Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-11-21 · Administracinė byla Nr. I-7616-189/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-11-21
Bylos Nr.
I-7616-189/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02196-16-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Bronius Januška
Pareiškėjas
V. V.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių
Kategorijos
  • 1.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-7616-189/2016Proceso Nr. 3-61-3-02196-16-0Procesinio sprendimo kategorija 1.21., 1.15.2.3.2. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. lapkričio 21 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Bronius Januška,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) priteisti 8000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas skunde teismui paaiškino, kad neturtinę žalą dėl netinkamų suėmimo sąlygų jis patyrė jam kalint Lukiškių TI-K, laikotarpiu nuo 2015-06-04. Nurodė, jog Lukiškių TI-K buvo kalinamas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, nes ginčo laikotarpiu buvo kalinamas kamerose, kurios neatitiko ploto vienam asmeniui reikalavimų. Kamerose trūko baldų, nebuvo kur susidėti savo daiktų, kamerose buvo tarakonų, sanitarinis mazgas nuo gyvenamojo ploto buvo atskirtas tik 1,35 m. tvorele, kamerose nebuvo užtikrintas tinkamas apšvietimas, neveikė ventiliacija, todėl kamerose būdavo drėgna, tamsu, kamerose nuolatos buvo rūkoma, žiema neužtikrinama tinkama šilumos temperatūra, o vasarą būdavo per karšta, duodamo maisto energetinė vertė maža (nuo 1300 iki 1500 kcal), taip pat buvo apriboti socialiniai ryšiai (neužtikrinti ilgalaikiai, trumpalaikiai pasimatymai su šeimos nariais).

Pabrėžė, jog kalinamas netinkamomis sąlygomis pareiškėjas patyrė dvasinius, psichologinius išgyvenimus, diskomfortą.

Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujantis Lukiškių tardymo izoliatorius – kalėjimas atsiliepimo (b. l. 11–22) argumentais prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Pateikdamas pareiškėjo gyvenimo atitinkamose kamerose grafiką nurodė, jog pareiškėjo patalpinimo Lukiškių TI-K laikotarpiu vienam asmeniui tenkantis plotas dalyje gyvenamųjų kamerų galėjo buvo neužtikrintas.

Dėl pareiškėjo kitų prieštaravimų nurodė, kad įstaigos administracija nuolat iš nuteistųjų reikalauja kamerose palaikyti švarą ir tvarką, tam yra išduodamos valymo priemonės. Remontas kamerose atliekamas pagal turimus resursus ir finansus. Kameros pagal galimybes ir atsižvelgiant į kamerų plotą yra aprūpinamos būtiniausiais baldais ir kitomis priemonėmis. Sanitarinio mazgo įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Vėdinimas kamerose vyksta per langus, o tai, taip pat atitinka teisės aktų reikalavimams. Valgiaraščiai subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Nurodė, kad pasimatymų tvarka Lukiškių TI-K vykdoma įstatymų nustatyta tvarka.

Dėl pareiškėjo prašomos priteisti neturtinės žalos nurodė, kad šiuo atveju nėra būtinųjų CK 6.271 str. nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų.

Proceso šalys teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (Administracinių bylų teisenos įstatymo, toliau – ABTĮ, XI skirsnis). Bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindų nenustatyta (ABTĮ 79 str.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kurią jis patyrė ginčo laikotarpiu jam kalint Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime.

Byloje pateiktas pareiškėjo gyvenimo atitinkamose kamerose grafikas tvirtina, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K periodiškai buvo kalinamas laikotarpiu nuo 2015-06-04 iki 2016-05-31.

Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių teisių (Konstitucijos 30 str. 2 d.). Neturtinės žalos samprata apibrėžiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso toliau – ir CK) 6.250 str. Pagal savo pobūdį – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų. Pabrėžtina, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes šios žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama neproporcingos kompensacijos. Pareikalavus nerealaus kompensacijos dydžio, o teismui ją priteisus, gali būti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu. Pagal įstatymą nustatyti neturtinės žalos dydį, tai yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio praradimus, vadovaujantis nurodytais kriterijais, yra teismo funkcija (CK 6.250 str.). Teismas spręsdamas dėl neturtinės žalos įvertinimo, vadovaujasi ne tik CK 6.250 str. nurodytais kriterijais, t. y. atsižvelgia į žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, bet ir sąžiningumo, protingumo, teisingumo principais. Neturtine žala laikomi asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita.

Atkreiptina, jog reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.270 straipsnio prasme.

Žemesnės instancijos teismas

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas žalą kildina dėl neteisėtų Lukiškių TI-K administracijos veiksmų, kurie pasireiškė tuo, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo kalinamas perpildytose kamerose, kameros neatitiko teisės aktais nustatytų higienos reikalavimų, taip pat dėl kitų nepatogumų.

Pagal Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 nustatytus reikalavimus, iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Bylos medžiaga nustatyta, kad ginčo laikotarpiu (nuo 2015-06-04 iki 2016-05-31) pareiškėjas viso 22 paras buvo patalpintas pažeidžiant teisės aktais nustatytą kameros plotą (3,6 kv. m.) vienam asmeniui reikalavimus.

Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, išdėstytas faktines aplinkybes, atsakovę atstovaujančios institucijos argumentus (atsiliepime nurodytas pareiškėjo gyvenimo atitinkamose kamerose grafikas), be kita ko patvirtinančius pareiškėjo kalinimo sąlygas būtent perpildytose kamerose, darytina išvada, kad Lukiškių tardymo izoliatoriaus kalėjimo administracija pareiškėjo kalėjimo laikotarpiu pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m. kameros ploto, t. y. šiuo atveju viešojo administravimo institucija neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija, ar jos darbuotojai privalėjo veikti. Todėl šiuo aspektu pareiškėjo dėstomi argumentai vertintini kaip pagrįsti. Tam tikrų baldų neužtikrinimas kamerose susijęs su ploto kamerose trūkumu, todėl ši aplinkybė vertintina ploto kamerose neužtikrinimo apimtyje.

Pareiškėjo teigimu, sanitarinis mazgas įrengtas bendrojoje erdvėje ir neužtvertas nuo gyvenamosios zonos. Vadovaujantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176, 14.5 papunkčiu, sanitarinio mazgo patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybėms, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Atsakovės atstovas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad Lukiškių TI-K kamerose sanitariniai mazgai atitinka šį reikalavimą – yra atskirti nuo likusios kameros patalpos 1,5 metro aukščio pertvara. Tačiau, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, toks sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas kalinamų asmenų privatumui užtikrinti (2016-01-21 nutartis Nr. A-257-442/2016, 2016-05-10 sprendimas Nr. A-986-756/201). Į šią aplinkybę bus atsižvelgiama vertinant pareiškėjui padarytą neturtinę žalą.

Dėl ventiliacijos trūkumo pažymėtina, jog, kaip nustatyta iki 2015-11-01 galiojusioje Lietuvos higienos normoje HN 76:2010, nustačiusios laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą, 24 punkte, o nuo 2015-11-01 Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 17 punkte, gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Atkreiptina, jog, kaip nustatyta paminėtų Higienos normų 2 ir 3 punktuose, šios higienos normos taikoma tik projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitališkai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms, tuo tarpu jau veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šių higienos normų reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Neatliekant patalpų rekonstravimo, kapitalinio remonto darbų, patalpų vėdinimas per langus neprieštarauja teisės aktų reikalavimams.

Pareiškėjo teigimu, kamerose nebuvo užtikrintas tinkamas apšvietimas, kamerose būdavo tamsu, drėgna, žiema neužtikrinama tinkama šilumos temperatūra, o vasarą būdavo per karšta, pilna tarakonų. Iš byloje pateiktų Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų (b. l. 31–141) nustatyta, kad atsakovės atstovas nors ir pateikė įrodymus apie tam tikrų kamerų būklę, tačiau apie kamerų, kuriose ginčo laikotarpiu buvo patalpintas pareiškėjas, būklę, atstovas nepateikė. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog nors atsakovas ir nepateikia įrodymų apie atliktų patikrinimų rezultatus kamerose, kuriose tuo metu buvo pareiškėjas, pareiškėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sąlygų nesiskundus, jis tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-12-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A-246-624/2015). Byloje nėra pateikta duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į administraciją dėl apšvietimo, drėgmės, oro, drėgmės, kitų sąlygų ištyrimo. Priešingai, byloje pateiktos pažymos (b. l. 29–30) tvirtina, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu į administraciją dėl neteisėtų veiksmų bei kalinimo sąlygų nesikreipė. Taigi, pareiškėjas skunde tik abstrakčiai nurodė, kad kamerų patalpose nebuvo užtikrintas tinkamas apšvietimas, kamerose būdavo tamsu, drėgna, žiema neužtikrinama tinkama šilumos temperatūra, o vasarą būdavo per karšta, pilna tarakonų, tačiau šių aplinkybių nedetalizavo. Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotas nuostatas, įrodymų naštos paskirstymo prasme, bylose dėl teisės aktų neatitinkančių kalinimo sąlygų, pareiškėjas privalo pateikti detalų kalinimo sąlygų apibūdinimą. Šiuo atveju pareiškėjas pateikė tik savo subjektyvią nuomonę, todėl vien pareiškėjo nuomone grindžiamas argumentas negali būti pagrindu neturtinei žalai konstatuoti.

Pareiškėjo argumentai, kad gyvenamosiose patalpose rūkantys asmenys buvo laikomi kartu su nerūkančiais taip pat vertinti kritiškai, nes pareiškėjas teismui nenurodė, ar pats yra rūkantis ir, ar jis kalinimo Lukiškių TI-K metu buvo laikomas kartu su rūkančiais asmenimis. Pareiškėjas šiuo atveju pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą dėl netinkamų kalinimo sąlygų yra saistomas pareigos nurodyti ginčui reikšmingų suėmimo sąlygų apibūdinimą detalizuojančias aplinkybes. Šių aplinkybių apibūdinimas negali būti vien tik deklaratyvus, nurodytos (skundžiamos) netinkamos sąlygos turi būti susietos su konkrečiu poveikiu skundą padavusiam asmeniui. Pareiškėjo pareiškimas skunde esą nerūkantys asmenys laikomi kartu su rūkančiais šiuo atveju buvo deklaratyvus. Pareiškėjas šio teiginio nesusiejo su jokia jo laikymo kamera ir laikymo toje kameroje sąlygomis, taip pat nenurodė, ar jis yra nerūkantis asmuo. Atsižvelgiant į tai, šie pareiškėjo argumentai neturi teisinės reikšmės, sprendžiant dėl pareiškėjui priteistinos žalos dydžio.

Bausmių vykdymo kodekso 173 str. 4 punkte numatyta, jog arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas. Suimtieji ir nuteistieji tardymo izoliatoriuose, pataisos namuose ir kalėjimuose maitinami vadovaujantis Skiriamais maisto produktų vidutiniais paros kiekiais ir paros maitinimo išlaidų normomis asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006-04-26 įsakymu Nr. IR-144 ir Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėmis, patvirtintomis Kalėjimų departamento direktoriaus 2006-05-02 įsakymu Nr. 4/07-117. Valgiaraščius, patvirtintus Kalėjimų departamento direktoriaus, rengia Valstybinis aplinkos sveikatos centras. Pagal Fiziologines mitybos normas asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtintoms Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-01-09 nutarimu Nr. 14, nedirbančiam vyrui per parą mitybos normos energetinę vertę turi sudaryti ne mažiau kaip 2298 kcal. Kaip atsiliepime nurodė atsakovės atstovas, nuteistiesiems maistas išduodamas laikantis teisės aktų reikalavimų. Atkreiptina, kad pareiškėjo prieštaravimai dėl normalaus maisto kiekio neužtikrinimo taip pat nepagrįsti jokiais įrodymais (pvz. byloje nėra jokių pareiškėjo nusiskundimų raštu, adresuotų administracijai dėl maisto trūkumo, kokybės ar pan.). Be to, pareiškėjas net nenurodė, kokiu pagrindu darė išvadą, kad jam išduodamo maisto paros energetinė vertė sudaro tik 1500 kcal. (pareiškėjas nenurodė, koks konkrečiai maistas jam buvo išduodamas; nenurodė kokio konkrečiai maisto energetinė vertė, jo manymu, sudarė tik 1500 kcal.). Pareiškėjui šio skundo argumento nepagrindus jokiais įtikinančiais įrodymais, ar argumentais, teismas neturi pagrindo abejonei, kad Lukiškių TI-K išduodamas maistą nesilaiko teisės aktų reikalavimų. Analogiškais argumentais iš esmės pasisakytina ir dėl pareiškėjo nurodytų socialinių ryšių apribojimo (neužtikrinti ilgalaikiai, trumpalaikiai pasimatymai su šeimos nariais). Pareiškėjas nedetalizavo, nenurodė, kada (ir ar) kreipėsi į administraciją su prašymu dėl pasimatymo su šeimos nariais suteikimo, su kokiais konkrečiai šeimos nariais pareiškėjas norėjo/turėjo pasimatyti, dėl kokių priežasčių pasimatymas neįvyko ir pan., be to, byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad pareiškėjas į administraciją būtų kreipęsis dėl socialinių ryšių apribojimo (jam apribojus teisę pasimatyti). Kaip jau minėta, šių aplinkybių apibūdinimas taip pat negali būti vien tik deklaratyvus, skundžiamos sąlygos turi būti susietos su konkrečiu įvykiu, įvykusiu skundą padavusiam asmeniui. Vien tik abstraktūs pareiškėjo argumentai negali būti pagrindu sprendžiant dėl pareiškėjui priteistinos žalos dydžio.

Išnagrinėjus ir įvertinus visus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad pareiškėjo skundo reikalavimas priteisti neturtinę žalą, susijusią su jo kalinimu pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, iš dalies yra pagrįstas. Pareiškėjas nepateikė realių įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo nurodytus fizinius ir emocinius sveikatos sutrikimus, kurie, pareiškėjo teigimu būtų pagrindas neturtinei žalai priteisti, tačiau, įvertinus tai, kad pareiškėjas dalį laiko kalėjo kamerose, kurios galimai neatitiko ploto vienam asmeniui reikalavimų, kas, be kita ko, galėjo pareiškėjui sukelti skunde nurodytus negatyvius jausmus, sudaro pagrindą pripažinti, kad pareiškėjui buvo padaryta žala, o atsakovo veiksmų neteisėtumas yra konstatuojamas atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas kalintas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis (atsakovės atstovas šių aplinkybių nepaneigė).

Pareiškėjas skundo argumentais prašo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo priteisti 8000 Eur neturtinės žalos atlyginimą Pareiškėjo prašoma priteisti piniginė kompensacija neturtinei žalai atlyginti yra akivaizdžiai per didelė, todėl mažintina atsižvelgiant į tai, kad: byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas netinkamomis sąlygomis būtų laikomas sąmoningai ar tyčia, siekiant pažeminti jo orumą, į tai, kad kalinimas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis padarė negrįžtamą poveikį pareiškėjo fizinei ar psichinei sveikatos būklei, į tai, kad byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių apie pareiškėjui ginčo laikotarpiu padarytą realią žalą sveikatai, o skunde teismui, būtent šiuo aspektu pagrįsdamas neturtinės žalos atlyginimą, pareiškėjas apsiribojo tik abstrakčiais teiginiais, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas bei remiantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais prašoma priteisti suma mažintina ir iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, priteistina 200 Eur kompensacija pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Lukiškių TI-K taip pat prašė priteisti 7,38 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad patyrė dokumentinės medžiagos rengimo išlaidas.

Lukiškių TI-K teigė, kad turėjo parengti medžiagą, vykdydamas teismo nutartį, kurią sudaro viso – 123 A4 formato lapai. Vadovaujantis Dokumentų parengimo išlaidų atlyginimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-09-01 nutarimu Nr. 1039 (toliau – ir Tvarka), 6 ir 7 p. bei Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-12-12 informaciniu pranešimu Nr. 29 „Dėl dokumentų kopijų parengimo išlaidų indeksavimo“, vieno rašytinio, grafinio A4 formato lapo kopijos parengimas nustatytinas 0,06 Eur. Lukiškių TI-K realiai patirtų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, materialinė išraiška yra 123 x 0,06, t. y. 7,38 Eur.

Pažymėtina, kad Tvarkos 1, 2 p. nustatyta, kad ši tvarka reglamentuoja oficialių rašytinių, grafinių, garsinių regimųjų, kompiuterinės informacijos dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimą, kai pareiškėjų pageidavimu valstybės ir savivaldybių įstaigos (toliau vadinama – įstaigos) parengia oficialių dokumentų kopijas, nes nėra galimybės susipažinti su šių dokumentų originalais. Pareiškėjas, pageidaujantis gauti oficialaus dokumento kopiją, turi pateikti įstaigai atitinkamą prašymą pagal Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo 6 straipsnio nuostatas. Šiuo atveju Lukiškių TI-K su ginču susijusią medžiagą teikė vykdydamas teismo 2016-06-03 nutartį, kaip tai yra numatyta Administracinių bylų teisenos įstatymo 68 str. 3 d. Kaip šiuo aspektu yra nurodęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, bylinėjimosi išlaidos už dokumentų kopijų parengimą nėra priteisiamos, kai įrodymai į bylą pateikti ne pareiškėjo prašymu, o vykdant teismo nurodymą. Minėti dokumentai reikalingi teismui nagrinėjant bylą, todėl Tvarka, kuria remiasi atsakovas, pagrįsdamas turėtas bylinėjimosi išlaidas, šiuo atveju netaikytina (2016-01-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1827-858/2015). Atsižvelgus į tai, Lukiškių TI-K prašymas priteisti patirtas išlaidas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 str., 88 str. 5 p., 132 str.,

nusprendė:

Pareiškėjo V. V. skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti V. V. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo 200 Eur (du šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjas Bronius Januška