Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Iždonas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus (toliau – ir VDI Šiaulių teritorinis skyrius) apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. balandžio 7 d. nutarimo, kuriuo A. R. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje, pritaikius ATPK 30¹ straipsnį, nubausta 300 Lt bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. R. nubausta už tai, kad ji, būdama individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini)) savininke ir darbuotojų atžvilgiu būdama darbdaviu, pažeisdama Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 99 straipsnio 6 dalies, 98 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, neužtikrino, kad apie darbuotojų V. Š., M. Š. ir D. M. priėmimą į darbą nustatyta tvarka būtų pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui, tai yra 2014 m. vasario 13 d. V. Š., M. Š. ir D. M. faktiškai atliko virėjos ir barmenų darbą IĮ „(duomenys neskelbtini)“ naudai, dėl darbo sąlygų sutarus sudaryta rašytine darbo sutartimi 2014 m. vasario 12 d., tačiau nustatyta tvarka nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą, todėl V. Š., M. Š. ir D. M. dirbo nelegaliai.

Apelianto manymu, teismo nustatytos aplinkybės, kad A. R. nuoširdžiai gailisi, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, anksčiau analogiškų pažeidimų ji nėra padariusi, jos įmonėje trys asmenys nelegaliai dirbo tik vieną dieną, darbo sutartys su jais buvo sudarytos, darbo laiko apskaitos žiniaraštyje darbas buvo apskaitytas, todėl turtinė žala nepadaryta, švelnina atsakomybę, yra reikšmingos tinkamam nuobaudos individualizavimui ir, pagal administracinės nuobaudos skyrimo taisykles, leidžia taikyti mažesnę nuobaudą, tačiau, VDI Šiaulių teritorinio skyriaus vertinimu, teismo paskirta nuobauda neatitinka nei teisingumo, nei protingumo kriterijų.

Skunde pažymima, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartą yra konstatavęs, jog administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio nuostatomis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. N17-103/2007). Apelianto manymu, šiuo atveju teismo nurodytos aplinkybės neturėtų būti laikomos išimtinėmis, leidžiančiomis skirti 30 kartų mažesnę baudą nei numatyta sankcijoje.

VDI Šiaulių teritorinis skyrius taip pat pažymi, kad ATPK 20 straipsnyje nurodyta, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekti auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Kaip matyti iš ATPK 20 straipsnio nuostatos, administracine nuobauda siekiama ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Bet kurios įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes tiek administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tiek jo šeimos nariams, ir vien tai, kad tokios pasekmės kils, negali būti vertinama kaip pagrindas nuobaudą sušvelninti (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. N822-4186/2009). Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką yra nurodęs, kad simboline nuobauda ne tik nepasiekiami nuobaudų tikslai, bet ir gaunamas atvirkštinis rezultatas – pažeidėjas skatinamas daryti naujus pažeidimus, nes teismo paskirta nuobauda yra mažai reikšminga, palyginus su pažeidimu gauta nauda (LVAT 2009 m. spalio mėn. 30 d. nutartis byloje Nr. N-575-2358-09).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas, pritaikęs ATPK 30¹ straipsnį, A. R. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, paskyrė 300 Lt baudą – po 100 Lt už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Skunde VDI Šiaulių teritorinis skyrius neprašė panaikinti ATPK 30¹ straipsnio taikymo, nurodė sutinkantis, kad teismo nustatytos aplinkybės leidžia skirti mažesnę nuobaudą, tačiau kartu pažymėjo, jog teismo paskirta nuobauda neatitinka nei teisingumo, nei protingumo kriterijų.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė A. R. ATPK 30¹ straipsnį, tačiau kartu pritaria ir apeliacinio skundo teiginiui, kad skirdamas pažeidėjai po 100 Lt baudą už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį, teismas paskyrė aiškiai per švelnią nuobaudą.

Skundą nagrinėjantis teismas, įvertinęs tai, kad yra nustatyta A. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jos individualioje įmonėje asmenys nelegaliai dirbo tik vieną dieną (10, 36-37 b. l.), darbo sutartys su jais buvo sudarytos (19-21, 23-25, 27-29, 33-35 b. l.), žala niekam nepadaryta, duomenų, kad A. R. anksčiau būtų buvusi bausta administracine tvarka, nėra, jos sutuoktinis yra neįgalus, jam mokama tik 179,45 Lt per mėnesį valstybinė socialinio draudimo netekto darbingumo pensija (48, 49, 50 b. l.), A. R. turi kreditinių įsipareigojimų bankui (52-58, 63-66 b. l.), taip pat vadovaudamasis teisingumo bei protingumo kriterijais mano, kad ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti paskyrus A. R. švelnesnę nuobaudą, nei ATPK 41³ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali nuobauda, tačiau griežtesnę, negu paskyrė pirmosios instancijos teismas, t. y. paskyrus A. R. 3000 Lt baudą – po 1000 Lt už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. balandžio 7 d. nutarimą pakeisti:

A. R. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje, paskirtą 300 Lt (trijų šimtų litų) baudą padidinti iki 3000 Lt (trijų tūkstančių litų).

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.