Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ernesta Montvidienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus (toliau – ir Institucija) apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutarimo, kuriuo M. D. veika iš Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimo kodekso (toliau – ir ATPK) 130² str. perkvalifikuoti į veiką pagal ATPK 126 str. 4 d. ir M. D., pripažinus jį kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d., paskirta 724 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 30 mėnesių ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. D. Institucijos 2016 m. spalio 16 d. pagal ATPK 130² str. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 86P-74882296-16 už tai, kad jis 2016-10-16 apie 17.25 val. Telšių r., (duomenys neskelbtini) mstl., (duomenys neskelbtini) g. ties namu Nr. 1, kai teisė vairuoti yra atimta, antrą kartą per metus būdamas neblaivus (nustatytas vidutinis – 1,55 promilės girtumas) vairavo automobilį ,,Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 p.

Skunde nurodoma, kad M. D. 2016-09-18 vairavo automobilį neblaivus kai buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, o 2016-10-04 nutarimu Nr. 2.6-1065-1037/2016 jam buvo paskirtas areštas 10 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams. Teigiama, kad M. D. 2016-10-16 vairavimas automobilio neblaivaus turėtų būti laikomas kaip pakartotinis transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam, o teisės vairuoti atėmimas iš M. D. negalimas, kai šios teisės jis jau yra netekęs anksčiau.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Pirmiausia pažymėtina, kad ATPK 302¹¹ str. yra numatyta, jog apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Byloje priimtas procesinis sprendimas galim būti laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.). Konkrečiu atveju apylinkės teismas nesilaikė minėtų procesinės teisės normų reikalavimų ir padarė esminį procesinių normų pažeidimą, todėl teismo priimtas procesinis sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu.

Taip pat pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas administracinio teisės pažeidimo byloje yra ypatingą svarbą turintis procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos: byla nagrinėjama tik dėl to pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole. Iš M. D. administracinio teisės pažeidimo bylos matyti, kad inkriminuojamo pažeidimo aplinkybės ir veikos kvalifikacija, nurodyta M. D. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole, ir pažeidimo aplinkybės, pažeidimo kvalifikacija, nurodytos skundžiamame nutarime – iš esmės skiriasi. Skundžiamame nutarime net nenurodytas M. D. administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluotas kaltinimas, pagal kurį teismas turėjo nagrinėti bylą, o iš esmės prieštaringos teismo išvados išvis sunkiai paaiškinamos. Antai skundžiamame nutarime nurodoma, kad M. D. 2016-10-04 Telšių rajono apylinkės teismo teisėjo nutarimu byloje Nr. A2.6.-1065-1037/2016 baustas už automobilio vairavimą 2016-09-18, esant neblaiviam ir toliau nurodoma, kad 2016-10-16 pažeidimo padarymo metu M. D. nebuvo baustas už transporto priemonės vairavimą, esant neblaiviam, todėl M. D. veika iš ATPK 130² str. perkvalifikuotina į ATPK 126 str. 4 d.

Administracinę bylą nagrinėjantis organas (taip pat ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone (ATPK 257 str.). Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos negalima spręsti (t. p. nėra teismo posėdžio protokolo), kokias administracinio teisės pažeidimo bylos aplinkybes pagal pareikštą kaltinimą aiškinosi teismas, kokius įrodymus ištyrė, koks jų turinys ir kokias sprendimo priėmimui reikšmingas aplinkybes tie įrodymai patvirtina ar paneigia.

ATPK 284 str. 2 d. nustatyta, jog organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, turi teisę pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Tokios pat praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (nutartys bylose Nr. 2AT-6/2012, 2AT-21/2012). Šiuo atveju apylinkės teismas, iš esmės, nesiaiškinęs veikos, kuri aprašyta administracinio teisės pažeidimo protokole, aplinkybių, savo iniciatyva skundžiamame nutarime nurodė iš esmės kitą kaltinimą ir paskyrė M. D. atitinkamą nuobaudą.

Aukštesnysis teismas, įvertinęs šios bylos teisinę ir faktinę situaciją, konstatuoja, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas M. D. administracinio teisės pažeidimo bylą, turėjo pirmiausia spręsti dėl M. D. administraciniu teisės protokolu inkriminuojamo teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130² str., ir jei esminės to pažeidimo padarymo aplinkybės nebūtų įrodytos arba nepasitvirtintų, pašalinti jas arba pakeisti iš esmės skirtingomis, tada spręsti dėl veikos kvalifikacijos ir administracinės atsakomybės.

Atkreiptinas dėmesys, kad administracinę atsakomybę pagal ATPK 130² str. užtraukia transporto priemonių vairavimas neblaivių arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų arba vengusių neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo vairuotojų, arba vartojusių alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vairuotojų, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 124² str. trečiojoje ar ketvirtojoje dalyje, 126 str., 127 str. trečiojoje dalyje, 129 str. numatytus pažeidimus. Minėto straipsnio dispozicija pažeidimo pakartotinumą sieja ne su atitinkamo pareigūno (organo) ar teismo sprendimo įsiteisėjimo momentu, o su nuobaudos paskyrimo faktu, todėl kitoks šios normos aiškinimas būtų nepagrįstas. Taip pat pažymėtina, kad asmeniui už ATPK 130² str. numatyto pažeidimo padarymą turi būti taikomas ir transporto priemonės konfiskavimas, todėl kiekvienu atveju, nagrinėjant tokią administracinio teisės pažeidimo bylą, svarbu užtikrinti turto (automobilio) savininkų, valdytojų teises ir teisėtus interesus.

Apeliacinės instancijos teismas konkrečiu atveju didžiausia dėmesį skyrė skundžiamo nutarimo turiniui ir konkrečios administracinio teisės pažeidimo bylos faktinei ir teisinei situacijai. ATPK 302¹¹ str. 2 d. inter alia numatyta, jog pabloginti administracinėn atsakomybėn traukiamo (patraukto) asmens, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apygardos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra institucijos skundas arba nukentėjusiojo skundas, ir kad administracinėn atsakomybėn traukiamo (patraukto) asmens padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Iš Institucijos apeliacinio skundo išvis neaišku, dėl kokio pažeidimo M. D. turėtų būti pripažintas kaltu ir kokia nuobauda jam turėtų būti skiriama, todėl apeliacinės instancijos teismui kyla rizika pažeisti ATPK 302¹¹ str. 2 d. nuostatas. Nepaisant to, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas bylą išnagrinėjo pažeisdama administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 str.), todėl ši administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina iš naujo nagrinėti Telšių rajono apylinkės teismui, nurodant iš naujo nagrinėjant bylą tinkamai išspręsti prieš tai nurodytus padarytus pažeidimus.

Apylinkės teismas, iš naujo išsamiai ir nešališkai nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, įvertins šioje nutartyje ir apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, todėl apeliacinės instancijos teismas, vengdamas iš anksto įtakoti galimus iš naujo bylą nagrinėsiančio apylinkės teismo sprendimus, dėl jų šioje nutartyje išsamiau nepasisako, kaip ir dėl M. D. veikos kvalifikacijos pagal ATPK.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 4 p.,

nutaria:

panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti šiame teisme.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.