Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Aloyzo Kruopio,

nuteistiesiems E. K. , A. K. , V. K. , V. V. , D. V. , V. M. , V. P. , V. R. , išteisintajam S. R. ,

gynėjams advokatams R. B. , Kazimierui Baranauskui, Loretai Guižauskienei, Jonui Langiui, Ipolitui Nekrošiui, Leonorai Vasiliauskienei, Stasiui Zabitai, Birutei Strimaitytei, Jūratei Kleinauskienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų E. K. , A. K. , V. K. , V. V. , D. V. , V. M. , V. P. , V. R. ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendžio, kuriuo:

E. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas:

§ Lietuvos Respublikos BK 181 straipsnio 3 dalyje dėl turto prievartavimo iš UAB „C“ akcininkų, ir nuteistas laisvės atėmimo bausme šešeriems metams;

§ Lietuvos Respublikos BK 181 straipsnio 3 dalyje dėl turto prievartavimo iš UAB „D“, „D“, „T“ akcininkų, ir nuteistas laisvės atėmimo bausme šešeriems metams;

§ Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 181 straipsnio 1 dalyje, dėl turto prievartavimo iš UAB „S“ akcininkų, ir nuteistas laisvės atėmimo bausme trejiems metams;

§ Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 3 dalyje dėl A. Z. priklausančio cigarečių krovinio plėšimo, ir nuteistas laisvės atėmimo bausme penkeriems metams;

§ Lietuvos Respublikos BK 181 straipsnio 3 dalyje dėl turto prievartavimo iš Igorio ir V. K. , ir nuteistas laisvės atėmimo bausme šešeriems metams;

§ Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 3 dalyje, 213 straipsnio 2 dalyje dėl netikrų eurų įgijimo, laikymo ir pasikėsinimo realizuoti, ir nuteistas laisvės atėmimo bausme penkeriems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtosios bausmes subendrintos iš dalies sudedant ir E. K. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė septyneriems metams šešiems mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72 straipsniu, iš E. K. nuspręsta konfiskuoti 88054,95 Lt.

A. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas:

§ Lietuvos Respublikos BK 181 straipsnio 3 dalyje dėl turto prievartavimo iš UAB „C“ akcininkų, ir nuteistas laisvės atėmimo bausme penkeriems metams;

§ Lietuvos Respublikos BK 181 straipsnio 3 dalyje dėl turto prievartavimo iš UAB „D“, „D“, „T“ akcininkų, ir nuteistas laisvės atėmimo bausme penkeriems metams;

§ Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 181 straipsnio 1 dalyje, dėl turto prievartavimo iš UAB „S“ akcininkų, ir nuteistas laisvės atėmimo bausme trejiems metams;

§ Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 3 dalyje dėl A. Z. priklausančio cigarečių krovinio plėšimo, ir nuteistas laisvės atėmimo bausme ketveriems metams aštuoniems mėnesiams;

§ Lietuvos Respublikos BK 181 straipsnio 3 dalyje dėl turto prievartavimo iš Igorio ir V. K. , ir nuteistas laisvės atėmimo bausme penkeriems metams šešiems mėnesiams;

§ Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 3 dalyje, 213 straipsnio 2 dalyje dėl netikrų eurų įgijimo, laikymo ir pasikėsinimo realizuoti, ir nuteistas laisvės atėmimo bausme penkeriems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtosios bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir A. K. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė šešeriems metams šešiems mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72 straipsniu, iš A. K. nuspręsta konfiskuoti 88054,95 Lt.

V. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas:

§ Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 3 dalyje dėl A. Z. priklausančio cigarečių krovinio plėšimo, ir nuteistas laisvės atėmimo bausme ketveriems metams šešiems mėnesiams;

§ Lietuvos Respublikos BK 181 straipsnio 3 dalyje dėl turto prievartavimo iš Igorio ir V. K. ir nuteistas laisvės atėmimo bausme penkeriems metams;

§ Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 3 dalyje, 213 straipsnio 2 dalyje dėl netikrų eurų įgijimo, laikymo ir pasikėsinimo realizuoti, ir nuteistas laisvės atėmimo bausme penkeriems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtosios bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė šešeriems metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72 straipsniu, iš V. K. konfiskuoti 3304,95 Lt.

V. V. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas:

§ Lietuvos Respublikos BK 181 straipsnio 3 dalyje dėl turto prievartavimo iš UAB „C“ akcininkų ir nuteistas laisvės atėmimo bausme penkeriems metams;

§ Lietuvos Respublikos BK 181 straipsnio 3 dalyje dėl turto prievartavimo iš UAB „D“, „D“, „T“ akcininkų, ir nuteistas laisvės atėmimo bausme penkeriems metams;

§ Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 181 straipsnio 1 dalyje dėl turto prievartavimo iš UAB „S“ akcininkų, ir nuteistas laisvės atėmimo bausme dvejiems metams šešiems mėnesiams;

§ Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 3 dalyje dėl A. Z. priklausančio cigarečių krovinio plėšimo, ir nuteistas laisvės atėmimo bausme ketveriems metams dešimčiai mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtosios bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir V. V. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė šešeriems metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72 straipsniu, iš V. V. nuspręsta konfiskuoti 88054,95 Lt.

D. V. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas:

§ Lietuvos Respublikos BK 181 straipsnio 3 dalyje dėl turto prievartavimo iš Igorio ir V. K. , ir nuteistas laisvės atėmimo bausme ketveriems metams;

§ Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 3 dalyje, 213 straipsnio 2 dalyje dėl netikrų eurų įgijimo, laikymo, ir pasikėsinimo realizuoti, ir nuteistas laisvės atėmimo bausme ketveriems metams šešiems mėnesiams;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtosios bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir D. V. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė penkeriems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsniu, paskirtoji bausmė subendrinta su bausme, neatlikta pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2001 01 09 nuosprendį, bausmes iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė penkeriems metams trims mėnesiams. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

V. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 3 dalyje, 213 straipsnio 2 dalyje dėl netikrų eurų įgijimo, laikymo ir pasikėsinimo realizuoti, ir nuteistas laisvės atėmimo bausme ketveriems metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

V. P. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 3 dalyje dėl A. Z. priklausančio cigarečių krovinio plėšimo, ir nuteistas laisvės atėmimo bausme trejiems metams;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirtoji bausmė subendrinta iš dalies su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2004-05-14 nuosprendžiu (pakeistu Panevėžio apygardos teismo 2004-09-23 nutartimi) paskirta bausme ir V. P. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė ketveriems metams. Bausmę paskirta atklikti pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72 straipsniu, iš V. P. nuspręsta konfiskuoti 3304,95 Lt.

V. R. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 213 straipsnio 2 dalyje dėl netikrų eurų įgijimo, laikymo ir pasikėsinimo realizuoti, ir nuteistas laisvės atėmimo bausme trejiems metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

S. R. , kaltintas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 181 straipsnio 3 dalyje dėl turto prievartavimo iš Igorio ir V. K. , išteisintas, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Aprašomoji dalis

nustatė:

§ veikdami organizuota grupe, panaudodami psichinę prievartą, prievartavo iš UAB „C“ savininkų J. B. , Z. K. didelės vertės turtą, taip neteisėtai užvaldė pinigų ir turto, ne mažesnės kaip 273000 litų vertės, o būtent: 1993 m. pradžioje, tiksliau nenustatytu laikotarpiu, Vilniaus mieste E. K. , neturėdamas teisėto pagrindo, tenkindamas J. B. ir Z. K. prašymą būti jų „stogu“, atvirai nurodė UAB „C“ akcininkams ir savininkams J. B. ir Z. K. mokėti organizuotos grupės nariams kiekvieną mėnesį po 200 JAV dolerių (t. y. 800 litų) kaip duoklę už tai, kad būtų leista netrukdomai funkcionuoti UAB „C“, nes tuo laiku visi verslininkai privalėjo mokėti duoklę nusikalstamoms grupuotėms, netiesiogiai, užuominomis leisdamas suprasti, jog priešingu atveju gali būti sunaikintas ar sugadintas jų ar UAB „C“ turtas bei panaudotas fizinis smurtas prieš juos ir jų šeimos narius. Paveikti psichinės prievartos, siekdami užtikrinti savo verslo ir savo bei savo šeimų narių saugumą nuo nusikalstamų kėsinimųsi, J. B. ir Z. K. sutiko vykdyti E. K. reikalavimus ir mokėti reikalaujamus pinigus. Nuo to laiko kiekvieną mėnesį į UAB „C“ patalpas, buvusias Kabiškių k., Vilniaus r., o vėliau – į UAB patalpas, esančias Riešės k., Vilniaus raj., E. K. nurodymu atvažiuodavo V. V. , A. K. , kuriems jie perduodavo po 200 JAV dolerių (800 litų), o nuo 1993 m. nenustatyto mėnesio – ir po ne mažiau kaip 20 kg mėsos gaminių, kurių vertė būdavo ne mažesnė kaip 200 Lt. Maždaug 1995 m. ar 1996 m., tiksliau nenustatytu laiku, E. K. ir V. V. , panaudodami psichinę prievartą, netiesiogiai, užuominomis grasindami sunaikinti ar sugadinti turtą bei panaudoti fizinį smurtą, atvirai pareikalavo, kad kiekvieną mėnesį būtų mokama po 500 JAV dolerių (2000 litų) ir perduodamas anksčiau nustatytas mėsos gaminių kiekis. Be to, nuo 1996 m., tiksliai nenustatyto laikotarpio, E. K. nurodymu be V. V. ir A. K. į UAB „C“ patalpas paimti duoklės vykdavo ir G. R. , kuris yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Nuo 1995 m. ar 1996 m., tiksliai nenustatytos datos, iki 2005 m. vasario mėnesio J. B. bei Z. K. kiekvieną mėnesį perduodavo po 500 JAV dolerių, vėliau po 2000 litų ir ne mažiau kaip 20 kg mėsos galinių ne mažiau kaip už 200 Lt. Taip prievartaudami turtą iš J. B. ir Z. K. laikotarpiu nuo 1993 m. iki 2005 m. vasario mėn., organizuotos grupės nariai E. K. , A. K. , V. V. ir G. R. neteisėtai užvaldė didelės vertės turtą – pinigines lėšas, ne mažesnės kaip 216000 Lt vertės, ir mėsos gaminių ne mažesnės kaip 28300 Lt vertės, bendros mažiausiai 273000 Lt vertės, iš kurių E. K. , A. K. ir V. V. teko piniginių lėšų ir mėsos galinių ne mažesnės kaip 68250 Lt vertės kiekvienam;

§ veikdami organizuota grupe, panaudodami psichinę prievartą, prievartavo iš UAB „D“, “D“, „T“ akcininkų ir savininkų A. C. , G. S. , G. J. , V. K. ir D. B. didelės vertės turtą ne mažesnės kaip 50400 litų, o būtent: 1992 m., tiksliau nenustatytu laiku, UAB „D“ patalpose, buvusiose Žemynos g. 18, Vilniuje, V. V. ir A. K. , vykdydami E. K. nurodymus, neturėdami teisėto pagrindo, panaudodami psichinę prievartą, atvirai pareikalavo, kad UAB „D“ akcininkai A. C. ir G. S. nusikalstamos grupės nariams kiekvieną mėnesį mokėtų po 100 JAV dolerių (400 litų) kaip duoklę už tai, kad būtų leista netrukdomai funkcionuoti UAB “D” priklausančiai automobilių detalių parduotuvei ir automobilių servisui, netiesiogiai, užuominomis grasindami priešingu atveju sunaikinti ar sugadinti UAB „D“ bei jos akcininkų turtą, panaudoti fizinį smurtą prieš A. C. , G. S. , kitus bendrovės akcininkus G. J. , V. K. , D. B. ir jų šeimos narių atžvilgiu. E. K. nurodymu A. K. ir V. V. , o nuo 1995 m. ir G. R. kiekvieną mėnesį atvykdavo į „Duslintuvo“ patalpas, esančias Žemynos g. 18, Vilniuje, ir jiems A. C. arba G. S. perduodavo po 100 JAV dolerių (400 litų). Taip nuo 1992 m. iki 1995 m., tiksliau nenustatytu laiku, organizuotos grupės nariai E. K. , A. K. , V. V. ir G. R. (pastarasis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės) užvaldė ne mažiau kaip 3600 JAV dolerių (14400 Lt), kuriuos pasidalino tarpusavyje. 1995 m. likvidavus UAB „D“ ir buvusių šios bendrovės akcininkų A. C. , G. S. ir G. J. įsteigtai UAB „D“ tose pačiose patalpose, esančiose Žemynos g. 18, Vilniuje, įkūrus automobilių detalių parduotuvę bei automobilių servisą, A. K. , V. V. ir G. R. , vykdydami E. K. nurodymus, tęsdami nusikalstamą veiką, pasinaudodami tuo, kad dėl anksčiau panaudotos psichinės prievartos buvo palaužta nukentėjusiųjų valia, neturėdami teisėto pagrindo, pareikalavo, kad ir UAB „D“ akcininkai už netrukdomą bendrovės funkcionavimą organizuotos grupės nariams mokėtų tokio pat dydžio duoklę. Nuo to laiko iki 1998 m. nenustatyto mėnesio E. K. , A. K. , V. V. ir G. R. užvaldė ne mažiau kaip 3600 JAV dolerių (14400 litų), kuriuos pasidalino tarpusavyje. Be to, likvidavus UAB „D“ ir buvusių šios bendrovės akcininkų V. K. ir D. B. įsteigtai UAB „T“ įkūrus automobilių detalių parduotuvę, esančią Naugarduko g. 30A, Vilniuje, V. V. , vykdydamas E. K. nurodymus, tęsdamas nusikalstamą veiką, pasinaudodamas tuo, kad dėl anksčiau panaudotos psichinės prievartos buvo palaužta nukentėjusiųjų valia, neturėdamas teisėto pagrindo, pareikalavo, kad ir UAB „T“ akcininkai už netrukdomą bendrovės funkcionavimą kiekvieną mėnesį mokėtų po 200 litų. Paveikti anksčiau naudotos psichinės prievartos V. K. ir D. B. sutiko vykdyti V. V. reikalavimus ir nuo 1995 m. iki 2005 m. vasario mėnesio kiekvieną mėnesį, į UAB „T“ patalpas, esančias Naugarduko g. 30A, Vilniuje, atvykus V. V. arba G. R. , V. K. arba D. B. perduodavo po 200 Lt, taip užvaldė ne mažiau kaip 21600 Lt, kuriuos pasidalino tarpusavyje. Organizuotos grupės nariai E. K. , A. K. , V. V. ir G. R. , veikdami kaip organizuota grupė, laikotarpiu nuo 1992 m. iki 2005 m. prievartaudami turtą iš UAB „D“, UAB „D“ ir UAB „T“ akcininkų, iš viso užvaldė didelės vertės turtą – pinigines lėšas, ne mažesnes kaip 50400 Lt vertės, iš kurių E. K. , A. K. ir V. V. teko piniginės lėšos, ne mažesnės kaip 12600 Lt vertės;

§ veikdami organizuota grupe, panaudodami psichinę prievartą, prievartavo iš UAB „S“ savininko ir akcininko L. J. turtą, taip užvaldė turtą ne mažesnės kaip 15600 Lt vertės, o būtent: 1998 m., tiksliau nenustatytu laikotarpiu, restorano „Didžioji siena“ patalpose, esančiose Architektų g. 15, Vilniuje, V. V. ir G. R. , vykdydami E. K. ir A. K. nurodymus, neturėdami teisėto pagrindo, panaudodami psichinę prievartą, atvirai pareikalavo, kad UAB „S“ akcininkas L. J. organizuotos grupės, vadinamos „Udavy“, nariams kiekvieną mėnesį sumokėtų po 200 Lt kaip duoklę už tai, kad būtų leista netrukdomai funkcionuoti UAB „S“ priklausančiam restoranui „Didžioji siena“, netiesiogiai, užuominomis grasindami priešingu atveju sunaikinti ar sugadinti UAB „S“ bei jos akcininkų turtą. Paveiktas psichinės prievartos, siekdamas užtikrinti savo ir savo verslo saugumą nuo nusikalstamų kėsinimųsi L. J. sutiko vykdyti V. V. ir G. R. reikalavimus ir mokėti reikalaujamus pinigus. Nuo to laiko iki 2005 m. vasario mėn. kiekvieną mėnesį į restoraną „Didžioji siena“, esantį Architektų g. 15, Vilniuje, kartu arba atskirai atvažiuodavo E. K. , A. K. , V. V. ir G. R. , kuriems L. J. perduodavo 200 Lt arba nemokamai pateikdavo ne mažesnės vertės maisto patiekalų ir gėrimų. Prievartaudami turtą iš UAB „S“ akcininko L. J. laikotarpiu nuo 1998 m., tiksliai nenustatyto mėnesio, iki 2005 m. vasario mėn., nusikalstamo susivienijimo nariai E. K. , A. K. , V. V. ir G. R. užvaldė turtą - pinigines lėšas ir maisto produktus bei gėrimus, ne mažesnės kaip 15600 Lt bendros vertės, iš kurių E. K. , A. K. ir V. V. teko piniginių lėšų ir maisto produktų ne mažiau kaip po 3900 litų.

E. K. , A. K. , V. K. , V. V. , V. P. nuteisti už tai, kad, veikdami organizuota grupe, padarė didelės vertės turto –11000 JAV dolerių (33049,50 Lt) vertės cigarečių, priklausančių A. Z. , plėšimą, o būtent: 2002 m. liepos mėn. pradžioje, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laikotarpiu, Vilniuje, S. Š. susitarė su A. Z. , kad šis S. Š. arba jo surastiems asmenims parduos didelį kiekį cigarečių „Super King“, bendros 12000 JAV dolerių (t. y. 41875,20 Lt) vertės. S. Š. pasiūlė V. K. ir V. V. nupirkti A. Z. siūlomas cigaretes, šie sutiko ir nurodė S. Š. suderinti su A. Z. cigarečių pardavimo laiką, vietą ir kitas sąlygas. Apsimesdami, jog rengiasi pirkti cigaretes, V. K. ir V. V. nusprendė šį turtą užvaldyti plėšimo būdu, jie apie rengiamą nusikaltimą pranešė E. K. bei A. K. , pažadėjo jiems perduoti dalį iš šio nusikaltimo gautų lėšų, gavo pastarųjų leidimą įvykdyti nusikaltimą ir pažadėjo išspręsti konfliktus, kurie dėl nusikaltimo padarymo galėjo kilti su kitomis grupuotėmis. Toliau rengiant ir vykdant nusikaltimą E. K. ir A. K. nuolat koordinavo nusikaltime dalyvaujančių asmenų veiksmus ir jiems vadovavo. 2002 m. liepos 25 d. kavinėje „Didžioji siena“, esančioje Architektų g. 15, Vilniuje, V. K. ir V. V. , pažadėdami piniginį atlygį, nurodė V. M. , G. R. ir J. T. dalyvauti nusikaltime ir jiems paskirstė vaidmenis; tą pačią dieną V. K. ir V. V. taip pat nurodė nusikaltime dalyvauti V. P. , pavesdami jam nusikaltimo darymo metu apsimesti cigarečių pirkėju bei taip suklaidinti bei sulaikyti pardavėją, iki atvyks kiti bendrininkai. Vykdant nusikaltimo padarymo planą tą pačią dieną Vilniuje V. V. perdavė S. Š. mikroautobusą, reikalingą sukrauti ruošiamam pagrobti cigarečių krovimui, o S. Š. šį mikroautobusą perdavė su A. Z. atvykusiems asmenims. 2002 m. liepos 25 d. apie 18. 30 val. į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią prie Titnago g. ir Jankiškių g. sankryžos, Vilniuje, atvyko S. Š. bei A. Z. , A. Ž. , R. J. , V. P. , S. S. , kurie atvežė cigarečių krovinį ir jį saugojo. V. V. nurodymu į tą pačią vietą atvyko V. P. , kuris apsimetė cigarečių krovinio pirkėju ir bandė sulaikyti nurodytoje vietoje cigarečių pardavėjus iki atvyks bendrininkai. Tuo pačiu metu R. M. į Titnago g. šalia nurodytos aikštelės atvežė V. M. , G. R. ir J. T. , kurie, bėgdami link A. Z. , A. Ž. , R. J. , V. P. bei V. S. , žodžiais grasindami tuoj pat panaudoti fizinį smurtą ir savo veiksmais sudarydami įspūdį, jog fizinis smurtas bus tuoj pat panaudotas, užpuolė šiuos asmenis, J. T. rankomis ir kojomis sudavė nenustatytą kiekį smūgių A. Ž. , padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą, ir taip bendrininkai bandė palaužti nukentėjusiųjų pasipriešinimą bei pagrobti mikroautobusą su cigarečių kroviniu. A. Ž. , gindamasis nuo vykstančio užpuolimo, pradėjo šaudyti iš teisėtai laikomo pistoleto „SigSauer“, sužeidė J. T. , dėl šios priežasties smurtiniai veiksmai nutrūko ir visi aikštelėje buvę asmenys iš jos pasišalino (J. T. ligoninėje mirė). Pasinaudodami tuo, kad dėl užpuolimo metu panaudoto fizinio ir psichinio smurto buvo palaužta krovinio savininko ir šį krovinį saugančių asmenų valia ir jie buvo priversti pasišalinti iš aikštelės, palikdami joje nesaugomą mikroautobusą su cigarečių kroviniu, ir kad jiems faktiškai buvo atimta galimybė disponuoti nurodytu mikroautobusu su kroviniu, tęsdami nusikalstamą veiką ir bandydami iki galo įvykdyti nusikalstamą sumanymą, tą pačią dieną V. K. ir V. V. nuvežė V. M. į tą pačią aikštelę, esančią prie Titnago g. ir Jankiškių g. sankryžos, perdavė jam mikroautobuso raktus bei liepė V. M. mikroautobusą su cigarečių „Super King“ kroviniu, 11000 JAV dolerių (t. y. 33049,50 Lt) vertės, nugabenti į automobilių saugojimo aikštelę, esančią Parodų g. 2, Vilniuje, ką V. M. ir padarė. Po to, 2002 m. liepos mėn. pabaigoje - rugpjūčio mėn. pradžioje, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytomis aplinkybėmis, V. K. ir V. V. pagrobtas cigaretes realizavo ir gautus pinigus paskirstė nusikaltime dalyvavusiems bendrininkams E. K. , A. K. , V. K. , V. V. , V. P. bei nuo baudžiamosios atsakomybės atleistiems S. Š. , G. R. ir V. M. , kuriems teko ne mažiau kaip po 1000 JAV dolerių (3489,6 Lt). J. T. baudžiamoji byla nutraukta, jam mirus.

E. K. , A. K. , V. K. , D. V. nuteisti už tai, kad veikdami organizuota grupe, panaudodami fizinį smurtą ir neteisėtai atimdami laisvę, prievartavo iš I. K. ir V. K. didelės vertės turtą – 25000 JAV dolerių (76917,50 Lt), o būtent: 2003 m. rugpjūčio 11 d. į Lietuvos Respubliką atvykus Rusijos Federacijos piliečiams I. K. bei V. K. , organizuotos grupės narys I. M. nuo 2003 m. rugpjūčio 11 d. iki 16 d. Vilniuje pasiūlė V. K. ir A. K. įvykdyti turto prievartavimą ir užvaldyti I. K. priklausantį didelės vertės turtą. I. M. , V. K. bei A. K. suderino nusikaltimo padarymo planą. V. K. , pažadėjęs E. K. ir A. K. perduoti dalį iš šio nusikaltimo gautų lėšų ir gavęs pastarųjų leidimą įvykdyti nusikaltimą, parinko nusikaltimo bendrininkus - V. M. , D. V. , A. S. . Jiems V. K. pažadėjo piniginį atlygi, nurodė dalyvauti nusikaltime ir paskirstė jų vaidmenis. Toliau rengiant ir vykdant nusikaltimą E. K. , A. K. ir V. K. nuolat koordinavo nusikaltime dalyvaujančių asmenų veiksmus ir jiems vadovavo. Vykdydami suderintą nusikaltimo padarymo planą 2003 m. rugpjūčio 16 d. apie 17-19 val. I. M. ir V. M. nuvyko į I. K. bei V. K. išsinuomotą kambarį viešbutyje „Asimarė“, esantį Žirmūnų g. 149, Vilniuje, ir šiame kambaryje I. M. paliko nenustatytą kiekį nenustatytos narkotinės medžiagos. Toliau vykdant nusikaltimo padarymo planą tą pačią dieną apie 18-20 val. į tą patį kambarį V. K. nurodymu atvyko Vilniaus m. vyriausiojo policijos komisariato inspektoriai A. S. ir G. P. , jie I. K. ir V. K. prisistatė esą policijos pareigūnai, po ko A. S. , vykdydamas V. K. nurodymus, neteisėtai apieškojo nukentėjusiųjų išsinuomotą kambarį, surado jų turėtą nenustatytą kiekį nenustatytų narkotinių medžiagų, ir juos nugabeno į Vilniaus m. VPK, esančio Mindaugo g. 14, Vilniuje, patalpas, imituodamas, jog jie yra sulaikomi dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis, bei taip neteisėtai atimdamas laisvę. Toliau vykdydami nusikaltimo padarymo planą tą pačią dieną apie 21-23 val. į Vilniaus m. VPK patalpas atvyko I. M. ir V. M. , jie ir A. S. apsimetė, kad už I. K. bei V. K. paleidimą iš sulaikymo policijos pareigūnams yra perduotas kyšis, po ko I. M. , D. V. bei V. M. pastarajam priklausančiu automobiliu „BMW 730”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) I. K. ir V. K. nuvežė į sodo namelį, esanti (duomenys neskelbtini)., kurį suteikė S. R. . Šiame sodo namelyje I. M. , V. M. , D. V. saugodami ir neleisdami pasišalinti, prievarta laikė I. K. ir V. K. nuo 2003 m. rugpjūčio 16 d. iki 19 d., taip jiems neteisėtai atimdami laisvę, ir tuo pačiu laikotarpiu I. M. , D. V. bei V. M. , siekdami palaužti nukentėjusiųjų pasipriešinimą, grasino juos sužaloti, nužudyti, išžaginti nukentėjusiąją bei panaudoti kitokią fizinę prievartą. V. M. sudavė I. K. ne mažiau kaip 3 smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, taip sukeldamas jam fizinį skausmą, bei jie kartu, neturėdami teisėto pagrindo, atvirai reikalavo, kad I. K. ir V. K. už tariamą jų išlaisvinimą iš sulaikymo perduotų bendrininkų naudai 25000 JAV dolerių (t. y. 76917,50 Lt) arba surastų asmenis, kurie sutiktų už juos sumokėti tokią pinigų sumą, bei patys skambino nukentėjusiųjų nurodytiems asmenims, reikalaudami, kad šie sumokėtų nurodytą sumą už I. K. bei V. K. paleidimą. Tačiau reikalaujama pinigų suma bendrininkams nebuvo perduota dėl priežasčių, nepriklausančių nuo kaltininkų valios, kadangi I. K. ir V. K. pavyko pabėgti iš jų laikymo vietos.

S. R. kaltintas prievartavęs didelės vertės svetimą turtą iš Igorio ir V. K. , t. y. padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 181 straipsnio 3 dalyje, išteisintas, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

E. K. , A. K. , V. K. , D. V. , V. M. , V. R. nuteisti už tai, kad, veikdami organizuota grupe kartu su kitais nenustatytais asmenimis, įgijo, laikė ir pasikėsino realizuoti didelį kiekį didelės vertės netikrų 100000 (vieną šimtą tūkstančių) eurų, esančių Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių apyvartoje pinigų, o būtent 2004 m. kovo 24 d. bute, esančiame Sėlių g. 72-34, Vilniuje, organizuotos grupės narys V. K. pasiūlė I. M. , veikančiam pagal nusikalstamos veikos imitacijos modelį, bei asmenims, kuriems taikomas anonimiškumas ir kurie sąlyginai vadinami Nr. 111 ir Nr. 222, veikiantiems pagal nusikalstamos veikos imitacijos modelį (toliau tekste - asmenims Nr. 111 ir Nr. 222), parduoti didelį kiekį didelės vertės netikrų Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių apyvartoje esančių pinigų – netikrų eurų. Šiems asmenims sutikus įsigyti netikrų eurų, V. K. tą pačią dieną Kaune iš nenustatyto asmens įgijo netikrų eurų pavyzdį - vieną netikrą 100 eurų kupiūrą, kurią tą pačią dieną bute, esančiame (duomenys neskelbtini), perdavė I. M. ir asmenims Nr. 111 ir Nr. 222, taip realizuodamas šiuos netikrus pinigus. Po to V. K. su šiais asmenimis suderino netikrų pinigų perdavimo aplinkybes, parduodamų netikrų eurų sumą - 100000 kainą ir kitas aplinkybes, V. K. apie planuojamą padaryti nusikaltimą pranešė E. K. ir A. K. , pažadėjo jiems perduoti dalį iš šio nusikaltimo gautų lėšų ir gavo jų leidimą įvykdyti nusikaltimą. Po to V. K. surado nusikaltimo bendrininkus – V. M. ir D. V. ir jiems, pažadėdamas piniginį atlygį, nurodė dalyvauti nusikaltime bei paskirstė vaidmenis. Po to, nuo 2004 m. kovo 24 d. iki balandžio 14 d. V. K. surado tyrimo metu nenustatytus asmenis, su kuriais susitarė, kad jie V. K. parduos 100000 netikrų eurų. Toliau vykdydami nusikaltimo padarymo planą 2004 m. balandžio 14 d., Kaune V. K. ir V. M. susitarė su V. R. ir tyrimo metu nenustatytais asmenimis, kad šie jiems perduos 100000 netikrų eurų, 2004 m. balandžio 15 d. V. R. Kaune nenustatytomis aplinkybėmis perdavė 100000 netikrų eurų, kurie buvo atgabenti į Vilnių, taip kaltinamieji įgijo ir laikė didelį kiekį didelės vertės netikrų pinigų. Tą pačią dieną apie 17 val. V. K. , D. V. ir V. M. netikrus eurus nugabeno į Sėlių g., Vilniuje, V. K. nurodymu V. M. stebėjo aplinką, o D. V. šiuos netikrus pinigus nunešė prie namo, esančio Sėlių g. 72, Vilniuje, ir juos perdavė I. M. , kad šis netikrus pinigus nuneštų asmenims Nr. 111 ir Nr. 222. Toliau vykdydamas V. K. nurodymus D. V. nuėjo į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame iš asmenų Nr. 111 ir Nr. 222 paėmė 40000 tikrų eurų kaip užmokestį už realizuojamus netikrus pinigus, po ko V. K. , D. V. ir V. M. buvo sulaikyti policijos pareigūnų.

Bendrininkavimas yra tyčinis kelių tarpusavyje susitarusių asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Nėra būtina, kad kiekvienas bendravykdytojas atliktų visus nusikaltimo objektyviąją pusę sudarančius veiksmus, yra svarbu tai, kad asmenys būtų susitarę veikti bendrai ir siekti realizuoti bendrus nusikalstamus ketinimus. Susitarti galima tiek iš anksto, tiek ir bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, iki pabaigiant nusikaltimą. Susitarti galima ne tik žodžiais, bet ir konkliudentiniais veiksmais. Kitas esminis požymis, leidžiantis konstatuoti bendrininkavimo buvimą, yra priežastinis ryšys tarp bendrininko veiksmų ir nusikalstamų pasekmių. Kiekvieno bendrininko veiksmai turi būti reikšmingi bendrai nusikalstamai veikai, jei bendrininkas neatliktų savo veiksmų, bendro nusikaltimo įvykdymas iš esmės pasunkėtų. Nagrinėjant subjektyviąją bendrininkavimo pusę baudžiamosios teisės teorijoje teigiama, kad bendrininkai veikia tyčia, tačiau tyčia gali būti ne tik tiesioginė, bet ir netiesioginė, t. y. bendrininkas suvokia atsirasiančius nusikaltimo padarinius ir nors jų nenori, bet sąmoningai leidžia jiems kilti. Taip pat jis suvokia, kad veikia bendrai su kitais asmenimis, kad padeda jiems siekti bendrų tikslų ir t. t.

Tačiau net ir aktyvių nusikaltimų dalyvių atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 391 str. pagrindu negalėtų lemti bausmių skyrimo nuteistiesiems. Įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į Lietuvos ir užsienio valstybių baudžiamojo proceso praktiką, pagrįstai numatė, jog daugeliu atveju nusikalstamų susivienijimų ir organizuotų grupių įvykdytus nusikaltimus yra įmanoma atskleisti tik suteikiant tam tikras nuolaidas asmenims, kurie aktyviai padeda atskleisti šių nusikalstamų grupių įvykdytus nusikaltimus. Asmenys nuo atsakomybės atleidžiami ne dėl kieno nors malonės, bet dėl jų pačių elgesio baudžiamojo proceso metu, kurį įstatymų leidėjas pripažino socialiai naudingu ir kuris yra pagrindas jiems taikyti atsakomybės nuolaidas. Šioje byloje visi asmenys nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleisti laikantis visų baudžiamuosiuose įstatymuose įtvirtintų reikalavimų, šiuos sprendimus patvirtino teisminės valdžios atstovas – ikiteisminio tyrimo teisėjas. Šie sprendimai nėra panaikinti ar pakeisti, vadinasi, jie yra teisėti, tai patvirtino ir pirmosios instancijos teismas, remdamasis nuo atsakomybės atleistų asmenų duotais parodymais, kaip įrodymais.

1) E. K. , pripažintam kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 4 dalį, 181 straipsnio 3 dalį dėl turto prievartavimo iš UAB „C“ akcininkų, paskirti laisvės atėmimo bausmę 7 metams;

8) A. K. , pripažintam kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 4 dalį, 181 straipsnio 3 dalį dėl turto prievartavimo iš UAB „C“ akcininkų, paskirti laisvės atėmimo bausmę 7 metams;

10) A. K. , pripažintam kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 4 dalį, 181 straipsnio 1 dalį dėl turto prievartavimo iš UAB „S“ akcininko, paskirti laisvės atėmimo bausmę 3 metams;

19) paskirtąją bausmę Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio pagrindu subendrinti su bausme, neatlikta pagal 1994-04-14 Vilniaus m. 3-iojo apylinkės teismo nuosprendį, bausmes iš dalies sudėti ir paskirti galutinę laisvės atėmimo bausmę 17 metų, pusę bausmės laiko atliekant kalėjime, kitą pusę - pataisos namuose.

28) paskirtąją bausmę Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio pagrindu subendrinti su bausme, neatlikta pagal 2001-01-09 Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo nuosprendį, bausmes iš dalies sudėti ir paskirti galutinę laisvės atėmimo bausmę 10 metų 6 mėn., bausmę atliekant pataisos namuose;

34) V. R. , pripažintam kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 213 straipsnio 2 dalį dėl netikrų pinigų įgijimo, laikymo ir realizavimo, paskirti laisvės atėmimo bausmę 5 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Nuteistųjų V. K. , V. V. , V. M. ir D. V. apeliaciniai skundai atmetami, o prokuroro bei nuteistųjų A. K. ir E. K. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

Dėl turto prievartavimo iš akcininkų

V. V. , E. K. ir A. K. pagrįstai nuteisti už turto prievartavimą iš UAB “C” savininkų J. B. ir Z. K. .

Pagal nustatytą didelę prievartauto turto vertę nuteistųjų E. K. , V. V. ir A. K. padaryta veika prievartaujant turtą iš UAB “C” savininkų J. B. ir Z. K. , teisingai kvalifikuota kaip Lietuvos Respublikos BK 181 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikaltimas. Veikos kvalifikavimui ir baudžiamumui neturi reikšmės ar nukentėjusieji įvardija save tokiais (svarbu ką jie parodo), ar jie reiškia civilinį ieškinį, ar buvo pas juos įdarbintas V. V. .

Lietuvos A. T. Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2004 m. birželio 8 d. nutartyje kasacinėje byloje Nr. 2K-303/2004 nurodė: “Lietuvos A. T. Senato 2003 m. gruodžio 29 d. nutarime “Dėl teismų praktikos kontrabandos bylose” išaiškinta, kad kai kontrabandą padaro organizuota grupė ar asmenys, susivieniję į nusikalstamą susivienijimą, visų dalyvių veikos kvalifikuojamos be nuorodos į BK 24 straipsnį. Tokia nuostata taikytina ne tik kontrabandos, bet ir kitose bylose, tačiau, atsižvelgiant į kasacinių skundų ir teismo įgaliojimų nagrinėjant kasacinę bylą ribas (BPK 376 straipsnis), teismų sprendimų pakeitimas pripažįstant visus bendrininkus padarytų nusikaltimų bendravykdytojais yra negalimas“. Taigi, ir šioje byloje kvalifikuojant nusikalstamo susivienijimo vadovų ir dalyvių padarytus nusikaltimus, nuoroda į Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnį nepateikiama. Todėl prokuroro prašymas nusikalstamam susivienijimui priklausiusių nuteistųjų padarytus nusikaltimus (ne tik turto prievartavimą iš UAB S” akcininko L. J. ) kvalifikuoti ir su nuoroda į Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnį, netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Toks prašymas tenkinamas iš dalies.

Lietuvos Respublikos A. T. Senato 1996 m. birželio 21 d. nutarimo „Dėl teismų praktikos nagrinėjant turto prievartavimo baudžiamąsias bylas“ 2 punkte nustatyta, kad „Reikalavimas turto prievartavimo atveju visada yra neteisėtas. Jis nėra susijęs su reikalaujančiojo, ar asmens, kurio interesais reikalaujantysis veikia, ir nukentėjusiojo ankstesniais turtiniais santykiais (paskolos davimu, investicijomis į bendrą verslą, materialinės žalos padarymu) ar kitomis aplinkybėmis, kurios, suinteresuoto asmens manymu, suteikia jam tokią teisę“.

Jau aptartais įrodymais nustatyta, kad S. R. matė, jog prieš nukentėjusiuosius vartojama fizinė ir psichinė prievarta, tuo pačiu metu iš jų reikalaujama 25000 JAV dolerių. Ir prokuroro apeliaciniame skunde teigiama, kad S. R. suvokė, kad prieš nukentėjusiuosius daromas arba turto prievartavimas arba savavaldžiavimas. Iš liudytojų V. M. ir I. M. parodymų matyti, kad S. R. galėjo nežinoti ar nukentėjusieji iš tikrųjų yra skolingi reikalaujamą sumą, ar šie pinigai prievartaujami. Kiti bylos duomenys taip pat neįrodo, kad S. R. tikrai žinojo, jog turtas iš nukentėjusiųjų K yra prievartaujamas, o ne reikalaujama grąžinti skolą. Tačiau jis, matydamas, kad pinigai iš nukentėjusiųjų K reikalaujami pavartojant grasinimus ir fizinį smurtą, prievarta juos laikant sodo namelyje, negalėjo nesuprasti, kad toks pinigų reikalavimo būdas yra nusikalstamas, kad juo nukentėjusiųjų K interesams padaroma didelė moralinė žala. Kitaip sakant, galima tvirtinti, kad S. R. suvokė, jog prieš nukentėjusiuosius K daromas savavaldžiavimas. Tai nurodyta ir skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje. Šis teismas teisingai nurodė, kad pats S. R. tiesiogiai neprisidėjo prie daromo nusikaltimo, tačiau, kolegijos nuomone, jau nuo tada, kai prieš nukentėjusiuosius K sodo namelyje pavartoti grasinimai, o prieš I. K. – ir fizinis smurtas, reikalaujant S. R. suvokimu skolos, jis, leisdamas toliau naudotis savo sodo nameliu akivaizdžiai nusikalstamam tikslui – savavaldžiavimui daryti, padėjo daryti savavaldžiavimą, kadangi be tokios patalpos turtą prievartavusiems asmenims būtų buvę daug sunkiau išlaikyti nukentėjusiuosius K ir daryti jiems siekiamą poveikį, bandant gauti pinigus. Todėl S. R. turi atsakyti už tai, kad padėjo padaryti savavaldžiavimą, nors jam nežinant, iš tikrųjų buvo daromas turto prievartavimas. S. R. veika už kurią jis yra atsakingas, nepriklausomai nuo to, kad kiti nusikalstamos veikos dalyviai iš tikrųjų padarė turto prievartavimą, apibūdintina taip: „S. R. , padėjo I. M. , D. V. , V. M. , padaryti savavaldžiavimą – S. R. už pažadėtą piniginį atlygį sutiko D. V. į Lietuvos Respubliką atvykusiems Rusijos Federacijos piliečiams I. K. bei V. K. apgyvendinimui suteikti Vilniaus r., Rastinėnų k., s/b „Spindulys“, Tujų g. 10, esantį sodo namelį, priklausantį jo motinai G. R. . 2003 m. rugpjūčio 16 d. vakare L. M. , D. V. bei V. M. automobiliu „BMW 730“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) I. K. ir V. K. nuvežė į šį S. R. suteiktą sodo namelį. Šiame sodo namelyje I. M. , V. M. , D. V. saugodami ir neleisdami pasišalinti prievarta laikė I. K. ir V. K. nuo 2003 m. rugpjūčio 16 d. iki 19 d., taip jiems neteisėtai atimdami laisvę, ir tuo pačiu laikotarpiu I. M. , D. V. bei V. M. , siekdami palaužti nukentėjusiųjų pasipriešinimą, bendrais veiksmais grasino nukentėjusiuosius sužaloti, nužudyti, išžaginti nukentėjusiąją bei panaudoti kitokį fizinį smurtą, V. M. sudavė I. K. ne mažiau kaip 3 smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. S. R. , nuo 2003-08-17 suvokdamas, kad daromas savavaldžiavimas, t,y kad I. M. , D. V. ir V. M. kartu, nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą arba pripažįstamą, bet nerealizuotą savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę ir padarė didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams, bei leisdamas toliau naudotis sodo nameliu, padėjo L. M. , D. V. ir V. M. savavaldžiauti prieš I. K. ir V. K. .

Tokia S. R. veika kvalifikuojama pagal 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį ir 294 straipsnio 2 dalį, kaip veika asmens, padėjusio padaryti savavaldžiavimą, susijusį su fizinės ir psichinės prievartos panaudojimu. Aprašant S. R. nusikalstamą veiką nurodomos tik įrodytos jam žinomos nusikalstamos veikos aplinkybės, todėl nepateikiamos aplinkybės dėl nusikalstamo susivienijimo, dėl asmenų, su kuriais S. R. nebendravo veiksmų, dėl Kuvšinikovų sulaikymo viešbutyje, paleidimo iš policijos, turtą prievartavusių asmenų tikrosios tyčios. Taip pat, atsižvelgiant į tai, jog S. R. nebuvo pakankamai išsamiai informuotas apie tariamos nukentėjusiųjų skolos kilmę, nukentėjusiųjų poziciją dėl šios skolos pagrįstumo, S. R. nusikalstamos veikos aprašyme vartojamos alternatyvios savavaldžiavimo dispozicijos sąvokos (ginčijama arba pripažįstama, bet nerealizuota, tikra ar tariama teisė), nes tai neįtakoja veikos kvalifikavimo ir įrodytumo.

Dėl nurodytų motyvų nuosprendžio dalis dėl S. R. išteisinimo panaikinama ir šioje dalyje priimamas naujas - apkaltinamasis nuosprendis (Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 4 dalis, 329 straipsnio 2 punktas).

Visuma šių duomenų patvirtina, kad D. V. iš anksto žinojo apie būsimą nusikaltimą, jam buvo pavesta surasti patalpas nukentėjusiųjų laikymui ir tai jis padarė bei pats aktyviai dalyvavo prievartaujant turtą iš nukentėjusiųjų K. Todėl perkvalifikuoti jo veiką į savavaldžiavimą ar išvis išteisinti dėl šio kaltinimo nėra pagrindo.

Nuteistasis V. K. apeliaciniame skunde ginčydamas savo kaltę dėl K turto prievartavimo, nurodo, jog V. M. , bei policijos pareigūnas A. S. už sutikimą apkalbėti jį ir kitus nuteistuosius, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, o turto prievartavimą iš sutuoktinių K sugalvojo ir suorganizavo prieš nuteistąjį paliudijęs I. M. . Paminėtų asmenų parodymų teisingumo negalima patikrinti kitais Lietuvos Respublikos BPK numatytais proceso veiksmais ir jie neturėjo būti pripažinti jo kaltės įrodymais. Jo kaltė dėl šio kaltinimo pagrįsta ir telefoninių pokalbių įrašais su V. M. , tačiau, pasak nuteistojo, jokių pokalbių su minėtu asmeniu apie kokių nors nusikaltimų vykdymą jis neturėjo, jokių pokalbių įrašai jam nebuvo duoti perklausyti, fonoskopinė ekspertizė atlikta nebuvo.

Dėl nurodytų parodymų savybių pirmosios instancijos teismas pagrįstai patikėjo ne V. K. , o minėtų liudytojų parodymais apie V. K. vaidmenį šiame nusikaltime.

Šie įrodymai patvirtina ir V. K. kaltę dėl K turto prievartavimo. Iš V. M. parodymų matyti, kad planuojant šį nusikaltimą ir aptariant jo įgyvendinimą dalyvavo ir A. K. . Šis asmuo, be to, taip pat žinojo apie jau vykstančius įvykius, nes V. M. nuvykus į kavinę, A. K. pasakė, kad K paimti ir be „pakištos“ marihuanos.

Taigi, A. K. kaip nusikalstamo susivienijimo dalyvis kaip vykdytojas atsako ir už susivienijimo padarytą K turto prievartavimą, nes jo tyčia tokio nusikaltimo padarymą apėmė (Lietuvos Respublikos BK 26 straipsnio 1 dalis numato, kad bendrininkai atsako už tas nusikalstamas veikas kurias apėmė jų tyčia, o nusikalstamas susivienijimas yra bendrininkavimo forma). Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad „A. K. ir E. K. kaip organizuotos grupės nariai atsako už visus nusikaltimus, kuriuos apėmė jų tyčia. A. K. betarpiškai dalyvavo planuojant nusikaltimą, davė leidimą jį įvykdyti, todėl jam šis nusikaltimas inkriminuotas pagrįstai“. Dėl A. K. kaltės (neakcentuojant bendrininkavimo formos, apie kurią kalbama atskirai) pirmosios instancijos teismo išvada teisinga, nes tai patvirtina minėti liudytojo I. M. parodymai. Tačiau joks įrodymas nepatvirtina, kad E. K. žinojo ir kaip nors prisidėjo prie K turto prievartavimo, kad jis davė sutikimą daryti šį nusikaltimą. Byloje yra atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės asmenų parodymai, kad „udavų“ grupuotės vadovas E. K. spręsdavo ar grupuotės nariai gali daryti kokį nors konkretų nusikaltimą, tačiau to negalima laikyti pakankamu įrodymu, kad šios taisyklės niekas nepažeisdavo, kad apie šios taisyklės nesilaikymą būtinai sužinotų dabar jau atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės asmenys. Šiuo atveju jokių konkrečių įrodymų apie E. K. vaidmenį dėl aptariamo nusikaltimo nėra surinkta. Todėl nenustačius jokio E. K. vaidmens padarant šį nusikaltimą, jis dėl šio nusikaltimo išteisintinas. Tai padarytina panaikinant nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 181 straipsnio 3 dalį ir šioje dalyje priimant naują – išteisinamąjį nuosprendį, neįrodžius jo dalyvavimo padarant nusikaltimą (Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 4 dalis, 329 straipsnio 1 punktas).

Dėl netikrų eurų

V. R. parodė, kad iš asmens vardu Robertas 2004-04-12 gavo pasiūlymą užsidirbti 150 Lt, jei nuveš Kaune vieną daiktą. Su pasiūlymu jis sutiko. Po poros dienų Robertas jam paskambino ir jie susitarė susitikti. Susitikus Kauno m. Jonavos gatvėje netoli kapinių, jis iš Roberto paėmė maišelį ir nuvežė jį į aikštelę, ten stovėjo ir laukė kol prie jo priėjo jaunuolis ir paėmė tą maišelį. Jis pripažino ir tai, kad gabendamas gautą iš Roberto maišelį į nurodytą vietą pats pasižiūrėjo į maišelio vidų ir pamatė, kad maišelyje yra du į laikraščius suvynioti paketai su 100 eurų nominalo kupiūromis.

V. R. teigia nesupratęs, kad vežė netikrus eurus, bet toks aiškinimas nėra pagrįstas.

Byloje nustatyta, kad tų 100 eurų nominalo kupiūrų buvo 1000 vienetų (b. l. 61-75, t. 1). Toks kiekis yra labai didelis. Kolegija laiko nepagrįstu V. R. aiškinimą, kad šiam nuteistajam mažai pažįstamas asmuo- Robertas, kurio net pavardės nuteistasis nežino, patikėtų V. R. tokią pinigų sumą – 100000 eurų, jei tai būtų tikri pinigai. Tai, be jokios abejonės, turėjo suprasti ir V. R. . Kaip papildomas šio nuteistojo suvokimo apie pinigų netikrumą argumentas paminėtina ir tai, kad V. R. tuos pinigus turėjo nuvežti gana nedidelį atstumą, neišeinantį iš Kauno m. ribų. Po to, kaip seka iš V. R. parodymų, tas Robertas vėl su V. R. susiskambino susitiko ir už paslaugą sumokėjo jam 150 Lt. Iš to matyti, kad tas Robertas ir pats turėjo pakankamai laiko bei priemonių (iš V. R. parodymų matyti, kad į susitikimus Robertas atvažiuodavo automobiliu) nuvežti pinigus asmeniui, kuriam šie pinigai skirti. Nepaisant to, jis patikėjo tokią pinigų sumą mažai žinomam asmeniui. Aišku, kad tokia V. R. versija neįtikinama ir atmestina. Kad V. R. suvokė, jog gabena netikrus pinigus, matosi ir iš liudytojo R. B. parodymų. Šis parodė, kad daugiau nei vieną kartą V. R. perdavė netikrus eurus. Kiek kartų perdavė, neprisimena, bet jis V. R. duodavo netikrus eurus, V. R. po to atsiskaitydavo. Pirmosios instancijos teisme liudytojas R. B. parodė, kad 100000 netikrų eurų V. R. galėjo perduoti, bet ar taip buvo, dabar tiksliai neprisimena.

Dėl to šiuos liudytojo parodymus galima vertinti kaip nuoseklius, jais remtis.

Taigi, aptarti įrodymai patvirtina, kad V. R. suvokė gabenąs netikrus eurus. Iš jo parodymų matyti, kad jis matė, jog tų pinigų pagal kiekį (realiai buvo 1000 kupiūrų, supakuotų į 2 dalis) buvo labai daug, o jų vertė (nominalų suma yra 100000 eurų), jei būtų tikri pinigai, taip pat būtų labai didelė. Šis nuteistasis, gal būt, ir nežinojo tikslaus gabenamų eurų kupiūrų skaičiaus, tačiau pagal minėtus požymius (kiekį ir nominalų dydį) akivaizdžiai turėjo suvokti gabenantis didelį kiekį ir didelės vertės suklastotų pinigų. Pagal šiuos požymius V. R. veika tinkamai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 213 straipsnio 2 dalį ir perkvalifikuoti veiką į to paties straipsnio 1 dalį, numatančią atsakomybę už netikrų pinigų pagaminimą, laikymą ar realizavimą, kai nėra kvalifikuojančių veiką didelio netikrų pinigų kiekio arba didelės netikrų pinigų vertės požymių, nėra pagrindo. Dėl to jo apeliacinis skundas atmetamas.

Šie įrodymai patvirtina, kad pirmosios instancijos teismo išvados apie tai, kad V. M. dalyvavo padarant nusikaltimą dėl netikrų eurų įgijimo, laikymo ir pasikėsinimo realizuoti, yra pagrįstos. Jo veika tinkamai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 213 straipsnio 2 dalį.

Dėl nurodytų motyvų tenkinti D. V. apeliacinį skundą nėra pagrindo.

Netenkintina ir V. K. apeliacinio skundo dalis dėl nuteisimo šiame epizode.

Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje išsamiai išanalizavo ryšius tarp D. V. , V. M. ir V. R. ir V. K. . Iš skundžiamame nuosprendyje aptartų vaizdo ir garso įrašų teisingai nustatyta, kad bute, kuriame 2004-03-24 vyko V. K. ir tariamų pirkėjų susitikimas. Pastariesiems pažadėjęs pateikti netikro banknoto pavyzdį, V. K. iš karto pradėjo skambinti įvairiems asmenims, taip pat ir V. M. , ir prašyti skubiai jam pateikti „kontraktą“. Prieš prasidedant šiems skambučiams tarp V. K. ir tariamų pirkėjų nebuvo jokios kalbos apie kokius nors kitus kontraktus. V. K. savo pašnekovams telefonu sako, kad jis sėdi su žmonėmis, kuriems reikia skubiai pateikti kontraktą, o jis tuo metu sėdėjo tik su tariamais pirkėjais, kuriems kaip tik ir turėjo pateikti netikrų eurų banknotą. Pažymėtina, jog visi V. K. pašnekovai suprato apie kokį „kontraktą“ kalbama, nors yra akivaizdu, kad su visais asmenimis negali būti sudarytas toks pats kontraktas tikrąja šio žodžio prasme. Pokalbio kontekstas ir V. K. elgesys nesukėlė jokių abejonių ir I. M. bei įslaptintam liudytojui, kad kontraktu yra vadinami eurai. Iš įrašų matyti, jog tą patį vakarą V. K. važiavo į Kauną ir parvežė 100 eurų netikrą banknotą. 2004-04-14 V. K. su V. M. važiavo į Kauną, kur susitiko su V. R. ir nenustatytu asmeniu. Kitą dieną būtent V. R. Kaune gabeno netikrus pinigus ir juos atidavė V. K. bendrininkui.

Šiame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje jau aptarti ir kiti įrodymai patvirtinantys D. V. , V. M. ir V. R. kaltę dėl didelio kiekio didelės vertės netikrų eurų įgijimo, laikymo ir pasikėsinimo realizuoti.

Todėl V. K. teiginiai, kad D. V. ir V. M. jam padėjo nežinodami apie nusikaltimą, o V. R. jis išvis nepažinojo, atmestini.

Šiame epizode kaip organizuotos grupės nariai, dalyvavę atliekant neteisėtus veiksmus su netikrais eurais, nuteisti ir A. K. bei E. K. . Apie jų kaltę dėl šio nusikaltimo skundžiamame nuosprendyje pasakyta kad „V. K. apie planuojamą padaryti nusikaltimą pranešė E. K. ir A. K. , pažadėjo jiems perduoti dalį iš šio nusikaltimo gautų lėšų ir gavo jų leidimą įvykdyti nusikaltimą“. Dar nurodyta, kad „E. K. ir A. K. kaip organizuotos grupės narių tyčia apėmė šį nusikaltimą, todėl jie taip pat privalo už tai atsakyti“.

Įrodymų, kurie pagrįstų tokį teiginį, nuosprendyje nepateikta. Nors nuosprendyje prie motyvų yra paminėta, kad E. K. , A. K. ... kaltė padarius nusikaltimą, numatytą BK 213 straipsnio 2 dalyje yra visiškai įrodyta liudytojų I. M. , V. M. , liudytojo Nr. 111, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymais, operatyvinių veiksmų užfiksuotais duomenimis, tačiau nei viename iš paminėtų įrodymų nenurodyta, kad E. K. ir A. K. žinojo apie netikrus eurus ir kad jiems buvo pažadėta dalis iš gauto pelno, kad jie davė sutikimą daryti šį nusikaltimą. Byloje yra atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės asmenų parodymai, kad „udavų“ grupuotės vadovas E. K. spręsdavo ar grupuotės nariai gali daryti kokį nors konkretų nusikaltimą, tačiau to negalima laikyti pakankamu patvirtinimu, kad šios taisyklės niekas nepažeisdavo. Šiuo atveju jokių konkrečių įrodymų apie A. K. ir E. K. vaidmenį dėl aptariamo nusikaltimo nėra surinkta. Todėl nenustačius bent kokio A. K. ir E. K. vaidmens padarant šį nusikaltimą, jie dėl šio nusikaltimo išteisintini. Tai padarytina panaikinant nuosprendžio dalį dėl jų nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 3 dalį ir 213 straipsnio 2 dalį ir šioje dalyje priimant naują – išteisinamąjį nuosprendį (Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 4 dalis, 329 straipsnio 1 punktas).

Šiame nuosprendyje atskirai aptariami motyvai, kad D. V. , V. M. , V. K. priklausė nusikalstamam susivienijimui. Todėl nuoroda į Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 3 dalį, numatančią veikimo organizuota grupe sąvoką, nėra reikalinga ir kaltininkų veika perkvalifikuojama į Lietuvos Respublikos BK 213 straipsnio 2 dalį. Veikos kvalifikavimą pagal 2 dalį nulemia netikrų pinigų didelis kiekis ir vertė. Už dalyvavimą nusikalstamame susivienijime ar vadovavimą jam kaltininkai atsako pagal Lietuvos Respublikos BK 249 straipsnį. Šiame nuosprendyje jau minėta, kad nustatant veikos kvalifikavimą nuoroda į Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnį, nustatantį bendrininkavimo formas, neturi būti pateikiama.

S. Š. parodymai negali būti laikomi antrarūšiais įrodymais, jie vertintini pagal tas pačias Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, kaip ir kiti įrodymai. Vertinant kokiais parodymais labiau tikėti, atsižvelgiama į parodymų nuoseklumą, jų atitikimą kitiems įrodymams, galimas neteisingų parodymų davimo priežastis ir kitas aplinkybes.

S. Š. parodymai yra nuoseklūs. Jis apklausiamas kaip įtariamasis ir kaip liudytojas ikiteisminio bylos tyrimo bei teisme nurodė iš esmės tas pačias aplinkybes apie V. P. bei kitų nuteistųjų vaidmenį plėšiant A. Z. turtą. Ikiteisminis bylos tyrimas prieš jį nutrauktas dar 2005-05-26, bet ir po to apklausiamas ikiteisminio bylos tyrimo metu bei teisme 2006-02-23 jis davė tokius pat parodymus. Todėl negalima sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad tokiais parodymais S. Š. siekia pats išvengti atsakomybės. Nenustatyta ir kitokių pagrindų, kodėl jis galėtų apkalbėti V. P. ar kitus nuteistuosius.

S. Š. parodymus apie tai, kad V. P. buvo tariamas cigarečių pirkėjas, patvirtina ir duomenys apie tai, kad jis naudojosi žaliu automobiliu „VW Golf“. Pastarąją aplinkybę įrodo liudytojos R. A. parodymai, kad ji su vyru turėjo ryškiai žalios spalvos automobilį “VW Golf”, su šiuo automobiliu V. P. padarė avariją ir ji su vyru daugiau juo nesinaudojo (b. l. 75, t. 19).

Iš pažymos apie kelių eismo taisyklių pažeidimus matosi, jog 2002-09-14 V. P. pateko į autoįvykį vairuodamas automobili „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2003-07-07 vairuodamas tą patį automobilį V. P. pažeidė kelių eismo taisykles. Automobilis „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso V. M. , kuri yra V. A. motina (b. l. 208-212, t. 5). A. Z. turto plėšimas padarytas laikotarpiu tarp šių įvykių. Iš nukentėjusiojo A. Z. parodymų matyti, kad ir jis parodė, jog cigarečių pirkėjas į įvykio vietą atvažiavo ryškiai žaliu automobiliu „VW Golf“ (b. l. 73, t. 19). Visuma šių duomenų leidžia tvirtinti, kad būtent V. P. buvo tas tariamas cigarečių pirkėjas. Jo apeliaciniame skunde dar teigiama, kad nėra įrodymų jį žinojus, kad cigaretės bus pagrobtos. Tokį teiginį paneigia nukentėjusiojo ir liudytojo S. Š. parodymai (jie šiuo atveju sutampa), kad cigarečių pirkėjas akivaizdžiai vilkino laiką, kol į aikštelę atbėgo kiti plėšimo dalyviai. Toks elgesys paaiškinamas tuo, kad reikėjo duoti laiko į įvykio vietą atvykti kitiems plėšimo dalyviams, o V. P. žinojo apie tai, taigi, jis buvo pakankamai informuotas, jog bus daromas plėšimas, o ne vyks pirkimas-pardavimas. Pinigų už dalyvavimą gavimas nėra būtinas nusikaltimo sudėties elementas, ir be jo V. P. veika, kaip padaryta organizuotos grupės bei atsižvelgiant į didelę pagrobto turto vertę, kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 181 straipsnio 3 dalį. Tačiau iš S. Š. parodymų matyti, kad V. P. iš V. K. gavo dalį už pagrobtas cigaretes gautų pinigų.

Nors, kaip nurodyta V. P. apeliaciniame skunde, nukentėjusysis negalėjo nurodyti tikslaus pagrobtų cigarečių kiekio, iš nukentėjusiojo parodymų matyti, kad už pagrobtą cigarečių krovinį buvo sutarta jam sumokėti 12000 JAV dolerių, tuo nukentėjusiajam tikintis uždirbti 1000 JAV dolerių. Taigi, pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad pagrobta cigarečių už 11000 JAV dolerių arba pagal to meto JAV dolerio kursą – už 33049,5 Lt ir tai atitinka didelės vertės turtą. Tai, kad cigaretės galėjo būti kontrabandinės, neturi įtakos baudžiamosios atsakomybės už jų pagrobimą kilimui ir jas pagrobiant padaryto nusikaltimo kvalifikavimui.

Apie tai, kad V. K. išsikvietė jį į kinų restoraną ir davė nurodymus dėl S. Š. saugojimo cigarečių operacijoje, parodė ir liudytojas G. R. . Jis parodė ir apie tai, kad peršautą T. įkėlus į automobilį „Mazda“ ir to automobilio vairuotojui išvežus jį į ligoninę, jie nuvažiavo į degalinę „Neste“ Lazdynuose. Ten atvažiavo V. K. , Eduardas ir A. K. , R. J. ir vaikinas, kuris šaudė (Žemaitis). Ten buvo aiškinamasi, kas įvyko. E. K. paklausė to vaikino, kuris šaudė, kam jis nušovė „mūsų žmogų“.

Šie parodymai vieni kitus atitinka, yra nuoseklūs todėl jais netikėti nėra pagrindo. Tam pagrindo neduoda ir tai, kad šie liudytojai yra atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos BK 39¹ straipsnio nustatyta tvarka. Jau minėta, kad tokių asmenų, kurie padėjo atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas parodymai vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir bet kurių kitų asmenų parodymai, neteikiant tokiems parodymams didesnės svarbos, taip pat ir nelaikant jų antrarūšiais įrodymais.

Taigi, minėtų liudytojų parodymai patvirtina, kad dėl šio plėšimo kaltas yra ne tik V. P. , bet ir nusikaltimą organizavę V. K. bei V. V. . Už jį atsakingi ir nusikalstamo susivienijimo vadovai A. K. bei E. K. , nes jie, kaip matosi iš liudytojų parodymų, dalyvavo aiškinantis V. T. nušovimą, gavo dalį pelno iš šio nusikaltimo. Tai leidžia padaryti išvadą, kad jų tyčia apėmė šio plėšimo padarymą.

Dėl nusikalstamo susivienijimo

E. K. ir A. K. buvo kaltinami organizavę nusikalstamą susivienijimą, taip pat jie buvo kaltinami kartu su V. K. vadovavę susivienijimui, o V. V. , D. V. , V. M. ir V. P. buvo kaltinami dalyvavę nusikalstamo susivienijimo veikoje:

maždaug 1990 m., tiksliai tyrimo metu nenustatytu laikotarpiu, A. K. ir E. K. Vilniaus mieste organizavo nusikalstamą susivienijimą, vadinamą „Udavy", skirtą daryti sunkius nusikaltimus- prievartauti didelės vertės turtą, vykdyti didelės vertės turto plėšimus, realizuoti didelės vertės netikrus pinigus ir daryti kitus nusikaltimus, bei laikotarpiu nuo 1990 m. iki 2004 m. pabaigos į šio nusikalstamo susivienijimo veiklą kartu įtraukė V. V. , G. R. (prieš jį ikiteisminis tyrimas nutrauktas LR BK 39¹ str. pagrindu), V. K. , V. M. (prieš jį ikiteisminis tyrimas nutrauktas LR BK 39¹ str. pagrindu), V. P. , D. V. , V. M. , I. M. (prieš jį ikiteisminis tyrimas nutrauktas LR BK 39¹ str. pagrindu), J. T. (nušautas turto plėšimo meti) ir kitus tyrimo metu nenustatytus asmenis, šiems asmenims nurodydami dalyvauti susivienijimo veikloje, paklusti susivienijimo vadovams, daryti nusikaltimus - prievartauti didelės vertės turtą, vykdyti didelės vertės turto plėšimus, įgyti ir realizuoti didelės vertės netikrus pinigus ir daryti kitus nusikaltimus, iš nusikalstamos veiklos gautų lėšų dalį perduoti į taip vadinamą „bendrą kasą". Organizavus nusikalstamą susivienijimą ir įtraukus į jo veiklą aukščiau nurodytus asmenis, laikotarpiu nuo 1990 m. iki 1998 m. E. K. ir A. K. dviese, o laikotarpiu nuo 1998 m. iki 2004 m. gruodžio mėn. - trise kartu su V. K. , vadovavo šio susivienijimo veiklai ir jo narių daromiems nusikaltimams- rengdavo nusikalstamo susivienijimo narių susirinkimus, kuriuose būdavo rengiami ir planuojami nusikaltimai, aptariami nusikalstamo susivienijimo narių santykiai tarpusavyje ir santykiai su kitomis nusikalstamomis grupuotėmis, sprendžiami kiti susivienijimo veiklai svarbūs klausimai, taip pat jie rengdavo susitikimus su kitų nusikalstamų grupuočių nariais, išlaikydavo patalpas susivienijimo narių susirinkimams, duodavo sutikimą nusikalstamo susivienijimo nariams vykdyti nusikaltimus, paskirstydavo susivienijimo narių vaidmenis darant konkrečius nusikaltimus, patys asmeniškai arba per V. K. vadovaudavo susivienijimo nariams darant konkrečius nusikaltimus, rinkdavo iš susivienijimo narių maždaug po 10 procentų piniginių lėšų, gautų darant nusikalstamas veikas, iš šių lėšų formavo taip vadinamą „bendrą kasą“, kurią laikė pas save, ir šias pinigines lėšas panaudodavo rengiant naujus nusikaltimus, apmokant advokatų, gindavusiu susivienijimo narius baudžiamosiose bylose, paslaugas, taip pat suteikiant materialinę pagalbą suimtiems bei laisvės atėmimo bausmę atliekantiems susivienijimo nariams, taip pat palaikydavo ryšius su advokatais, teisėsaugos institucijų pareigūnais, šiuos ryšius panaudodavo darydami nusikalstamas veikas, siekdami išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Motyvuodamas kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos BK 249 straipsnį nepagrįstumą, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šioje byloje nėra neabejotinų įrodymų kurie leistų tvirtinti, kad kaltinamieji veikė, kaip nusikalstamo susivienijimo nariai. Apie tai, kaip nurodyta nuosprendyje, galima tik spėti. Nuosprendyje teigiama: „Grupės asmenų prievartauti turtą iš UAB “C” akcininkų, UAB “D”, “D” ir “T” akcininkų, UAB “S” buvo sudarytos nesunkiems nusikaltimams daryti, grupių sudarymo metu tokio ir tikslo nebuvo, o prievartaujamo turto sumos išaugo per daugelį nusikaltimų tęsimosi metų. Turto prievartavimo iš Igorio ir V. K. atveju, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės I. M. buvo iniciatoriumi uždirbti iš pastarųjų pinigų padirbinėjant netikras vizas į JAV (susitarė daryti apysunkį nusikaltimą), tačiau šiam sumanymui nepasisekus, buvo sugalvotas kitas planas – turto prievartavimas, prisidengus K išlaisvinimu iš policijos už narkotinių medžiagų laikymą, o prievartaujamų pinigų suma buvo aptarta jau organizuotai grupei daryti šį nusikaltimą susiformavus. Cigarečių plėšimo ir netikrų eurų epizoduose veikė skirtingos tam sudarytos grupės, šių nusikaltimų iniciatoriais buvo skirtingi asmenys. Visiškai neįrodyta, kad grupė buvo sudaryta daryti sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, nėra vieno iš pagrindinio nusikalstamo susivienijimo požymių – kokiam tikslui susivienija grupė asmenų“.

Nuosprendyje nurodyta ir tai, kad nors grupės nariai save laikė vieninga grupuote ir kitiems prisistatydavo esantys iš grupuotės „Udavy“, tačiau tai nėra pagrindas manyti, jog jos nariai save laikė nusikalstamo susivienijimo, o ne organizuotos grupės nariais, niekas iš jų neprisistatė esantys nusikalstamo susivienijimo nariais, liudytojai neskiria kategorijų „grupė“, „grupuotė“, „susivienijimas“.

Su tokiais teiginiais prokuroro apeliaciniame skunde nesutinkama.

Prokuroras nurodo, kad atsakomybė už nusikalstamo susivienijimo kūrimą bei dalyvavimą jo veikloje buvo numatyta tik 1993-01-28 įstatymu įtvirtinus baudžiamajame kodekse 227¹ straipsnį. Todėl E. K. ir A. K. veiksmai įkuriant nusikalstamą susivienijimą 1990 m., vadovavimas susivienijimui ir dalyvavimas jo veikloje iki įsigaliojant 1993-01-28 įstatymui negali būti laikomi nusikalstamais. Tačiau vadovavimas nusikalstamam susivienijimui ir dalyvavimas jo veikloje yra trunkamasis nusikaltimas ir kaltininkų veiksmai po 1993-01-28 įstatymo įsigaliojimo, kai tokios veikos jau buvo kriminalizuotos, ir įsigaliojus 2000 m. Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos BK, užtraukia baudžiamąją atsakomybę.

Su pirmosios instancijos teismo išvadomis apie tai, kad nusikaltimai padaryti veikiant organizuota grupe, nesutinkama ir nuteistųjų apeliaciniuose skunduose.

E. K. nurodo, kad teismo išvados dėl organizuotos grupės įkūrimo nusikaltimų darymui ir vadovavimo jai yra tik prielaidos, neparemtos konkrečiais bylos duomenimis, įrodymais.

Nuteistasis V. K. nurodo, kad kaltę dėl didelio kiekio netikrų eurų įgijimo, laikymo ir pasikėsinimo realizuoti pripažįsta, tačiau nesutinka su teismo išvada, kad šį nusikaltimą padarė veikdamas organizuota grupe kartu su E. K. , A. K. , D. V. , V. M. ir V. R. . Padaryti šį nusikaltimą buvo išprovokuotas I. M. , susigundęs lengvo uždarbio. Apie planuojamą įvykdyti nusikaltimą nei E. K. , nei A. K. nieko nežinojo ir jame nedalyvavo. V. R. apeliantas teigia nepažįstantis. Pašydamas D. V. ir R. M. pagalbos, nuteistasis teigia nesakęs jiems, kad jie jam padės įvykdyti nusikaltimą, kadangi nenorėjo su jais dalintis pelnu, todėl nuteistasis mano, kad teismas visiškai nepagrįstai dėl šio epizodo jo veiksmus kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 3 dalį, t. y. kaip nusikaltimą, padarytą veikiant organizuota grupe.

Kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus konstatuoja, kad nusikalstamas susivienijimas egzistavo, todėl jo vadovai ir dalyviai turi atsakyti ir už savo veiksmus, susijusius su vadovavimu bei dalyvavimu nusikalstamo susivienijimo veikloje.

Baudžiamąją atsakomybę už dalyvavimą nusikalstamo susivienijimo veikloje numato Lietuvos Respublikos BK 249 straipsnis, o nusikalstamo susivienijimo požymiai yra nurodyti Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 4 dalyje. Joje nurodyta, kad nusikalstamas susivienijimas yra tada, kai bendrai nusikalstamai veiklai – vienam ar keliems sunkiems ar labai sunkiems nusikaltimams daryti – susivienija trys ar daugiau asmenų, kuriuos sieja pastovūs tarpusavio ryšiai bei vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas. Nusikalstamas susivienijimas, kaip bendrininkavimo forma, turi panašumų su organizuotos grupės veikla, tačiau nusikalstamo susivienijimo narių tarpusavio ryšiai skiriasi nuo organizuotos grupės narių pastovumu, sutelktumu bei aukštesniu nusikalstamos veiklos organizaciniu lygiu. Palyginus Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 3 dalies ir 4 dalies nuostatas, matyti, kad organizuotai grupei pakanka bent dviejų asmenų, be to, ji neatsiejama nuo realaus nusikaltimų darymo. Susitarimas įgyvendinamas „bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje“, kiekvienas grupės narys pats daro nusikaltimą, atlikdamas tam tikrą užduotį ar vaidmenį. Daromi nusikaltimai nebūtinai privalo būti sunkūs ar labai sunkūs. Šie išvardyti požymiai nėra būdingi nusikalstamam susivienijimui, kurio egzistavimui reikia didesnio asmenų skaičiaus, nėra būtinas atitinkamų nusikaltimų realus padarymas, o jeigu tokie nusikaltimai daromi, - nėra būtina, kad kiekvienas narys dalyvautų juose. Be kiekybinio požymio, pastovūs tarpusavio ryšiai bei vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas yra vienas iš pagrindinių požymių, atribojančių nusikalstamą susivienijimą nuo kitų bendrininkavimo formų.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad „Grupės asmenų prievartauti turtą iš UAB „C” akcininkų, UAB „D”, „D” ir „T” akcininkų, UAB „S” buvo sudarytos nesunkiems nusikaltimams daryti, grupių sudarymo metu tokio ir tikslo nebuvo, o prievartaujamo turto sumos išaugo per daugelį nusikaltimų tęsimosi metų“. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su šiuo pirmosios instancijos teismo teiginiu, nes iš bylos medžiagos matyti, kad šis nusikalstamas junginys buvo sukurtas siekiant užvaldyti didelės vertės turtą, nes nusikalstamas junginys veikė ilgą laiką, duoklės iš įmonių akcininkų buvo imamos periodiškai, tai nebuvo vienkartinis turto užvaldymas. Šių aplinkybių buvimą patvirtina liudytojas G. R. , dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagal Lietuvos Respublikos BK 39¹ straipsnį. Savo parodymus liudytojas patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, kur parodė namą, esantį Geležinio Vilko g. 12, Vilniuje, ir šio namo 1 aukšte parodė kabinetą Nr. 15, bei paaiškino, jog šiame kabinete buvo „ofisas“, kuriame nuolat rinkdavosi G. R. , E. K. , A. K. , V. V. , ir kuriame buvo dalinami turto prievartavimo metu gauti pinigai (b. l. 110-132, t. 8).

Pirmosios instancijos teismo išvada, kad nebuvo nusikalstamam susivienijimui būdingo požymio – tikslo daryti sunkius ar labai sunkius nusikaltimus, neteisinga ir dėl kitos priežasties. 1961 m. Lietuvos Respublikos BK atsakomybė už turto prievartavimą buvo numatyta 273 straipsnyje. To kodekso BK 8¹ straipsnis nustatė, kad tai yra sunkus nusikaltimas. Be to, buvo keli šį nusikaltimą kvalifikuojantys požymiai - grupė iš anksto susitarusių asmenų, organizuota grupė, todėl net ir nepriklausomai nuo prievartauto turto sumos nusikaltimai turėjo būti kvalifikuojami pagal 1961 m. BK 273 straipsnio 2 dalį ar 3 dalį, kas atitiktų sunkius nusikaltimus ir pagal 2000 m. Lietuvos Respublikos BK. Todėl nuo pat 1992 m. - 1993 m., kai tik pradėjo prievartauti turtą iš UAB „D“ ir UAB „C“, visi kaltininkai darė nusikaltimus, kurie prie sunkių priskiriami ir pagal 1961 m. ir pagal 2000 m. baudžiamuosius kodeksus, ir kaltininkai susibūrė daryti būtent sunkius, o ne kokius nors kitus nusikaltimus. Pats pirmosios instancijos teismas pripažino, jog visi nusikaltimai padaryti veikiant organizuota grupe, o tai yra kvalifikuojantis požymis, leidžiantis nusikaltimus kvalifikuoti pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 273 straipsnio 3 dalį ir 2000 m. BK 181 straipsnio 3 dalį, t. y. pats teismas pripažino, jog nuo pat nusikaltimų darymo pradžios buvo daromi sunkūs nusikaltimai.

Nepagrįsta ir pirmosios instancijos teismo išvada, kad turto prievartavimo iš K epizode buvo ruošiamasi daryti nesunkų nusikaltimą, ir tik po to gavosi sunkus nusikaltimas. Iš I. M. parodymų matyti, jog pirma buvo nuspręsta prievartauti iš K didelės vertės turtą, ir tik po to buvo pradėtas rengti šis nusikaltimas. Tai, kad prieš šį nusikaltimą buvo rengiamasi daryti kitą nusikaltimą, šiuo atveju reikšmės neturi.

Nusikalstamam susivienijimui, kaip vienai pačių pavojingiausių nusikalstamo bendrininkavimo formų, būdingas aukštas organizuotumo lygis: susivienijimo narių ilgalaikiai tarpusavio ryšiai, tam tikrų vaidmenų ar užduočių turėjimas siekiant maksimalių bendros nusikalstamos veiklos rezultatų. Išanalizavus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuotinas šio nusikalstamam susivienijimui būdingo požymio buvimas. Iš jau minėto liudytojo I. M. parodymų matyti, kad grupuotės vadovu buvo E. K. pravarde “Bambula”, jo “pavaduotojai” buvo A. K. pravarde “Fitil” Šis buvo antras pagal svarbą žmogus grupuotėje. V. K. pravarde „Griša” buvo žemiau A. K. , bet pakankamai aukštai. Pastarajam pavaldus buvo D. V. , pats liudytojas, V. M. , V. Š. , V. P. . Pačius pagrindinius sprendimus priimdavo E. K. , t. y. jis duodavo sutikimą daryti ar nedaryti kokį nors nusikaltimą, tačiau visus konkretesnius organizavimo reikalus pavesdavo atlikti V. K. arba A. K. . I. M. yra ne kartą bendravęs su E. K. , I. M. pasiūlydavo padaryti kokį nors nusikaltimą, E. K. duodavo sutikimą, tačiau daugiau apie tai nešnekėdavo ir liepdavo visus reikalus derinti su V. K. arba A. K. .

Liudytojas V. M. parodė, jog jis 1997 m. susipažino su V. K. pravarde „Griša“. Pats V. K. sakė, kad priklauso „Udavų“ grupuotei. Nuo 1997 m. V. M. pradėjo dalyvauti šio susivienijimo veikloje ir jo daromuose nusikaltimuose. V. M. žinojo, kad šiam susivienijimui vadovauja E. K. pravarde „Bambula“ kartu su A. K. , pravarde „Fitilis“ ir su V. K. . Visi kiti susivienijimo nariai buvo eiliniai. V. M. yra bendravęs su E. K. , tačiau dėl nusikalstamų veikų su juo nesikalbėdavo. E. K. „pavaduotojas“ buvo V. K. , E. K. nurodymus dėl nusikalstamų veikų padarymo duodavo per V. K. , kuris nurodymus perduodavo kitiems sau pavaldiems asmenims, tame tarpe ir V. M. . Todėl tiesioginius nurodymus dėl nusikalstamų veikų V. M. perduodavo V. K. . Tačiau be E. K. žinios ir sutikimo jokios nusikalstamos veikos daromos nebuvo. Susivienijime buvo „bendra kasa“, į kurią šio susivienijimo nariai mokėdavo apie 10 procentų pinigų, gaunamų iš nusikalstamos veikos, t. y. tam tikro nusikaltimo. Po nusikalstamų veikų padarymo V. K. sumokėdavo V. M. priklausančią pinigų dalį jau atskaičiavęs į „bendrą kasą“ priklausantį mokestį. Susivienijimo nariai taip pat buvo V. P. pravarde „Bezzubyj“, D. V. , V. M. , I. M. , Z. B. , A. V. pravarde „Tatarin“, Andrejus ir D. C. pravarde „Krotovai“, T. R. pravarde „Bunker“, asmuo pravarde „Storas“ vardu Boria, V. A. , L. Š. ir kiti asmenys. Einamieji „Udavy“ nusikalstamo susivienijimo klausimai buvo sprendžiami susitikimuose, vadinamose „strelkose“. V. M. yra dalyvavęs maždaug penkiuose tokiuose susitikimuose. Jie vykdavo taip- jei iškildavo koks nors klausimas ar nesusipratimas šio susivienijimo viduje ar su kitų nusikalstamų susivienijimų nariais, buvo susitariama susitikti ir išspręsti šiuos klausimus. Laiką ir vietą parinkdavo V. K. , paprastai vieta būdavo ta pati - Žvėryne esantis troleibusų žiedas. Susitikimuose be V. M. dar dalyvaudavo V. K. , V. A. , J. T. . Iš kitos pusės dalyvaudavo kiti asmenys. Pavyzdžiui teko dalyvauti, kai V. K. bendravo dėl klausimų, kurie iškilo bendraujant su kitu nusikalstamu susivienijimu „Zeliony“, iš jų pusės buvo atvykęs R. Č. su savo pavaduotoju “Lapša“. Susitikimuose visus klausimus sprendė ir galutinį žodį turėjo V. K. . E. K. turėjo ofisą, esantį Žalgirio g., „Kibirkšties“ gamyklos teritorijoje. Tame ofise yra registruotas futbolo klubas „Svajotojas“, bet tai iš tikrųjų yra E. K. ofisas. V. M. šiame „ofise“ yra buvęs 2 kartus.

Liudytojas S. Š. parodė, kad per V. V. jis susipažino su V. K. pravarde „Griša“, A. K. pravarde „Fitil“, E. K. pravarde „Bambula“, V. M. pravarde „Antibiotik“, G. R. pravarde „Belyj“, R. M. , J. T. pravarde „Griunia“, V. P. pravarde „Bezzubyj“, V. A. pravarde „Bonivur“, V. M. pravarde „Maladoj“, L. Š. , Z. B. pravarde „Zbynia“. Jie visi save vadindavo „Udavais“, tai buvo vieninga nusikalstama grupuotė. S. Š. daugiausiai bendraudavo su V. K. , V. V. , E. K. ir A. K. , kurie buvo grupuotės vadovai. Visos grupuotės lyderis buvo E. K. , antras pagal hierarchiją tuo metu buvo V. V. , tačiau maždaug nuo 2001 m. jis ėmė vis mažiau dalyvauti grupuotės veikloje ir jo vietą užėmė V. K. . A. K. būdavo kaip E. K. „dešinioji ranka“. V. K. tiesiogiai pavaldūs buvo V. A. ir V. M. bei kiti asmenys. Anksčiau vienas iš grupuotės lyderių buvo G. R. , tačiau kol G. R. buvo laisvės atėmimo vietoje V. K. pakilo hierarchijoje, o G. R. neteko savo vaidmens. Pagrindinis vadovas buvo E. K. , tačiau jis tiesiogiai bendraudavo tik su kitais grupuotės lyderiais- V. K. , V. V. ir A. K. . Jis šiems asmenims duodavo nurodymus, su jais tardavosi, planuodavo nusikaltimus, o jau jie tiesiogiai bendraudavo su sau pavaldžiais žmonėmis. E. K. paprastai niekad tiesiogiai nesišnekėdavo apie nusikaltimus su žemesnio rango grupuotės nariais, iš žemesnės grandies grupuotės narių netgi mažai kas žinojo E. K. telefono numerį. Paprastai viskas vykdavo taip- kuris nors žemesnės grandies lyderis, pavyzdžiui V. K. , sugalvoja padaryti nusikaltimą, tokiu atveju jis apie šį planą papasakoja E. K. , ir jeigu šis sutinka, tada jau V. K. tiesiogiai duoda nurodymus sau pavaldiems asmenims organizuoti ir vykdyti nusikaltimą. Pats E. K. niekada tiesiogiai jokiuose nusikaltimuose nedalyvaudavo, jis viską organizuodavo ir tvarkydavo per žemesnės grandies grupuotės narius, nusikaltimuose retai tiesiogiai dalyvaudavo ir A. K. . Daugumai nusikaltimų, pritarus E. K. ir A. K. , tiesiogiai vadovaudavo V. K. . E. K. ir A. K. iš kiekvieno grupuotės narių įvykdyto nusikaltimo gaudavo tam tikrą pelno dalį. Grupuotė turėjo savo „ofisą“, kuris buvo „K“ gamykloje, esančioje Žalgirio g., 4-e aukšte, šias patalpas nuomojo E. K. meilužė N. M. . Šalia šių patalpų N. M. buvo įsteigusi siuvimo cechą. „Ofise“ vykdavo grupuotės lyderių susitikimai, ten beveik kiekvieną dieną būdavo E. K. , A. K. , V. K. ir V. V. , taip pat jie į šį „ofisą“ išsikviesdavo ir kitus grupuotės narius. S. Š. yra ne kartą lankęsis šiame „ofise“. Grupuotė turėjo bendrą pinigų fondą- „obščiaką“, šį fondą valdė pats E. K. . Kiekvieną mėnesį grupuotės nariai surinkdavo mokestį „už stogą“ iš visų asmenų, kurie jiems mokėdavo, ir dalį pinigų, kurią reikdavo mokėti į „obščiaką“, atveždavo į „ofisą“ bei atiduodavo E. K. . Įvykdžius kažkokį kitą nusikaltimą gauti pinigai taip pat būdavo vežami E. K. . Gavęs iš nusikalstamos veiklos gautus pinigus E. K. juos padalindavo grupuotės nariams, kurie būdavo įvykdę šį nusikaltimą. Paprastai į „obščiaką“ būdavo atidedama 10 procentų nuo gautos sumos, o likę 90 procentų būdavo padalinama atitinkamos brigados vadovui ir jam pavaldiems asmenims, kurie tiesiogiai būdavo įvykdę tą nusikaltimą. Kartais žemesnės grandies lyderis, pavyzdžiui V. K. , pats padalindavo iš nusikaltimo gautus pinigus ir E. K. atveždavo į „obščiaką“ priklausančią dalį. S. Š. tiesiogiai nėra matęs kaip dalinami pinigai, tačiau apie tai jam ne kartą pasakojo pats E. K. . Šie fondo pinigai būdavo naudojami bendroms grupuotės reikmėms- dažniausiai pinigai iš „obščiako“ būdavo mokami advokatams, kurie gindavo grupuotės narius, taip pat nuolat būdavo skiriami pinigai siuntiniams, kurie būdavo perduodami į laisvės atėmimo vietas, kuriose bausmę atlikdavo nuteisti grupuotės nariai, taip pat būdavo skiriama pinigų ir teisėsaugos pareigūnų papirkimui. Pinigus iš „obščiako“ valdė E. K. , jis šiuos pinigus leisdavo ir savo reikmėms, jis yra pasakojęs, jog kazino pralošė 5000 litų iš „obščiako“ pinigų. Grupuotės nariai paprastai mobiliojo ryšio SIM korteles imdavo iš vienos įmonės, jų numerių paskutiniai skaitmenys eidavo iš eilės- 01, 02, 03, 04 ir t. t. E. K. visada pasiimdavo numerį, kuris baigdavosi 01, A. K. - 02, V. K. - 03 arba 04, V. V. - 05, ir t. t. Taip ir pagal numerius būdavo galima spręsti apie jų tarpusavio hierarchiją.

Liudytojas Nr. 777, kuriam taikomas anonimiškumas apklaustas parodė, jog jis daugiau nei 10 m. pažįsta nusikalstamos grupuotės „Udavy“ vadovą E. K. pravarde „Bambula“. Jis maždaug nuo 1990 m. užsiima nusikalstama veikla, jis tuo laikotarpiu turėjo savo grupuotę, kuri užsiėmė narkotikų prekyba, prostitucijos organizavimu, įvairiomis aferomis. Ši jo grupuotė tuo metu nebuvo didelė, jie mokėjo duoklę „Vilniaus brigadai“. Tuo metu kartu su „Bambula“ šioje grupuotėje buvo jo brolis A. K. pravarde „Fitil“, V. K. pravarde „Griša“, V. C. , R. S. pravarde „Proška“, V. V. pravarde „Lenin“. Ši grupuotė nuo pat pradžių buvo vadinama „Udavy“. Vėliau, kai subyrėjo „Vilniaus brigada“, ši grupuotė pradėjo dirbti savarankiškai. Jos vadovu pasiliko E. K. . Vėliau prie šios grupuotės prisišliejo G. R. pravarde „Belyj“, V. M. pravarde „Antibiotik“, A. V. pravarde „Tatarin“. Pastaruoju metu „Udavy“ grupuotės vadovu buvo E. K. , jam pavaldūs buvo V. K. , R. S. , G. R. . Šie asmenys turi savo mažesnes grupuotes, t. y. jie patys yra pavaldūs E. K. , o jiems jau pavaldūs žemesnio rango nariai. A. K. taip pat priklauso aukštesniam grupuotės narių rangui. V. K. yra pavaldūs jauni vaikinai vardais Vaidas, Deividas ir kiti. Aukščiau nurodyti asmenys prisistatydavo esantys iš „Udavy“ grupuotės, jei kuris nors iš jų įsiveldavo į muštynes, su kuo nors sukonfliktuodavo, jų ginti atvažiuodavo kiti grupuotės nariai. Kadangi grupuotės vadovas yra E. K. , tai jis aiškindavosi santykius su kitų grupuočių nariais, susitikimuose taip pat dalyvaudavo V. K. , A. K. (b. l. 86-87, t. 19).

Iš minėtų liudytojų G. R. , I. M. , V. M. , S. Š. , liudytojo Nr. 777 parodymų matyti, jog grupė asmenų - E. K. , A. K. , V. K. , V. V. , V. P. , V. M. , D. V. save identifikavo kaip vieningą grupuotę, jie jautėsi esą grupuotės nariai, kitiems asmenims jie prisistatydavo esantys iš grupuotės „Udavy“, kaip šios grupuotės atstovai jie dalyvaudavo susitikimuose su kitų grupuočių nariais. Taigi, grupuotės narių buvo daugiau nei trys. Šio požymio buvimą patvirtina ir duomenys apie piniginių lėšų srautus nusikalstamo junginio viduje, jų paskirstymą. Iš minėtų liudytojų parodymų matyti, kad iš bet kurio nusikaltimo didžioji dalis gautų pinigų patekdavo pas V. K. bei A. K. , o jau šie dalį pinigų pasilikdavo sau, dalį perduodavo E. K. , o dalį pinigų, apie 10 procentų, įnešdavo į bendrą fondą, iš kurio būdavo padedama grupuotės nariams, jei jiems reikėdavo pagalbos - mokėdavo už advokatų paslaugas ir pan. Iš minėtų liudytojų parodymų taip pat matyti, kad visi paminėti asmenys nuolat palaikydavo glaudžius ryšius, dažnai tarpusavyje bendraudavo, pasitikėdavo vieni kitais. Aukštesnę padėtį grupuotėje užimančių asmenų nurodymai buvo besąlygiškai vykdydami. Pirmosios instancijos teismas konstatavo esant įrodyta, kad nusikaltimai buvo gerai parengti, juose dalyvaujantys asmenys buvo pasiskirstę vaidmenimis, jie save priskirdavo prie „udavų“ grupės, grupė buvo pastovi, veikė ilgą laiką ir intensyviai. Šios nustatytos aplinkybės rodo nusikalstamo susivienijimo narių ryšių stiprumą.

Nėra pagrįstas pirmosios instancijos teismo teiginys, jog „atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės liudytojų bei nukentėjusiųjų parodymai, kad veikė grupuotė „Udavai” nėra pagrindas manyti, kad jie šią grupę laikė nusikalstamu susivienijimu, o ne organizuota grupe, tuo labiau, kad būtent kaip nusikalstamo susivienijimo „Udavy” nariais nė vienas iš išvardintų asmenų neprisistatė. Net parodymuose minint žodžius “grupė”, “grupuotė”, “susivienijimas” liudytojai šių kategorijų neskiria, jiems tik yra aišku, kad veikė „Udavai”.

Kaip ir bet kokios kitos bendrininkavimo formos, taip ir nusikalstamo susivienijimo požymiai turi būti nustatomi ir įvertinami remiantis juridiniais kriterijais. Šiam vertinimui neturi reikšmes kaip įvardija nusikalstamą junginį liudytojai nukentėjusieji ar patys šio junginio nariai - organizuotą grupę, kaip nusikalstamą susivienijimą ar kt. Tokios nuomonės laikėsi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėje nutartyje Nr. 2K-545/2006. Teisėjų kolegija taip pat yra tos nuomonės, kad pateikti teisinį baudžiamosios bylos aplinkybių įvertinimą turi pats teismas, o ne minėti baudžiamojo proceso dalyviai.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nusikalstamo susivienijimo buvimo nepatvirtina tai, kad A. Z. turto plėšimo ir netikrų eurų epizoduose veikė skirtingos tam sudarytos grupės, šių nusikaltimų iniciatoriais buvo skirtingi asmenys. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos BK normose, kuriose įvardinami nusikalstamo susivienijimo buvimui pripažinti būtini požymiai, nenustatyta reikalavimo, kad nusikaltimai būtų daromi pastovia susivienijimo narių grupe. Šią sąvoką reikia skirti nuo nusikalstamam susivienijimui būdingo požymio: trijų ar daugiau asmenų pastovių tarpusavio ryšių palaikymo, kuris nereiškia būtinumo dalyvauti visiems nusikalstamo susivienijimo nariams kiekvieno nusikaltimo padaryme. Nusikalstamo susivienijimo narys gali visai nedalyvauti jokio nusikaltimo padaryme, tokiu atveju jis atsakys tik pagal Lietuvos Respublikos BK 249 straipsnį.

E. K. ir A. K. , V. K. , taip pat V. V. , D. V. , V. M. ir V. P. nusikalstamos veiklos laikotarpiu, kuris baigėsi 2004 m. gruodžio mėnesį, galiojo tiek 1961 m. Lietuvos Respublikos BK, tiek ir 2000 m. Lietuvos Respublikos BK. Pati pirmoji, 1993 m. sausio 28 d. įstatymu Nr. I-57 į 1961 m. BK įtraukto 227¹ straipsnio redakcija numatė baudžiamąją atsakomybę už nusikalstamo susivienijimo (gaujos) organizavimą, vadovavimą, taip pat dalyvavimą darant konkrečius straipsnyje išvardintus nusikaltimus. Tarp minėtame straipsnyje išvardintų nusikaltimų buvo paminėti ir nusikaltimai nuosavybei. Vėlesnės redakcijos 1961 m. BK 227¹ straipsnis šią nusikalstamo bendrininkavimo formą apibrėžė kaip susivienijimą iš trijų ar daugiau asmenų bendrai nusikalstamai veikai – daryti sunkius nusikaltimus – kūrimą, taip pat dalyvavimą jo veikloje. Esminis skirtumas tarp 1961 m. BK ir 2000 m. BK numatytų nusikalstamo susivienijimo sąvokų yra tai, kad šiuo metu galiojantis baudžiamasis įstatymas nusikalstamo susivienijimo sąvoką papildo reikalavimu nuolatinių tarpusavio ryšių bei vaidmenų ir užduočių pasiskirstymu tarp nusikalstamą junginį sudarančių asmenų. Šie požymiai sugriežtina įstatymo taikymo reikalavimus, pripažįstant bendrininkavimo formą nusikalstamu susivienijimu. Nuosprendžio priėmimo metu atsakomybę už šią veiką numatė šiuo metu galiojančio 2000 m. BK 249 straipsnio 2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija. Iki minėtos baudžiamojo įstatymo redakcijos įsigaliojimo galiojo 2003 m. liepos 4 d. įstatymo Nr. IX- 1706 redakcija, o prieš tai – 2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX- 1495 redakcija. Šios redakcijos Lietuvos Respublikos BK 249 straipsnio sankcijos numatė švelnesnes bausmes, negu 2003 m. liepos 4 d. įstatymo Nr. IX- 1706 redakcija. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamo susivienijimo veika tęsėsi iki 2004 m. pabaigos, jos dalyvių ir vadovų veikos kvalifikuotinos pagal 2003 m. liepos 4 d. įstatymo Nr. IX- 1706 redakciją, kuri galiojo šiai veikai pasibaigiant.

Vilniaus apygardos teismas skundžiamame nuosprendyje teisingai nurodė, jog atsakomybė už nusikalstamo susivienijimo kūrimą bei dalyvavimą jo veikloje buvo numatyta tik 1993-01-28 įstatymu įtvirtinus baudžiamajame kodekse 227¹ straipsnį. Šis įstatymas įsigaliojo 1993-02-05 po jo paskelbimo „Lietuvos Aide“ 1993 m. vasario 4 d., Nr. 22.

Kadangi A. K. ir E. K. suburtas junginys, kuriam pagal byloje esančius įrodymus jie vadovavo, atitinka 1961 m. BK 227¹ straipsnyje nurodytus nusikalstamo susivienijimo požymius – nusikalstamu jis pripažįstamas tik nuo minėto įstatymo įsigaliojimo. Kadangi minėtas junginys jau buvo įkurtas iki 1961 m. BK 227¹ straipsnio atsiradimo, A. K. ir E. K. negalima pripažinti kaltais organizavus nusikalstamą susivienijimą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes kaltais dalyvavus nusikalstamo susivienijimo, įkurto sunkiems nusikaltimams daryti, veikloje ir dalyvavus nusikalstamo susivienijimo narių daromuose sunkiuose nusikaltimuose, pripažįstami nuo 1990 m. iki 2004 m. į nusikalstamo susivienijimo veiklą įtraukti V. V. , D. V. , V. M. ir V. P. . Todėl veika dėl nusikalstamo susivienijimo apibūdintina šitaip:

Nuo 1993 m. vasario mėnesio A. K. ir E. K. Vilniaus mieste vadovavo nusikalstamo susivienijimo, vadinamo „Udavy“, skirto daryti sunkius nusikaltimus- prievartauti didelės vertės turtą, vykdyti didelės vertės turto plėšimus ir daryti kitus nusikaltimus, bei laikotarpiu nuo šio laikotarpio iki 2004 m. pabaigos, kol egzistavo šis susivienijimas į šio nusikalstamo susivienijimo veiklą kartu įtraukė V. V. , G. R. (prieš jį ikiteisminis tyrimas nutrauktas LR BK 39¹ str. pagrindu), V. K. , V. M. (prieš jį ikiteisminis tyrimas nutrauktas LR BK 39¹ str. pagrindu), V. P. , D. V. , V. M. , I. M. (prieš jį ikiteisminis tyrimas nutrauktas LR BK 39¹ str. pagrindu), J. T. (nušautas turto plėšimo metu) ir kitus tyrimo metu nenustatytus asmenis, šiems asmenims nurodydami dalyvauti susivienijimo veikloje, paklusti susivienijimo vadovams, daryti nusikaltimus - prievartauti didelės vertės turtą, vykdyti didelės vertės turto plėšimus ir daryti kitus nusikaltimus, iš nusikalstamos veiklos gautų lėšų dalį perduoti į taip vadinamą „bendrą kasą". Organizavus nusikalstamą susivienijimą ir įtraukus į jo veiklą aukščiau nurodytus asmenis, laikotarpiu nuo 1993 m. iki 1998 m. E. K. ir A. K. dviese, o laikotarpiu nuo 1998 m. iki 2004 m. gruodžio mėn., kai buvo sulaikyti E. K. ir A. K. , - trise kartu su V. K. , vadovavo šio susivienijimo veiklai ir jo narių daromiems nusikaltimams - rengdavo nusikalstamo susivienijimo narių susirinkimus, kuriuose būdavo rengiami ir planuojami nusikaltimai, aptariami nusikalstamo susivienijimo narių santykiai tarpusavyje ir santykiai su kitomis nusikalstamomis grupuotėmis, sprendžiami kiti susivienijimo veiklai svarbūs klausimai, taip pat jie rengdavo susitikimus su kitų nusikalstamų grupuočių nariais, išlaikydavo patalpas susivienijimo narių susirinkimams, duodavo sutikimą nusikalstamo susivienijimo nariams vykdyti nusikaltimus, paskirstydavo susivienijimo narių vaidmenis darant konkrečius nusikaltimus, patys asmeniškai arba per V. K. vadovaudavo susivienijimo nariams darant konkrečius nusikaltimus, rinkdavo iš susivienijimo narių maždaug po 10 procentų piniginių lėšų, gautų darant nusikalstamas veikas, iš šių lėšų formavo taip vadinamą „bendrą kasą“, kurią laikė pas save, ir šias pinigines lėšas panaudodavo rengiant naujus nusikaltimus, apmokant advokatų, gindavusių susivienijimo narius baudžiamosiose bylose, paslaugas, taip pat suteikiant materialinę pagalbą suimtiems bei laisvės atėmimo bausmę atliekantiems susivienijimo nariams, taip pat palaikydavo ryšius su advokatais, teisėsaugos institucijų pareigūnais, šiuos ryšius panaudodavo darydami nusikalstamas veikas, siekdami išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Nusikalstamo susivienijimo vadovų veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 249 straipsnio 3 dalį, o dalyvių – pagal to paties straipsnio 1 dalį (2003 m. liepos 4 d. įstatymo Nr. IX-1706 redakcija).

Dėl bausmių

Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 2 dalis nustato tokius pagrindus, į kuriuos atsižvelgiama skiriant bausmę: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Prokuroro apeliaciniame skunde prašoma sugriežtinti bausmes, jų dydį skiriant lygų arba artimą sankcijos vidurkiui. Toks prašymas grindžiamas Lietuvos Respublikos BK 61 straipsnio 2 dalimi, kur sakoma: „Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio“.

Tačiau ši taisyklė nėra vienintelė nulemianti bausmę. Lietuvos Aukščiausiasias Teismas 2006 m. kovo 14 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-209/2006 nurodė, kad tokia įstatymo traktuotė nėra tiksli, nes perkelia akcentą nuo bausmės dydžio apskaičiavimo metodo į patį bausmės dydį. Įstatymo tekstas įsakmiai nereikalauja skirti tik tokią bausmę, kuri yra didesnė už sankcijoje numatytą jos vidurkį. Ne mažesnę reikšmę turi kitos Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 2 dalyje minimos aplinkybės.

Šioje byloje paskirtos bausmės daugeliu atveju nėra aiškiai per švelnios. Kolegija atsižvelgia į tai, kad byloje padaryti nusikaltimai, nors ir sunkūs, nepasižymėju smurtu, nebuvo padaryta sunkių ir apysunkių kūno sužalojimų. Plėšimo atveju pagrobto turto vertė nedaug viršijo didelės vertės ribą. Prievartaujant turtą iš Kuvšinikovų, reali turtinė žala nepadaryta. Netikri eurai paleisti į apyvartą nebuvo, nes tam buvo užkirstas kelias. Prievartaujant turtą iš akcinių bendrovių, buvo renkamos duoklės, bet ir šie nusikaltimai nepasižymėjo brutalumu, kūno sužalojimais, kitomis sunkiomis pasekmėmis. Skiriant bausmes už dalyvavimą nusikalstamo susivienijimo veikloje, atsižvelgiama, kad V. M. ir V. P. inkriminuota tik po 1 priklausant susivienijimui padarytą nusikaltimą, o D. V. - tik du. Todėl V. M. ir V. P. pagal Lietuvos Respublikos BK 249 straipsnio 1 dalį, skirtina minimali bausmė, o D. V. – didesnė, bet artimesnė minimaliai. V. V. , atsižvelgiant į didesnę jo dalyvavimo nusikalstamame susivienijime apimtį, siriama griežtesnė bausmė. Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamo susivienijimo vadovai neturi teistumo, į palyginti nedidelį nusikalstamo susivienijimo padarytų nusikaltimų skaičių, jo vadovams skirtinos taip pat artimos minimalioms bausmės. V. K. , atsižvelgiant į aktyvų vaidmenį padarant nusikaltimą, susijusį su netikrų eurų įgijimu, laikymu ir pasikėsinimu realizuoti paskirtoji penkerių metų laisvės atėmimo bausmė pripažįstama kaip aiškiai per švelni ir ji pagriežtintina dvejais metais.

Atsižvelgiant į tai, kad S. R. neturi neišnykusio teistumo, į jo tik kaip padėjėjo vaidmenį, jam skiriama švelnesnė Lietuvos Respublikos BK 294 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – areštas. Tačiau įvertinus gana ilgą nukentėjusiųjų laikymo S. R. sodo namelyje trukmę, skiriamos bausmės – arešto dydis nustatomas arčiau maksimalios šios bausmės rūšies ribos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu, į paskirtą S. R. bausmę įskaitomas nuo 2004 m. gruodžio 7 d. iki 2005 m. vasario 9 d. suėmime išbūtas laikas (b. l. 51, 91, t. 14).

Skundžiamu nuosprendžiu V. P. pagal nuosprendžių sutaptį paskirta subendrinta bausmė yra vieneriais metais didesnė už bausmę, paskirtą pagal Lietuvos Respublikos BK 181 straipsnio 3 dalį. Tačiau į galutinę bausmę skundžiamu nuosprendžiu nuspręsta įskaityti atliktą bausmę pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2004 05 14 nuosprendį nuo 2003 m. lapkričio 15 d. iki 2004 m. lapkričio 23 d. ir kardomojo kalinimo suėmimo laiką nuo 2005 m. gegužės 24 d. iki 2006 m. vasario 24 d. Toks bausmių, paskirtų dviem nuosprendžiais, subendrinimas atitiko Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatas, numatančias, kad „pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį“. Toks subendrinimas nepablogino nuteistojo padėties, nes, kaip minėta, jam paskirta galutinė bausmė padidėjo tik vieneriais metais, o į šią galutinę bausmę įskaitytas pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2004 05 14 nuosprendį atliktas laikotarpis nuo 2003 m. lapkričio 15 d. iki 2004 m. lapkričio 23 d., kuris yra didesnis kaip vieneri metai. Kardomojo kalinimo laikotarpis kuriuo V. P. buvo suimtas jau šioje byloje, į bausmės laiką taip pat įskaitytas. Taigi, subendrindamas bausmes ir įskaitydamas jau atliktą bausmės laiką, pirmosios instancijos teismas klaidos nepadarė.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu, 2 punktu,

n u sprendžia:

panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2006 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendžio dalį, kuria S. R. , kaltintas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 181 straipsnio 3 dalyje, dėl turto prievartavimo iš Igorio ir V. K. , išteisintas, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:

S. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 294 straipsnio 2 dalyje ir nubausti jį septyniasdešimčiai parų arešto. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu, į S. R. paskirtą bausmę įskaityti nuo 2004 m. gruodžio 7 d. iki 2005 m. vasario 9 d. suėmime išbūtą laiką, vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai arešto parai.

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2006 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendžio dalį, kuria A. K. ir E. K. pripažinti kaltais padarę nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 213 straipsnio 2 dalyje ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį: A. K. ir E. K. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 3 dalį ir 213 straipsnio 2 dalį (dėl kaltinimo, kad vadovaudami nusikalstamo susivienijimo veiklai įgijo, laikė ir pasikėsino realizuoti didelį kiekį didelės vertės netikrų pinigų), išteisinti, neįrodžius jų dalyvavimo šio nusikaltimo padaryme.

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2006 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendžio dalį, kuria E. K. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 181 straipsnio 3 dalyje (dėl turto prievartavimo iš Igorio ir V. K. ) ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį: dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 181 straipsnio 3 dalį (dėl turto prievartavimo iš Igorio ir V. K. ) E. K. išteisinti, neįrodžius jo dalyvavimo nusikaltimo padaryme.

Kitą Vilniaus apygardos teismo 2006 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendžio dalį pakeisti:

E. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 249 straipsnio 3 dalyje (2003-07-04 įstatymo Nr. IX-1706 redakcija) ir paskirti jam vienuolikos metų laisvės atėmimo bausmę.

E. K. veiką iš Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 3 dalies ir 181 straipsnio 1 dalies (dėl turto prievartavimo iš UAB “S” akcininkų) perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos BK 181 straipsnio 1 dalį ir už šio nusikaltimo padarymą jam paskirti trejų metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi , prie bausmės E. K. paskirtos pagal Lietuvos Respublikos BK 249 straipsnio 3 dalį, pridėti dalį bausmių, paskirtų pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 3 dalį, pagal 181 straipsnio 3 dalį (dėl turto prievartavimo iš UAB “C” akcininkų), pagal Lietuvos Respublikos BK 181 straipsnio 3 dalį (dėl turto prievartavimo iš UAB “D”, “D”, “T” akcininkų), pagal 181 straipsnio 1 dalį (dėl turto prievartavimo iš UAB “S” akcininkų ) ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą trylikai metų. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės laiką skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2006 m. rugpjūčio 21 dienos. Į bausmės laiką E. K. įskaityti kardomojo kalinimo – suėmimo laiką nuo 2004 m. gruodžio 5 d. iki 2006 m. rugpjūčio 21 dienos.

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 249 straipsnio 3 dalyje (2003-07-04 įstatymo Nr. IX-1706 redakcija) ir paskirti jam dešimties metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

A. K. veiką iš Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 3 dalies ir 181 straipsnio 1 dalies (dėl turto prievartavimo iš UAB “S” akcininkų) perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos BK 181 straipsnio 1 dalį ir už šio nusikaltimo padarymą jam paskirti trejų metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, prie bausmės A. K. paskirtos pagal Lietuvos Respublikos BK 249 straipsnio 3 dalį, pridėti dalį bausmių, paskirtų pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 3 dalį, pagal 181 straipsnio 3 dalį (dėl turto prievartavimo iš UAB “C” akcininkų), pagal Lietuvos Respublikos BK 181 straipsnio 3 dalį (dėl turto prievartavimo iš UAB “D”, “D”, “T” akcininkų), pagal 181 straipsnio 1 dalį (dėl turto prievartavimo iš UAB “S” akcininkų), pagal 181 str. 3d. (dėl turto prievartavimo iš Igorio ir V. K. ) ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą dvylikai metų. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės laiką skaičiuoti nuo paskirtos bausmės vykdymo pradžios.

Į bausmės laiką A. K. įskaityti suėmimo laiką nuo 2004 m. gruodžio 5 d. iki 2005 m. kovo 30 d.

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 249 straipsnio 3 dalyje (2003-07-04 įstatymo Nr. IX-1706 redakcija) ir paskirti jam vienuolikos metų laisvės atėmimo bausmę.

V. K. veiką iš Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 3 dalies ir 213 straipsnio 2 dalies (dėl netikrų pinigų – eurų įgijimo, laikymo ir pasikėsinimo realizuoti) perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos BK 213 straipsnio 2 dalį ir už šio nusikaltimo padarymą jam paskirti septynerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi prie bausmės V. K. paskirtos pagal Lietuvos Respublikos BK 249 straipsnio 3 dalį pridėti dalį bausmių, paskirtų pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 3 dalį, 181 straipsnio 3 dalį ir 213 straipsnio 2 dalį ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą dvylikai metų. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės laiką skaičiuoti nuo paskirtos bausmės vykdymo pradžios. Į bausmės laiką V. K. įskaityti kardomojo kalinimo laiką nuo 2004 04 15 iki 2004 10 21.

V. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 249 straipsnio 1 dalyje (2003-07-04 įstatymo Nr. IX-1706 redakcija) ir paskirti jam šešerių metų laisvės atėmimo bausmę.

V. V. veiką iš Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 3 dalies ir 181 straipsnio 1 dalies (dėl turto prievartavimo iš UAB “S” akcininkų) perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos BK 181 straipsnio 1 dalį ir už šio nusikaltimo padarymą jam paskirti dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, prie bausmės V. V. paskirtos pagal Lietuvos Respublikos BK 249 straipsnio 1 dalį, pridėti dalį bausmių, paskirtų pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 3 dalį, pagal 181 straipsnio 3 dalį (dėl turto prievartavimo iš UAB “C” akcininkų), pagal Lietuvos Respublikos BK 181 straipsnio 3 dalį (dėl turto prievartavimo iš UAB “D”, “D”, “T” akcininkų), pagal 181 straipsnio 1 dalį (dėl turto prievartavimo iš UAB “S” akcininkų) ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą septyneriems metams. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės laiką skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo 2006 m. rugpjūčio 21 dienos.

Į bausmės laiką V. V. įskaityti kardomojo kalinimo suėmimo laiką nuo 2005 m. vasario 22 d. iki nuosprendžio paskelbimo 2006 m. rugpjūčio 21 d.

D. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 249 straipsnio 1 dalyje (2003-07-04 įstatymo Nr. IX-1706 redakcija) ir paskirti jam penkerių metų laisvės atėmimo bausmę.

D. V. veiką iš Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 3 dalies ir 213 straipsnio 2 dalies (dėl netikrų pinigų – eurų įgijimo, laikymo ir pasikėsinimo realizuoti) perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos BK 213 straipsnio 2 dalį ir už šio nusikaltimo padarymą jam paskirti ketverių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, prie bausmės paskirtos pagal Lietuvos Respublikos BK 249 straipsnio 1 dalį pridėti dalį bausmių, D. V. paskirtų pagal Lietuvos Respublikos BK 181 straipsnio 3 dalį ir pagal 213 straipsnio 2 dalį ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą šešeriems metams. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės laiką skaičiuoti nuo paskirtos bausmės vykdymo pradžios.

Į bausmės laiką D. V. įskaityti kardomojo kalinimo laiką nuo 2004 m. balandžio 15 d. iki 2005 m. kovo 15 d.

V. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 249 straipsnio 1 dalyje (2003-07-04 įstatymo Nr. IX-1706 redakcija) ir paskirti jam trejų metų laisvės atėmimo bausmę.

V. M. veiką iš Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 3 dalies ir 213 straipsnio 2 dalies (dėl netikrų pinigų – eurų įgijimo, laikymo ir pasikėsinimo realizuoti) perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos BK 213 straipsnio 2 dalį ir už šio nusikaltimo padarymą jam paskirti ketverių metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, prie šios bausmės pridėti dalį bausmės V. M. paskirtos pagal Lietuvos Respublikos BK 249 straipsnio 1 dalį ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą ketveriems metams ir trims mėnesiams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės laiką skaičiuoti nuo paskirtos bausmės vykdymo pradžios. Į bausmės laiką įskaityti suėmimo laiką nuo 2004 m. balandžio 15 d. iki 2005 m. sausio 31 d.

V. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 249 straipsnio 1 dalyje (2003-07-04 įstatymo Nr. IX-1706 redakcija) ir paskirti jam trejų metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su V. P. pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 3 dalį paskirta bausme ir paskirti subendrintą bausmę - laisvės atėmimą ketveriems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirtąją bausmę subendrinti iš dalies sudedant su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2004 05 14 nuosprendžiu (pakeistu Panevėžio apygardos teismo 2004 09 23 nutartimi) paskirta bausme ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą penkeriems metams. Bausmę paskirti atklikti pataisos namuose. Bausmės laiką skaičiuoti nuo paskirtos bausmės vykdymo pradžios.

Į bausmės laiką įskaityti V. P. atliktą bausmę pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2004 05 14 nuosprendį nuo 2003 m. lapkričio 15 d. iki 2004 m. lapkričio 23 d. ir kardomojo kalinimo – suėmimo – laiką nuo 2005 m. gegužės 24 d. iki 2006 m. vasario 24 d.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuteistųjų V. M. , V. R. , D. V. , V. K. apeliacinius skundus atmesti.