Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2018-04-23 · Civilinė byla Nr. e2-11794-433/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-04-23
Bylos Nr.
e2-11794-433/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-06330-2018-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Edvardas Juozėnas
Ieškovas
ADB „Gjensidige“
Atsakovas
I. M., Ž. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-11794-433/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06330-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4; (S) 2.6.16.11; 3.2.6.6.2.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 23 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas, rašytinio proceso tvarka priimdamas sprendimą už akių, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo ADB „Gjensidige“ ieškinį solidariems atsakovams I. M. ir Ž. M. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas ADB „Gjensidige“ kreipėsi į teismą, prašydamas solidariai priteisti iš atsakovų I. M. ir Ž. M. 3 071,56 Eur žalos, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlime teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys buvo priimtas 2018 m. kovo 1 d. teisėjo rezoliucija, ši diena laikoma bylos iškėlimo teisme diena (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 1 dalis).

Ieškinio, jo priedų kopijos bei teismo pranešimai buvo įteikti atsakovams 2018 m. kovo 15 d. remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnio nuostatomis, neįteikus procesinių dokumentų žinomu atsakovų gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini). Kadangi atsakovai nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą, o ieškovas pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2015-12-14 iš atsakovams I. M. ir Ž. M. nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini) buvo užlietas ieškovo ADB „Gjensidige“ draudėjo D. P. butas, esantis (duomenys neskelbtini). Kadangi aplietas turtas buvo draustas gyventojų turto draudimu, ieškovas dėl šio įvykio išmokėjo bendrą 6 071,56 Eur draudimo išmoką. Kadangi atsakovų butas buvo draustas civilinės atsakomybės draudimu Swedbank P&C Insurance AS Lietuvos filiale, ieškovas dėl visos žalos atlyginimo kreipėsi į atsakovų draudiką. Swedbank P&C Insurance AS Lietuvos filialas atlygino 3 000,00 Eur. Likusią sumą atlyginti atsisakė, nes ji viršytų atsakovų draudimo sutartyje nurodytą draudimo sumą. Liko neapmokėta 3 071,56 Eur suma. Ieškovas kreipėsi į atsakovus su pretenzijomis, reikalaudamas sumokėti likusią draudimo išmoką, tačiau atsakovai žalos ieškovui nepadengė. Byloje duomenų, kad atsakovai būtų atlyginę ieškovui padarytą žalą, nėra (CPK 178 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju ieškinys atsakovams dėl žalos atlyginimo grindžiamas draudėjo pranešimu apie įvykį, sunaikinto, sugadinto turto apžiūros aktu ir ta aplinkybe, jog atsakovų butas yra aukštu aukščiau draudėjo buto. Aplinkybė, kad tokį reikalavimą pareiškė draudikas, išmokėjęs turto draudimo išmokos dalį nukentėjusiam draudėjui, nekeičia santykių, iš kurių toks reikalavimas kildinamas, prigimties. Subrogacijos atveju turto draudikas perima draudėjo, t. y. nukentėjusio asmens, teises į žalos atlyginimą tiek specialiosios (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnis), tiek ir bendrosios (CK 6.101 straipsnio 4 dalies 4 punktas) normų pagrindu. CK 6.1015 straipsnyje reglamentuojama subrogacija kaip draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui. Įvykus draudžiamajam įvykiui, subrogacijos pagal CK 6.1015 straipsnį pagrindu vietoj draudėjo į tą patį, jau egzistuojantį ir nepasibaigusį prievolinį santykį įstoja draudimo išmoką išmokėjęs draudikas, perimdamas draudėjo reikalavimo teisę į atsakingą asmenį. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Aiškindamas šią nuostatą kasacinis teismas yra pasisakęs, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2007; kt.).

Taigi, nagrinėjamoje byloje keliamas deliktinės atsakomybės klausimas. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum). Nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją.

Byloje nustačius, kad atsakovų veiksmai buvo būtina ir pakankama sąlyga ieškovo turtinei žalai atsirasti, teismas vadovaujantis CK 6.263 straipsniu, 6.1015 straipsniu, ieškovo reikalavimą tenkina, iš atsakovų solidariai priteistina ieškovui 3 071,56 Eur žalos atlyginimo.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012; ir kt.). CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovui iš atsakovų solidariai priteistinos 5 procento dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą (3 071,56 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. kovo 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovo reikalavimai yra patenkinti visiškai. Bylinėjimosi išlaidas sudaro 69,00 Eur žyminis mokestis. Šios bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir iš atsakovų lygiomis dalimis (po 34,50 Eur) priteistinos ieškovui (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumą – 3,00 Eur, todėl nurodytos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

Kadangi atsakovams procesinių dokumentų įteikti jų gyvenamosios ir darbo vietų adresais nėra galimybės, ieškovas neprašo skirti kuratoriaus, tačiau prašo procesinius dokumentus atsakovams įteikti viešo paskelbimo būdu, teismo sprendimas už akių atsakovams įteiktinas viešo paskelbimo būdu, t. y. specialiame interneto tinklalapyje paskelbiant pranešimą (CPK 130 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti solidariai iš atsakovų I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir Ž. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo ADB „Gjensidige“, juridinio asmens kodas 10057869, naudai: 3 071,56 Eur (tris tūkstančius septyniasdešimt vieną eurą 56 ct) žalos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (: 3 071,56 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. kovo 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis 69,00 Eur (šešiasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 34,50 Eur (trisdešimt keturis eurus 50 ct) iš kiekvieno atsakovo, pinigines lėšas įpareigojant atsakovus sumokėti į ADB „Gjensidige“ atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT45 7044 0600 0663 6998, AB SEB bankas, banko kodas 70440.

Atsakovai negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio reikalavimus.

Ieškovas per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Paskelbti specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt tokio turinio pranešimą:

„Vilniaus miesto apylinkės teisme 2018 m. balandžio 23 d. priimtas sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. e2-11794-433/2018 pagal ieškovo ADB „Gjensidige“ ieškinį atsakovams I. M. ir Ž. M. dėl žalos atlyginimo. Atsakovų gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos, todėl sprendimas už akių jiems yra įteikiamas viešo paskelbimo būdu. Atsakovai informuojami, kad sprendimas už akių laikomas įteiktu pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje dieną. Informacijos teirautis tel. Nr. (85) 262 6053“.

Teisėjas Edvardas Juozėnas