškovo atsakovui nepriteistinos.
24. 2022 m. gegužės 3 d. teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, kurioje nurodyta, kad valstybės naudai priteistina 370 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų už advokato ieškovui suteiktas teisines paslaugas. Atsižvelgiant į tai, kad teismas priteisė mažesnį išlaikymo (paramos) dydį, nei buvo prašyta ieškinyje, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 48,10 Eur (370 Eur x 13 proc.) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurios turi būti sumokamos į surenkamąją biudžeto pajamų sąskaitą pasirinktame banke (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas 5630).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 107 straipsnio 1 dalimi, 259, 260 straipsniais, 271 straipsnio 1 dalimi ir 284 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 310 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Ieškovo M. P. ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo A. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnui M. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 320 Eur (du tūkstančius tris šimtus dvidešimt eurų) išlaikymo įsiskolinimą, nustatant, kad ši suma turi būti sumokėta ieškovui dalimis po 80 Eur (aštuoniasdešimt eurų) išdėstant mokėjimus per 29 (dvidešimt devynis) mėnesius.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.