Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdo Ciesiūno, Donato Jatužio ir Jolantos Raščiuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. C. gynėjo Antano Cemnolonsko apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. spalio 8 d. nuosprendžio, kuriuo A. C. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį 60 MGL (3000 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas A. C. laikiname sulaikyme išbūtas laikas – 1 para, ją prilyginant 2 MGL (100 Eur) dydžio baudai, ir laikyta, kad likusi nesumokėta bauda – 58 MGL (2900 Eur).

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu, A. C. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo 2023 m. rugsėjo 28 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš A. C. išieškota konfiskuotino turto – automobilio „Peugeot 407“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma – 1200 Eur.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. C. nuteistas už tai, kad 2023 m. rugsėjo 28 d. apie 01.00 val., (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) namu, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – lengvąjį automobilį „Peugeot 407“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas akivaizdžiai neblaivus nuo alkoholio, policijos pareigūnams tikrinimo metu jam nustačius neblaivumo požymius, atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentraciją, taip vengė neblaivumo patikrinimo.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

4. Apeliacinis skundas atmetamas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme buvo nesilaikyta BPK 246 straipsnio nuostatų, baudžiamoji byla išnagrinėta nuteistajam A. C. nedalyvaujant, o pats nuteistasis nusikalstamos veikos nepadarė, kadangi nusistatyti blaivumą patikrinimo metu, sutiko ir šio patikrinimo nevengė. Teisėjų kolegija, laikydamasi bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribų, patikrina skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį šiose apeliacinio skundo ribose - tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus, ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

6. BPK 246 straipsnyje numatyta, kad byla pirmosios instancijos teismo posėdyje nagrinėjama dalyvaujant kaltinamajam, kuriam atvykti į teismą privaloma. Nagrinėti bylą, kai nedalyvauja kaltinamasis, leidžiama tik tuo atveju, jeigu jis yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje ir vengia atvykti į teismą. Kaltinamojo, kuris negali atvykti į teismą, kuriame nagrinėjama byla, arba kuris yra laikomas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, dalyvavimas teismo posėdyje gali būti užtikrinamas garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis.

7. Iš baudžiamojoje byloje užfiksuotų duomenų matyti, kad kaltinamasis aktas šioje byloje buvo surašytas 2024 m. vasario 28 d., o jo vertimas išsiųstas A. C. 2024 m. kovo 19 d., jo nurodytu elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini)@gmail.com. Minėtas elektroninio pašto adresas nurodytas Generalinio prokuroro nustatytos formos pažymoje apie proceso dalyvio asmens duomenis, jis įrašytas ranka, o duomenų teisingumas patvirtintas A. C. parašu (1 t., b. l. 150–155, 157; 2 t., b. l. 4–11). Tai rodo, jog A. C. išreiškė savo valią gauti procesinius dokumentus, taip pat ir kaltinamąjį aktą, elektroninio ryšio priemonėmis. Taip pat iš pirmosios instancijos teismui pateiktų duomenų matyti, kad tyrėja N. B. telefonu buvo informavusi nuteistąjį A. C. dėl kaltinamojo akto įteikimo 2024-03-18, tačiau nuteistasis į Panevėžio apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą neatvyko (2 t., b. l. 4). Nėra pagrindo pripažinti, jog proceso įstatymo nuostatos dėl kaltinamojo akto įteikimo ar kitų procesinių veiksmų atlikimo, buvo pažeidžiančios nuteistojo A. C. teises. Be to, iš baudžiamojoje byloje esančio 2024 m. vasario 22 d. paskelbimo įtariamajam apie ikiteisminio tyrimo pabaigimą protokolo matyti, kad A. C., dalyvaujant jo gynėjui, jį pasirašė (1 t., b. l. 141) ir ši aplinkybė patvirtina, jog A. C. buvo žinoma apie ikiteisminio tyrimo užbaigimą ir bylos perdavimą nagrinėti teismui. Be to, A. C. sesuo L. C. parodė, jog A. C. buvimo vieta nežinoma, ji mano, kad A. C. po nagrinėjamo įvykio išvažiavo į (duomenys neskelbtini) teritoriją (2 t., b. l. 2). Baudžiamoje byloje esantis Lietuvos kriminalinės policijos biuro tarptautinių ryšių valdybos 2024 m. spalio 2 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 100) patvirtina, kad A. C. 2024 m. liepos 14 d. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Ukrainos administracinių nusižengimų kodekso 130 straipsnį (transporto priemonės vairavimas, esant apsvaigusiam nuo narkotinių medžiagų). Šis raštas buvo pagrįstai įvertintas ir pirmosios instancijos teismo. Visos paminėtos aplinkybės patvirtina, kad bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu, prieš priimant skundžiamą nuosprendį, nuteistajam A. C. buvo žinoma apie nagrinėjamą baudžiamąją bylą, tačiau jis iš Lietuvos Respublikos išvyko, į teismo posėdžius neatvyko, t. y. vengė į teismą atvykti, todėl konstatuoti, jog buvo pažeistos BPK 246 straipsnio nuostatos, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas ėmėsi visų proceso įstatyme nustatytų priemonių A. C. buvimo vietai nustatyti, tačiau pagal bylos aplinkybes šis kaltinamasis išvyko iš Lietuvos Respublikos teritorijos ir vengė atvykti į teismą, todėl pagrįstai ir teisėtai baudžiamoji byla išnagrinėta A. C. nedalyvaujant. Šiais apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais naikinti skundžiamo nuosprendžio nėra pagrindo.

8. Apeliaciniame skunde taip pat nurodyta, kad nuteistasis A. C. buvo nuteistas nepagrįstai, kadangi tuo metu, kai buvo sustabdytas policijos pareigūnų, jis sutiko pasitikrinti blaivumą. Su šiais apeliacinio skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Nuteistojo A. C. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, įrodyta byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu patikrintų įrodymų visuma (liudytojų policijos pareigūnų P. K., I. N. duotais parodymais, tarnybiniais pranešimais, policijos pareigūnų vaizdo fiksavimo kameromis darytais vaizdo įrašais ir jų apžiūrų protokolais bei kitais rašytiniais įrodymais). Skundžiamame nuosprendyje padarytos teisingos išvados, kad nuteistasis A. C., kuomet buvo sustabdytas policijos pareigūnų, buvo su akivaizdžiais neblaivumo požymiais (iš nuteistojo vairuoto automobilio sklido stiprus alkoholio kvapas, nuteistajam iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli, jis nesiorientavo aplinkoje, o išlipęs iš automobilio svirduliavo į šalis), jog policijos pareigūnai, jam suprantama kalba, keletą kartų siūlė savanoriškai pasitikrinti blaivumą alkoholio kiekio matuokliu, tačiau nuteistasis A. C. su policijos pareigūnais nebendradarbiavo ir blaivumą tikrintis atsisakė. Baudžiamojoje byloje esantys vaizdo įrašai, daryti policijos pareigūnų tarnybinėmis vaizdo ir garso fiksavimo kameromis, patvirtina, jog nuteistajam A. C. policijos pareigūnai keletą kartų siūlė pasitikrinti blaivumą alkoholio kiekio matuokliu, laikė jį priešais nuteistąjį, jis šį prietaisą matė ir akivaizdžiai suprato, kokius veiksmus buvo prašoma atlikti. Nors pats nuteistasis A. C., ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus, neigė padaręs nusikalstamą veiką bei parodė nesupratęs, jog jo buvo prašoma pasitikrinti blaivumą, tačiau šiuos jo duotus parodymus paneigia byloje surinkti objektyvūs įrodymai. Apeliacinės instancijos teismui abejonių nekelia pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl nuteistojo A. C. kaltės, be kita ko, įvertinus ir tai, kad apie galimai neblaivų asmenį (nuteistąjį A. C.), kuris ruošėsi išvažiuoti iš naktinio alaus baro automobiliu „Peugeot“, buvo pranešta Panevėžio AVPK OVS budėtojui. Pirmosios instancijos teismas objektyviai ir išsamiai įvertino surinktus įrodymus bei padarė pagrįstas išvadas dėl nuteistojo A. C. kaltės. Su padarytomis išvadomis sutinka ir apeliacinės instancijos teismas. Todėl naikinti skundžiamą nuosprendį ir priimti nuteistojo A. C. atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį, pagrindo nėra.

9. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas anksčiau išdėstytas ir aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėta nuosprendį. Nuteistojo A. C. kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visuma ir abejonių nekelia. Jo padaryta nusikalstama veika kvalifikuota tinkamai. Baudžiamojo proceso reikalavimų pirmosios instancijos teismas taip pat nepažeidė. Naikinti skundžiamą nuosprendį ar perduoti baudžiamąją bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

10. Byloje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius pateikė pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, jog teikiant antrinę teisinę pagalbą A. C. pagal 2024 m. lapkričio 20 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), išlaidų suma yra 104,17 Eur (2 t., b. l. 126–128).

11. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į tai, kad, apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. C. gynėjo apeliacinį skundą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas pagal BPK 322 straipsnio 1 dalį. Duomenų apie nuteistojo A. C. finansinę padėtį byloje nėra. Teisėjų kolegija sprendžia, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos (104,17 Eur) baudžiamojoje byloje apeliacinės instancijos teisme, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes apie nuteistojo turtinę padėtį, yra nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo A. C. gynėjo Antano Cemnolonsko apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų iš A. C. nepriteisti.