- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-04-07
- Bylos Nr.
- e2S-991-221/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-01165-2017-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Lozoraitytė
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Circle K Lietuva“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Circle K Lietuva“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įsakymo nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti neteisėtu ir panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2016 m. gruodžio 19 d. įsakymą Nr. 8VĮ-1465-(14.8.2.), priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinio reikalavimams užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos sustabdyti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2016 m. gruodžio 19 d. įsakymo Nr. 8VĮ-1465-(14.8.2.) galiojimą. Ieškovė prašyme nurodė, kad, pareikšdama ieškinį, ji siekia išsaugoti nuomos teisę į valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra būtinas tinkamam ieškovės nuosavybės teisės į pastatą – kino teatrą (pastatas nugriautas iki rūsio), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgyvendinimui ir kitų ieškovės teisių realizavimui. Nesustabdžius ginčijamo įsakymo galiojimo, kyla būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė, kadangi ieškovei priklausantis pastatas gali būti nugriautas. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, taip pat atsiranda naujų teisminių ginčų tikimybė, nes ieškovė bus priversta bylinėtis su atsakove dėl žemės sklypo atlaisvinimo, neišsprendus tarp šalių kilusio ginčo dėl nuomos sutarties nutraukimo teisėtumo. Be to, atsakovei nugriovus pastatą, ieškinio tenkinimo atveju ieškovė turėtų bylinėtis su atsakove dėl nuostolių atlyginimo. Nesustabdžius skundžiamo įsakymo galiojimo, atsakovė gali sudaryti naują žemės sklypo nuomos sutartį su trečiaisiais asmenimis arba perleisti jiems žemės sklypą pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu. Nutraukus nuomos sutartį, ieškovė prarastų galimybę įgyvendinti statytojo teisę ir rekonstruoti jai priklausantį pastatą.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2017 m. sausio 24 d. nutartimi patenkino ieškovės prašymą ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2016 m. gruodžio 19 d. įsakymo Nr. 8VĮ-1465-(14.8.2.) galiojimą iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos.
Teismas sprendė, kad šioje civilinės bylos stadijoje (sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą), kai ginčas dar nėra nagrinėjamas iš esmės, nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovė tikėtinai nepagrindė pareikšto ieškinio reikalavimų, kadangi pagal ieškovės nurodytas aplinkybes atsakovė siekia nutraukti arba pakeisti tarp šalių susiklosčiusius valstybinės žemės nuomos teisinius santykius. Teismas vertino, kad ieškovės prašyme nurodytos aplinkybės ir teismų praktika pagrindžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę. Atsižvelgęs į tai, kad pagal ieškovės nurodytas aplinkybes atsakovė siekia nutraukti tarp šalių susiklosčiusius valstybinės žemės nuomos teisinius santykius, dėl to kyla reali grėsmė žalos atsiradimui, teismas pripažino, jog yra pagrindas taikyti prašomą laikinąją apsaugos priemonę. Teismas pažymėjo, kad laikinu skundžiamo įsakymo galiojimo sustabdymu siekiama konkretaus tikslo – išlaikyti niekam žalos nekeliančią status quo ir užkirsti kelią neigiamoms pasekmėms, kurios kiltų, jeigu laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 24 d. nutartį ir atmesti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Ieškovės reikalavimai ir su jais siejamas reikalavimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones negali paneigti ar sumenkinti viešojo intereso, nes grėsmė valstybės turtui yra svarbiau negu ieškovės reikalavimų įvykdymo užtikrinimas, atsižvelgiant į tai, jog žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso Lietuvos Respublikai ir patikėjimo teise yra valdomas Nacionalinės žemės tarnybos. Sudarant sandorius dėl žemės sklypo nuomos vyrauja viešasis interesas, o pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės jam prieštarauja.
Nevertintas atsakovės, kaip subjekto, kurio teisės disponuoti tiek nuosavybės, tiek ir patikėjimo teise valdomu turtu yra griežtai reglamentuotos, teisinis statusas. Ši aplinkybė, sprendžiant dėl tikslingumo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismų vertinama kaip aplinkybė, mažinanti grėsmę, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas.
Žemesnės instancijos teismas
Ieškovė jau buvo kreipusis į teismą dėl ginčo sklypo nuomos santykių išsaugojimo ir tuomet Kauno apygardos teismas 2016 m. gruodžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-2716-638/2016 nurodė, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nepagrįstai suvaržo atsakovės teisę disponuoti valstybine žeme ir taip gali būti pažeistas viešasis interesas.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo nutarties nekeisti. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad atsakovė nepaneigė egzistuojančios realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Ne laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, o jų panaikinimas kelia grėsmę viešojo intereso užtikrinimui. Atsakovės teisinis statusas nepanaikina grėsmės, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nėra pagrindo remtis atsakovės nurodyta Kauno apygardos teismo nutartimi, nes skiriasi bylose pareikštų reikalavimų ir prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių turinys. Kartu su įsakymu atsakovė pateikė ieškovei reikalavimą pašalinti žemės sklype stovintį ieškovės pastatą, visiškai neatsižvelgdama į tai, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl nuomos sutarties nutraukimo teisėtumo. Iš karto po skundžiamo įsakymo priėmimo atsakovė 2016 m. gruodžio 23 d. raštu Nr. 8SD-7454-(14.8.7.) kreipėsi į VĮ Registrų centrą, prašydama išregistruoti nuomos sutartį. Nurodytas atsakovės elgesys patvirtina jos siekį kuo greičiau, nelaukiant tarp šalių kilusio ginčo pabaigos, pašalinti žemės sklype stovintį ieškovės pastatą. Atsakovė gali sudaryti naują žemės sklypo nuomos sutartį su trečiaisiais asmenimis arba perleisti jiems žemės sklypą pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu. Atsakovė nepateikė argumentų, kaip konkrečiai nagrinėjamoje situacijoje pasireiškia viešasis interesas ir kokia grėsmė jam kyla, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones. Įsakymo galiojimo sustabdymas yra orientuotas į padėties, buvusios iki teisės pažeidimo (įsakymo priėmimo) išlaikymą, kuri aptariamoje situacijoje nesuponuoja neigiamų padarinių, kadangi ieškovė ir toliau mokėtų nuomos mokestį už žemės sklypą, kuriame stovi ieškovei priklausantis pastatas, o valstybė gautų pajamas į biudžetą. Teismų praktikoje tam tikri ribojimai ir suvaržymai valstybinės žemės sklypo atžvilgiu ir su tuo susiję draudimai, nustatyti valstybinės žemės patikėtiniui, nelaikomi viešojo intereso pažeidimu. Atsakovės nurodomas griežtas jos veiklos reglamentavimas, kaip ir prezumpcija, kad valstybė arba savivaldybė negali būti nemoki, būtų aktualūs tik tuomet, jei skundžiama nutartimi būtų užtikrinti ieškovės turtiniai reikalavimai, tačiau šis ginčas yra neturtinis. Atsakovė nenurodė nė vieno argumento, kaip jos veiklos reglamentavimas gali garantuoti, kad iki bylos išnagrinėjimo atsakovė nesiims tolesnių veiksmų, susijusių su pastato nugriovimu, neperleis ar neišnuomos žemės sklypo, tokiu būdu sukliudant sklandžiam teismo sprendimo įvykdymui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria atsakovės atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas – potenciali grėsmė, kad laikinųjų apsaugos priemonių nesiėmus, sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-786/2008, 2009 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-323/2009).
Atsakovė kvestionuoja nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumą ir pagrįstumą, tvirtindama, kad pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis pažeidžiamas viešasis interesas, kadangi žemės sklypas priklauso Lietuvos Respublikai ir patikėjimo teise yra valdomas atsakovės, kurios teisinis statusas yra griežtai reglamentuotas, taip pat turėjo būti atsižvelgta į Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-2716-638/2016.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovė neginčija pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo, grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo, nepagrįstą laikinųjų apsaugos priemonių taikymą atsakovė grindžia iš esmės tik viešojo intereso pažeidimu ir atsakovės teisinio statuso neįvertinimu.
Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas privalo patikrinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeis viešojo intereso. Viešojo intereso sąvoka apima pagrindinius principus, kuriais yra grindžiama valstybės teisinė sistema, valstybės ir visuomenės funkcionavimas. Viešojo intereso sąvoka yra vertinamojo pobūdžio, jos turinys gali būti atskleidžiamas tik analizuojant konkrečios bylos aplinkybes. Bendrąja prasme viešasis interesas reiškia naudą visuomenei ar jos daliai, žmonių gerovę. Vadinasi, jeigu konkrečioje byloje taikytinos ar jau pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės daro ar gali daryti žalą visuomenei, jos daliai, neigiamą įtaką žmonių gerovei, teismas gali atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o jei jos pritaikytos – panaikinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1275/2010).
Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2016 m. gruodžio 19 d. įsakymo Nr. 8VĮ-1465-(14.8.2.), kuriuo prieš terminą nutraukta 1999 m. spalio 18 d. valstybinės žemės, esančios (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis Nr. N19/99-1016, panaikinimo. Įvertinęs ieškinyje nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju yra aktualios laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo išsaugojimą, kadangi atsakovei ėmusis veiksmų, susijusių su turto, kurį ieškovė siekia valdyti ir naudotis nuomos sutarties pagrindu, perleidimu kitiems asmenims, pasunkėtų teismo sprendimo įvykdymas. Atsakovė, teigdama, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių yra pažeidžiamas viešasis interesas, šio savo argumento niekaip nepagrindžia, t. y. nenurodo, kuo šioje situacijoje pasireiškia viešojo intereso pažeidimas, nepateikia įrodymų, sudarančių pagrindą spręsti apie konkrečią žalą visuomenei ar valstybei, kuri bus padaryta pritaikius laikinąsias apsaugos priemones (CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tai, kad atsakovė patikėjimo teise valdo valstybei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, kuriam teismo nutartimi taikomi tam tikri apribojimai ir suvaržymai, nereiškia viešojo intereso pažeidimo, kadangi valstybė civiliniuose teisiniuose santykiuose dalyvauja lygiomis teisėmis su kitais asmenimis. Deklaratyvūs atsakovės atskirojo skundo argumentai dėl viešojo intereso pažeidimo negali būti pagrindu netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, todėl jie atmetami kaip nepagrįsti.
Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti ir su atskirojo skundo argumentu dėl neįvertinto atsakovės teisinio statuso. Pažymėtina, kad Lietuvos teismų praktikoje pripažįstama, jog, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas turi atsižvelgti ir į atsakovo teisinį statusą. Atsakovo teisinis statusas gali būti veiksnys, lemiantis grėsmės, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, nebuvimą. Byloje atsakovei esant valstybei ir preziumuojant, kad valstybė negali būti nemoki, nėra pagrindo abejoti ieškovui tikėtinai palankaus teismo sprendimo byloje įvykdymo realiomis galimybėmis, todėl nėra ir pagrindo taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-356-330/2017). Šiame kontekste pažymėtina, kad atsakovės, kaip valstybės institucijos, teisinis statutas svarbus, kai yra sprendžiamas turtinių reikalavimų užtikrinimo klausimas. Nagrinėjamu atveju ginčas yra neturtinis, todėl vien atsakovės teisinis statusas nėra veiksnys, dėl kurio būtų galima netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, kadangi jis nepaneigia ir nesumažina grėsmės būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo neįvykdymui ar jo įvykdymo pasunkėjimui.
CPK 4 straipsnyje įtvirtinta, kad vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Jis formuoja vienodą teismų praktiką kasacine tvarka priimtomis precedentinėmis nutartimis (CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punktas, Teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 33 straipsnio 2, 4 dalys). Remdamasis nurodytu teisiniu reglamentavimu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo vadovautis atskirajame skunde nurodyta Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-2716-638/2016 ir atsižvelgti į joje pateiktus išaiškinimus.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, atsakovė atskirojo skundo argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl ji nekeistina.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 24 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.