Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelna“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Maersk Line Lithuania“ dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. P. Moller–Maersk AS.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Gelna“ ieškiniu (CBP-6541) prašo teismo priteisti iš atsakovės UAB ,,Maersk Line Lihuania“ 3 349,28 Eur nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodoma, kad ieškovė UAB ,,Gelna“ yra krovinių gabenimo organizavimo (ekspedijavimo) paslaugas teikianti bendrovė. A. P. Moller–Maersk AS, dar žinoma kaip tiesiog ,,Maersk“, yra tarptautinė laivybos įmonė, teikianti konteinerių gabenimo jūra ir sausuma bei susijusias paslaugas. Lietuvoje ,,Maersk“ konteinerius aptarnauja vietinis atstovas (agentas) – atsakovė UAB ,,Maersk Line Lithuania“. 2019 m. gruodžio 12 d. ieškovė, vykdydama savo kliento užsakymą, per ,,Maersk“ sistemą pateikė užsakymą Nr. 910032553 dėl 27 525 kg dėvėtų drabužių krovinio gabenimo iš Lietuvos į Beniną, nurodydama, jog reikalingas konteineris pakrovimui iki 28 000 kg. Ieškovės atstovė 2019 m. gruodžio 13 d. 15:17 val. el. laišku papildomai pasiteiravo atsakovės, ar konkretus konteineris, kurio Nr. TCLU6229266, bus tinkamas prieš tai nurodytam kroviniui. Atsakovės atstovas 2019 m. gruodžio 13 d. 15:30 val. el. laišku patvirtino, jog nurodytas konteineris yra tinkamas. Prieš tai nurodytas tuščias konteineris Nr. TCLU6229266 buvo išduotas ieškovės klientui prekių sukrovimui, prekėmis užpildytas konteineris buvo priimtas ir 2019 m. gruodžio 30 d. pakrautas į laivą, išduodant konosamentą, kuriame nurodyti atitinkami duomenys apie krovinį: konteinerio Nr. TCLU6229266, svoris 27 525 kg. Krovinys buvo išplukdytas iš Klaipėdos uosto nenustačius jokių pažeidimų, tačiau tarpiniame Vokietijos uoste krovinys buvo sulaikytas dėl konteinerio krovumo (leistino pakrauti svorio) ribos viršijimo. Nustačius nurodytą pažeidimą, dalis prekių turėjo būti perkrautos į kitą konteinerį, keičiami prekių gabenimo dokumentai, dėl to susidarė iš viso 3 349,28 Eur papildomų išlaidų. Kadangi kliento pavedimu užsakymą dėl krovinio gabenimo buvo pateikusi ieškovė, be to, siekdama, kad kliento krovinys nebūtų užlaikytas ir jo užsakymas būtų įvykdytas laiku, ieškovė privalėjo kuo skubiau padengti nurodytas išlaidas. Po krovinio pristatymo ieškovė atsakovei pateikė pretenziją dėl 3 349,28 Eur nuostolių kompensavimo, tačiau atsakovė atsisakė geranoriškai kompensuoti ieškovės patirtus nuostolius. Nors ieškovė savo kliento pavedimu pateikė užsakymą dėl krovinio pervežimo, tačiau ginčas kilo ne tarp krovinio siuntėjo ir vežėjo jūra ,,Maersk“, bet tarp ieškovės kaip ekspeditorės ir atsakovės, kuriai užsakymo pateikimo metu suteikus klaidinančią informaciją apie konteinerį ir nerūpestingai atlikus savo pareigas, ieškovė vėliau patyrė nuostolių. Prieš tai nurodytos faktinės aplinkybės ir jas pagrindžiantys įrodymai patvirtina, jog atsakovė kontroliavo konteinerių užsakymų vykdymą bei teikė informaciją ieškovei, ,,Maersk” vardu išrašydama sąskaitas, organizavo ir kontroliavo atsiskaitymą už suteiktas paslaugas. Todėl, ieškovės įsitikinimu, atsižvelgiant į atsakovės veiklos pobūdį, nagrinėjamu atveju tarp ginčo šalių susiklostė paslaugų teikimo teisiniai santykiai ir ginčo sprendimui aktualios atlygintinų paslaugų teikimo, bet ne vežimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos. Atsakovė, disponuodama informacija apie konteinerių krovumo ribas, ne tik kad neinformavo ieškovės apie konteinerio Nr. TCLU6229266 netinkamumą atitinkamo svorio kroviniui ir galimas neigiamas finansines krovumo ribos viršijimo pasekmes, bet leido priimti perkrautą konteinerį į laivą ir jam išplaukti iš Klaipėdos uosto. Žinodama, jog konteineris Nr. TCLU6229266 yra per mažo krovumo atitinkamam kroviniu, ieškovė nebūtų jo užsakiusi, o prašiusi pakeisti jį į tinkamą konteinerį. Atsakovė turėjo pareigą tinkamai suteikti informaciją ieškovei, tačiau to nepadarė, be kita ko, suklaidino ieškovę, dėl to ši patyrė nuostolių. Nors nuostolių ieškovė patyrė krovinio vežimo metu, tačiau juos lėmė ne vežėjo jūra ,,Maersk”, bet būtent netinkamas atsakovės elgesys iki vežimo sutarties vykdymo. Dėl atsakovės veiksmų (neveikimo) ieškovė patyrė iš viso 3 349,28 Eur papildomų išlaidų, kurios laikytinos tiesioginiais ieškovės nuostoliais. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovė mano, jog egzistuoja visos būtinosios sąlygos kilti atsakovės sutartinei civilinei atsakomybei.

Atsakovė UAB „Maersk Line Lithuania“ pateikė atsiliepimą į ieškinį (DOK-33202), kuriuo prašo atmesti ieškinį kaip nepagrįstą ir priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepime nurodoma, kad ieškovės ir atsakovės nesieja atlygintinų paslaugų teisiniai santykiai. Ieškovė, veikdama kaip ekspeditorius, elektroniniu būdu sudarė sutartį dėl krovinio gabenimo išimtinai su Danijos karalystėje registruota įmone Maersk AS, o ne su atsakove. Atsakovė nėra Maersk AS padalinys, tačiau veikia kaip Maersk AS agentas Lietuvos Respublikos teritorijoje – tai ieškovei buvo žinoma. Atsakovė atstovavimo sutarties pagrindu atstovauja Maersk AS santykiuose su Maersk AS klientais, sudarydama sutartis atstovaujamojo vardu ir (ar) koordinuodama siuntų vežimą, kiek tai susiję su Lietuvos teritorija. Ieškovė jokių paslaugų iš atsakovės nepirko, taip pat jokio užmokesčio už tariamas atsakovės teiktas paslaugas ieškovė atsakovei nėra mokėjusi, ieškovės nurodytas teisinių santykių tarp ieškovės ir atsakovės kvalifikavimas laikytinas visiškai nepagrįstu. Ieškovė siekia nuostolių kompensavimo dėl to, jog neva atsakovė suteikė klaidingą informaciją apie konteinerio tinkamumą vežimo jūra paslaugai, dėl to buvo patirtos papildomos išlaidos, tačiau ieškovės ir atsakovės nesiejo vežimo paslaugų teisiniai santykiai, iš kurių ieškovė kildina jos tariamai patirtą žalą, o atsakovė veikia Maersk AS vardu kaip šio agentas (atstovas), visi ir bet kokie dėl krovinio vežimo ir iš to galimai kilusiu nuostoliu atlyginimo reikalavimai, turi būti reiškiami Maersk AS pagal jurisdikcijos taisykles, numatytas Maersk AS taisyklėse, kurių ieškovė įsipareigojo laikytis. Dėl šių aplinkybių, laikytina, jog ieškovė pareiškė ieškinį netinkamam atsakovui, todėl ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi neegzistuoja faktiniai ir teisiniai pagrindai atsakovės civilinei atsakomybei kilti.

Tuo atveju, jei teismas vertintų, jog ieškinys pareikštas tinkamam atsakovui, ieškinys negali būti tenkinamas, kadangi: atsakovė ir (ar) Maersk AS nėra atsakingi už ieškovės konteinerio pasirinkimą; ieškovė yra profesionalus ekspeditorius ir veikė savo rizika; ieškovė pati susirado ir išsirinko konteinerį; ieškovei buvo žinomas maksimalus konteinerio krovos svoris; ieškovė yra atsakinga už tinkamai pakrauto konteinerio pristatymą į uostą. Pažymi, jog Vežimo sąlygos nenumato Maersk AS, o juo labiau agento, pareigos tikrinti ar siuntėjui (šiuo atveju ieškovei) suteiktas konteineris yra tinkamas jo krovinio gabenimui. Nei Maersk AS, nei jo agentas (atsakovė) nerinko konkretaus konteinerio, skirto vežimo paslaugai suteikti. Esant ieškovės pageidavimui, atsakovė gali jiems suteikti informaciją apie konkrečių konteinerių prieinamumą (t. y. ar konkretus konteineris nėra užsakytas kitai kelionei, ar nesibaigė jo lizingo terminas, ar konteinerio naudojimo laikas nėra pasibaigęs, ar konteineris nėra ruošiamas parduoti ir pan.), o taip pat koordinuoti ieškovės išsirinkto konteinerio rezervaciją ir išdavimą ieškovei. Atsakovė, koordinuodama Maersk AS teikiamas paslaugas, koordinuoja konteinerių judėjimą, koordinuoja laisvų konteinerių išdavimą Maersk AS vardu šio klientams, bet jokiu būdu ne prekių į šiuos konteinerius pakrovimą, šių konteinerių vežimą ar konteinerių tinkamumą konkrečių prekių gabenimui. Ieškovė yra profesionalus, logistikos ekspertu prisistatantis ekspeditorius, todėl visos Maersk AS Vežimo sąlygų nuostatos ieškovei yra puikiai žinomos arba turėtų būti žinomos, o taip pat ieškovei gerai žinomi ir visi jūrų transportu gabenamų krovinių pakrovimo reikalavimai, ieškovė suprato, jog veikia savo rizika. Ieškovės darbuotojai patys teiravosi dėl konkretaus konteinerio, ieškovės darbuotoja turėjo žinoti šio konteinerio technines charakteristikas, įskaitant ir maksimalų leistiną svorį. Suvedus konteinerio numerį (t. y. TCLU6229266) atsakovės darbuotojo siųstame interneto tinklalapyje leistinas maksimalus konteinerio svoris yra nurodytas 26480 kg. Todėl ieškovė sąmoningai klaidinančiai sieja atsakovės atstovo patvirtinimą, kad „galima“ naudoti konteinerį Nr. TCLU6229266 su šio konteinerio atitikimu ieškovės siuntos svoriui, atsakovės darbuotojas teigiamai atsakė tik dėl to, jog konteineris Nr. TCLU6229266 yra laisvas, o ne dėl to, kad šis konteineris atitinka ieškovės norimus gabaritus, svorį ir pan. Maksimalus pakrovimo ir maksimalus leistini viso konteinerio svoriai yra aiškiai ir matomai užrašyti ant konteinerio, todėl ieškovei – profesionaliai ekspeditoriaus paslaugų teikimo įmonei maksimalus konteinerio krovos svoris negalėjo būti nežinomas. Vežimo sąlygų 15.5 punktu ieškovė yra atsakinga už tinkamą perduoto konteinerio pakrovimą ir pristatymą į uostą. Ieškovė taip pat privalo vežėjui atlyginti visą žalą kylančią iš netinkamo prekių įpakavimo. Pakuodama prekes į konteinerį ieškovė yra laikoma žinanti jai išduoto konteinerio išmatavimus ir talpą. Taip pat Vežimo sąlygų 11.2 p. a) ir b) dalių nuostatas, remiantis kuriomis, ieškovė atsako prieš Maersk AS už žalą sukeltą netinkamo prekių supakavimo ar dėl to, kad prekės yra netinkamos vežti konteineriuose. Remiantis šia nuostata ieškinys dėl žalos, kylančios ieškovei į konteinerį netinkamai pakrovus prekes, galėtų būti reiškiamas nebent ieškovei, o ne atvirkščiai. Atsižvelgiant į tai, atsakovės nuomone, ji ir Maersk AS nėra atsakingos už ieškovės konteinerio pasirinkimą, nes ieškovė yra profesionalus ekspeditorius ir veikė savo rizika, kai, bandydama sutaupyti, pati susirado ir išsirinko konteinerį, kurio krovos svoris ieškovei buvo žinomas, atsakovė nedalyvavo pakraunant konteinerį, ir tik pati ieškovė yra atsakinga už tinkamai pakrauto konteinerio pristatymą į uostą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes atsakovė nesuklaidino ir negalėjo suklaidinti ar kitaip sukelti žalą ieškovei, todėl ir šiuo aspektu ieškovės ieškinys turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti atsiliepime nurodytais motyvais.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. P. Moller–Maersk AS atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškinys atmetamas.

Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar atsakovė UAB ,,Maersk Line Lihuania“ yra atsakinga už ieškovės UAB „Gelna“ patirtus nuostolius (papildomas išlaidas), kurie kilo gabenant ieškovės ekspedijuojamą krovinį netinkamo krovumo konteineriu.

Visų pirma, pasisakytina dėl byloje reikšmingų materialinių teisinių santykių kvalifikavimo. Ieškovė teigia, kad tarp jos ir atsakovės yra susiklostę paslaugų teikimo teisiniai santykiai. Teismas su tokia ieškovės pozicija nesutinka.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.716 straipsnio 1 dalį paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Šios bylos kontekste atkreiptinas dėmesys, kad pagal minėto straipsnio 3 dalį atlygintinų paslaugų teikimą reglamentuojančios CK nuostatos netaikomos, be kita ko, paslaugoms, teikiamoms pagal CK šeštosios knygos XL skyriuje, reguliuojančiame vežimo teisinius santykius, ir XLI skyriuje, reguliuojančiame krovinių ekspedicijos teisinius santykius, nustatytas taisykles.

Kvalifikuodamas byloje reikšmingus teisinius santykius, teismas pirmiausiai remiasi byloje esančiu konosamentu Nr. 910032553, kuris išrašytas pagal to paties numerio ieškovės užsakymą (CBP-6541 priedas). Iš konosamento matyti, kad 2019 m. gruodžio 30 d. į laivą „Venta Maersk“ buvo pakrautas siuntėjo UAB „Humana LT“ vienas konteineris su 27 525 kg kroviniu. Aptariamą konosamentą pasirašė atsakovė UAB „Maersk Line Lithuania“, kaip agentė, veikianti vežėjo Maersk AS vardu. Santykius, atsirandančius vežant jūrų laivais krovinius, keleivius ir bagažą, taip pat kitus civilinius teisinius santykius, susijusius su laivyba jūra tiek, kiek šių santykių nereglamentuoja Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, reglamentuoja Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymas (Prekybinės laivybos įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Prekybinės laivybos įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje nustatyta, kad krovinių vežimo jūra sutartis – susitarimas, pagal kurį vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti jūra į paskirties uostą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą frachtą. Pagal šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalį krovinių vežimo jūra sutarties sudarymo faktas ir jos turinys patvirtinamas konosamentu ar kitu dokumentu. Taigi byloje esantis konosamentas patvirtina, kad krovinio vežimo jūra sutartis buvo sudaryta ir krovinio vežimo jūra teisiniai santykiai buvo susiklostę tarp vežėjo Maersk AS ir siuntėjo UAB „Humana LT“.

Pažymėtina, kad sutartiniai tarptautinio krovinių pervežimo santykiai yra daugialypiai, paprastai juose dalyvauja ne tik pervežimo sutarties šalys – krovinio siuntėjas, vežėjas bei gavėjas, kurio naudai sutartis sudaroma, bet ir pervežimo procesą organizuojantys ekspeditoriai, faktiškai vežantys krovinį vežėjo atstovai, kiti asmenys. Sprendžiant iš tarptautinio krovinių pervežimo kilusius ginčus, sutartiniai santykiai gali būti kvalifikuojami dviem lygiais: pagrindinė pervežimo sutartis ir sutartys, tarpusavyje siejančios atskirus pervežimo proceso dalyvius.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė UAB „Gelna“ buvo pirmiau minėto krovinio pervežimo ekspeditorė, kuri užsakovės UAB „Humana LT“ pavedimu organizavo ginčo krovinio gabenimą.

Į bylą taip pat yra pateikta tarp atsakovės ir trečiojo asmens A. P. Moller–Maersk AS sudaryta Atstovavimo sutartis ir jos pakeitimai (DOK-33202), iš kurių matyti, kad atsakovė UAB „Maersk Line Lithuania“ yra Maersk AS Lietuvoje vykdomos veiklos bendroji atstovė. Pažymėtina ir tai, kad konosamente tiesiogiai nurodyta ir ieškovė to neginčija, kad, sudarydama vežimo jūra sutartį, atsakovė veikė kaip vežėjo atstovė (agentė).

Pažymėtina, kad vieno asmens (atstovo) sudarytas sandoris kito asmens (atstovaujamojo) vardu, atskleidžiant atstovavimo faktą ir neviršijant suteiktų teisių, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas (CK 2.133 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, atsakovei UAB „Maersk Line Lithuania“, kaip Maersk AS atstovei, pasirašius konosamentą, visos iš vežimo jūra sutartinių teisinių santykių atsiradusios teisės ir pareigos kilo Maersk AS, o ne atsakovei.

Ieškovė savo ieškinį grindžia, be kita ko, susirašinėjimu (CBP-6541 priedas) dėl ginčo krovinio gabenimui reikalingo konteinerio. Šiame susirašinėjime 2019 m. gruodžio 13 d. ieškovės darbuotoja klausia „Ar galima naudoti TCLU6229366?“, o atsakovės darbuotojas atsako „galima“.

Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad pagal Atstovavimo sutarties Priedą A atsakovė UAB „Maersk Line Lithuania“ buvo įsipareigojusi Maersk AS, be kita ko, atlikti krovinių koordinavimą Lietuvoje, taip pat atlikti Maersk AS nuosavybės teise priklausančių ir nuomojamų įrenginių, tarp jų, konteinerių, kontrolę. Todėl, teismo vertinimu, atsakovė UAB „Maersk Line Lithuania“, atsakydama ieškovei dėl konkretaus konteinerio, taip pat veikė kaip vežėjos atstovė, teikdama informaciją ekspeditorei pagrindinei krovinio vežimo sutarčiai sudaryti. Taigi nei minėtas susirašinėjimas, nei kurie nors kiti byloje esantys įrodymai nesudaro pagrindo teigti, kad tarp ieškovės ir atsakovės būtų susiklostę kokie nors savarankiški, tarp jų, ieškovės nurodomi paslaugų teikimo teisiniai santykiai, t. y. kad atsakovė būtų veikusi daugiau nei vežėjo agentė ir būtų įsipareigojusi teikti ekspeditorei kokias nors paslaugas, apimančias konkrečiam kroviniui gabenti tinkamo konteinerio parinkimą. Atsižvelgdamas į tai, teismas atsakovės atstovo paaiškinimus, kad atsakovės darbuotojas teigiamai atsakė tik patvirtindamas, jog konteineris Nr. TCLU6229266 yra laisvas, laiko labiau tikėtinais nei ieškovės poziciją, kad taip atsakovė patvirtino konteinerio tinkamumą konkrečiam kroviniui gabenti.

Pažymėtina ir tai, kad pagal CK 6.824 straipsnio 1, 2 dalis krovinių ekspedijavimas – krovinių vežimo organizavimas ir su tuo susiję veiksmai, numatyti krovinių ekspedijavimo sutartyje; ekspeditorius – juridinis asmuo (verslininkas), sudaręs krovinių ekspedijavimo sutartį su užsakovu ir įsipareigojęs užsakovo (užsakovo kliento) lėšomis, jo ar savo vardu gabenti jam priklausantį krovinį ir atlikti kitus su tuo susijusius veiksmus. Krovinių ekspedijavimo apimtis priklauso nuo konkrečios krovinių ekspedicijos sutarties sąlygų, t. y. ekspeditorius gali veikti kaip užsakovo atstovas – atsakingas už krovinio pervežimą, taip pat jis gali veikti kaip vežėjas, nevykdantis vežimo asmeniškai, arba kaip vežėjas, vykdantis krovinio vežimą (CK 6.824 straipsnio 7 dalis). Siauriausia apimtimi ekspeditorius veikia tik kaip užsakovo atstovas, kurio tikslas – organizuoti krovinio pervežimą. Vis dėlto krovinių ekspedijavimas, kaip kompleksinė paslauga, gali apimti ne tik krovinio vežimo organizavimo (maršruto, transporto parinkimas, vežimo sutarčių kliento vardu sudarymas), bet ir kitas su krovinių vežimu susijusias pareigas, tokias kaip krovinio išsiuntimo, pakrovimo ar iškrovimo užtikrinimas (CK 6.824 straipsnio 5 dalis). Taigi ieškovės veiksmai, ieškant ir išrenkant prekių siuntėjui konteinerį, įrodo, jog šie ieškovės veiksmai buvo ieškovės prisiimtos vykdyti ekspedicijos sutarties dalykas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, kaip matyti iš Maersk AS Vežimo sąlygų (DOK-33202 priedas) 11.2 punkto c papunkčio vežėjas neprisiima atsakomybės, jei krovinio gabenimui naudojamas netinkamas konteineris. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad atsakovės pateiktas susirašinėjimas (DOK-33202 priedas) patvirtina, kad atsakovė ieškovei suteikė prašomą informaciją apie konteinerius, kurių naudingoji apkrova buvo didesnė nei 28 000 kg, tarp jų, nebuvo vėliau ieškovės pasirinkto konteinerio (Nr. TCLU6229266), atsakovė taip pat informavo ieškovę, kad taros svorį ir kitą techninę informaciją galima patikrinti tinklalapyje. Atsakovės pateiktas tinklalapio vaizdas patvirtina, kad ieškovės krovinio gabenimui pasirinkto konteinerio (Nr. TCLU6229266) naudingoji apkrova (25 480 kg) yra mažesnė nei ieškovės ekspedijuotas krovinys (27 525 kg). Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad ieškovė – ekspeditorė, būdama šios srities profesionalė (CK 6.824 straipsnio 2 dalis), kuriai taikomi aukštesni apdairumo ir rūpestingumo kriterijai, galėjo ir turėjo žinoti, kad vežėjas ar jo vardu veikiantis agentas neprisiima atsakomybės už konteinerio parinkimą, taip pat turėjo visas prielaidas ir pareigą įvertinti pasirinkto konteinerio tinkamumą ekspedijuojamam kroviniui gabenti.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad ieškovė neįrodė, jog ją ir atsakovę sietų kokie nors savarankiški, kaip antai, ieškovės nurodomi paslaugų teikimo, sutartiniai teisiniai santykiai, pagal kuriuos atsakovė būtų turėjusi pareigą parinkti ekspeditorei krovinio krovumo reikalavimus atitinkantį konteinerį, taip pat tai nebuvo jos, kaip vežėjo agentės, pareiga. Todėl nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo daryti išvados apie kokius nors atsakovės neteisėtus veiksmus ir, nesant vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo atsakovei taikyti civilinę atsakomybę bei priteisti iš jos ieškovei nuostolius.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Atsakovė rašytiniais įrodymais (DOK-39181, DOK-18525) pagrindė 3 460,47 Eur (1342,97+2117,50) bylinėjimosi išlaidas už suteiktą teisinę pagalbą, kurios ieškinį atmetus priteistinos atsakovei iš ieškovės.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270, 282 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Maersk Line Lithuania“ iš uždarosios akcinės bendrovės „Gelna“ 3460,47 Eur (tris tūkstančius keturis šimtus šešiasdešimt eurų ir keturiasdešimt septynis centus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.