Panevėžio apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės L. L. skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. birželio 19 d. nutarties, kuria perduota baudžiamoji byla prokurorui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. 2024 m. balandžio 9 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose gauta baudžiamoji byla Nr. 1-527-1095/2024 su kaltinamuoju aktu, kurioje A. C. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

2. 2024 m. balandžio 15 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutartimi minėta byla perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, o 2024 m. birželio 19 d. nutartimi byla perduota prokurorui. Šioje nutartyje nurodoma, jog prokuroras neįvykdęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 220 str. 4 d. numatytos pareigos - pasirašytinai įteikti kaltinamąjį aktą kaltinamajam, kas laikytina esminiu baudžiamojo proceso pažeidimu, bylą persiuntė nagrinėti teismui, šis trūkumus nebuvo ištaisytas iki bylos nagrinėjimo iš esmės, nes kaltinamasis pasislėpė nuo teismo ir tai trukdo nagrinėti bylą, todėl gražino byla prokurorui.

3. Skundu Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausioji prokurorė L. L. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024-06-19 nutartį ir bylą perduoti Panevėžio apylinkės teismui nagrinėti iš esmės. Skunde nurodoma, jog kaltinamojo akto nuorašas kaltinamojo sutikimu gali būti išsiunčiamas jam elektroninių ryšių priemonėmis arba gali būti įteiktas perkeltas į elektroninę laikmeną. BPK 220 str. 4 d. nėra įtvirtintas reikalavimas prokurorui gauti iš kaltinamojo rašytinį patvirtinimą, kad jis kaltinamąjį aktą gavo, kai šis dokumentas jo sutikimu išsiunčiamas jam elektroninių ryšių priemonėmis. BPK 8¹ str. 5 d. nurodyta, jog procesinių dokumentų įteikimo elektroninių ryšių priemonėmis ikiteisminio tyrimo metu tvarką ir jų formą nustato Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras ir Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, suderinęs su teisėjų taryba ir Advokatų taryba. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2015-06-01 įsakymo Nr. I-136 „Dėl rekomendacijų dėl kaltinamojo akto surašymo ir perdavimo teismui“ (2016-01-14 redakcija, keista įsakymu Nr. I-13) 22 punkte yra numatyta, jog jeigu kaltinamasis Generalinio prokuroro nustatytos formos pažymoje apie proceso dalyvio asmens duomenis yra išreiškęs sutikimą gauti proceso dokumentus elektroninio ryšio priemonėmis, kaltinamojo akto nuorašas kaltinamajam išsiunčiamas be atskiro prašymo. BPK 8¹ str. 10 d. nurodyta, kad procesinio dokumento įteikimo diena laikoma elektroninio ryšio priemonėmis laikoma po dokumento išsiuntimo esanti darbo diena. A. C. neatvykus pasiimti kaltinamojo akto ikiteisminį tyrimą atlikusios pareigūnės nurodytu laiku (laikas buvo suderintas telefonu), šis procesinis dokumentas kaltinamajam buvo išsiųstas 2024-03-19 jo nurodytu elektroninio pašto adresu – (duomenys neskelbtini). Kaltinamojo akto nuorašą bei jo vertimą išsiuntusi policijos pareigūnė negavo informacijos iš „Gmail“ tarnybinės stoties apie adresatui nepristatytą laišką ar neteisingą gavėjo elektroninio pašto adresą. Be to, ikiteisminio tyrimo metu A. C. bendravo su ikiteisminio tyrimo pareigūne būtent šiuo elektroninio pašto adresu. Skunde nurodoma, jog nėra draudimo asmeniui turėti kelis elektroninio pašto adresus, juos keisti, skirtingoms institucijoms nurodyti skirtingus adresus, todėl teismo nutartyje daroma prielaida, jog elektrinio pašto adresas (duomenys neskelbtini) galimai priklauso kitam asmeniui yra niekuo nepagrįstas. Be to, teismas perduodamas bylą nagrinėti teisiamajam posėdžiui nematė kliūčių jos nagrinėti, pirmo posėdžio metu nekėlė klausimo, jog kaltinamasis aktas yra įteiktas netinkamai, o tik nepavykus antrą kartą kaltinamojo iškviesti į teismo posėdį, priėmė nutartį grąžinti prokurorui dėl to, kad nėra įteiktas kaltinamasis aktas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

5. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės L. L. skundo argumentais, gynėjo advokato A. C. atsiliepimu į skundą bei teismui pateiktais baudžiamosios bylos duomenimis daro išvadą, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. birželio 19 d. nutartis yra nepagrįsta, todėl naikintina.

6. BPK 220 straipsnio 4 dalyje yra numatyta, jog surašęs kaltinamąjį aktą, prokuroras iki bylos perdavimo teismui kaltinamojo akto nuorašą pasirašytinai įteikia kaltinamajam. Kaltinamojo akto nuorašas kaltinamojo sutikimu gali būti išsiunčiamas jam elektroninių ryšių priemonėmis arba gali būti įteiktas perkeltas į elektroninę laikmeną.

7. Iš baudžiamojoje byloje užfiksuotų duomenų matyti, kad kaltinamasis aktas šioje byloje buvo surašytas 2024 m. vasario 28 d. Kaltinamasis aktas ir jo vertimas išsiųstas kaltinamajam A. C. 2024 m. kovo 19 d., jo nurodytu elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini). Minėtas elektroninio pašto adresas nurodytas Generalinio prokuroro nustatytos formos pažymoje apie proceso dalyvio asmens duomenis, jis įrašytas ranka, o duomenų teisingumas patvirtintas A. C. parašu. Tai rodo, jog A. C. išreiškė savo valią gauti procesinius dokumentus, tame tarpe ir kaltinamąjį aktą, elektroninio ryšio priemonėmis. Šio savo sutikimo viso proceso metu A. C. nėra atšaukęs.

8. Sutiktina su vyriausiosios prokurorės skunde nurodytais argumentais, jog BPK 220 straipsnio 4 dalyje nėra įtvirtintas reikalavimas prokurorui gauti iš kaltinamojo rašytinį patvirtinimą, kad jam kaltinamojo akto nuorašas, siųstas elektroninių ryšių priemonėmis, yra gautas. Juolab, jog ir kalbiškai aiškinant šio straipsnio nuostatas matyti, jog kaltinamojo akto nuorašas kaltinamojo sutikimu gali būti išsiunčiamas jam elektroninių ryšių priemonėmis, kai tuo tarpu kitais atvejais įstatymas reikalauja kaltinamojo akto įteikimo patvirtinimo, todėl skundžiamoje nutartyje nurodytas reikalavimas gauti patvirtinimą apie kaltinamojo akto įteikimą yra perteklinis.

9. Be to, BPK 8¹ straipsnio 5 dalyje yra nurodyta, jog procesinių dokumentų įteikimo elektroninių ryšių priemonėmis ikiteisminio tyrimo metu tvarką ir jų formą nustato Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras ir Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, suderinęs su Teisėjų taryba ir Advokatų taryba. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2015-06-01 įsakymo Nr. I-136 „Dėl rekomendacijų dėl kaltinamojo akto surašymo ir perdavimo teismui“ (2016-01-14 redakcija, keista įsakymu Nr. I-13) 22 punkte yra numatyta, jog jeigu kaltinamasis Generalinio prokuroro nustatytos formos pažymoje apie proceso dalyvio asmens duomenis yra išreiškęs sutikimą gauti proceso dokumentus elektroninio ryšio priemonėmis, kaltinamojo akto nuorašas kaltinamajam išsiunčiamas be atskiro prašymo. Taigi, aptartame teisiniame reglamentavime vėlgi nėra numatytas reikalavimas, išsiuntus procesinį dokumentą elektroninio ryšio priemonės, gauti patvirtinimą apie jo gavimą. Vadovaujantis BPK 8¹ straipsnio 10 dalimi, laikytina, jog kaltinamojo akto įteikimo diena yra elektroninio ryšio priemonėmis po dokumento išsiuntimo esanti darbo diena.

10. Skundžiamoje nutartyje yra keliamos abejonės dėl elektroninio pašto adreso, kuriuo kaltinamajam buvo siunčiamas kaltinamasis aktas (jo vertimas) teisingumo. Pažymėtina, jog Generalinio prokuroro nustatytos formos pažymoje pats A. C. nurodė elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini) ir išreiškė norą gauti šioje baudžiamojoje byloje procesinius dokumentus būtent jo pateiktu elektroniniu pašto adresu. Todėl A. C. nurodyti kiti elektroninio pašto adresai skirtingoms valstybinėms institucijoms, nėra aktualūs šiai bylai. Juolab, jog ikiteisminio tyrimo metu A. C. bendravo su ikiteisminio tyrimo pareigūne būtent šiuo elektroninio pašto adresu, jam buvo siunčiami procesiniai dokumentai ir iš šio adreso kaltinamasis yra rašęs elektroninius laiškus, todėl abejoti elektroninio pašto teisingumu nėra jokio pagrindo.

11. Tuo pačiu, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinamojo akto neįteikimas dažnai būna susijęs su kaltinamojo pasislėpimu nuo tyrimo ir teismo. Todėl tokiais atvejais netoleruotinas bylos persiuntimas teismui neįvykdžius BPK 220 str.4 d. numatytos pareigos. Tačiau šiuo atveju matyti, jog A. C. 2022 m. vasario 22 d., buvo pasirašytinai paskelbta apie ikiteisminio tyrimo pabaigimą ir apie teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiagą, šio procesinio veiksmo metu jis pats asmeniškai dalyvavo bei pasirašė protokolą. Po to, kaip matyti iš vyriausiosios prokurorės skundo, 2024 m. kovo 14 d. telefonu buvo bendrauta su A. C., siekiant jam įteikti kaltinamąjį aktą pasirašytinai, t.y. įprastu būdu. Visa tai rodo, jog prokuroras neturėjo jokių duomenų apie tai, kad A. C. buvo pasislėpęs. Neatvykus A. C. ikiteisminio tyrimo pareigūnės nurodytu laiku pasiimti kaltinamojo akto, šis procesinis dokumentas buvo išsiųstas ne bet kokiu, bet A. C. nurodytu elektroninio pašto adresu, o tai BPK 220 str. 4 d. prasme laikytina tinkamu kaltinamojo aktu įteikimu, netrukdančiu teismui nagrinėti bylos.

12. Taigi, Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės L. L. skundas yra pagrįstas, kadangi nenustatyti bylos perdavimo prokurorui pagrindai, numatyti BPK 234 straipsnio 2 dalyje, o Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. birželio 19 d. nutartis naikintina ir baudžiamoji byla perduotina nagrinėti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. birželio 19 d. nutartį panaikinti ir dėl skundo priimti naują sprendimą – grąžinti baudžiamąją bylą Nr. 1-527-1095/2024 (teisminio proceso Nr. 01-1-37388-23-9) nagrinėjimui Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.