- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-21
- Bylos Nr.
- 2-1275/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algirdas Gailiūnas, Danutė Gasiūnienė, Danutė Milašienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kamesta“
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- AB DnB NORD bankas
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno, Danutės Gasiūnienės ir Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Kamesta“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 14 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. 2-1232-173/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Kamesta“ ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl vienašalio sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, skolos ir delspinigių priteisimo, tretysis asmuo AB DnB NORD bankas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Kamesta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai, prašydamas pripažinti atsakovo vienašalį 2005 m. rugpjūčio 1 d. Koncesijos sutarties Nr. 1717, sudarytos tarp ieškovo ir atsakovo, nutraukimą neteisėtu; priteisti ieškovui iš atsakovo 3 734 191,58 Lt skolos (koncesijos mokesčio), 1 847 590,78 Lt skolos (už papildomus darbus), 303 336,97 Lt delspinigių, 231 102,50 Lt palūkanų, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovas su atsakovu 2005 m. rugpjūčio 1 d. sudarė Koncesijos sutartį, kuria atsakovas suteikė ieškovui leidimą vykdyti Kauno miesto Aleksoto tilto kairiojo prietilčio transporto mazgo statybos, eksploatacijos ir priežiūros darbus už sutartyje nustatytą Koncesijos mokestį. Ieškovas pateikė atsakovui koncesijos mokesčio apmokėjimui PVM sąskaitas faktūras 3 734 191,58 Lt sumai. Atsakovui laiku neapmokėjus minėtų sąskaitų, ieškovas priskaičiavo 303 336,97 Lt delspinigių ir 78 039,70 Lt palūkanų. Be to, ieškovas šalių susitarimu atliko papildomus Koncesijos sutartyje nenumatytus darbus, už kuriuos atsakovas neatsiskaitė ir liko skolingas ieškovui 1 847 590,78 Lt, priskaičiuotos 153 062,80 Lt palūkanos. Atsakovas 2009 m. spalio 29 d. pranešimu nutraukė Koncesijos sutartį prieš koncesijos laikotarpio pasibaigimą. Ieškovas mano, kad atsakovas Koncesijos sutartį nutraukė nepagrįstai, kadangi nebuvo pagrindo nutraukti sutartį, be to, atsakovas nesilaikė sutarties nutraukimo procedūros.
Ieškovas pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo prašė: 1) įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją sureguliuoti eismą Kauno mieste taip, kad transportas nuo 2010 m. balandžio 30 d. būtų nukreiptas per apylankas, nutraukiant eismą ir uždarant Aleksoto tilto kairiojo prietilčio transporto mazgą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo; 2) įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją paskelbti per visuomenės informavimo priemones (radiją, televiziją, spaudą) apie tai, kad nuo 2010 m. balandžio 30 d. bus nutrauktas eismas bei uždarytas kelias transporto priemonėms važiuoti per Aleksoto tilto kairiojo prietilčio transporto mazgą, ir kad eismas iki teismo sprendimo įsiteisėjimo bus nukreiptas per apylankas.
Ieškovas nurodė, kad 2008 m. gegužės 26 d. komisija, paskirta Kauno apskrities viršininko, pasirašė Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą ir pripažino, kad Aleksoto tilto kairiojo prietilčio transporto mazgas tarp piketų nuo 22+20 iki 26+20 Veiverių g. tenkina nustatytus reikalavimus ir yra tinkamas naudoti. 2008 m. gegužės 30 d. koncesijos ruožas (Aleksoto tilto kairiojo prietilčio transporto mazgas) oficialiai atidarytas ir pradėtas naudoti. Nuo to laiko ieškovas pagal Koncesijos sutartį ir Kelių įstatymą tapo atsakingu už šio koncesijos ruožo priežiūrą ir eksploataciją. Koncesijos sutarties dalykas yra koncesininko (ieškovo) vykdoma ūkinė veikla statant, eksploatuojant ir prižiūrint Kauno miesto Aleksoto tilto kairiojo prietilčio transporto mazgą, kai koncesininkas prisiima su tokia veikla susijusią riziką ir atitinkamas teises bei pareigas. Pagal Kelių įstatymo 2 straipsnio 8 punktą, Saugaus eismo automobilių keliais 11 straipsnio 1, 7 dalis kelių savininkai užtikrina vietinės reikšmės keliuose ir gatvėse saugias eismo sąlygas, užtikrina, kad kelias būtų tinkamas eismui, organizuoja eismą ir užtikrina kelio, jo inžinierinių statinių priežiūrą, atlygina žalą, atsiradusią dėl neatliktų kelio savininko pareigų. Ieškovo nuomone, šios kelio savininko (ieškovo) pareigos gali būti vykdomos tik turint pakankamą finansavimo šaltinį. Ieškovas negauna iš atsakovo numatyto mokesčio už koncesijos ruožo priežiūrą ir eksploataciją, įskaitant kredito grąžinimą ir palūkanų mokėjimą, visos išlaidos šiuo metu dengiamos ieškovo sąskaita. Pagal CK 6.221 straipsnio 1 dalį sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo. Galima būtų suprasti, kad ir ieškovas yra atleidžiamas nuo Koncesijos sutartimi prisiimtų savo įsipareigojimų, t. y. nuo Koncesijos ruožo priežiūros ir eksploatacijos darbų vykdymo. Tačiau tokia išvada būtų nelogiška ir neteisinga. Ieškovo nuomone, Koncesijos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus šalys turi vykdyti iki šios sutarties pabaigos arba iki sutarties nutraukimo nustatyto termino, prieš tai išsprendus visus su tokios sutarties nutraukimu susijusius klausimus, t. y. koncesijos ruožo perdavimu atsakovui, atlyginimo ieškovui už atliktus darbus, priežiūros ir eksploatavimo darbų perėmimu ir t. t. Kadangi šie klausimai iki šiol nebuvo išspręsti, ieškovas pagal Kelių įstatymo 2 straipsnio nuostatas yra atsakingas už koncesijos ruožo priežiūrą ir eksploatavimą. Kol naudojamas koncesijos ruožas, šis procesas negali nutrūkti, nes priešingu atveju gali atsirasti žala tretiesiems asmenims (pėstiesiems, transporto vairuotojams), taip pat nuostoliai ieškovui. Kadangi ieškovas artimiausiu metu nebegalės vykdyti savo įsipareigojimų, todėl nebeveiks jo šiuo metu prižiūrima pravažiuojančių automobilių apskaitos sistema, kuri leidžia apskaičiuoti koncesijos mokestį. Nebegalint apskaičiuoti pravažiuojančių automobilių ir tuo pačiu koncesijos mokesčio, nebus galima apskaičiuoti kelio amortizacijos kaštų. Kadangi koncesijos ruože nebeveiks sankryžų reguliavimo šviesoforai, nebeveiks kelio apšvietimas, todėl nebebus užtikrintas saugus eismas pėstiesiems ir kelių transportui. Kelių įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad: „Kelio savininkas Vyriausybės nustatyta tvarka gali laikinai apriboti, nutraukti eismą ar uždaryti kelią <...> kilus grėsmei saugiam eismui“. Siekiant išvengti šių padarinių, ieškovas ketina nuo 2010 m. balandžio 15 d. uždaryti Aleksoto tilto kairiojo prietilčio transporto mazgą. Nuo nurodytos dienos transportas nebegalės važiuoti per Aleksoto transporto mazgą, t. y. eismas bus apribotas Veiverių, Marvelės ir H. ir O. Minkovskių gatvėmis ties Aleksoto tiltu. Atsižvelgiant į tai bei remiantis Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 3 punktu ir 2004 m. vasario 11 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 155 dėl kelių priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo 31 punktu, atsakovas įpareigotinas atlikti prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių nurodytus veiksmus, susijusius su eismo, aptariame kelio ruože, sureguliavimu.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2010 m. gegužės 14 d. nutartimi ieškovo UAB „Kamesta“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Nurodė, kad ieškinio dalykas šioje byloje yra atsakovo vienašalio Koncesijos sutarties nutraukimo pripažinimas neteisėtu ir piniginių lėšų (koncesijos mokesčio; skolos už papildomus darbus bei netesybų) priteisimas. Ieškiniui užtikrinti prašoma įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją sureguliuoti eismą Kauno mieste taip, kad transportas nuo 2010 m. balandžio 30 d. būtų nukreiptas per apylankas, nutraukiant eismą ir uždarant Aleksoto tilto kairiojo prietilčio transporto mazgą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo bei įpareigoti atsakovą apie tai informuoti visuomenės informavimo priemones (radiją, televiziją, spaudą). Iš šalių paaiškinimų teismas padarė išvadą, kad Aleksoto tilto kairiojo prietilčio transporto mazgas nėra pavojų ar grėsmę keliantis kelio ruožas. Teismo manymu, ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra susijęs su būsimo teismo sprendimu tinkamu vykdymu, ieškovas atsakovo atžvilgiu siekia turėti nepagrįstą ekonominį pranašumą.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Kamesta“ prašo Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 14 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirajame skunde ieškovas pakartoja visus savo argumentus, išdėstytus pirmosios instancijos teismui pateiktame prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, papildomai nurodydamas, kad ieškovas artimiausiu metu nebegalės vykdyti savo įsipareigojimų, todėl nebeveiks jo šiuo metu prižiūrima pravažiuojančių automobilių sistema, kuri leidžia apskaičiuoti koncesijos mokestį. Nebegalint apskaičiuoti pravažiuojančių automobilių ir tuo pačiu koncesijos mokesčio nebus galima apskaičiuoti kelio amortizacijos kaštų. Koncesijos sutartyje nustatyta, kad ji galioja 25 metus, o koncesijos ruožas naudojamas 24 valandas ištisus metus; koncesininkas tvarko ir prižiūri žemės sklypą, vykdo nuolatinį koncesijos ruožo stebėjimą, apžiūrą, pastebėtų trūkumų šalinimą, organizuoja remontą. Koncesininkas privalo Koncesijos ruožą eksploatuoti ir prižiūrėti savo jėgomis ir lėšomis. Tokiu būdu ieškovas ieškinio patenkinimo atveju nebegalės per Koncesijos sutarties nustatytą terminą surinkti pakankamai piniginių lėšų ne tik savo investicijoms padengti, einamiesiems remonto darbams padengti, bet ir sukaupti pakankamai piniginių lėšų, skirtų šio kelio ruožo kapitalinio remonto darbams atlikti. Atsižvelgiant į tai, kad vienas iš ieškinio reikalavimų yra pripažinti atsakovo vienašalį Koncesijos sutarties nutraukimą neteisėtu, o teismui patenkinus šį reikalavimą, Koncesijos sutartis toliau turėtų būti tęsiama, todėl dėl minėtų aplinkybių teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija prašo skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 14 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovas neįrodė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo. Ieškovo prašymas nėra sietinas su teismo sprendimo, kuriuo būtų tenkinamas ieškinys, šioje byloje vykdymo užtikrinimu. Šiomis priemonėmis siekiama sukelti nepasitenkinimą visuomenėje (transporto mazgas yra vienas ir svarbiausių Kauno mieste, kurio uždarymas neabejotinai apsunkins ir net padarys neįmanomu susisiekimą, tuo sukeliant didelį miestiečių nepasitenkinimą), daryti spaudimą ne tik proceso dalyviams, bet ir teismui. Atsižvelgiant į ieškovo poziciją dėl Koncesijos ruožo priežiūros ir eksploatacijos, atsakovas yra išreiškęs savo nuomonę, kad šios civilinės bylos nagrinėjimo metu būtų tikslinga Aleksoto tilto kairiojo prietilčio transporto mazgo priežiūros ir eksploatavimo funkciją perduoti atsakovui. Tuo labiau, kad tolesnius į Aleksoto tilto kairiojo prietilčio transporto mazgą patenkančių gatvių ruožus atsakovas eksploatuoja bei priežiūri ir šiuo metu. Teismo posėdžio metu, nagrinėjant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, proceso dalyviai patvirtino, kad Aleksoto tilto kairiojo prietilčio transporto mazgas savaime nėra pavojų ar grėsmę keliantis kelio ruožas. Atsakovas laikosi pozicijos, kad vien tik ieškovo ir atsakovo ginčo sprendimas šioje civilinėje byloje negali būti pagrindas eismo ribojimui. Ieškovo argumentai dėl pavojaus eismo saugumui yra nepagrįsti. Ieškovas, teigdamas, kad yra priverstas savo lėšomis dengti koncesijos ruožo eksploatacines išlaidas (nors jų apimties prašyme nepagrindžia), prašo taikyti priemones, kurios ne tik neužtikrintų tinkamo šio kelio ruožo eksploatavimo ir priežiūros, bet jį tik apsunkintų, tuo pačiu apsunkinant ir uždarant susisiekimą kitomis Kauno miesto gatvėmis ir Vytauto Didžiojo tiltu. Dėl to bus pažeistas viešasis interesas. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teisingumo principas yra universalus principas, kuris suponuoja tai, kad bet kokios valstybės taikos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui bei turi atitikti siekiamus teisėtus tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, be to, teisingumas gali būti įgyvendinamas tik užtikrinant interesų pusiausvyrą bei išvengiant socialinio gyvenimo nestabilumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2002). Paminėtina esminė Koncesijos sutarties vykdymo aplinkybė: atsakovui nutraukus Koncesijos sutartį, ieškovas nėra perdavęs atsakovui jokių su koncesijos ruožu susijusių teisių (egzistavusių sutarties nutraukimo momentu), kaip ir kitų dokumentų, susijusių su koncesijos ruožo statyba, priežiūra ir eksploatavimu, todėl visa rizika ir atsakomybė dėl koncesijos ruožo tenka ieškovui.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
CPK 144 straipsnio 1 dalis numato galimybę teismui dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu imtis laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti. Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei yra pagrindas manyti, kad nesiėmus šių priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. CPK 144 straipsnio pagrindu teismas, nenagrinėdamas ir nespręsdamas ieškinio pagrįstumo, atsižvelgdamas į teismo sprendimo vykdymo ypatumus, taip pat abiejų bylos šalių interesų pusiausvyrą, sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, t. y. ar ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas galės būti realiai įvykdytas, ar jo įvykdymui užtikrinti būtina imtis laikinųjų apsaugos priemonių.
Teismas gali atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu jų taikymas pažeistų teisingumo principą, o valstybės taikomos poveikio priemonės būtų neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimui bei neatitiktų siekiamų teisėtų tikslų, akivaizdžiai varžytų asmens teises labiau, nei reikia šiems tikslams pasiekti, būtų pažeista interesų pusiausvyra bei socialinio gyvenimo stabilumas, t. y. laikinosios apsaugos priemonės netaikomos, jeigu, pripažįstant vieno asmens interesus, būtų paneigti kito (kitų) asmens (asmenų) interesai ir būtų pažeistas viešasis interesas.
Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas privalo patikrinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeis viešojo intereso. Viešojo intereso sąvoka apima pagrindinius principus, kuriais yra grindžiama valstybės teisinė sistema, valstybės ir visuomenės funkcionavimas. Viešojo intereso sąvoka yra vertinamojo pobūdžio, jos turinys gali būti atskleidžiamas tik analizuojant konkrečios bylos aplinkybes. Bendrąja prasme viešasis interesas reiškia naudą visuomenei ar jos daliai, žmonių gerovę. Vadinasi, jeigu konkrečioje byloje taikytinos ar jau pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės daro ar gali daryti žalą visuomenei, jos daliai, neigiamą įtaką žmonių gerovei, teismas gali atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o jei jos pritaikytos – panaikinti.
Bylos duomenimis, koncesijos ruožas (Aleksoto tilto kairiojo prietilčio transporto mazgas) yra atidarytas ir pradėtas naudoti. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinimas pažeistų viešąjį interesą, nes koncesijos ruožo uždarymas, nukreipiant eismą per apylankas, apsunkintų susisiekimą kitomis Kauno miesto gatvėmis ir Vytauto Didžiojo tiltų, kas sukeltų didelių nepatogumų miesto gyventojams ir svečiams. Vien tik užsitęsęs šalių ginčas dėl Koncesijos sutarties negali būti pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurių pritaikymo pasekmės neigiamai įtakotų nemažą dalį eismo dalyvių. Pažymėtina, kad ieškovas prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdamas apginti savo privatų interesą, todėl nagrinėjamu atveju pirmenybė turėtų būti teikiama viešajam interesui, t. y. eismo dalyvių netrukdomam naudojimuisi Aleksoto tilto kairiojo prietilčio transporto mazgu.
Be to, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo prašymas nėra susijęs su būsimo teismo sprendimo tinkamo įvykdymo užtikrinimu. Ginčo dėl sutarties nutraukimo atveju teismui patenkinus ieškovo reikalavimą dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, sutartis būtų laikoma galiojančia, o ginčo šalys įgytų iš sutarties kylančias abipuses teises ir pareigas. Nagrinėjamu atveju tai reikštų, kad Koncesijos sutartis būtų toliau vykdoma. Ieškovui galimai palankus teismo sprendimas galės būti įvykdomas ir nepritaikius ieškovo nurodytų laikinųjų apsaugos priemonių. Jeigu dėl pravažiuojančių automobilių apskaitos sistemos, kuri leidžia apskaičiuoti koncesijos mokestį, neprižiūrėjimo per laikotarpį, kol bus nagrinėjamas šalių ginčas, ieškovui atsirastų nuostoliai, ieškovas galėtų reikalauti jų atlyginimo iš atsakovo.
Ieškovas nurodo, kad nepaisant to, kad Koncesijos sutartis atsakovo yra nutraukta, ieškovas toliau vykdo koncesijos ruožo priežiūrą ir eksploatavimą bei prižiūri pravažiuojančių automobilių apskaitos sistemą. Tačiau nesant finansavimo šaltinio (atsakovo mokamo koncesijos mokesčio), ieškovas nebegali vykdyti minėtų funkcijų, todėl prašo nutraukti eismą koncesijos ruože ir jį uždaryti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo (CK 6.221 str. 1 d.), todėl ieškovas šiuo metu atlieka koncesijos ruožo priežiūrą ir eksploatavimą savo iniciatyva, prisiimdamas su tuo susijusią finansinę naštą. Nagrinėjamu atveju svarbu išsiaiškinti, kas galėtų užtikrinti koncesijos ruožo priežiūrą (siekiant užtikrinti saugų eismą ir numatytą koncesijos ruožo tarnavimo laiką), jeigu ieškovas nustotų vykdyti šiuo metu savo iniciatyva vykdomą koncesijos ruožo priežiūrą.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 11 straipsnio 1 dalis nurodo, kad savivaldybės ar kiti juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys – kelių savininkai ar valdytojai, atlikdami priskirtąsias funkcijas, užtikrina vietinės reikšmės keliuose ir gatvėse saugias eismo sąlygas, įgyvendindami juose eismo saugumo priemones. Pagal Kelių įstatymo 3 straipsnio 1 dalį keliai skirstomi į valstybinės reikšmės ir vietinės reikšmės kelius. Minėto straipsnio 3 dalis nurodo, kad vietinės reikšmės keliai skirstomi į viešuosius kelius (į kuriuos patenka gatvės gyvenamosiose vietovėse, kiti keliai, nepriskirti valstybinės reikšmės) ir vidaus kelius. Vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms (Kelių įstatymo 4 str. 3 d.). Be to, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 4 punktas nustato savivaldybės administracijos direktoriaus pareigą, užtikrinant eismo saugumą, rūpintis vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra.
Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu, kai tarp šalių vyksta ginčas ir dėl su Koncesijos sutarties nutraukimu susijusių klausimų, t. y. koncesijos ruožo perdavimo atsakovui, atlyginimo už atliktus darbus, priežiūros ir eksploatavimo darbų perėmimu, dokumentų, susijusių su koncesijos ruožo statyba, perdavimu, atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija pagal minėtų teisės aktų reikalavimus turi pareigą rūpintis koncesijos ruožo priežiūra ir užtikrinti eismo saugumą. Be to, atsakovo teigimu, jis šiuo metu prižiūri ir eksploatuoja tolesnius į Aleksoto tilto kairiojo prietilčio transporto mazgą patenkančių gatvių ruožus. Todėl apelianto argumentai, kad jam nustojus prižiūrėti koncesijos ruožą nebus užtikrintas saugus eismas pėstiesiems ir kelių transportui, atmestini kaip nepagrįsti.
Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, tinkamai įvertino svarbias bylos aplinkybes bei teisingai taikė proceso teisės normas, todėl naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 14 d. nutartį palikti nepakeistą.