Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Maškevičienės, kolegijos teisėjų Eugenijos Morkūnienės, Alvydo Žerlausko, kolegijos posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2A-1163-460/2011 pagal ieškovo A. O. ieškinį atsakovei B. R. dėl neturtinės žalos atlyginimo bei ieškovo (apelianto) A. O. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2011-03-14 sprendimo.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

Ieškovas kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovės 5 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog ieškovas neturtinę žalą patyrė dėl to, kad atsakovė 2007 m. liepos 23 d., Tauragės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkui rašytame pareiškime nurodė, kad „(duomenys neskelbtini) gyvena O. A., antros grupės invalidas, su protine negalia“, tuo pažeidė CK 2.23 str. 2 d., t. y. paskelbė duomenis apie jo sveikatos būklę pažeisdama įstatymų nustatytą tvarką dėl konfidencialumo. Ieškovas neturtinę žalą įvertino 5 000 Lt.

Iš atsakovės paaiškinimo teismo parengiamojo posėdžio metu, baudžiamosios bylos Nr. PK-45-760/2010 pirmosios instancijos teismas nustatė, kad „(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), yra valstybei priklausantis butas, skirtas gyventi ieškovui, tačiau jis ten negyvena. Atsakovės butas yra tame pačiame name ir jos buto Nr. 4-as. Jų butus skiria tik siena. Ieškovas gyvena pas motiną. Ji gyvena kitame name, tačiau tas kitas namas yra tame pačiame kieme. Visos miesto šiukšlės tuo metu buvo vežamos į Ližių sąvartyną. Ieškovas važiuodavo į sąvartyną ir iš ten tempdavo į namus viską, kas, jo nuomone buvo vertinga: metalą, statybines atliekas, ir krovė kieme, o visą kitą krovė negyvenamame bute. Iš buto pradėjo sklisti nemalonus kvapas, įsiveisė tarakonai. Nuo to laiko, kai ieškovo motina įsigijo butą gretimame name, esantį (duomenys neskelbtini), butas nebuvo tvarkomas, prižiūrimas. Namo gyventojai pradėjo baimintis, kad gali kilti gaisras. Dėl to atsakovė parašė raštą Tauragės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkui, dėl kurio šiuo metu ieškovas kreipėsi į teismą. Ji rašydama raštą Tauragės priešgaisrinės viršininkui siekė ne atskleisti ieškovo sveikatos problemas, o parodyti, kad bute, kuriame sandėliuojamos atliekos, iš jų ir degios medžiagos, gali kilti gaisras. Atsakovei pasiūlius, pareiškimą pasirašė ir kiti (duomenys neskelbtini) namų gyventojai.

Tauragės rajono apylinkės teismas 2011-03-14 sprendimu nusprendė ieškinį atmesti. Nurodė, jog (duomenys neskelbtini) namų gyventojai rašydami minėtą pareiškimą siekė ne atskleisti ieškovo sveikatos būklę, o atkreipti vietinių valdininkų dėmesį į tai, kad ieškovas dėl savo sveikatos būklės nevisiškai realiai vertina padėtį ir jo veikla yra netoleruotina, o kartais net pavojinga aplinkiniams.

Ieškovas (apeliantas) teismui pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2011-03-14 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti – priteisti 5 000 Lt neturtinės žalos, priteisti 266 Lt bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Pateikia šiuos argumentus: atsakovė skunde pateikė uždraustą informaciją apie apelianto sveikatą; pažeidė teisę į privatų gyvenimą ir slaptumą; skundu apeliantui yra padaryta moralinė žala; atsakovės civilinė atsakomybė yra įrodyta; atsakovė taip elgėsi tyčia ir dėl to apeliantui buvo padaryta didelė žala; pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas be teisinių argumentų.

Atsiliepimo į apeliacinį skundą teismui nepateikta.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Byloje nustatyta, kad matyti, kad atsakovė parašė, o kiti (duomenys neskelbtini) namų gyventojai pasirašė Tauragės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkui tokio turinio pareiškimą „Mes, (duomenys neskelbtini) miesto, (duomenys neskelbtini)namo gyventojai, prašome Jūsų pagalbos. (duomenys neskelbtini) gyvena O. A., antros grupės invalidas su protine negalia. Prinešė iš ližių šiukšlyno įvairių senienų, o kartu su senienomis ir tarakonų. Iš buto sklinda nemalonus kvapas, apkrovė pečių, šalia pečiaus degios medžiagos–plastmasės. Malkinė ir kiemas prikrautas senom padangom, taip pat neša naudotus akumuliatorius ir kitas nuodingas medžiagas. Gal būt būtų galima sutramdyti ar įsakyti O. A., kad išvalytų butą ir kiemą. Mes (duomenys neskelbtini) namo gyventojai prašome Jūsų pagalbos“ (b. l. 13).

Iš medicininio pažymėjimo matyti, kad A. O. yra įrašytas į Tauragės psichikos sveikatos centro psichiatrinę įskaitą, nustatyta diagnozė – paranoidinė šizofrenija (baudžiamoji byla Nr. PK-45-760/2010, b. l. 75). Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos III teritorinio skyriaus pateiktoje informacijoje nurodyta, kad 1986-06-04 Klaipėdos psichiatrinė tarprajoninė medicininė darbingumo ekspertizės komisija pirminio darbingumo vertinimo metu dėl bendro susirgimo, diagnozė – šizofrenija, paranoidinė forma, nepertraukiama eiga, paranoidinis defektas, A. O. nustatė II invalidumo grupę, kuri buvo pratęsiama kiekvienais metais, o 2006-10-03 nustatyta II invalidumo grupė, kuri prilyginta trisdešimt penkiems procentams darbingumo lygio neterminuotam laikui (baudžiamoji byla Nr. PK-45-760/2010, b. l. 77–79, 81).

Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 178 straipsnis).

Apeliantas nurodo, jog atsakovė, 2007 m. liepos 23 d. pateikdama Tauragės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkui pareiškime paviešino uždraustą informaciją apie apelianto sveikatos būklę tretiesiems asmenims ir dėl to pažeidė apelianto teisę į privatų gyvenimą ir jo slaptumą. Teisėjų kolegija šį argumentą atmeta kaip nepagrįstą ir pateikia argumentus. Teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą įtvirtinta Konstitucijos 22 straipsnyje. CK 2.23 str. 2 d. prie privataus gyvenimo pažeidimų priskiria ir duomenų apie asmens sveikatos būklę paskelbimą pažeidžiant įstatymo numatytą tvarka; t. y. asmens sveikata neabejotinai yra privataus gyvenimo dalis. Informacija apie privatų žmogaus gyvenimą, taigi ir duomenys, susiję su asmens sveikata, gali būti renkama ir panaudojama tik remiantis įstatymu ir tik įstatyme nustatytiems tikslams. Dėl to, kad informacija apie asmens sveikatą yra privataus gyvenimo dalis, tokia informacija gali būti renkama ir išviešinama asmens, apie kurį ši informacija, sutikimu arba remiantis įstatyme nustatytu teisės į tokios informacijos konfidencialumą ribojimu, būtinu demokratinėje visuomenėje, siekiant teisėto tikslo.

Priešingai, nei teigia apeliantas, duomenų apie asmens sveikatos būklę privatumas nėra absoliuti vertybė, jų paskleidimas įstatymo numatytais tikslais ir tvarka gali būti legalus. Galimybė riboti asmens teisę į privatų gyvenimą nurodyta Konstitucijos 22 straipsnio 3 dalyje, 24 straipsnio 2 dalyje. Pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos (EŽTK) 8 straipsnio 2 dalį teisė į privatų gyvenimą gali būti ribojama, kai yra tokių sąlygų visuma: pirma, galimybė riboti tokią teisę (pagrindas) nustatyta įstatyme; antra, tokiu ribojimu siekiama teisėto tikslo (valstybės saugumo, viešosios tvarkos, valstybės ekonominės gerovės interesų apsaugos, užkirsti kelią teisės pažeidimams ar nusikaltimams, apsaugoti gyventojų sveikatą ar dorovę arba kitų žmonių teises ir laisves); trečia, toks ribojimas būtinas demokratinėje visuomenėje.

Byloje pateikta Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-05-21 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-256-107/2010, kurioje konstatuota, kad atsakovė kreipėsi į priešgaisrinę tarnybą, nes dėl apelianto padarytos netvarkos, dėl kurios gyvenamosiose patalpose atsirado daugybė tarakonų, nebegalėjo gyventi; apeliantas iš sąvartyno prinešė į savo butą įvairių senienų, o su jomis ir tarakonų, nuodingų ir degių medžiagų, iš buto sklinda nemalonus kvapas; apeliantas pirmosios instancijos teisme pats patvirtino, kad serga, tačiau nesigydo (b. l. 7). Iš anksčiau paminėtų aplinkybių matyti, kad atsakovė, pateikdama skundą, siekė teisėto tikslo – įstatymuose nustatyta teise apsaugoti gyventojų sveikatą, kitų žmonių teises ir laisves.

Atsakovas nepateikė jokių duomenų ar įrodymų, kaip ir kokiu būdu atsakovė pateikdama informaciją, kad apeliantas yra antros grupės invalidas su protine negalia, pažeidė įstatymų nustatytą tvarką. Priešingai, atsakovė skunde neatskleidė jokios tikrovės neatitinkančios informacijos, neatskleidė jokių slaptų duomenų, dėl kurių apelianto atžvilgiu galėjo būti pažeisti ar buvo pažeista apelianto teisė į gyvenimo privatumą, apeliantas teismui nepateikė duomenų ir dėl to, kad atsakovė minėtus duomenis gavo neteisėtai (CK 2.23 str. 2 d., CPK 178 str., CPK 197 str. 1 d.).

Apeliantas nenurodo, kodėl informacija apie jo negalią yra uždrausta, ir kaip argumentą pateikia Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymą, kurio 8 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad visa informacija apie paciento buvimą sveikatos priežiūros įstaigoje, gydymą, sveikatos būklę, diagnozę, prognozes ir gydymą, taip pat visa kita asmeninio pobūdžio informacija apie pacientą turi būti laikoma konfidencialia. Teisėjų kolegija apeliantui nurodo, jog Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas atsakovei nėra taikomas. Minėto įstatymo 1 straipsnyje aiškiai yra nustatyta, jog įstatymas reglamentuoja santykius tarp paciento ir sveikatos priežiūros specialistų, sveikatos priežiūros įstaigų. Atsižvelgdama į tai, kas anksčiau išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovės teisių, pareigų, atsakomybės bei tarpusavio santykių Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas nereglamentuoja.

Atsižvelgdama i anksčiau nurodytų aplinkybių visetą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantas neįrodė, jog buvo pažeista jo teisė į privatumą, o priešingai, apeliantė, pateikdama skundą, įstatymų numatyta teise riboti asmens privatumą, siekė ypatingai atkreipti dėmesį į situacijos sudėtingumą, būtinumą nedelsiant reaguoti bei užkirsti kelią pažeidimams ar nelaimėms, apsaugoti gyventojų sveikatą, žmonių teises ir laisves ir tą padaryti buvo būtina (EŽTK 8 str. 2 dalis, Konstitucijos 22 straipsnio 3 dalis, Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 1 str., CK 2.23 str. 2 d., CPK 178 str., CPK 197 str. 1 d.).

Apeliantas nurodo, jog dėl atsakovės veiksmų – atskleistų duomenų apie jo sveikatą–patyrė moralinę žalą. CK 6.250 straipsnis apibrėžia neturtinės žalos sąvoką – tai yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais

Teisėjų kolegija pažymi, kad esminė sąlyga civilinei atsakomybei atsirasti nagrinėjamu atveju yra neteisėti veiksmai, kurių buvimą turi įrodyti apeliantas (CPK 12, 178 str.). Deliktinė civilinė atsakomybė kyla tik tada, jei yra visos tam būtinos sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei tuos veiksmus padariusio asmens kaltė. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog nesant būtinos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos – atsakovės neteisėtų veiksmų, atsakovės civilinė atsakomybė negalima. Apeliantui neįrodžius, jog atsakovės veiksmai paviešinant duomenis apie apelianto sveikatą buvo neteisėti, nėra teisinės prasmės nagrinėti ir spręsti klausimą dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų (žalos, priežastinio ryšio, kaltės) buvimo ar nebuvimo (CK 6.263 str.).

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nors ir ne tais motyvais, tačiau tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, nepadarė proceso teisės normų pažeidimų, kurie galėtų turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui, todėl apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Tauragės rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.