Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI3-10116-426/2023

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-12-20
Bylos Nr.: eI3-10116-426/2023
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-00100-2022-0
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjas: Rūta Miliuvienė
Pareiškėjas: K. M.
Atsakovas: Lietuvos Kalėjimų tarnybai

Kategorijos

8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
55.1.3Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas

Administracinė byla Nr. eI3-10116-426/2023Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00100-2022-0Procesinio sprendimo kategorijos: 8.1; 55.1.3 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gruodžio 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė,dalyvaujant pareiškėjai K. M., jos atstovui advokatui E. V.,atsakovės atstovui D. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu (per Zoom programą) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos K. M. skundą atsakovei Lietuvos Kalėjimų tarnybai dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus pataisos namų (pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. rugsėjo 7 d. įsakymą Nr. 1R-303 „Dėl Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžių biudžetinių įstaigų reorganizavimo“ 2023 m. sausio 1 d. Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos reorganizuotas į Lietuvos kalėjimų tarnybą, kuri perėmė visas Vilniaus pataisos namų teises ir pareigas) direktoriaus 2021 m. rugpjūčio 13 d. įsakymą Nr.4-282 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ (toliau – skundžiamas Įsakymas) bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja skunde nurodo, kad Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN) direktorius“, atsižvelgdamas į Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Imuniteto skyriaus (toliau – Imuniteto skyrius) 2021 m. liepos 27 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. TT-20 „Dėl Vilniaus pataisos namų 1-ojo saugumo valdymo skyriaus pareigūnų veiksmų įvertinimo“, 2021 m. rugpjūčio 13 d. įsakymu Nr. 4-282 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ pareiškėjai paskyrė tarnybinę nuobaudą – pastabą.

Pareiškėja nurodo, kad nesutikdama su paskirta nuobauda, 2021 m. rugsėjo 30 d. kreipėsi į Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) Individualių darbo ginčų komisiją (toliau – Komisija), prašydama panaikinti jai skundžiamu Įsakymu paskirtą tarnybinę nuobaudą.

Paaiškina, kad 2021 m. spalio 6 d. Kalėjimų departamentas jos skundą persiuntė nagrinėti Vilniaus PN komisijai, kuri 2021 m. lapkričio 17 d. priėmė sprendimą, siūlė Vilniaus PN direktoriui panaikinti 2021 m. rugpjūčio 13 d. įsakymą „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“, tačiau direktorius nesutiko su Komisijos siūlymu ir 2021 m gruodžio 7 d. apie savo sprendimą pažymėjo dokumentų valdymo sistemoje „Doc Logix“ (su Vilniaus PN direktoriaus 2021 m gruodžio 7 d. sprendimu, pareiškėja dokumentų valdymo sistemoje susipažino 2021 m. gruodžio 13 d.).

Šalies argumentai

Skunde pareiškėja aiškina, kad 2021 m. rugsėjo 30 d. skunde Komisijai nurodė, jog nesutinka su Vilniaus PN direktoriaus 2021 m. rugpjūčio 13 d. įsakymu paskirta nuobauda, kadangi Kalėjimų departamento Imuniteto skyriaus 2021 m. liepos 27 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. TT-20 (toliau –Išvada), grindžiama tik Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad Vilniaus PN 1-ojo Saugumo valdymo skyriaus Bendruosiuose trumpai saugomų dokumentų apsaugos ir priežiūros klausimais registruose ant korekcinės medžiagos įrašus „Dėl parduotuvės patikrinimo“ parašė ir pasirašė pareiškėja. Skunde pažymi, kad 2021 m. kovo 5 d. į Vilniaus PN atvyko Imuniteto skyriaus pareigūnai ir jos paklausė, ar Bendrųjų trumpai saugomų dokumentų apsaugos ir priežiūros klausimais registre, kuris buvo pradėtas 2020 m. sausio 1 d., 11 lape, Eil. Nr. 189, Reg. Nr., data: 81-189(1), 2020-02-04; 24 lape, Eil. Nr.396, Reg. Nr., data: 81-396(1), 2020-03-03; 71 lape, Eil. Nr.1140, Reg. Nr., data: 81-1140(1), 2020 -06-09; 81 lape, Eil. Nr.1305, Reg. Nr., data: 81-1305(1), 2020-06-30; 98 (reversinėje pusėje) lape, Eil. Nr. 1573, Reg. Nr., data: 81-1573(1), 2020-08-07 ir Registre, pradėtame 2020 m. rugpjūčio 1 d., 15 lape, Eil. Nr. 1879, reg. Nr., data: 81-1879(1), 2020 m. spalio 2 d. įrašus „Dėl parduotuvės patikrinimo“ pasirašė pareiškėja. Pareigūnams pareiškėja patvirtino, kad parašai ir raštas yra jos. Taip pat pasakė, kad dokumentų neklastojo, o kas užtepė pirminius įrašus korekcine medžiaga, paaiškinti negali, nes nežino, ji to nedariusi. Minėtus duomenis įrašė jau užteptose vietose. Registrai, kuriuose užregistravo Pranešime nurodytus dokumentus, tarnybos metu laikomi 1-ojo saugumo valdymo skyriaus operatorinėje (budėtojų dalyje) ir laisvai prieinami bet kuriam darbuotojui. Akcentuoja, kad apskaita, kas paėmė ir naudojosi šiais Registrais, nevedama. Pareiškėja paaiškina, jei tarnybos metu pildantis Registrus asmuo suklysta, gali tokį įrašą korekcine medžiaga užtepti, t. y. tokius veiksmus galėjo atlikti bet kuris pareigūnas. Pažymi, kad Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada tik patvirtino tai, ko pareiškėja neneigė ir ką sakė Imuniteto skyriaus darbuotojams pokalbio metu, t. y., kad raštas „Dėl parduotuvės patikrinimo“ bei parašai yra jos.

Pareiškėja pažymi, kad savo skunde atkreipė Komisijos dėmesį dėl tarnybinio tyrimo, kurį atliko Imuniteto skyrius, medžiagoje pastebėjo, kad Lietuvos teismo ekspertizės centro 2021 m. gegužės 7 d. specialisto išvadoje konstatuota, jog tyrimui pateiktame Registro 11 lapo 189 registracijos dokumento, 24 lapo 396 registracijos dokumento, 71 lapo 1140 registracijos dokumento, 81 lapo 1305 registracijos dokumento, 99 lapo 1573 registracijos dokumento ir analogiško Registro 15 lapo 1879 registracijos dokumento eilutėse 3 ir 6 skiltyse pirminiai rankraštiniai įrašai ir parašai buvo keičiami užtepant pirminius įrašus ir parašus korekcine medžiaga ir toje vietoje įrašant dabartinius įrašus ir parašus. Nustatyti pirminiai įrašai ir parašai, jų pakeitimo būdai nurodyti lentelėje tiriamojoje dalyje. Kiti tiriamųjų Registrų registracijos dokumento skiltyse esantys įrašai nepakeisti. Tirti pateiktuose registracijos dokumento pirminiai ir dabar esantys parašai atlikti rašymo priemonėmis. Nustatyti, ar tirti pateiktų Registrų užtepti parašai nėra perkopijuoti iš Registruose pateiktų parašų negalima dėl tiriamojoje dalyje nurodytų priežasčių.

Skunde akcentuoja, kad šioje išvadoje nėra jokios užuominos apie tai, kad būtent ji registruose padarė tikrovės neatitinkančius įrašus. Todėl, pareiškėjos vertinimu, Išvadoje pateikti teiginiai apie tai, kad ji pakeitė užtepant korekcine medžiaga registruose padarytus pirminius įrašus ir parašus, o jų vietoje padarė dabartinius įrašus (dėl parduotuvės patikrinimo) ir pasirašė, grįsti tik kažkieno prasimanymais. Akcentuoja, kad tarnybinio tyrimo metu nenustatyta nė vieno tai pagrindžiančio fakto. Mano, kad teiginys, jog pareiškėja, atlikdama kažkokius neteisėtus veiksmus, siekė pateisinti savo bei tiesioginio vadovo nepilnai atliktas 2020 metams nustatytas užduotis – nieko nepagrįstas melas. Pareiškėja akcentuoja, kad atliekant tarnybinį tyrimą, visiškai neįrodyta, jog būtent pareiškėja užtepė pirminius įrašus korekcine medžiaga.

Skunde pareiškėja pažymi, kad specialisto išvadoje nurodytas faktas, jog atlikus tyrimą tiriamieji lapai pažymėti spaudo ,,LTEC“ atspaudu ir Lietuvos teismo ekspertizės centre specialistai tyrė tik dokumento lapus, kurie pažymėti šiuo spaudu, t. y. tik šešis lapus. Todėl pareiškėja mano, kad Imuniteto skyriaus išvados teiginiai, jog neva Lietuvos teismo ekspertizės centro 2021 m. gegužės 7 d. specialisto išvada, kad kiti tiriamų registrų registracijos dokumento skiltyse esantys įrašai yra nepakeisti, neatitinka tikrovės. Nurodo, kad specialistai savo spaudu pažymėjo ir tyrė tik šešis iš visų minėtuose Registruose buvusių lapų, nors juose yra daug įrašų pataisytų korekcine medžiaga.

Šalies argumentai

Pareiškėja skunde nurodo, kad nesutinka su Imuniteto skyriaus tarnybinio tyrimo išvadoje nurodytais teiginiai, kad jos paaiškinime išsakytos abejonės ir klausimai dėl Lietuvos teismo ekspertizės specialistų išvadų yra atmestinos, nes ši institucija ir jos specialistai yra įgalioti ir pripažinti teikti kompetentingas išvadas dokumentų ir rašysenos tyrimų srityje, kadangi minėtose specialisto išvadose nėra jokių duomenų apie tai, kad būtent pareiškėja tiriamuose Registruose padarė tikrovės neatitinkančius įrašus.

Pareiškėja nurodo, kad atkreipė Komisijos dėmesį ir į tai, kad Imuniteto skyriaus pareigūnai tyrimo metu neapklausė Vilniaus PN teritorijoje veikiančios parduotuvės darbuotojų, neprašė pateikti bei neperžiūrėjo parduotuvės vaizdo kamerų įrašų. Todėl mano, kad tyrimą atlikę pareigūnai neatliko visų reikšmingų tyrimui veiksmų, kurie nenuginčijamai galėtų patvirtinti ar paneigti jai mestus įtarimus bei neužtikrino teisingo ir nešališko tyrimo.

Pažymi, kad Išvadoje neužsiminta, jog pareiškėja nepatikrino Vilniaus PN teritorijoje veikiančioje parduotuvėje nuteistiesiems parduodamų prekių asortimento. Mano, kad tyrimas atliktas tik remiantis Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadomis dėl pareiškėjos rašysenos, t. y. rašto ir parašo tikrumo, ko pareiškėja niekada neneigė.

Skunde pareiškėja teigia, kad Išvadoje nėra nenuginčijamų įrodymų, kad savo veiksmais ji pažeidė (sulaužė) duotą pareigūno priesaiką, Lietuvos Respublikos pataisos pareigūnų veiklos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies, 9 straipsnio 5 ir 7 punktų nuostatas, Pataisos pareigūnų, kitų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, etikos kodekso 6.1 papunkčio, Vilniaus PN 1-ojo SVS nuostatų 2 punkto, Vilniaus PN 1-ojo SVS vyresniojo specialisto pareigybės aprašymo 5.11 papunkčių reikalavimus. Nenustatyta visų neva galimai jos padaryto tarnybinio nusižengimo sudėties elementų, nenustatytos visos tarnybinei atsakomybei būtinos atsirasti sąlygos.

Pareiškėja skunde pažymi, kad šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose nėra griežtai reglamentuota oficialių dokumentų taisymo tvarka. Tokiu atveju, pamačiusi taisymus Bendruosiuose trumpai saugomų dokumentų apsaugos ir priežiūros klausimais registruose, būtų privalėjusi informuoti apie tai savo tiesioginį vadovą. Pareiškėja pripažįsta, kad neteikė didelės reikšmės, kur užregistruos parduotuvės patikrinimo protokolą (šiuo atveju ant Registre kažkieno užteptų vietų), tiesiog atliko pareigybių aprašyme nustatytas funkcijas, t. y. patikrino Vilniaus PN teritorijoje veikiančią parduotuvę ir apie tai surašiusi protokolus, juos užregistravo. Todėl mano, kad skirta nuobauda – neadekvati, kadangi protokolų užregistravimas kažkieno korekcine medžiaga užteptoje vietoje, nesukėlė jokių neigiamų pasekmių bei žalos Vilniaus PN. Išvadoje išvardintos teisės aktų nuostatos, kurias ji neva pažeidė, yra bendrojo pobūdžio, todėl paprastas dokumento užregistravimas savaime nėra pažeidimas šių teisės aktų normų vertinimo kontekste.

Skunde nurodo, kad Bendrasis trumpai saugomų dokumentų apsaugos ir priežiūros klausimais registras buvo selektyviai (atrinktas) tiriamas tik dėl jos, nes Registre yra daugiau analogiškų įrašų, atliktų kitų įstaigos darbuotojų, taip pat ant korekcine medžiaga užteptų vietų ir kad Išvada nepagrįsta nenuginčijamais įrodymais, paremta tik prielaidomis.

Pareiškėja aiškina, kad Vilniaus PN komisija sprendime Nr. 14-3745 „Dėl Vilniaus pataisos namų 1-ojo saugumo valdymo skyriaus vyresniosios specialistės skundo“ (toliau – ir Sprendimas) konstatavo, kad: „Išvadoje pateiktas teiginys, jog Vilniaus PN 1-ojo saugumo valdymo skyriaus Bendrųjų trumpai saugomų dokumentų apsaugos ir priežiūros klausimais registre korekcine medžiaga (korektoriumi) pataisė buvusius įrašus būtent pareiškėja, nėra įrodytas jokiais pagrįstais įrodymais. Registrai laikomi tarnybos metu 1-ojo saugumo valdymo skyriaus operatorinėje (budėtojų dalyje) ir yra laisvai prieinami bet kuriam pareigūnui ir, kad nevedama jokia apskaita, kas paėmė ir naudojasi šiais Registrais. Todėl nustatyti, kas korekcine medžiaga atliko pataisymus ties nurodytais registracijos numeriais nustatyti, nėra galimybės. Peržiūrėjus Vilniaus PN 1-ojo saugumo valdymo skyriaus Bendrųjų trumpai saugomų dokumentų apsaugos ir priežiūros klausimais registrus, šiuose registruose yra ir daugiau analogiškų korekcijų korekcine medžiaga ir tose vietose padarytų įrašų, atliktų kitų įstaigos darbuotojų. Tokia praktika registruojant dokumentus šiuose registruose buvo taikoma ilgą laiką ir kitų darbuotojų. Išvadoje pateiktas teiginys, kad buvo padaryti tikrovės neatitinkantys (melagingi) įrašai, keičiant Registruose buvusius įrašus į jų vietą įrašant (Dėl parduotuvės patikrinimo), Vilniaus PN komisijos nuomone, nėra įrodytas. Teigiant, jog Registre padaryti tikrovės neatitinkantys (melagingi) įrašai, būtina įrodyti, kad turėję būti atlikti parduotuvės patikrinimai iš tiesų nebuvo atlikti, tačiau,“ įvertinus Išvadą, akivaizdu, kad tarnybinio patikrinimo metu nebuvo nuodugniai tikrinamos aplinkybės, kad nebuvo atlikti veiksmai, kuriuos privalėjo atlikti pareigūnė, kuriai paskirta nuobauda, t. y. neįrodyta, jog pareiškėja iš tiesų netikrino Vilniaus PN teritorijoje veikiančios nuteistųjų parduotuvės, o šiuos faktus melagingai registravo aukščiau nurodytuose registruose. Šias aplinkybes atliekant tarnybinį patikrinimą buvo nesudėtinga patikrinti, pavyzdžiui apklausiant Vilniaus PN teritorijoje veikiančios parduotuvės darbuotojus, peržiūrint parduotuvės vaizdo kamerų įrašus, tačiau to nebuvo daroma. Komisija konstatavo, kad teiginys dėl padarytų tikrovės neatitinkančių (melagingų) įrašų taip pat yra preziumuojamas, tačiau neįrodytas jokiais pagrįstais įrodymais.“

Šalies argumentai

Pareiškėja mano, jog Išvadoje pateiktas teiginys, jog „jeigu veiktų rūpestingai ir sąžiningai, pareiškėja, kuriai nustatyta pareiga tvarkyti skyriaus dokumentaciją, pamačiusi taisymus registruose, turėjo išsiaiškinti (kreiptis į tiesioginį vadovą, kad pavestų išsiaiškinti), kodėl ir kokiu pagrindu registrų įrašai užtepti, imtis priemonių ištaisyti trūkumus,“ neparemtas objektyviais įrodymais ar teisės aktų nuostatomis. Komisija pabrėžė, kad nei Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklių, patvirtintų Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-118, nuostatose, nei Kalėjimų departamento ar Vilniaus PN norminiuose teisės aktuose nėra nustatytos tokios pareigos darbuotojams veikti nurodytu būdu. Nei registruose padarytų įrašų taisymo, nei naujų įrašų įrašymo procedūros Išvadoje pateikiamuose teisės aktuose nėra reglamentuotos.

Pareiškėja skunde nurodo, kad Komisija, įvertinusi ginčo teisinį reglamentavimą, Išvados ir skundo teisinius argumentus, padarė išvadą, kad tarnybinio patikrinimo metu surinkti įrodymai tarnybinės nuobaudos taikymo požiūriu nėra pakankami konstatuoti jos veiksmuose pažeidimo padarymo faktą bei kaltą elgesį.

Pareiškėjos vertinimu, tarnybinė nuobauda paskirta (nepanaikinta) nepagrįstai, todėl prašo panaikinti atsakovo Įsakymą, kuriuo ši tarnybinė nuobauda paskirta.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėja paaiškino, jog parduotuvę ji patikrino. Po patikrinimo visada surašomas protokolas arba tarnybinis pranešimas. Nepamena, kokį dokumentą po patikrinimo surašė šiuo atveju. Paėmusi Registrų žurnalą pastebėjo, kad jame jau buvo užtušuotas ne vienas įrašas, ji užrašė ant viršaus, jog „pažeidimų nenustatyta“, ir pasirašė. Pareiškėja akcentavo, kad jokių pasekmių šis įrašas nesukėlė. Aptariamą įrašą padarė ne laisvame langelyje, o ant ankstesnio įrašo, kuris buvo užteptas korekcine medžiaga.

Atkreipė dėmesį, jog atliekant jos tiesioginio vadovo vertinimą, atsakovas pradėjo ir patikrinimą dėl pareiškėjos įrašų Registrų žurnale. Teismo posėdyje pareiškėja akcentavo, jog ji – profesinės sąjungos valdybos narė, o tiesioginis vadovas – šios sąjungos pirmininkas. Tarp profesinės sąjungos valdybos narių ir atsakovės vadovybės ginčui aktualiu laikotarpiu buvo įtempti santykiai. Mano, kad nuobauda paskirta dėl dalyvavimo profesinės sąjungos veikloje.

Dėl paskirtos nuobaudos sukeltų pasekmių pareiškėja paaiškino, jog eilinio vertinimo metu negalėjo būti vertinama, nebuvo paskirta premija, neapdovanota profesinės šventės proga. Tai – pirma nuobauda per 20 darbo metų.

Šalies argumentai

Pareiškėjos atstovas akcentavo, kad nuobauda paskirta remiantis prielaidomis. Mano, kad šiuo atveju nėra pažeidimo elementų be to Tarnybinių ginčų komisija tai patvirtino.

Atsiliepimas

Atsakovė Lietuvos kalėjimų tarnyba (iki reorganizacijos – Vilniaus PN) su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo atmesti, kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodo, kad tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme ar Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka gautą informaciją.

Paaiškina, kad pareiškėja eina Vilniaus PN 1-ojo Saugumo valdymo skyriaus (toliau – ir 1-asis SVS) vyresniosios specialistės pareigas. Tarnybinė nuobauda buvo paskirta atsižvelgiant į Kalėjimų departamento Imuniteto skyriaus surašytą Tarnybinio patikrinimo išvadą. Tarnybinio patikrinimo procedūra buvo inicijuota, atsižvelgiant į Kalėjimų departamento Imuniteto skyriaus 2021 m. gegužės 31 d. pažymą.

Atsiliepimas

Atsakovė nurodo, kad 2021 m. kovo 5 d. raštu „Dėl dokumentų pateikimo“ Kalėjimų departamento Imuniteto skyrius kreipėsi į Vilniaus PN, prašydamas pateikti įstaigos 1-ojo SVS Bendrųjų trumpai saugomų dokumentų apsaugos ir priežiūros klausimais registrą, o taip pat kitus dokumentus ir jų bylas, registrus, apskaitos žurnalus, reikšmingus nagrinėjamoms aplinkybėms. Vykdant šį pavedimą, pareiškėja perdavė Imuniteto skyriui Bendrąjį trumpai saugomų dokumentų apsaugos ir priežiūros klausimais registrą, pirmo lapo pirmasis įrašas „1“, paskutinio lapo paskutinis įrašas – „1647“ (iš viso – 103 lapai) bei Bendrąjį trumpai saugomų dokumentų apsaugos ir priežiūros klausimais registrą, pirmo lapo pirmasis įrašas „1648“, paskutinio lapo paskutinis įrašas „2325“ (iš viso – 37 užpildyti lapai).

Atsakovė atkreipia dėmesį, kad Išvadoje pažymima, jog patikrinus gautus dokumentus, buvo nustatyta, kad Vilniaus PN 1-ojo SVS Registro pirminiai įrašai ir parašai buvo taisyti, užtepant juos baltos spalvos korektoriumi ir šiuo metu yra neįskaitomi. Tarnybinio patikrinimo metu kreiptasi į Lietuvos teismo ekspertizės centro (toliau – Centras) Dokumentų ekspertizės skyrių, prašant atsakyti į šiuos klausimus: 1) Ar išvardinti Registro pirminiai įrašai buvo keičiami?; 2) Jei taip, kokiu būdu?; 3) Koks dokumentų užteptas (originalus) tekstas?; 4) Kokiu būdu atlikti parašai tirti pateiktuose Registrų dokumentuose?; 5) Ar pateiktų Registrų užtepti parašai nėra perkopijuoti iš Registruose pateiktų parašų?

Atsiliepimas

Atsiliepime nurodo, kad 2021 m. gegužės 12 d. gauta Centro Išvada, kurioje pažymima, jog tyrimui pateiktame Registro lapo 1140 registracijos dokumento, 81 lapo 1305 registracijos dokumento, 99 lapo 1573 registracijos dokumento ir analogiško Registro, pradėto 2020-08, 15 lapo 1879 registracijos dokumento eilutėse 3 ir 6 skiltyse pirminiai rankraštiniai įrašai ir parašai buvo keičiami užtepant pirminius įrašus ir parašus korekcine medžiaga ir toje vietoje parašant dabar esančius įrašus ir parašus. Nustatyta, kad pirminiai įrašai ir parašai taisyti, įrašant tikrovės neatitinkančius įrašus. Šie taisyti įrašai yra protokolai dėl parduotuvės patikrinimo. Pažymi, kad viena iš Pareiškėjai Vilniaus PN 1-ojo SVS vyresniojo specialisto pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų – pareiga tikrinti Pataisos namų parduotuvėje esančių prekių asortimentą.

Atsakovė nurodo, jog Išvadoje akcentuojama, kad pareiškėjai 2021m. kovo 4 d. Vertinimo išvada nustatyta užduotis – kartą per mėnesį tikrinti Vilniaus PN veikiančios parduotuvės parduodamų nuteistiesiems prekių asortimentą. Tarnybinį patikrinimą atlikęs Kalėjimo departamento Imuniteto skyrius akcentuoja, jog Vertinimo išvadoje pareiškėja buvo nurodžiusi, kad Vilniaus PN veikiančios parduotuvės parduodamų nuteistiesiems prekių asortimentą patikrino 13 kartų; tarp nurodytų registracijos numerių, įrašyti ir tikrovės neatitinkančių, koreguotų įrašų registracijos numeriai: 2020 m. vasario 4 d. Nr. 81-189(1); 2020-06-09 Nr. 81-1140(1); 2020-06-30 Nr. 81-130591); 2020-08-07 Nr. 81-1573(1); 2020-10-02 Nr. 81-1879(1). Siekiant nustatyti, ar pirminius įrašus ir parašus nurodytuose Registruose, užtepant juos korektoriumi, galėjo įrašyti pareiškėja, Kalėjimų departamento Imuniteto skyrius pakartotinai kreipėsi į Centro Dokumentų ekspertizės skyrių, prašant pateikti specialisto išvadą, ar rankraštinius įrašus Registrų eilutėse ant korekcinės medžiagos, parašė ir pasirašė pareiškėja. Centro specialisto 2021 m. gegužės 27 d. išvadoje buvo pateikta informacija, jog Registruose, užtepant pirminius įrašus korektoriumi ir įrašant tikrovės neatitinkančius įrašus, parašė ir pasirašė pareiškėja. Atsakovo vertinimu, Išvadoje konkrečiai nustatoma, jog turėdama pareigybės aprašyme nustatytos tiesioginės pareigos tvarkyti skyriaus dokumentaciją, taip pat pareigą veikti vadovaujantis įstatymais ir teisės aktais, sąžiningai atlikti tarnybines (darbo) pareigas ir funkcijas, galėdama ir turėdama suprasti savo veiksmų neteisėtumą, tyčiniais veiksmais padarė šešis tikrovės neatitinkančius įrašus oficialiuose dokumentuose – dvejuose Vilniaus PN 1-ojo SVS Bendruosiuose trumpai saugomų dokumentų apsaugos ir priežiūros klausimais registruose, t. y. pakeitė Registruose padarytus pirminius įrašus ir parašus, jų vietoje padarydama dabartinius įrašus. Tokiais veiksmais, be kita ko, pažeisdama Lietuvos Respublikos pataisos pareigūnų veiklos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies, 9 straipsnio 5 ir 7 punktų nuostatas, Pataisos pareigūnų, kitų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, etikos kodekso 6.1 papunkčio, Pareigybės aprašymo 5.11 papunkčio nuostatas. Tai atitinka LVAT praktiką, jog tarnybinė nuobauda valstybės tarnautojui gali būti paskirta nustačius konkrečias jo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigas, nustatytas įstatymais, detalizuotas pareigybės aprašyme, ir kurios sudaro tarnybinio nusižengimo sudėtį.

Atsakovė pažymi, kad šiuo atveju tarnybinis patikrinimas Kalėjimų departamento direktoriaus pavedimu buvo pradėtas bei atliktas šio departamento Imuniteto skyriuje, užtikrinant nešališkumo principą. Tarnybinį patikrinimą atlikę pareigūnai ištyrė įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti galimo tarnybinio nusižengimo faktą bei tikrinamos pareigūnės kaltę, patikrino pareiškėjos paaiškinime nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertino, tyrimo rezultatus įformino motyvuotoje tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje. Atsiliepime akcentuoja, kad galiojantys teisės aktai nesuteikia Vilniaus PN direktoriui diskrecijos teisės pakartotinai vertinti Kalėjimų departamento pareigūnų surašytos Išvados pagrįstumą ir teisėtumą.

Atsakovė atkreipia dėmesį, kad statutinės įstaigos tarnybinių ginčų komisijos paskirtis –objektyviai ir greitai išspręsti kilusį ginčą, esant galimybei – sutaikyti abi ginčo šalis, taip prisidedant prie pareigūnų teisių gynimo, taip pat siekiant taupyti žmogiškuosius ir materialinius išteklius, skatinti pareigūnų pasitenkinimą darbu, taip pat formuoti pasitikėjimu ir pagarba grįstą kultūrą. Ginčų komisijos teisė siūlyti statutinei įstaigai priimti tam tikrą sprendimą (panaikinti skundžiamą individualų administracinį aktą (jo dalį) arba jį pakeisti; pašalinti pažeidimą ar įvykdyti kitą ginčų komisijos pasiūlymą; priimti sprendimą dėl šio subjekto atsisakymo ar vilkinimo atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus), tačiau Aprašas nenustato Ginčų komisijos sprendimo privalomumo statutinės įstaigos vadovui. Nurodo, kad Ginčų komisijos sprendimas suprantamas kaip rekomendacinio (patariamojo) pobūdžio aktas, o statutinės įstaigos vadovas turi diskrecijos teisę sutikti arba nesutikti su juo. Tarnybinis nusižengimas –tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas. Tarnybinio patikrinimo Išvadoje pripažinta, jog pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą, pasiūlyta skirti jai tarnybinę nuobaudą – pastabą. Atsakovės manymu, tarnybinė nuobauda direktoriaus 2021 m. rugpjūčio 13 d. Įsakymu pareiškėjai buvo skirta pagrįstai ir teisėtai, mano, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos skundą.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas prašė atmesti skundą. Papildomai paaiškino, kad įsakymas priimtas atsižvelgus į Imuniteto skyriaus atlikto tarnybinio patikrinimo Išvadą. Mano, kad pareiškėja turėjo išsiaiškinti, kas ir kokiu pagrindu užtušavo ankstesnius įrašus, o ne jų vietoje įrašyti naujus. Atsakovės atstovas nurodė, jog atlikus tarnybinį patikrinimą, Išvadoje nurodyta, kad pareiškėjos veiksmais padaryta žala dokumentų tvarkymui ir valdymui. Atsakovės direktorius nesutiko panaikinti įsakymo, nes Imuniteto skyriaus pareigūnai surinko pakankamai medžiagos. Atstovo manymu, pareiškėjos paaiškinimas, jog skirta nuobauda kerštaujant dėl jos dalyvavimo profesinės sąjungos veikloje, deklaratyvus. Atsakovės atstovas paaiškino, jog nėra teisės akto, reglamentuojančio dokumentų pataisymą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Išklausius šalių paaiškinimus, ištyrus rašytinius įrodymus nustatyta, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus PN direktoriaus 2021 m. rugpjūčio 13 d. Įsakymo pagrįstumo ir teisėtumo.

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja eina Vilniaus PN 1-ojo Saugumo valdybos skyriaus vyresniosios specialistės pareigas.

Nustatyta, kad Kalėjimų departamento prie LR TM Imuniteto skyrius 2020 m. liepos 27 d. surašė Tarnybinio patikrinimo išvadą Nr.TT-20 „Dėl Vilniaus pataisos namų 1-ojo saugumo valdymo skyriaus pareigūnų veiksmų vertinimo“. Šios Išvados pagrindu pareiškėjai Vilniaus PN direktoriaus 2021 m. rugpjūčio 13 d. Įsakymu Nr.4-282 buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

Pareiškėja nesutiko su jai skirta nuobauda, 2021 m. rugsėjo 30 d. su skundu kreipėsi į Kalėjimų departamento Individualių darbo ginčų komisiją, prašydama jai paskirtą nuobaudą panaikinti. Kalėjimų departamentas 2021 m. spalio 6 d. skundą persiuntė nagrinėti Vilniaus PN komisijai, kuri 2021 m. lapkričio 17 d. priėmė sprendimą Nr.14-3745 „Dėl Vilniaus pataisos namų 1-ojo saugumo valdymo skyriaus vyresniosios specialistės skundo“, kuriuo siūlė Vilniaus PN direktoriui panaikinti 2021 m. rugpjūčio 13 d. Įsakymą, kuriuo pareiškėjai buvo paskirta tarnybinė nuobauda. Vilniaus PN direktorius nesutiko su Komisijos siūlymu ir 2021 m. gruodžio 7 d. apie savo sprendimą pažymėjo dokumentų valdymo sistemoje „Doc Logix“.

Iš bylos medžiagos nustatyta, jog tarnybinio patikrinimo procedūra buvo inicijuota, atsižvelgiant į Kalėjimų departamento Imuniteto skyriaus 2021 m. gegužės 31 d. pažymą Nr.LV-2782 „Dėl pranešimo patikrinimo apie Vilniaus pataisos namų pareigūnų galimai neteisėtus veiksmus“. Šioje pažymoje nurodyta, kad Vilniaus PN direktoriaus pavaduotojas, tikrindamas Vilniaus PN 1-ojo SVS viršininko 2020 m. pasiektus tarnybinės veiklos rezultatus pagrindžiančią dokumentinę medžiagą, nustatė, kad Vilniaus PN 1-ojo SVS Bendrųjų trumpai saugomų dokumentų apsaugos ir priežiūros klausimais registre (bylos indeksas 9.79) ties registracijos Nr.81-189(1)-2020-02-04; 81-396(1)-2020-03-03; 81-1140(1)-2020-06+-09: 81-1305(01)-2020-06-30; 81-1573(1)-2020-08-07; 81-1879(1)-2020-10-02 koreguoti (korektoriumi) registruotų dokumentų pavadinimai ir pasirašiusių asmenų parašai. Tarp pateiktos dokumentinės medžiagos (bylose) nebuvo rasti paminėti užregistruoti dokumentai (2021 m. kovo 4 d. raštas Nr.9-1248 „Dėl informacijos pateikimo“).

Kalėjimų departamento Imuniteto skyrius 2021 m. balandžio 20 d. raštu Nr.1S-1257 kreipėsi į Lietuvos teismo ekspertizės centro Dokumentų ekspertizės skyrių, prašant pateikti specialisto išvadą, ar Registro (bylos indeksas Nr.9.76, pradėtas 2020-01-01 ) 11 lapo 189 registracijos dokumento, 24 lapo 396 registracijos dokumento, 71 lapo 1140 registracijos dokumento, 81 lapo 1305 registracijos dokumento, 99 lapo 1573 registracijos dokumento ir analogiško Registro (bylos indeksas Nr.9.76, pradėtas 2020-08) 15 lapo 1879 registracijos dokumento pirminiai įrašai buvo keičiami? Jei taip, kokiu būdu? Koks dokumentų užteptas (originalus) tekstas? Kokiu būdu atlikti parašai tirti pateiktuose Registrų dokumentuose? Ar pateiktų Registrų užtepti parašai nėra perkopijuoti iš Registruose pateiktų parašų?

Kalėjimų departamento Imuniteto skyrius 2021 m. gegužės 12 d. gavo specialisto išvadą, kurioje be kita ko nurodyta, jog tyrimui pateiktuose Registro dokumentuose pirminiai rankraštiniai įrašai ir parašai buvo keičiami užtepant pirminius įrašus ir parašus korekcine medžiaga ir toje vietoje parašant dabar esančius įrašus ir parašus. Nustatyti pirminiai įrašai ir parašai, jų pakeitimo būdai nurodyti tiriamojoje dalyje lentelėje. Kiti tiriamųjų Registracijos dokumento skiltyse esantys įrašai nepakeisti. Tirti pateiktuose Registrų registracijos dokumento pirminiai ir dabar esantys įrašai atlikti rašymo priemonėmis.

Pareiškėjos pareigybės aprašymo, patvirtinto Vilniaus PN direktoriaus 2020 m. spalio 28 d. įsakymu Nr.3-231, 5.19 punkte numatyta pareiga tikrinti pataisos namų parduotuvėje esančių prekių asortimentą. Pareiškėjos 2020 m. tarnybinės veiklos vertinimo išvados 3 punkte nurodyta užduotis: kartą per mėnesį tikrinti Vilniaus PN veikiančios parduotuvės parduodamų nuteistiesiems prekių asortimentą.

Pareiškėja nurodė, kad Vilniaus PN veikiančios parduotuvės parduodamų nuteistiesiems prekių asortimentą ji patikrino 13 kartų. Tarp nurodytų registracijos numerių įrašyti ir koreguotų įrašų registracijos numeriai.

Kalėjimų departamento Imuniteto skyrius 2021 m. gegužės 18 d. raštu Nr.1S-1610 kreipėsi į LTEC Dokumentų ekspertizių skyrių, prašant pateikti išvadą, ar rankraštinius įrašus Registrų eilutėse ant korekcinės medžiagos parašė ir pasirašė pareiškėja.

Kalėjimų departamente 2021 m. gegužės 27 d. gauta Centro specialisto išvada, kurioje nurodyta, jog SVS Registruose ant korekcinės medžiagos įrašus parašė ir pasirašė pareiškėja.

Vilniaus PN 1-ojo SVS Bendrasis trumpai saugomų dokumentų apsaugos ir priežiūros klausimais registras (bylos indeksas 9.76) – oficialus dokumentas. Tarnybinio patikrinimo Išvadoje buvo nurodyta, kad tarnybinio patikrinimo metu surinkti duomenys leidžia konstatuoti, jog pareiškėja, būdama statutine valstybės tarnautoja (pataisos pareigūne), eidama Vilniaus PN 1-ojo SVS vyresniosios specialistės pareigas, davusi pareigūno priesaiką sąžiningai atlikti patikėtas pareigas: turėdama pareigybės aprašyme nustatytą tiesioginę pareigą tvarkyti skyriaus dokumentaciją, taip pat pareigą veikti vadovaujantis įstatymais ir teisės aktais, sąžiningai atlikti tarnybines (darbo) pareigas ir funkcijas, galėdama ir turėdama suprasti savo veiksmų neteisėtumą, tyčiniais veiksmais padarė 6 tikrovės neatitinkančius įrašus oficialiuose dokumentuose – dvejuose Vilniaus PN 1-ojo SVS Bendruosiuose trumpai saugomų dokumentų apsaugos ir priežiūros klausimais registruose – t. y. pakeitė užtepant korekcine medžiaga registruose padarytus pirminius įrašus ir parašus, o jų vietoje padarė dabartinius įrašus (dėl parduotuvės patikrinimų) ir pasirašė. Šiuos neteisėtus veiksmus pareiškėja atliko siekdama pateisinti nepilnai atliktas 2020 m. nustatytas pareigūno D. Č. ir savo pačios veiklos užduotis (tikrinti pataisos namų parduotuvės prekių asortimentą); tyčiniais veiksmais padarė žalą tinkamam Vilniaus PN dokumentų tvarkymui ir valdymui. Išvadoje pripažinta, kad aprašytais veiksmais pareiškėja sulaužė duotą pareigūno priesaiką, numatytą Vidaus tarnybos statuto 17 straipsnio 1 dalyje, pažeidė LR pataisos pareigūnų veiklos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies, 9 straipsnio 5 ir 7 punktų nuostatas, Pataisos pareigūnų, kitų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, etikos kodekso 6.1 punktą, Vilniaus PN 1-ojo SVS vyresniojo specialisto pareigybės aprašymo 5.11 punkto reikalavimus.

Minėtos tarnybinės Išvados pagrindu atsakovo direktorius 2021 m. rugpjūčio 13 d. priėmė ginčijamą Įsakymą, pareiškėjai paskyrė tarnybinę nuobaudą – pastabą. Su šia nuobauda nesutikdama,, pareiškėja pateikė skundą Kalėjimų departamento Individualių darbo ginčų komisijai. Pastaroji persiuntė skundą nagrinėti Vilniaus PN komisijai, kuri 2021 m. lapkričio 17 d. sprendimu Nr.14-3745 pasiūlėi Vilniaus PN direktoriui panaikinti jo 2021 m. rugpjūčio 13 d. Įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos pareiškėjai skyrimo. Atsakovės direktorius, nesutikdamas su Komisijos siūlymu, 2021 m. gruodžio 7 d. apie savo sprendimą pažymėjo dokumentų valdymo sistemoje „Doc Logix“.

Pareiškėja kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti jai ginčijamu 2021 m. rugpjūčio 13 d. Įsakymu paskirtą tarnybinę nuobaudą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gegužės 5 d. priėmė sprendimą visiškai tenkinti pareiškėjos skundą.

Žemesnės instancijos teismas

Atsakovė Lietuvos Kalėjimų tarnyba, nesutikdama su sprendimu, padavė apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (toliau – LVAT). Lietuvos vyriausias administracinis teismas, išnagrinėjęs atsakovės apeliacinį skundą, Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą panaikino ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo, konstatuodamas, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės neišnagrinėjo kilusio ginčo.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio 2 dalis nustato, jog, priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 2 straipsnio 6 dalis tarnybinį nusižengimą apibrėžia kaip Statute ir kituose teisės aktuose nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimą ar pareigūno pareigų neatlikimą, padarytą dėl pareigūno kaltės.

Statuto 39 straipsnio 1 dalis nustato, kad už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme ar Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka gautą informaciją.

Iš skundžiamo Įsakymo nustatyta, kad tarnybinė nuobauda pareiškėjai paskirta dėl to, kad ji Vilniaus PN 1-ojo saugumo valdymo skyriaus Bendrųjų trumpai saugomų dokumentų apsaugos ir priežiūros klausimais registre (bylos indeksas 9.76) ties registracijos numeriais 81-189(1)-2020-02-04; 81-396(1)-2020-03-03; 81-1140(1)2020-06-09; 81-1305(1)-2020-06-30; 81-1573(1)-2020-08-07; 81-1879(1)-2020-10-02 korekcine medžiaga neva pataisė ten buvusius įrašus, korekcine medžiaga užteptose vietose įrašė tikrovės neatitinkančius (melagingus) įrašus, tokiu būdu tyčiniais veiksmais neva padarė 6 tikrovės neatitinkančius įrašus oficialiuose dokumentuose – Registruose, t. y. pakeitė užtepant korekcine medžiaga juose padarytus pirminius įrašus ir parašus, o jų vietoje padarė dabartinius įrašus (dėl parduotuvės patikrinimų) ir pasirašė.

Žemesnės instancijos teismas

Imuniteto skyriaus surašytoje Tarnybinio patikrinimo išvadoje, kurios pagrindu buvo priimtas skundžiamas Įsakymas, nurodyta, kad pareiškėja tyčiniais veiksmais neva padarė 6 tikrovės neatitinkančius įrašus oficialiuose dokumentuose – Registruose, t. y. pakeitė užtepant korekcine medžiaga registruose padarytus pirminius įrašus ir parašus, o jų vietoje padarė dabartinius įrašus (dėl parduotuvės patikrinimų) ir pasirašė.

Įvertinus byloje surinktą medžiagą, teismas atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju nėra ginčo dėl padarytų įrašų. Pati pareiškėja tiek paaiškinimo metu, tiek teismo posėdyje neneigė, kad įrašus padarė ir juos pasirašė, neneigia ir to, kad juos padarė ant korekcine medžiaga užteptų pirminių įrašų.

Teismas atkreipia dėmesį, kad iš byloje esančių duomenų ir šalių duotų paaiškinimų matyti, kad tarnyboje pareiškėja – daugiau nei 20 metų, ne kartų buvo vertinta ir skatinta už gerą tarnybą. Teismas neturi pagrindo abejoti pareiškėjos teiginiais, jog tokia praktika rašyti ant korektoriumi užtušuotų įrašų – įprasta ir ilgametė, nes nei bylos duomenimis, nei atsakovės paaiškinimais nėra įrodyta kitaip. Vertinant byloje esančius įrodymus, nustatyta, kad Registrai, laikomi tarnybos metu 1-ojo SVS budėtojų dalyje (operatorinėje), laisvai prieinami bet kuriam pareigūnui, nevedama jokia apskaita, kas paima ir jais naudojaisi.

Teismas, išstudijavęs specialistų išvadas nenustatė, kad būtų vienareikšmiškai pasakyta, jog įrašus klastojo pareiškėja. Išvadoje aiškiai parašyta, kad įrašus darė ant korekcinės medžiagos užteptų vietų ir juos pasirašė pareiškėja, bet ne tai, kad ji juos tušavo ir kažkokiu kitu būdu taisė. Apie tai, kad įrašus rašė ir pasirašė, sutinka ir pati pareiškėja. Teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, kas konkrečiai korekcine medžiaga atliko pataisymus Registruose (bylos indeksas 9.76), yra tik preziumuojama, kad tai galėjo atlikti pareiškėja, tačiau tai neįrodyta. Teismas atkreipia dėmesį, kad iš bylos medžiagos matyti, jog Registrai laisvai prieinami visiems skyriaus darbuotojams. Tai patvirtino tiek pareiškėja, tiek jos viršininkas, kuris beje, ją charakterizuoja kaip gerą, ilgametę ir atsakingą darbuotoją, kuria pasitiki. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Registruose yra ir daugiau analogiškų korekcijų korekcine medžiaga ir tose vietose padarytų įrašų, atliktų kitų įstaigos darbuotojų.

Iš pareiškėjos paaiškinimo dėl galimo tarnybinio nusižengimo nustatyta, kad ji tik atliko savo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir uždavinius. Byloje nepateikta įrodymų, jog pareiškėja nepatikrino Vilniaus PN teritorijoje veikiančios parduotuvės. Teismo vertinimu, atsakovė neatliko pilno ir išsamaus tyrimo, o tik bandė permesti atsakomybę pareiškėjai. Išvadoje teigdama, kad pamačiusi taisymus registruose, ji turėjo išsiaiškinti, kreiptis į tiesioginį vadovą, imtis priemonių ištaisyti trūkumus. Teismas atkreipia dėmesį, kad neginčijamai nustatyta, jog Registrai, kuriuose pareiškėja užregistravo Pranešime nurodytus dokumentus, laisvai prieinami bet kuriam darbuotojui. Pažymėtina, kad apskaita, kas paėmė ir naudojosi jais, nevedama, todėl per dieną šie Registrai gali patekti į bet kurio įstaigoje dirbančio pareigūno rankas. Dėl to akivaizdu, jog asmuo, kuris tarnybos metu pildo Registrus, suklydęs gali tokį įrašą korekcine medžiaga užtepti, t. y. tokius veiksmus galėjo atlikti bet kas.

Remiantis išdėstytu, teismas daro išvadą, kad tokia praktika institucijoje buvo ilgametė bei vykdoma ir kitų darbuotojų, todėl pareiškėjai nesukėlė nei menkiausios abejonės, kad ji turi daryti kažką kitaip, nei anksčiau. Teismas atkreipia dėmesį, kad nei Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklėse, patvirtintose Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. liepos 4 d. įsakymu Nr.V-118, nei Vilniaus PN teisės aktuose nėra reglamentuota Registruose padarytų įrašų taisymo ir naujų įrašų įrašymo procedūra.

Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, jog nėra teisės akto, reglamentuojančio dokumentų pataisymą.

Teismo vertinimu, Išvadoje nėra jokių nenuginčijamų įrodymų, kad pareiškėja savo veiksmais pažeidė (sulaužė) duotą pareigūno priesaiką, Lietuvos Respublikos pataisos pareigūnų veiklos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies, 9 straipsnio 5 ir 7 punktų nuostatas, Pataisos pareigūnų, kitų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, etikos kodekso 6.1 papunkčio, Vilniaus PN 1-ojo SVS nuostatų 2 punkto, reikalavimus. Išvadoje nėra nustatyta visų neva pareiškėjos galimai padaryto tarnybinio nusižengimo sudėties elementų, bei nenustatytos visos tarnybinei atsakomybei būtinos atsirasti sąlygos, t. y. tarnybinių pareigų neatlikimo arba netinkamo atlikimo faktas, tarnybinių pareigų neatlikimo arba netinkamo atlikimo pasekmės (žala), priežastinis ryšys tarp tarnybinių pareigų neatlikimo arba netinkamo atlikimo ir pasekmių bei valstybės tarnautojo kaltės. Teismas, remdamasis visais į bylą pateiktais dokumentais ir šalių paaiškinimais, daro išvadą, jog negalima teigti, kad pareiškėjos padaryti įrašai neatitinka tikrovės, nes nėra duomenų, kad būtent pareiškėja korektoriumi užtepė įrašus registruose, taip pat nėra ginčo ir dėl to, kad ji Registruose padarė įrašus ir juos pasirašė. Įvertinus visą Tarnybinio tyrimo eigą, teismas konstatuoja, kad nėra visiškai aišku ir nuosekliai įrodyta, kad būtent pareiškėja užtepė pirminius įrašus korekcine medžiaga. Teismas atkreipia dėmesį, kad Tarnybinio patikrinimo Išvadoje turi būti motyvuotai nurodoma, kokios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad buvo padarytas tarnybinis nusižengimas, tačiau minėtoje Išvadoje apsiribota tik bendro pobūdžio teiginiais apie pareiškėjos padarytą tarnybinį nusižengimą, nenurodyta, kokie konkretūs veiksmai ar neveikimas prieštaravo teisės aktų nuostatoms, kokia konkreti žala buvo padaryta.

LVAT tarnybinių ginčų bylose ne kartą yra akcentavęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės (drausminės) nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamoje valstybės tarnautojo veikoje yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė (žr., pvz., LVAT 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008, Administracinių teismų praktika, Nr. 6 (16), 2008; 2008 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-845/2008; 2008 m. vasario 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-242/2008). Konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Pažymėtina, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas valstybės tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1442/2011).

Teismas atkreipia dėmesį, kad LVAT, formuodamas administracinių teismų praktiką, ne kartą yra pažymėjęs, jog tam, kad valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo. Būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus – pažeidimo padarymo faktą, jį padariusį valstybės tarnautoją, pasekmes, priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltę (žr., pvz., LVAT 2011 m. sprendimą administracinėje byloje Nr. A63-2967/2011; 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A525-1457/2010; 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008; 2008 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-845/2008; 2008 m. vasario 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-242/2008 ir kt.). Vertinant, ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, būtina nustatyti konkrečias pareigūno veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis pažeidžiami teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigų atlikimą (žr., pvz., LVAT 2012 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-2512/2012; 2010 m. vasario 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-27/2010 ir kt.).

Taigi, būtent tarnybinio patikrinimo išvadoje ir turi būti motyvuotai nurodyta, kokios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog buvo (arba nebuvo) padarytas tarnybinis nusižengimas. To šiuo atveju teismas nenustatė ir, vertindamas visus įrodymus, daro išvadą, kad tarnybinio patikrinimo metu surinkti įrodymai nėra pakankami konstatuoti, jog pareiškėja pažeidė Vidaus tarnybos statuto 17 straipsnio 1 dalies, Pataisos pareigūnų veiklos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies, 9 straipsnio 5 ir 7 punktų nuostatas, Pataisos pareigūnų, kitų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, etikos kodekso 6.1 punkto nuostatas, Vilniaus PN 1-ojo SVS vyresniojo specialisto pareigybės aprašymo 5.11 punkto nuostatas. Laikytina, kad vadovaudamasi Statuto 71 straipsniu, Individualių darbo ginčų nagrinėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymu Nr.IV-55, 27.2 punkto nuostatomis, Komisija priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą siūlyti Vilniaus PN direktoriui panaikinti ginčijamą 2021 m. rugpjūčio 13 d. Įsakymą. Teismo vertinimu, atsakovės direktorius nepagrįstai nesutiko su Komisijos siūlymu panaikinti tarnybinę nuobaudą, nes tarnybinio patikrinimo Išvadoje nebuvo motyvuotai nurodyta, kokios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog buvo padarytas tarnybinis nusižengimas.

Teismas, atsižvelgdamas į anksčiau nurodytas aplinkybes, galiojantį teisinį reguliavimą, konstatuoja, kad atsakovės 2021 m. rugpjūčio 13 d. Įsakymas, kuriuo pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba – naikintinas kaip nepagrįstas ir neteisėtas, o pareiškėjos skundas tenkintinas pilnai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2 punktas).

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Šiuo atveju skundžiami sprendimai naikinami, taigi laikytina, kad sprendimas priimtas pareiškėjos naudai. Todėl ji turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nurodoma, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad prie bylos nagrinėjimo išlaidų priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo teisinėms paslaugoms apmokėti (išlaidos už advokato ar advokato padėjėjo konsultacijas, pagalbą rengiant bei paduodant procesinius dokumentus ir dalyvaujant nagrinėjant bylą teisme) bei kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos, nesusijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai (ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nurodoma, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio l dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Nustatyta, kad pareiškėja 2021 m. gruodžio 13 d. sudarė teisinių paslaugų sutartį Nr. 23 su advokatu E. V.. Patirtas bylinėjimosi išlaidas grindžia 2022 m. kovo 30 d. pinigų priėmimo kvitu.

Remiantis Rekomendacijų 7 punktu, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Teisinių paslaugų teikimo metu užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 1 598,10 Eur (2021 m. III ketvirtis).

Sąskaitoje už teisines paslaugas nurodyta, kad pareiškėja už skundo Vilniaus apygardos administraciniam teismui parengimą, atstovavimą bei kitas teisines paslaugas sumokėjo 1 500 Eur.

Pagal Rekomendacijų 8.2. punktą už skundo parengimą taikomas koeficientas – 2,5 (2,5 x 1 598,10 Eur = 3 995,25 Eur). Prašoma priteisti 1 500 Eur suma neviršija maksimalaus Rekomendacijų 8.2 punkte nustatyto užmokesčio dydžio, todėl pareiškėjai priteistina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos K. M. skundą patenkinti.

Panaikinti Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2021 m. rugpjūčio 13 d. įsakymą Nr.4-282 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo K. M.“, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

Pareiškėjos prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas patenkinti. Priteisti iš atsakovės Lietuvos Kalėjimų tarnybos 1 500 (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) Eur. K. M. naudai bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Rūta Miliuvienė